Administracinė byla Nr. eAS-171-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06519-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas M. L. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą; sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 23S223483 (toliau – ir Sprendimas) vykdymą iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje arba leisti pareiškėjui vykti į ES ir Šengeno valstybes iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje; panaikinti atsakovo Sprendimą; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo paduoti skundą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, kad jis nepraleidęs termino paduoti skundą dėl Sprendimo, kadangi Spendimas nebuvo siunčiamas pareiškėjui nei elektroniniu paštu, nei gyvenamosios vietos adresu, nei per Migris sistemą, pareiškėjas yra gavęs tik pranešimą dėl priimto Sprendimo.

Teismas apžvelgė Migracijos departamento 2024 m. sausio 11 d. pranešime Nr. 24SD497 (toliau – ir Pranešimas) nurodytas aplinkybes (2023 m. gruodžio 13 d. priimtu Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje); Sprendime nurodytas jo apskundimo terminas ir tvarka).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstatavo, kad iš Pranešimo turinio pareiškėjas turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą (Sprendimą), aktu nustatomas teises ir pareigas, jo apskundimo tvarką.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose neneigia, jog elektroninio pašto adresas licksonahmed89@gmail.com priklauso pareiškėjui; byloje nėra duomenų, jog Migris paskyra nebuvo prieinama pareiškėjui. Teismas nurodė, kad sužinojimo apie skundžiamą Sprendimą data laikoma 2024 m. sausio 11 d., o skundas teisme gautas 2024 m. lapkričio 18 d., todėl konstatuotina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Teismas, remdamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti teisę apskųsti Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, kreipdamasis į teismą tik 2024 m. lapkričio 18 d., todėl terminas paduoti skundą neatnaujintinas. Teismas atsisakė priimti skundą ir nesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – atnaujinti terminą paduoti skundą.

Pareiškėjas pakartoja aplinkybes dėl termino praleidimo (teigia, kad Sprendimas jam nebuvo įteiktas). 

Pareiškėjas akcentuoja, jog Pranešime nurodoma, kad Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos, tačiau pats Sprendimas pareiškėjui nebuvo atsiųstas (įteiktas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo Sprendimo apskundimo terminą nuo Pranešimo gavimo dienos, o ne nuo Sprendimo įteikimo dienos.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamo Sprendimo turinys jam nėra žinomas, nėra žinomi motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, ir pažymi, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Sprendimą, todėl praleido terminą paduoti skundą ne dėl savo kaltės.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tik formaliai informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą, klaidingai nurodė jo apskundimo terminus, tokie atsakovo veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo skųsti Pranešimą, o ne Sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas jam nebuvo siųstas, nebuvo viešai paskelbtas ar kitokiu būdu įteiktas, nors įstatymas neatleidžia atsakovo nuo pareigos informuoti apie priimamus sprendimus, tinkamai, neklaidinančiai nurodyti apskundimo tvarką.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tinkamai neatliko savo pareigų, todėl atsakovui tenkančios atsakomybės negalima perkelti pareiškėjui ir teigti, kad pareiškėjas pats turėjo kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo atsiuntimo. Pasak pareiškėjo, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino teisės normas, kuriomis nustatyta informavimo apie atsakovo priimtus sprendimus tvarka, neatsižvelgė į tai, kad Pranešimas dėl priimto Sprendimo yra klaidinantis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Ginčo pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas. 

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti Sprendimo, nes pareiškėjas 2024 m. sausio 11 d. Pranešimu apie priimtą Sprendimą buvo informuotas apie Sprendimo priėmimą, jo datą bei juo priimtus sprendinius, o taip pat Sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Teismas konstatavo, kad terminas paduoti skundą praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl paties pareiškėjo veiksmų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad Sprendimas pareiškėjui iki šiol nėra įteiktas, todėl jis net nėra praleidęs termino paduoti skundą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nebuvo žinomas Sprendimo turinys, o pranešime nėra išdėstomi motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir tik dėl jo kaltės praleido terminą paduoti skundą.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. 24SD497 „Dėl priimto sprendimo“, išsiųstu pareiškėjui elektroniniu paštu, informavo pareiškėją, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 23S223483, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2026 m. gruodžio 19 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2026 m. gruodžio 19 d. Pranešime nurodyta, kad Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Sprendimas nebuvo išsiųstas pareiškėjui kartu su Pranešimu. 

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje). Sprendimas, t. y. visos apimties individualus administracinis aktas, pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjui buvo išsiųstas tik Pranešimas apie priimtą Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs Pranešimą, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir Migracijos departamentas pareiškėjui siuntė / įteikė Sprendimą.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo procesinio termino eigos pradžią su Pranešimo pareiškėjui pateikimo data, neįvertinęs aplinkybės, kad Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi analogiškos pozicijos (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-662/2024, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-602/2024).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 16 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą paduoti skundą dėl šio Sprendimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. L. A. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Milda Vainienė