DOK-564

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00017-2023-2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, 

susipažinusi su 2024 m. vasario 9 d. paduotu atsakovės UAB „Danesta LT“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip:

„Patvirtinti R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Danesta LT“ sudarytą buto (kotedžo), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir pripažinti R. P. nuosavybės teisę į butą (kotedžą), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 23 d.“

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovas ir atsakovės atstovas (jos vadovas) buvo sutarę dėl atsakovės nebaigto statyti buto (kotedžo) pardavimo ir jo kainos sumokėjimo. Ieškovas sumokėjo atsakovei sutartą kainą, o atsakovė perdavė ieškovui perkamą butą (kotedžą) valdyti ir juo naudotis. Sandorio šalys buvo įvykdžiusios savo prievoles pagal tą sandorį, todėl yra pagrindas pripažinti galiojančiu sandoriu šalių sutartį dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo ir patvirtinti, kad ji sudaryta, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisės į ginčo butą atsiradimą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 46, 47 punktai).

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Danesta LT“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. 

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde teigiama, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad sandorio įvykdymą užbaigti pirkimo–pardavimo sutarties įforminimu notarine tvarka ieškovas pareikalavo po to, kai sumokėjo visą įsigyto daikto kainą, tačiau pats teismas konstatavo, kad ieškovas visą buto kainą tariamai sumokėjo 2018 metais, o ieškovas į atsakovę kreipėsi su reikalavimu sudaryti buto (kotedžo) pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka tik 2022-03-14, kai atsakovė pakeitė buto durų spynas, ir kai ieškovo valdoma įmonė ir atsakovė jau porą metų ginčijosi ir bylinėjosi dėl kitų kotedžų (skundo 27 punktas). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad laikotarpyje nuo 2018-06-18 iki 2018-11-21 atskiromis dalimis atsakovei sumokėjo sutartą 97 000 Eur kaina, ką patvirtina jo pateikti orderiai, tačiau atsakovė įrodė, kad šie visi orderiai buvo išrašyti vienu kartu 2018 m. gruodžio mėnesį ir tą ieškovas buvo priverstas pripažinti. Taigi ieškovo pateikti orderiai nebuvo išrašyti tariamo pinigų perdavimo momentu ir, atitinkamai, tokių aplinkybių negali patvirtinti (skundo 36 punktas). Ieškovas be savo teiginių, nepateikė jokių įrodymų apie šalių derybas iki sutarties sudarymo, jokių įrodymų apie sutarties sąlygas, tariamai perkamo objekto būklę, t. y. neaiškus pačios pirkimo‑pardavimo sutarties objektas (skundo 45, 46 punktai). Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų ne tik dėl perkamo objekto būklės, bet ir dėl šalių suderintos pirkimo pardavimo kainos (skundo 58 punktas). Be to, visuose ieškovo parteiktuose mokėjimo orderiuose iki pat paskutinio 2018-11-21 mokėjimo paskirtis nurodoma „avansas už butą“, kai tik vienas iš jų (2018-06-12) išrašytas iki tariamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2018-06-18 (skundo 55 punktas). 

2.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje (6 punkte) užfiksuotas ieškovo teiginys, kad „Pirkimą–pardavimą planavo įforminti 2019 metais, kai UAB „Danesta LT“ pabaigs dalinę apdailą“ (skundo 49 punktas). Aplinkybė, kad šalys susitarė dėl pirkimo pardavimo sudarymo ateityje, pagal kasacinio teismo praktiką yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sutartis nėra pirkimo–pardavimo sutartis CK 6.305 straipsnio prasme ir yra kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje (CK 6.165 straipsnis). Argumentas, kad perduotas buto valdymas patvirtina pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą būtų teisiškai reikšmingas, jeigu šalys nebūtų susitarusios dėl sutarties sudarymo ateityje, o atsakovei priklausančios buto perdavimas ieškovui būtų atliktas atsakovės valia vykdant pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012) (skundo 54 punktas). Antra vertus, pagal kasacinio teismo praktiką daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių sutartinių santykių kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties, jeigu nustatoma, kad šalys susitarė preliminariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012) (skundo 65 punktas). Tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011) (skundo 66 punktas). 

3.        Ginčo kotedžas buvo areštuotas pareigūnams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės baudžiamosios bylos, taigi sutarties šalys negalėjo sudaryti ir dėl arešto (skundo 3 punktas). Jeigu tikėti ieškovo paaiškinimu, kad pirkimo pardavimo sutarties sudarymui trukdė buto areštas, išeitų, kad ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu patvirtinti sandorį, kurį sudaryti draudžia įstatymas, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, Turto arešto aktų įstatymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013) (skundo 56 punktas). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. G. 1709 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 6 d. Luminor banke mokėjimo nurodymu Nr. 236.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Gediminas Sagatys

                                                                                                            Donatas Šernas 

                                                                                                            Egidija Tamošiūnienė