Baudžiamoji byla Nr. 1-486-1166/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28022-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,

sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, 

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai,

kaltinamajam R. Č.,

nukentėjusiajam S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. Č. nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent:

jis, 2024 m. liepos 17 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu smogė S. B. į veido sritį, taip dėl žaizdos dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, pojungio kraujosruvos dešinėje akyje, dešinio žandikaulio ančio priekinės ir išorinės sienelės įspaustinio lūžio, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienelių lūžių, dešinio skruostikaulio lanko lūžio nukentėjusiajam S. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Minėtais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamasis R. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 17 d. apie 11 val. jis paskambino sugyventinei D. B.. Pagal jos balsą suprato, kad ji yra išgėrusi ir yra ne viena. Jam tai nepatiko, todėl nuvažiavo pas ją ir pamatė ją sėdint su S. B. neblaivius. Dėl to supykęs smogė S. B. dešine ranka jam į veido dešinę pusę. S. B. nuvirto. Po to, jis S. B. paprašė, kad išeitų iš kiemo. S. B. niekur nėjo ir kalbėjo, todėl po 10 min. jis iš viršaus dar kartą smogė S. B. sėdinčiam ant žemės. Po smūgių jis (kaltinamasis) su D. B. išėjo prie upės, o kai grįžo – S. B. kieme neberado. Įvykio metu jis (kaltinamasis) buvo blaivus. Dėl savo poelgio labai gailisi, pripažįsta, kad pasikarščiavo, smūgiavo, nes S. B. girdo D. B., kas jam nepatinka. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, šiuo metu atsiprašo nukentėjusiojo. Su civiliniais ieškiniais sutinka visiškai (b. l. 194-195).   

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

R. Č., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu buvo blaivus. Turi sugyventinę D. B., kuri anksčiau buvo jo sutuoktinė, vėliau išsiskyrė ir ji susituokė su S. B., su kuriuo iki šiol neišsiskiria, bet kartu ir negyvena, veda ūkį atskirai, o jis dabar vėl grįžo pas D. B. ir yra jos sugyventinis. D. B. gyvena (duomenys neskelbtini), o jos vyras S. B. - (duomenys neskelbtini), ir yra jos kaimynas. Pas D. B. ištisai negyvena, būna, kad kelias dienas pagyvena pas ją, kelias pas save namuose, (duomenys neskelbtini), be to dirba, važinėja į užsienį. 2024 m. liepos 17 d. apie 11.21 val. buvo Utenoje ir paskambino D. B. pasiteirauti, kaip jai sekasi ūkio darbai, bendraudamas su D. B. iš jos balso pažino, kad ji išgėrusi alkoholio, fone girdėjo ir vyrišką balsą, atpažino S. B. balsą, įtarė, kad jis girdo jo sugyventinę. Su taksi apie 13.00 val. - 14.00 val. nuvažiavo pas ją. Nuėjęs į namų kiemą pamatė prie namo sėdintį stipriai apgirtusį S. B.. Kieme buvo ir D. B., kuri taip pat buvo apgirtusi. Priėjo prie sėdinčio S. B. ir pasakė, kad šis eitų lauk iš kiemo ir nesirodytų čia daugiau. S. B. nereagavo, tada jis dešine ranka tris kartus švelniai nekeldamas jokio skausmo palietė stumtelėdamas S. B. veidą, norėdamas jį pajudinti, taip ragindamas išeiti iš kiemo, bet S. B. nekreipė dėmesio į jo raginimus. Trūkus kantrybei jis užsimojo ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė sėdinčiam S. B. į veidą, pataikydamas į veido dešinę pusę. Iškart po smūgio, S. B. rankomis susiėmė už veido, matė, kad S. B. per rankas iš veido varvėjo kraujas, ir S. B. nuo patirto smūgio nugriuvo ant dešinio šono, ant žolės. Po to jis nuo S. B. atsitraukė. S. B. nėjo iš kiemo, sėdėjo ant žolės toje pačioje vietoje, kur buvo nugriuvęs. S. B. dar kartą griežtai pasakė, kad eitų lauk ir nieko nelaukęs, vieną kartą smogė dešinės rankos kumščiu S. B. į veido dešinę pusę, po ko S. B. sukniubęs liko sėdėti toje pačioje vietoje. Jis nuo S. B. atsitraukė ir su D. B. nuėjo prie upės maudytis, o kai po pusvalandžio sugrįžo, S. B. kieme nebebuvo. Sutinka, kad nuo jo suduotų smūgių S. B. veide atsirado kraujosruvos bei dėl jo smogtų smūgių S. B. lūžo veido kaulai. Dėl žalų atlyginimo gali pasakyti tik tiek, kad jis neturi pinigų žaloms atlyginti, visų pirma jam reikia užsidirbti, o tada spręsti klausimą dėl žalų atlyginimo (b. l. 96-97).

