Civilinė byla Nr. 2S-310-618/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00225-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4;

3.5.1; 3.5.24; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. R.–Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R.–Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. B., J. K., P. V. J, S. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė A. R.–Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama skirti baudą suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J, J. K. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 neįvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos antstolės A. R.–Ž. pareiškimą ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

2.1.                      Teismas nurodė, kad, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 išnagrinėjo antstolės A. R.–Ž. prašymą dėl baudos suinteresuotiems asmenins skyrimo už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nevykdymą. Minėta nutartimi teismas antstolės pareiškimą tenkino iš dalies – leido taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes, t. y. leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: 1) motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) (toliau – 2012 m. kovo 28 d. aktas), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas); pareiškimo dalies dėl baudos suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J, J. K. skyrimo netenkino. Minėta nutartimi teisas pažymėjo, jog prašymas dėl baudos suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J, J. K. skyrimo yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018, ja teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatyta, kad atsakovams (suinteresuotiems asmenims) P. V. J, J. K., S. V. ir A. B. teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, Inspekcijai leidžiama nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius. Taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendime nustatytas įpareigojimas nėra laikytinas asmeniniu, jį, teismui leidus, gali įvykdyti Inspekcija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims negali būti skiriama. Teismas taip pat pažymėjo, kad, teismui nusprendus taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytas pasekmes, papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J, J. K. neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog šioje byloje pareiškėjos antstolės A. R.–Ž. pateiktas pareiškimas dėl baudos skyrimo yra tapatus jos pareiškimui civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021, todėl pareiškimą atsisakytina priimti.

2.2.                      Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymo tvarką ir leido Inspekcijai pačiai nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Taigi suinteresuoti asmenys A. B., S. V., P. V. J, J. K. nebėra įpareigoti įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė A. R.–Ž. (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl baudos skyrimo yra tapatus jos pareiškimui civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021, kuris išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi. Šioje civilinėje byloje pareiškimas pateiktas 2021 m. gruodžio 9 d. neįvykdymo aktų Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19875, Nr. S-21-75-19872 ir Nr. S-21-75-19868 pagrindu, o civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 – 2020 m. balandžio 27 d. neįvykdymo aktų Nr. S-21-75-4054, Nr. S-21-75-4045, Nr. S-21-75-4042 ir Nr. S-21-75-4051 pagrindu.

3.2.                      CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nors Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nevykdymo, pareiškimo dalies dėl baudos skyrimo netenkino, tai nereiškia, kad skolininkams toliau nevykdant teismo sprendimo, antstolė negali iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.

3.3.                      Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti, ar egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sąlygos kreiptis į teismą, ar ši teisė įgyvendinta tinkamai, tačiau negali vertinti pateiktų įrodymų pagrįstumo, spręsti, ar pareiškimas pagrįstas ir gali būti tenkinamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6.       Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos antstolės A. R.–Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

9.       Nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl baudos skyrimo atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakymą priimti pareiškimą motyvavo tuo, jog antstolės pareikšti reikalavimai yra išnagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-290/2010, 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016). Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (ar kitu procesiniu dokumentu, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas).

11.       Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo ankstesnio teisminio nagrinėjimo dalyku. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

12.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013: 1) įpareigojo atsakovus (suinteresuotus asmenis) P. V. J ir J. K. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila Architects Baltic“ lėšomis nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. akte, ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigojo atsakovą (suinteresuotą asmenį) S. V. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila Architects Baltic“ lėšomis nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. akte, ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigojo atsakovą (suinteresuotą asmenį) A. B. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila Architects Baltic“ lėšomis nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. akte, ir sutvarkyti statybvietę; 4) atsakovams (suinteresuotiems asmenims) P. V. J, J. K., S. V. ir A. B. teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo leisti Inspekcijai nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: motelius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila Architects Baltic“.

13.       Antstolės A. R.–Ž. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0075/17/00584,  Nr. 0075/17/00585, Nr. 0075/17/00586, Nr. 0075/17/00587, vykdomos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 dėl skolininkų A. B., J. K., P. V. J ir S. V. įpareigojimo per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – motelius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. 2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-17-75-2306, Nr. S-17-75-2299, Nr. S-17-75-2303 ir Nr. S-17-75-2305 ir kreipėsi į teismą, prašydama: 1) leisti taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – motelius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila Architects Baltic“; 2) skirti skolininkams A. B., J. K., P. V. J ir S. V. baudą už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo neįvykdymo dieną išieškotojai Inspekcijai. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 pareiškėjos prašymo netenkino. Antstolė 2018 m. gruodžio 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-18-75-7925, Nr. S-18-75-7923, Nr. S-18-75-7922 ir Nr. S-18-75-7921.

