Civilinė byla Nr. e2A-1263-343/2018

                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-69-3-6727-2017-2

                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1;   

                                                                                                                      3.3.1.20; 3.3.1.21

                                                                                                                                           (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 2 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nerijaus Meilučio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1113-962/2018 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams D. K., A. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

 Teismas

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. Ž. ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų keliamus reikalavimus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: sutvarkyti (pakeisti) atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos dalį, esančią ieškovų žemės sklypo pusėje taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir saugus sniego gaudytuvų funkcionavimas, ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą; perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovų žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius ir pastato katilinės garo vamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad nuosavybės teise valdo 0,0651 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei jame esančius statinius. Ieškovės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu 0,0439 ha žemės sklypu, esančiu  (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora). Atsakovų gyvenamasis namas yra iš 2 statinių, t.y. nuo (duomenys neskelbtini)  gatvės pusės pastatas yra 2–jų aukštų, o kiemo viduje kita pastato dalis yra 3–jų aukštų, abiejų pastatų stogai yra šlaitiniai, stogų šlaitų nuolydis yra į atsakovės sklypo Nr. 98A pusę, abiejų statinių stogų šlaitai yra išsikišę už pastato į atsakovės sklypo Nr. 98A pusę. Atsakovų trijų aukštų pastato lietvamzdžiai įrengti ir lietaus vanduo iš jų nuvestas į ieškovės sklypo pusę, katilinės garo vamzdžiai įrengti ir išsikišę į ieškovės sklypo Nr. 98 A pusę, atidirbusio kuro dujos ir garas iš jų nuvestas taip pat į ieškovės sklypo pusę. 2016 01 25 nuo atsakovų namo stogo nukritęs sniegas apgadino ieškovės žemės sklype tuo metu stovėjusius automobilius, o vasaros metu nuo stogo krenta lietus ir kiti krituliai. Ieškovė dar 2011 01 07 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu panaikinti ieškovų gyvenamojo namo priėmimo naudoti 1997 02 05 aktą bei įpareigoti juos pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, nurodydama ne tik padarytus statybos pažeidimus, bet ir savo teisių pažeidimus: sniego nuo ieškovų pastato stogo kritimą, jo valymą bei keliamą grėsmę, dėl netinkamai įrengtų lietvamzdžių bei katilinės vamzdžių, nuvestų į atsakovės kiemo pusę, daromą žalą. Teismas netenkino ieškovės reikalavimų motyvuodamas senaties suėjimu, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 06 16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1058-555/2012 nurodė, kad įrengtas vandens nuvedimas nuo ieškovų namo į atsakovei priklausantį žemės sklypą ar sniego patekimas nuo ieškovų namo stogo nesudaro pagrindo statinį griauti, tačiau savininko pažeistos teisės gali būti ginamos kitais adekvačiais būdais (CK 4.98, 1.138 str.). Ieškovės teisės pažeidžiamos, nes žiemos metu sniegas krenta ant pravažiavimo, krenta varvekliai, nesaugu vaikščioti, buvo apgadintas automobilis, žalą atlygino draudimas. Lietvamzdžiai ir katilinės vamzdžiai yra ieškovės sklypo pusėje, išlindę 30 cm, bėga vanduo, darosi pelkės. Pažeidimai tęsiasi nuolat. Nežino, kaip atsakovai turi pertvarkyti stogą, galbūt perdaryti jį į lygų stogą.

3.       Atsakovė D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės reikalavimas suformuluotas neaiškiai ir netinkamai, nes pagal reikalavimą – sutvarkyti stogo konstrukciją, tai lyg reikalaujama atlikti kapitalinį remontą, nors stogas uždengtas pagal projektą ir šis klausimas jau buvo spręstas reiškiant ieškovei analogiškus reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012. Teismui nors ir patenkinus tokį ieškovės reikalavimą, neaišku, kas ir kaip jį galėtų įvykdyti. Su ankstesniais kaimynais nebuvo jokių konfliktų, 1997 metais namas priduotas, gauti visi sutikimai, įvykdyti visų institucijų reikalavimai, viskas pastatyta ir įrengta pagal projektą, jokių išorinių pakeitimų po 1997 metų nedaryta. Draudimo bendrovės atstovai nekvietė į įvykio vietą, draudimas žalą atlygino. Ant atsakovams priklausančio gyvenamojo namo 2012 metais buvo įrengti sniego gaudytuvai ir jie atlieka savo funkciją, sniegą sulaiko. Tuomet, kai ieškovė nufotografavo krentant sniegą, Lietuvoje ypač gausiai snigo. Atsakovams priklausančiame name katilinės garo vamzdžiai įrengti teisėtai ir pagal projektą. Šis ieškovės reikalavimas jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 ir kaip nepagrįstas buvo atmestas. 2011 12 19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovė jau vadovavosi minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje jos reikalavimai buvo atmesti. Nurodė, kad sutiktų lietvamzdžius perkelti į savo sklypą, tačiau ieškovė į savo sklypą neįsileidžia, žmogus, tvirtinęs sniego gaudytuvus, turėjo prisirišęs eiti stogu.