Iš 2024 m. liepos 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis R. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100-111).

Iš 2024 m. liepos 21 d. pareiškimo matyti, kad S. B. nurodė, kad 2024 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, vykstant išgertuvėms, iš matymo žinomas R. Č., be aiškios priežasties, suduodamas smūgius kumščiais į veido sritį, jį sumušė (b. l. 10-11).

Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 17 d., dienos metu neblaivus nuėjo pas žmoną D. B., su kuria kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholį. D. B. taip pat buvo išgėrusi alkoholio. Jam būnant su D. B., namų kieme, prie stalo, į kiemą atėjo D. B. buvęs vyras iš R. Č., kuris be jokios aiškios priežasties pradėjo jį mušti kumščiais, daugiausia kliuvo į veidą. Po smūgių nieko nepamena, kadangi buvo stipriai neblaivus. Kokiomis aplinkybėmis tą pačią dieną jis grįžo namo nepamena, bet pabudo savo namuose ir pamatė, kad jo veidas kruvinas, skaudėjo veidą, tačiau į medikus ir policijos pareigūnus nesikreipė, nes galvojo, kad praeis savaime. Kiek valandų buvo, kai jis buvo mušamas, negali pasakyti, tačiau tai įvyko šviesiu paros metu. 2024 m. liepos 21 d. jam skausmas galvos srityje nebuvo praėjęs, todėl jis kreipėsi į Utenos ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyti skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ir akiduobės dugno lūžiai (b. l. 27-30).

Nukentėjusysis S. B. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 17 d. buvo neblaivus, todėl pilnai įvykio aplinkybių neprisimena. Lankėsi pas savo žmoną D. B., gurkšnojo alkoholį, o apie 14.00 val. kieme atsirado D. B. buvęs vyras R. Č.. Pamena, kad R. Č. priėjęs prie jo kažką pasakė, po to R. Č. jam 2 kartus stipriai trenkė kumščiu į veido dešinę pusę. Labai skaudėjo, bėgo iš nosies kraujas. Po to pamena, kaip pabudo savo namuose, jam labai skaudėjo veidą. Veidas buvo sutinęs ir pradėjęs mėlynuoti. 2024 m. liepos 17 d. nesikreipė nei į policiją. Tačiau veido jam nepaliovė skaudėti, veidas ištino, pasidarė mėlynas nuo kraujosruvų. Visa veido dešinė pusė buvo sudaužyta, patinimas niekaip neatlėgo, todėl išsigando ir kreipėsi į medikus. Dėl patirto sumušimo pirko vaistų. Reiškia civilinį ieškinį, kadangi jam padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala dėl kelionės į Vilnių pas teismo med. ekspertą, dėl vaistų pirkimo patyrė 43,36 Eur turtinę žalą, taip pat patyrė ir moralinę žalą, kurią įvertina 600 Eur (b. l. 31-34).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia jos, name Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena jos sutuoktinis S. B., su kuriuo ji jau keturis metus neveda bendro ūkio, palaiko draugiškus santykius. S. B. jai padeda, kartais aplanko. Nesenai ji pradėjo gyventi kartu su buvusiu savo vyru R. Č.. Apie tai, kad ji vėl pradėjo gyventi su R. Č. žinojo S. B.. R. Č. dažniausiai dirba Danijoje, į Lietuvą atvyksta tik atostogoms. 2024 m. liepos 17 d. apie 13.00 val. buvo viena namuose, vartojo degtinę. Pas ją buvo atėjęs nuo alkoholio apsvaigęs S. B., jie buvo namų kieme, prie stalo. Apie 14.00 val., jai su S. B. būnant kieme, taksi automobiliu atvyko R. Č., kuris buvo piktas, kadangi pas ją kieme buvo S. B.. Atvykęs Rytis Č. S. B. liepė išeiti. S. B. tai ignoravo, kažką tyliai sakė, tačiau ji nesuprato, kadangi S. B. buvo stipriai neblaivus. R. Č. kelis kartus pakartojo S. B., kad šis išeitų, tačiau S. B. ir toliau ignoravo, sėdėjo prie stalo. Netrukus R. Č. priėjo prie ant kėdės sėdinčio S. B. ir ne daugiau kaip du kartus, dešinės rankos kumščiu, trenkė S. B. į veidą, dėl to S. B. nugriuvo ant žemės. Kai S. B. gulėjo ant žemės, Rytis Č. S. B. nieko nedarė, ji kartu su R. Č. nuėjo į namus. Pabuvus kelias minutes namuose, ji išėjo į kiemą ir S. B. neberado (b. l. 60-63).