14.       Antstolė 2020 m. balandžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-20-75-4051, Nr. S-20-75-4042, Nr. S-20-75-4045 ir Nr. S-20-75-4054 ir kreipėsi į teismą, prašydama: 1) leisti taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – motelius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento; 2) skirti skolininkams A. B., J. K., P. V. J ir S. V. baudą už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo neįvykdymo dieną išieškotojai Inspekcijai. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – taikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes ir leido Inspekcijai nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – motelius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento; kitos prašymo dalies netenkino. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19875, Nr. S-21-75-19872 ir Nr. S-21-75-19868.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu neginčija, jog šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. 2VP-232-991/2021 šalys yra tapačios. Apeliantė iš esmės taip pat sutinka, jog abiejose civilinėse bylose yra reiškiamas tas pats reikalavimas, t. y. skirti skolininkams A. B., J. K., P. V. J ir S. V. baudą už kiekvieną uždelstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo neįvykdymo dieną, tačiau teigia, kad minėti pareiškimai pateikti skirtingu pagrindu, t. y. pareiškimas civilinė byloje Nr. 2VP-232-991/2021 grindžiamas 2020 m. balandžio 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais Nr. S-20-75-4051, Nr. S-20-75-4042, Nr. S-20-75-4045 ir Nr. S-20-75-4054, o šioje civilinėje byloje – 2021 m. gruodžio 9 d. aktais Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19875, Nr. S-21-75-19872 ir Nr. S-21-75-19868. Be to, teismui 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021, netenkinus antstolės prašymo dėl baudos skyrimo, ji turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos su šiais atskirojo skundo motyvais sutinka iš dalies.

16.       Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

17.       Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį pagrindas yra ne Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas, šiuo atveju – 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. S-21-75-19878, Nr. S-21-75-19875, Nr. S-21-75-19872 ir Nr. S-21-75-19868 – o teismo sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus neįvykdymas, nagrinėjamu atveju – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo neįvykdymas. Minėti aktai yra laikytini viena iš kreipimosi į teismą sąlygų, kurios neįvykdžius, teismas gali atsisakyti priimti antstolio pareiškimą, konstatuodamas, kad jis neatitinka procesiniams dokumentams, t. y. CPK 771 straipsnyje numatytam pareiškimui, keliamų reikalavimų.

18.       Vis dėlto, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka būtų įvykdytas ir jo pagrindu užvestos vykdomosios bylos nutrauktos ar užbaigtos. Tai reiškia, kad antstolė turi imtis veiksmų minėtam teismo sprendimui įvykdyti.

19.       Kaip jau minėta, pareiškimo dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį pagrindas, be kita ko, yra teismo sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus neįvykdymas. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021, kuria atmestas apeliantės pareiškimas dėl baudos skolininkams (suinteresuotiems asmenims) A. B., J. K., P. V. J ir S. V., skyrimo, tyrė ir vertino aplinkybes dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo neįvykdymo, egzistavusias iki šios teismo nutarties priėmimo. Šioje byloje pareikštas pareiškimas dėl baudos skyrimo yra grindžiamas aplinkybėmis, susiklosčiusiomis po Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo, todėl civilinės bylos Nr. 2VP-232-991/2021 ir šios civilinės bylos pagrindas nėra laikytinas tapačiu.

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį, jei skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Taigi CPK nustato teisę antstoliui iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, nepaisant to, kad minėtas reikalavimas jau anksčiau buvo teismo atmestas. 

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 yra konstatavęs, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas nėra laikytinas asmeniniu, jį, teismui leidus, gali įvykdyti Inspekcija, todėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims A. B., J. K., P. V. J ir S. V., negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi CPK 771 straipsnio 5 dalies redakcija numatė, jog tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pagal šiuo metu (nuo 2017 m. sausio 1 d.) galiojančią CPK 771 straipsnio 6 dalies redakciją, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi šiuo metu galiojančios CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos suteikia teismui teisę skirti baudą skolininkui ne tik už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, nevykdymą, bet ir sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba privalomojo nurodymo nevykdymą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagristas ieškinys gali būti atmestas, išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Taigi pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J, J. K. atitikties teisingumo ir proporcingumo principams, dėl jų pareigos vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kai Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi leido Inspekcijai pačiai nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę, nėra vertintinos pareiškimo priėmimo metu. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turi įvertinti išnagrinėjęs bylą iš esmės.

23.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

24.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                       Larisa Šimanskienė