4.       Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovė D. K., todėl jie nekartojami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus D. K. ir A. K. savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Ž. žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę, įpareigojant ieškovę R. Ž. įsileisti atsakovus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą lietvamzdžių perkėlimo darbų atlikimui. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės R. Ž. atsakovams D. K. ir A. K. po 126,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės R. Ž. 8,57 Eur pašto išlaidas valstybei.

6.       Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai yra gretimų sklypų savininkai. Ieškovei priklauso 118/790 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) bei 0,0651 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovams priklausančia valda – (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovei D. K. priklauso 215/439 žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) bei 49/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 49/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovui A. K. priklauso 224/439 žemės sklypo, 51/100 dalys gyvenamojo namo ir 51/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros). Ginčo dėl nuosavybės teisių nėra, nuosavybės teises patvirtina byloje esantys registro išrašai. 2011 12 19 surašytas antstolio M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos faktinės aplinkybės. 2010 06 28 surašyta UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės vadovo A. Š. pažyma, vertinant ieškovei R. Ž. daromą gretimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žalą. 2016 02 03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK viešosios policijos skyriaus Aleksoto PN informavo AB „Lietuvos draudimas“ apie A. Ž. pareiškimą dėl žalos, padarytos nuo kaimyninio namo stogo nukritus sniegui ant automobilio. Rašte nurodoma, jog pareiškimo patikrinimo metu išsiaiškinta, jog sniegas nukrito nuo kaimyninio, (duomenys neskelbtini), namo, priklausančio D. K., stogo. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas atsakovams priklausantis gyvenamasis namas, apsnigtas jo stogas, krentantis sniegas, varveklis, ant įvažiavimo į ieškovės kiemą susidariusi vandens bala, pastoginė ieškovės žemės sklype. Atsakovai teigė, jog ieškovė savo sklype turi pakankamai vietos parkuoti automobilį, o ne vien ties atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu, tokiems argumentams patvirtinti pateikė fotonuotraukas. Kauno apylinkės teismas 2012 02 02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 atmetė ieškovės R. Ž. patikslintą ieškinį, kuriuo ji, vadovaudamasi CK. 4.103 straipsniu prašė panaikinti atsakovų gyvenamojo namo priėmimo naudoti 1997 02 05 aktą bei įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius. Teismas nenustatė normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų, sukeliančių CK 4.103 straipsnyje numatytas pasekmes, be to taikė ieškinio senatį. 2015 06 26 sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas atmetė ieškovės R. Ž. skundą, kuriame ji prašė panaikinti 2015 02 02 Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