Iš 2024 m. liepos 21 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - namas ir kiemas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad namo šiaurės vakarų pusėje yra metalinis, šviesios spalvos stalas su ant jo esančia baltos spalvos staltiese, šalia šio stalo, ant žemės, yra tamsios spalvos, netaisyklingos formos dėmė, galimai sukrešėjęs kraujas. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta (b. l. 17-25).

  Iš 2024 m. liepos 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajam S. B. sutikus buvo apžiūrėtas jo kūnas. Apžiūros metu veido dešinėje pusėje užfiksuota kraujosruva, dešinė akis paraudusi, po dešine akimi patinimas, kaktoje, ant nosies ir virš dešinės akies matyti nubrozdinimai (b. l. 35-41).

Iš 2024 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2265/2024 (01) matyti, kad S. B. nustatyti šie sužalojimai: žaizda dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, pojungio kraujosruva dešinėje akyje, dešinio žandoančio priekinės ir išorinės sienelės įspaustinis lūžis, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienelės lūžiai, dešinio skruostikaulio lanko lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais. Sužalojimai atitinka apie 3-5 parų laikotarpį. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 57-58).

Iš 2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024 m. liepos 21 d. policijos pareigūno kūno kamera fiksuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota sužalota nukentėjusiojo S. B. veido dešinė pusė, kraujosruvos veide. S. B. nurodė, kad jį sumušė pažįstamas, t. y. jo žmonos, su kuria jis kartu nebegyvena, sugyventinis (b. l. 68-71).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados 

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkaus sveikatos sutrikdymą tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai  įrodyta, kad R. Č. tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu smogė S. B. į veido sritį, taip dėl žaizdos dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, pojungio kraujosruvos dešinėje akyje, dešinio žandikaulio ančio priekinės ir išorinės sienelės įspaustinio lūžio, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienelių lūžių, dešinio skruostikaulio lanko lūžio nukentėjusiajam S. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. Č. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas pareikštame įtarime ir vėliau pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad smogė S. B. dešine ranka jam į veido dešinę pusę, po to iš viršaus dar kartą smogė jam sėdinčiam ant žemės. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir nukentėjusiojo S. B., liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. liepos 21 d. nukentėjusiojo S. B. pareiškime, 2024 m. liepos 21 d. nukentėjusiojo asmens apžiūros protokole, 2024 m. liepos 24 d. kaltinamojo R. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei 2024 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. G 2265/2024 (01). Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. Č. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Č., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 141-142), 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 139-140), dirba (b. l. 143-145), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. l. 156), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 158), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 157), pasižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti. Tačiau, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė tik teismo posėdžių salėje, iki bylos nagrinėjimo pabaigos nukentėjusiajam žalos neatlygino, teismo vertinimu šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą vidutinio griežtumo BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo vidutinį terminą.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinas BK 641 straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 8 mėnesiams, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023). Svarstydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo teismas vertina visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su aukščiau nurodytais kaltinamojo asmenybe iš esmės teigiamai charakterizuojančiais duomenimis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacija galima be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo ir pakanka kaltinamajam paskirti įpareigojimus, ribojančias jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Teismo vertinimu, bausmės tikslus padės įgyvendinti kaltinamajam skirtini įpareigojimai per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

V. Dėl civilinių ieškinių

 Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 91,97 Eur sumai (b. l. 187-189). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai kompensuotos nukentėjusiajam S. B. 2024 m. liepos 21 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, ką patvirtina 2024 m. rugpjūčio 16 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 191).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala buvo padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 91,97 Eur sumai. Šios išlaidos gydymo įstaigai buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 91,97 Eur turtinei žalai už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

Nukentėjusysis S. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 600 Eur neturtinės ir 43,36 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl įvykio jis patyrė didelius išgyvenimus, skausmą, jautė gėdą, bijojo užmigti. Taip pat patyrė 43,36 Eur išlaidų kelionei į Vilnių pas ekspertus bei vaistams (b. l. 53), pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus (b. l. 54).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus padarytus sužalojimus, akivaizdu, kad nukentėjusysis įvykio metu ir po jo jautė fizinį skausmą, sukrėtimą, pažeminimą. Be to, įvertinus sužalojimų mastą ir pobūdį, akivaizdu, kad nukentėjusysis po įvykio patyrė tam tikro pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo prašoma priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, taip pat priteisiant ir turtinę žalą.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę sumažintą 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu R. Č. paskiriant šiuos įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Tenkinti civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784179, civilinį ieškinį ir priteisti iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 91,97 Eur žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tenkinti nuketėjusiojo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį ir iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 643,36 Eur nukentėjusiajam S. B. neturtinei ir turtinei žalai atlyginti.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas                                                                                             Alvydas Žala