Nuorašas

Pranešėja Regina Pocienė                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-318/2013

Teisėja I. G. - Kalytienė                            Teisminio proceso Nr. 1-13-1-1506-2010-1                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                          1.2.14.6.1; 2.1.10.1; 2.4.2; 2.4.6; 2.4.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Mariui Frejeriui,

dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,

nuteistajam A. M., jo gynėjai advokatei K. S. – Butvilienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Z.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-18 nuosprendžio, kuriuo A. M. (A. M.) išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo neįrodžius, jo dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 24 MGL (3 120 Lt) dydžio bauda; nukentėjusiajam A. Z. iš nuteistojo A. M. priteista 2 500 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti,

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

n u s t a t ė:

A. M. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio, dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) “Motogama” šaltkalviu, bendrovės servise, esančiame Švitrigailos g. 29, Vilniuje, pažadėjo A. Z. atlikti transporto priemonės „KAWASAKI ZX600-jl“, valstybinis Nr. X247 YUB remonto darbus, už kurių atlikimą gavo iš nukentėjusiojo 2 500 Lt, tačiau remonto darbų neatlikto ir sumokėtų pinigų (2 500 Lt) nukentėjusiajam negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam A. Z. 2 500 Lt turtinę žalą, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje.

A. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Jis buvo kaltinamas, kad laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio UAB “Motogama” servise, esančiame Švitrigailos g. 29, Vilniuje, nuo A. Z. transporto priemonės „KAWASAKI ZX600-jl“, valstybinis Nr. X247 YUB, pagrobė du šoninius spoilerius, kurių vieno vertė 500 Lt, bendrai 1 000 Lt sumai, sėdynių komplektą 500 Lt vertės, galinį STOP ženklą 150 Lt vertės, du slaiderius, kurio vieno vertė 70 Lt, bendrai 140 Lt sumai, priekinių posūkių komplektą 150 Lt vertės, galinių posūkių komplektą 150 Lt vertės, veidrodėlių komplektą 100 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą – A. Z. turtą, padarydamas nukentėjusiajam 2 190 Lt dydžio turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-18 nuosprendžio dalį, kurioje A. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir jį pagal šį baudžiamąjį įstatymą pripažinti kaltu dėl nukentėjusiajam priklausiusių daiktų vagystės. Už abu nusikaltimus nuteistajam A. M. prašo paskirti ne baudą, o kitos rūšies – viešųjų darbų – bausmę, taikant baudžiamojo poveikio priemones – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Prašo priteisti iš A. M. 4 290 Lt turtinei ir 1 310 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jo manymu, A. M. turėjo būti pripažintas kaltas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį dėl detalių vagystės, kadangi, perduodant motociklą nuteistajam, jos buvo. Šį faktą patvirtino liudytojas E. L.. Be to ikiteisminio tyrimo metu A. M. prisipažino pavogęs šiuos daiktus.

Taip pat mano, kad teismas, pripažinęs A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, paskyrė jam neteisingą ir neadekvačią jo padarytai veikai bausmę. Teisingiausia, nukentėjusiojo manymu, skirti nuteistajam viešųjų darbų bausmę, nes jis yra sveikas ir darbingas, bet niekur nedirba.

Apeliantas tvirtina, kad priimdamas nuosprendį teismas neteisingai išsprendė jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes neįvertino aplinkybių, jog dėl padarytų nusikalstamų veiksmų jis patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą. Todėl nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. Z. prašė apeliacinį skundą tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Prokurorė ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nukentėjusysis A. Z. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšies, dėl jo išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir dėl netinkamo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo.

Nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistajam A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšis yra per švelni, todėl turėtų būti pakeista į viešuosius darbus.

Parinkdamas nuteistajam A. M. Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), kaltininko asmenybę. Nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju geriausiai būtų pasiekti, paskyrus nuteistajam viešuosius darbus, nepagrįsti. Pažymėtina, kad viešieji darbai yra vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad A. M. vedęs, dirba užsienyje, kas patvirtina, jog, paskyrus nuteistajam viešuosius darbus, jis neturėtų galimybių jų atlikti ir nagrinėjamoje byloje nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jų, kolegijos manymu, byloje ir nėra. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam, kuri nėra atlyginta. Nuteistasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba užsienyje. Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo nuteistajam paskirta baudos bausmė, kurios dydis yra mažesnis, negu Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, reglamentuojančio baudos dydžius už nesunkių nusikaltimų padarymą, nustatytą baudos vidurkį, tikrai nėra per švelni.

Kolegijos manymu, nukentėjusiojo prašymas paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą atlyginti žalą taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistiems nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 str. 1 ir 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skirti nuteistajam A. M. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą atlyginti žalą, skunde nurodytais pagrindais yra netikslinga ir tam nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas nukentėjusiojo dėmesys, kad, jeigu, įsiteisėjus pirmosios instancijos nuosprendžiui, nuteistasis A. M. neatlygins jam priteistos žalos, jis turės teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį gavęs, turės teisę kreiptis į nuteistojo teritoriją aptarnaujantį antstolį dėl priverstinio žalos išieškojimo.

Taigi nuteistajam A. M. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per švelni, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl griežtinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

A. Z. skundo argumentai, kad A. M. nepagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, iš dalies pagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltės ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertintais įrodymais.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai A. M. išteisinęs pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, padarė nepagrįstą išvadą dėl jo išteisinimo pagrindo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnį vagystė yra slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas. Vagystės objektyviosios pusės požymiui būdingi du momentai: neteisėtas slaptas arba atviras svetimo turto paėmimas prieš nukentėjusiojo valią ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Turto paėmimas, t. y. daikto išėmimas iš apibrėžtos vietos, dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas – neteisėtas paimto daikto fizinis užvaldymas, turint tikslą tą daiktą valdyti kaip nuosavą. Subjektyvioji vagystės pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir siekia jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar kitam valdytojui bus padaryta materialinė žala.