7.       Dėl stogo. Sprendime teismas nurodė, jog reikalavimą dėl stogo konstrukcijos pakeitimo ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad nuo atsakovų gyvenamojo namo stogo nukritęs sniegas apgadino ieškovės sklype stovėjusį automobilį. Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-156-364/2012 medžiaga nustatyta, kad 1990 07 01 tuometinė atsakovams gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė E. G. davė sutikimą, kad A. K. į rytų pusę statytų garažą, o virš jo – gyvenamąsias patalpas ant sklypo ribos. Tokį pat sutikimą davė ir kito gretimai esančio žemės sklypo tuometinis savininkas J. D.. 1991 m. buvo parengtas projekto papildymas, kurį 1991 11 12 suderino Kauno miesto Vyriausiojo architekto pavaduotojas. Pabaigus statinio rekonstrukcijos darbus, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas tinkamu naudoti 1997 02 05 individualaus statinio priėmimo naudoti aktu. Ieškovė atsakovams gretimos namų valdos savininke tapo 1994 metais. Buvusi šios valdos savininkė dar 1990 07 01 buvo davusi sutikimą atsakovams statyti ant sklypo ribos garažą ir virš jo – gyvenamąsias patalpas. Tokį rašytinį sutikimą teismas traktavo kaip vienašalį sandorį, įpareigojantį jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas pažymėjo, kad ankstesnio savininko duotas sutikimas privalomas naujam savininkui, kadangi jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog, pasikeitus savininkui, turi būti gautas naujas sutikimas. Iki šios dienos sutikimas, kaip civilinis sandoris nėra įstatymo nustatyta tvarka atšauktas ar teismine tvarka panaikintas. Todėl pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas ir negaliojantis, nėra. Įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teismas sprendė, kd atsakovų gyvenamasis namas, tame tarpe ir stogas, pastatyti bei įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, teismas nurodė, jog ant atsakovų gyvenamojo namo stogo yra įrengti sniego gaudytuvai. Nors ieškovė teigia, kad sniego gaudytuvai nefunkcionuoja, tačiau jokių duomenų apie tai, jog sniego gaudytuvai įrengti netinkamai, yra nefunkcionalūs, nepateikė. Ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai turi būti atlikti stogo pertvarkymai, tačiau teigė, jog tam reikalingi projektai, stogas gali būti perdarytas į lygų, iš esmės reikalaudama keisti projektą, pagal kurį atsakovams priklausantis gyvenamasis namas pastatytas ir priduotas. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti krentantis sniegas, nepaneigia sniego gaudytuvų funkcionalumo. Teismas sprendė, jog dėl gamtinių sąlygų, t.y. gausaus snygio, tam tikrais atvejais, stogo konstrukcijai esant įrengtai tinkamai ir pagal visus teisės aktų reikalavimus, visgi galima sniego nuošliaužos susiformavimo ir (ar) varveklio (-ių) susidarymo tikimybė, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tuo yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Teismas sprendė, jog įvykis, kuomet ant ieškovės automobilio stogo nukrito sniego nuošliauža ir jį apgadino, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovų gyvenamojo namo stogo konstrukcijos pertvarkymo, atsižvelgiant į jau anksčiau minėtus argumentus – atsakovai D. K. ir A. K. yra teisės aktų nustatyta tvarka ir procedūromis pagal patvirtintą projektą atlikę gyvenamojo namo rekonstrukciją, iš valstybės ir savivaldybės institucijų gavę tam reikalingus administracinius aktus, atsakovams priklausantis gyvenamasis namas pastatytas, priduotas ir pripažintas tinkamu naudoti, savo nuosavybės teises į rekonstruotą gyvenamąjį namą atsakovai yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre; duomenų, kad po 1997 metų buvo daryti statinio pakeitimai – nėra; ant stogo įrengti sniego gaudytuvai, kurių funkcionalumui paneigti jokių objektyvių duomenų nepateikta; tuometinė gretimo sklypo savininkė (duomenys neskelbtini) yra davusi sutikimą rekonstruojant atsakovų gyvenamąjį namą statyti ant sklypo ribos ir byloje nėra duomenų, kad rekonstrukcijos metu ji būtų reiškusi kokias nors pretenzijas gretimo namo savininkams, todėl darė išvadą, kad buvusi namo, šiuo metu priklausančio ieškovei, savininkė, nemanė, jog jos teisės yra pažeidžiamos. Be to teismas paminėjo ir tai, jog iš byloje šalių pateiktų fotonuotraukų darytina išvada, kad ieškovė turi galimybę automobilį statyti ne tik ties atsakovams priklausančiu gyvenamuoju namu. Tai ypač aktualu esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms, nes kiekvienas asmuo turi vadovautis sąžiningumo, protingumo principais, elgtis apdairiai, siekti išvengti žalos.  

8.       Dėl lietvamzdžių bei garo vamzdžių. Ieškovė R. Ž. prašė perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovų žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius ir pastato katilinės garo vamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę. Civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai buvo atlikti remiantis išduotu statybos leidimu, statinio projektu, jo papildymais (suderintais su Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotoju), kita projektine medžiaga, todėl teismas sprendė, kad atsakovams priklausančiame name katilinės garo vamzdžiai įrengti teisėtai ir pagal projektą. Antstolio. M. P. 2011 12 19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo remiasi ieškovė, nurodyta, kad kaimyninio namo Nr. 96 3-jų aukštų pastato lietvamzdžiai įrengti ir lietaus vanduo iš jų nuvestas į ieškovės R. Ž. sklypo pusę; katilinės garo vamzdžiai įrengti ir išsikišę į R. Ž. sklypo Nr. 98A pusę, atidirbusio kuro dujos ir garas iš jų nuvestas taip pat į R. Ž. sklypo pusę. Be to, ieškovė taip pat remiasi UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės vadovo parengta pažyma. Teismas pažymėjo, kad tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek minėta eksperto pažyma ieškovė rėmėsi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-156-364/2012, bei remiasi šioje byloje. Teismo vertinimu, vien tai, jog antstolio protokole bei eksperto pažymoje konstatuotas kaimyninio namo katilinės garo vamzdžių įrengimas bei įsikišimas į R. Ž. sklypo Nr. 98A pusę, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos, kadangi tai atitinka statinio projektą, o normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų nenustatyta. Iš minėtos civilinės bylos medžiagos matyti, kad garo vamzdžiai įrengti būtent pagal projektą ir gyvenamajame name esančios katilinės pusėje. Ieškovė savo pažeistas teises šioje dalyje grindė tuo, kad katilinės garo vamzdžiai įrengti ir 0,3m išsikišę į ieškovės žemės sklypo pusę, iš jų pučiamas garas, atidirbusio kuro dujos rūksta į ieškovės sklypo pusę, skleidžia blogą kvapą. Teismas sprendė, jog toks ieškovės nurodytas teisių pažeidimas yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovus keisti projektinius sprendinius. Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2012 06 14 nutartyje nurodė, jog savininko pažeistos teisės turi būti ginamos nesukeliant neproporcingų pasekmių kitam savininkui. Tačiau teismas, spręsdamas dėl lietvamzdžių perkėlimo į atsakovų žemės sklypo pusę, reikalavimą laikė pagrįstu. Ieškovė savo teisių pažeidimą šioje dalyje įrodinėjo tuo, kad namas yra pastatytas ant sklypo ribos ir iš lietvamzdžių tekantis lietaus vanduo bėga į ieškovės sklypo pusę, dėl ko ant trinkelėmis iškloto įvažiavimo į kiemą susidaro ir laikosi bala. Tokias ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje pateiktos fotonuotraukos. Iš civilinės bylos Nr. 2-156-364/2012 medžiagos, o būtent dar 2010 metais darytų fotonuotraukų matyti, kad iš tiesų ties nuo atsakovų gyvenamojo namo nuleistu lietvamzdžiu, yra susiformavusi pelkė. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateiktų fotonuotraukų, situacija nėra pasikeitusi, ant ieškovės įvažiavimo į kiemą matyti bala. Statybos reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 15 punktas nustato, jog vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Pateiktose fotonuotraukose užfiksuota situacija sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ant pravažiavimo susidaranti vandens bala daro neigiamą poveikį trinkelėmis grįstam įvažiavimui į kiemą (keliukui/ šaligatviui). Iš esmės atsakovai dėl lietvamzdžių perkėlimo neprieštaravo, teigė, jog sutiktų juos perkelti į savo sklypo pusę ir jau seniau tai ketino padaryti, tačiau ieškovė neįsileidžia į kiemą. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus, teismas ieškinį dalyje dėl perkėlimo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklypo pusėje esančių lietvamzdžių į atsakovų žemės sklypo pusę, tenkintino, įpareigojant ieškovę įsileisti atsakovus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą lietvamzdžių perkėlimo darbų atlikimui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį  argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2018 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti reikalavimai ir priimti naują sprendimą, ieškinį šioje dalyje tenkinti ir įpareigoti atsakovus – savo lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų keliamus reikalavimus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti (pakeisti) atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos dalį, esančią ieškovų žemės sklypo pusėje taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir saugus sniego gaudytuvų funkcionavimas, ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos bei perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovų žemės sklypo pusėje esančius pastato katilinės garo vamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta pagal patvirtintą projektą ir teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Byloje pateikti įrodymai: 2011 12 19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „Kauno komprojektas“ 2010 06 28 išvada, duomenys apie A. Ž. pareiškimą dėl žalos, padarytos nuo kaimyninio namo stogo nukritus sniegui ant automobilio, AB „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenys, fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovės turtui yra daroma žala. Todėl teismas turėjo spręsti ieškovės turtinių interesų apsaugos klausimą, o ne spręsti, ar tokiu atsakovų elgesiu yra padaromas teisės pažeidimas.