Iš nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nuo motociklo nukritusias detales A. Z. pats perdavė nuteistajam, kad šis jas panaudotų motociklo remontui. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. M. perėmė iš nukentėjusiojo jo turtą, neturėdamas tyčios jį užvaldyti. Todėl jo veiksmai konkrečiu atveju neturi Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sudėties, jis turėjo būti išteisintas ne BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto, o kitu - BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ta aplinkybė, jog nuteistajam vėliau palikus jam perduotas motociklo detales be priežiūros, o nukentėjusiajam jomis ilgą laiką nesirūpinant, jos galimai išsimėtė ar dirbtuvėse buvo panaudotos kitų motociklų remontui, dar nepatvirtina, kad šis turtas aplamai buvo pagrobtas.

Nepagrįsti nukentėjusiojo skundo argumentai, kad A. M. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo patvirtina jo prisipažinimas ir liudytojo E. L. parodymai.

Liudytojas E. L. patvirtino, jog kartu su nukentėjusiuoju A. Z. atvežė motociklą ir kai kurias motociklo detales į UAB „Motogama“, tačiau jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su motociklo detalių dingimu, nenurodė. Be to liudytojas S. Š. patvirtino, jog 2009 metais, A. M. nutraukus darbo santykius su UAB „Motogama“, nukentėjusiojo motociklas liko bendrovės patalpose. Pats savininkas motociklą atsiėmė tik po metų (b. l. 29 -30). Visą tą laiką nukentėjusiojo motociklas buvo laikomas nerakinamoje patalpoje, į kurią galėjo patekti visi bendrovės darbuotojai. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats nukentėjusysis A. Z. (b. l. 21). Liudytojų, mačiusių, kad A. M. ar kitas asmuo būtų išsinešę motociklo detales, byloje nėra. Be to iš ikiteisminio tyrimo metu A. M. apklausos protokolų matyti, kad jis dėl jam inkriminuotos vagystės neprisipažino kaltas. Pastarasis tik darė prielaidą, jog, jam išvykus, per laikotarpį, kai motociklas buvo saugomas bendrovės patalpose, kai kurios jo detalės galėjo ir dingti (b. l. 65, 72 – 73). Nuteitojo formalus pasakymas, jog jis prisipažįsta dėl jam pareikštų abiejų kaltinimų, tame tarpe ir pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, nepripažįstant fakto, kad jis pagrobė svetimą turtą, negali būti vertinamas kaip jo prisipažinimas padarius šį nusikaltimą. Nors A. Z. nuosekliai tvirtino, kad kartu su pinigais jis nuteistajam perdavė ir motociklo detales, kurios jo sutikimu buvo saugomos jam žinomame UAB „Motogama“ sandėlyje, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad A. M. jas iš sandėlio pagrobė. Be to, kaip pripažįsta ir pats apeliantas, dalis inkriminuotų detalių buvo šiame sandėlyje surastos jau bylos nagrinėjimo teisme metu, ir apeliantas jas pasiėmė. Nors ne visos nukentėjusiojo nurodytos detalės buvo surastos, tačiau jos ten buvo paliktos ilgą laiko tarpą, kai kaltinamasis jau ten nebedirbo, prie jų galėjo prieiti visi bendrovės darbuotojai. Bendrovė užsiėminėjo technikos priemonių remontu, todėl neatmestina, kad nesaugomos detalės per tą laiką galėjo būti panaudotos, jas turėjo galimybę panaudoti ir kiti nenustatyti asmenys, dirbę bendrovėje, manydami, jog tai bendrovės turtas. Tam neprieštarauja liudytojo S. Š. parodymai, kad motociklo detalės buvo laikomos ne tik prie motociklo, tačiau ir sandėlio lentynose, o bendrovės dirbtuvėse buvo remontuojami ir kiti motociklai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, ištyrė nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiojo manymas, kad A. M. pasisavino jo motociklo detales, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos faktiniais duomenimis, todėl yra nepakankamas A. M. kaltei dėl šio nusikaltimo padarymo pagrįsti.

Nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas dėl jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, taip pat yra nepagrįstas. Nežiūrint į tai, įvertinus, kad keičiamas A. Z. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį pagrindas, nustatant, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, nuosprendis keistinas ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, susijęs su nukentėjusiojo A. Z. detalių praradimu, paliktinas nenagrinėtu, suteikiant nukentėjusiajam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas patirtą neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. Z. civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. M. priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, A. M. nusikalstamais veiksmais, pasisavinus nukentėjusiojo A. Z. jam patikėtą turtą, buvo padaryta 2 500 Lt dydžio turtinė žala, kadangi pastarasis, nukentėjusiajam pažadėjęs suremontuoti motociklą, remonto darbų neatliko, remontui pinigų nepanaudojo, jų negrąžino, o panaudojo savo reikmėms.

Nustatydamas M. Z. patirtos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Taigi, kolegijos manymu, įvertinus nusikaltimo pobūdį bei pirmiau aptartas aplinkybes, apylinkės teismo nukentėjusiajam priteistas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per mažas, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes ir neprieštarauja šiuo klausimu susiklosčiusiai teismų praktikai.

Taigi naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo, jis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktų pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r ė:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-18 nuosprendį pakeisti: nustatyti, jog A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 2 190 Lt (dviejų tūkstančių vienas šimtas devyniasdešimties litų) sumai palikti nenagrinėtu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                            (parašas)                            Regina Pocienė

Teisėjai:                                          (parašas)                            Leonarda Gurevičienė

                                          (parašas)                            Vitalija Norkūnaitė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                         Regina Pocienė