9.2. Teismas neteisingai taikė ir aiškino LR Aplinkos ministro 2008 10 27 įsakymo Nr. D1-571 STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 10 punkto nuostatas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti nuo atsakovų stogo krentantys sniego luitai, susidarę ledo varvekliai, kas patvirtina, kad ant stogo 2012 metais įsirengti sniego gaudytuvai yra įrengti netinkamai, neatitinka minėto STR 10 punkto reikalavimų.

9.3. Teismo išvados prieštarauja viena kitai. Nors teismas tvirtina, kad remontas atliktas pagal visus teisės aktų reikalavimus ir projektą, tačiau patenkino ieškinio reikalavimą dėl lietvamzdžių perkėlimo dėl jų daromo neigiamo poveikio ieškovės sklype esančioms trinkelėms. Tai traktuotina įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.

9.4. Teismas išvadas grindžia byloje nesančiais įrodymais, išvados nemotyvuotos. Gyvenamojo namo priestato ir rekonstrukcijos projekte bei jo papildyme nėra jokių sprendinių nei dėl lietvamzdžių, nei dėl katilinės vamzdžių įrengimo bei suprojektavimo, nei stogo suprojektavimo už žemės sklypo ribos. Todėl neaišku, kodėl teismas sprendė, kad stogas, lietvamzdžiai ir katilinės garo vamzdžiai įrengti pagal projektą. Be to, teismas padarė teisės aktų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkų statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteistai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ taikymo klaidą, nes pagal minėtus reglamentus atstumas nuo atsakovo gyvenamojo namo iki ieškovės žemės sklypo ribos, kuris skaičiuojamas nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų, turi būti trys metrai, o nagrinėjamu atveju yra 0,5 metro, todėl teismo išvada, kad stogas yra įrengtas ant sklypo ribos, pagal projektą ir pagal teisės aktų reikalavimus, paneigiama. Be to, nors ir buvo ankstesnių savininkų sutikimas dėl statybos ant sklypo ribos, tačiau tokie sutikimai nėra ir negali būti prilyginti sutikimams dėl stogo, lietvamzdžių, katilinės garo vamzdžių įrengimo įsikišant į ieškovės žemės sklypą.

9.5 Teismas netinkamai taikė CK 4.37straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors yra įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2012 02 02 sprendimas, kuriame konstatuotas ieškovės teisių ir interesų pažeidimas, skundžiamas sprendimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, geros moralės principus, esmingai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus ir neužtikrina ieškovės ir kitų asmenų saugumo bei turto apsaugos.

10.       Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1 Ieškovė tuos pačius reikalavimus reiškė ir 2012 metais Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2018. Toje byloje jos ieškinys buvo atmestas. Teismas šioje byloje pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad stogas yra įrengtas ne teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų reikalavimus. Ant stogo yra įrengti sniego gaudytuvai. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai turi būti atlikti pertvarkymai, reikalavo, kad stogas būtų perdarytas į lygų. Iš esmės tai yra reikalavimas keisti projektą, pagal kurį atsakovai namą pastatė ir pridavė.

10.2 Pagal pateiktus dokumentus turtinė žala buvo padaryta ne ieškovei, o jos vyro darbovietei priklausančiam automobiliui, kuris buvo pastatytas prie pat atsakovų gyvenamojo namo. Žala buvo padaryta automobilio stogui nuo atsakovų stogo nukritus sniegui. Ant stogo yra įrengti sniego gaudytuvai. Tomis dienomis smarkiai snigo, buvo didelis vėjas. Žala yra atlyginta. Ieškovė automobilį gali statyti ir ne prie pat atsakovų gyvenamojo namo.

10.3  Ieškovė neįrodė, kad atsakovų gyvenamas namas daro neigiamą neleistiną poveikį jos žemės sklypui, ar sklype pastatytiems pastatams, grėsmės turtui bei žmonių saugumui. Kadangi ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu, tai jis pagrįstai buvo atmestas.

10.4  Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl katilinės garo vamzdžių, nes jie įrengti teisėtai, pagal projektą ir tai nustatyta įsiteisėjusiu 2012 metų sprendimu. Tenkindamas ieškinį dėl lietvamzdžių perkėlimo, teismas vadovavosi tuo, kad iš esmės atsakovai sutiko ir neprieštaravo dėl jų perkėlimo. Jie nebuvo perkelti dėl to, kad ieškovė neįsileido į savo sklypą ir nebuvo galima apžiūrėti, kaip ir kur juos perkelti.

10.5 Visi apeliantės argumentai dėl netinkamai taikytų teisės aktų atmestini, nes poįstatyminiai aktai galioja nuo jų paskelbimo dienos, atsakovai rekonstrukciją vykdė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir šios rekonstrukcijos teisėtumas pačios ieškovės reikalavimu yra patikrintas išnagrinėtoje ir prie šios bylos prijungtoje byloje, atsakovams nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios konstatuotos civilinėje byloje tarp tų pačių šalių teismo sprendimu. Tai, kad prieš daugiau kaip 10 metų rekonstruotas gyvenamais namas neišlaikius 3 metrų atstumo nuo gretimo sklypo ribos jokios reikšmės neturi, nes buvo gautas gretimo sklypo savininkės sutikimas.

10.6 Ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog rekonstrukcijos teisėtumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 nebuvo išspręstas dėl senaties termino, nes sprendime toje byloje teismas nurodė, kad atsakovai yra teisės aktų nustatyta tvarka ir procedūromis atlikę jiems priklausančio namo rekonstrukciją, iš valstybės ir savivaldybės institucijų gavę tam reikalingus administracinius aktus, savo nuosavybės teises į rekonstruotą gyvenamąjį namą įregistravę Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad jų atlikti rekonstrukcijos darbai yra savavališki ir turi būti pašalinti teismo tvarka.

10.7 Atsakovai mano, jog yra pagrįstas teismo teiginys, kad ieškovė turi elgtis apdairiai ir automobilį statyti ne ties jiems priklausančiu gyvenamuoju namu, nes tokią galimybę turi.

Teisėjų kolegija,

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12.       Apeliacijos dalyką sudaro sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14.       Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus: sutvarkyti stogo konstrukciją, perkelti katilinės vamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę, argumentuodama netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymu ir įrodinėjamo taisyklių pažeidimu.

15.       Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 10 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 03 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 11 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovai nepažeidžia ieškovės teisių valdant nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą grindė įrodymų visuma, t. y. ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendime išdėstė įrodymus, kuriais vadovavosi, nurodė motyvus, kuriais grindė savo išvadas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismo išvados prieštarauja viena kitai, nes nors teismas tvirtina, kad remontas atliktas pagal visus teisės aktų reikalavimus ir projektą, tačiau patenkino ieškinio reikalavimą dėl lietvamzdžių perkėlimo dėl jų daromo neigiamo poveikio ieškovės sklype esančioms trinkelėms nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados grįstos neteisingu byloje esančių įrodymų įvertinimu (CPK 178 str., 185 str.). Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad ieškinio reikalavimas dėl lietvamzdžių perkėlimo buvo patenkintas ne dėl to, kad jie įrengti ne pagal projektą, o dėl to, kad su šiuo reikalavimu sutiko atsakovai, kurie nurodė, jog jau anksčiau norėjo lietvamzdžius perkelti, tačiau pati ieškovė jų neįleido į savo sklypą ir nebuvo galima apžiūrėti, kaip ir kur juos perkelti. Todėl teismas netgi sprendime įpareigojo ieškovę įsileisti atsakovus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą lietvamzdžių perkėlimo darbų atlikimui.

16.       Ieškinys dėl pažeistų teisių ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. pakeisti stogo konstrukciją, perkelti katilinės vamzdžius pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, pareiškęs negatorinį ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 05 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai yra gretimų sklypų savininkai. Ieškovei priklauso 118/790 žemės sklypo, unikalus Nr.( duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 0,0651 žemės sklypas, unikalus Nr.( duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovams priklausančia valda – (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovei D. K. priklauso 215/439 žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) bei 49/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))  ir 49/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Atsakovui A. K. priklauso 224/439 žemės sklypo, 51/100 dalys gyvenamojo namo ir 51/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros). Ginčo dėl nuosavybės teisių nėra, nuosavybės teises patvirtina byloje esantys registro išrašai. Taigi, pirmoji sąlyga yra įrodyta.

18.       Teisių pažeidimą ieškovė argumentuoja tuo, kad teismas ankstesnėje byloje tarp tų pačių šalių nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta pagal patvirtintą projektą ir teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Byloje pateikti įrodymai: 2011 12 19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „Kauno komprojektas“ 2010 06 28 išvada, duomenys apie A. Ž. pareiškimą dėl žalos, padarytos nuo kaimyninio namo stogo nukritus sniegui ant automobilio, AB „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenys, fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovės turtui yra daroma žala.

19.       Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes ieškovė tuos pačius reikalavimus reiškė ir 2012 metais Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2018. Toje byloje jos ieškinys buvo atmestas. Teismas šioje byloje pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad stogas yra įrengtas ne teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų reikalavimus. Ant stogo yra įrengti sniego gaudytuvai. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai turi būti atlikti pertvarkymai, reikalavo, kad stogas būtų perdarytas į lygų. Iš esmės tai yra reikalavimas keisti projektą, pagal kurį atsakovai namą pastatė ir pridavė.

20.       Visi apeliantės argumentai dėl netinkamai taikytų teisės aktų atmestini, nes ji vadovaujasi poįstatyminiais aktais, kurie priimti po to, kai atsakovai rekonstrukciją įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Poįstatyminiai aktai galioja nuo jų paskelbimo dienos, atsakovai rekonstrukciją vykdė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir šios rekonstrukcijos teisėtumas pačios ieškovės reikalavimu yra patikrintas išnagrinėtoje byloje, atsakovams nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios konstatuotos civilinėje byloje tarp tų pačių šalių teismo sprendimu. Tai, kad prieš daugiau kaip 10 metų rekonstruotas gyvenamais namas neišlaikius 3 metrų atstumo nuo gretimo sklypo ribos jokios reikšmės neturi, nes buvo gautas gretimo sklypo savininkės sutikimas.

21.       Ieškovė tvirtina, jog rekonstrukcijos teisėtumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 nebuvo išspręstas dėl senaties termino. Kolegija su šiuo argumentu taip pat nesutinka, nes sprendime toje byloje teismas nurodė, kad atsakovai yra teisės aktų nustatyta tvarka ir procedūromis atlikę jiems priklausančio namo rekonstrukciją, iš valstybės ir savivaldybės institucijų gavę tam reikalingus administracinius aktus, savo nuosavybės teises į rekonstruotą gyvenamąjį namą įregistravę Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad jų atlikti rekonstrukcijos darbai yra savavališki ir turi būti pašalinti teismo tvarka. Taigi, klausimas dėl atsakovų namo stogo įrengimo, kapitalinio namo remonto atlikimo yra išspręstas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012. Šiame sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, t.y. iš naujo aplinkybių, kad namo rekonstrukcija atlikta teisėtai ir pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovams įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

22.       Apeliantė, skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dėl nuo atsakovų stogo šlaužiančio sniego, nes netinkamai įrengti sniego gaudytuvai, varveklių daroma žala jos turtui, šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodė. Pirma, ieškovė neįrodė, kad sniego gaudytuvai įrengti netinkamai. Antra, žala buvo padaryta automobilio, kuris stovėjo prie atsakovų namo, stogui, tačiau automobilis nepriklauso ieškovei. Be to, pažymėtina, jog tuo metu stipriai snigo, pūtė stiprus vėjas ir todėl susidarė ekstremali situacija, kuomet sniego buvo daug ir jis čiuožė nuo stogo. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovė turi pakankamai vietos automobiliams parkuoti, jų nestatant prie atsakovų namo sienos.

23.       Apeliantė taip pat skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl katilinės garo vamzdžių perkėlimo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys šioje dalyje netenkintinas, nes katilinės vamzdžiai įrengti teisėtai, pagal projektą ir tai nustatyta įsiteisėjusiu 2012 metų sprendimu. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl lietvamzdžių perkėlimo, vadovavosi tuo, kad atsakovai sutiko ir neprieštaravo dėl jų perkėlimo.

24.       Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog gyvenamojo namo priestato ir rekonstrukcijos projekte bei jo papildyme nėra jokių sprendinių nei dėl lietvamzdžių, nei dėl katilinės vamzdžių įrengimo bei suprojektavimo, nei stogo suprojektavimo už žemės sklypo ribos. Todėl neaišku, kodėl teismas sprendė, kad stogas, lietvamzdžiai ir katilinės garo vamzdžiai įrengti pagal projektą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, nes, kaip nurodyta nutarties 21 punkte statyba yra įteisinta, rekonstrukcija yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, statybos teisėtumas patikrintas 2012 metų civilinėje byloje.

25.       Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas padarė teisės aktų: STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkų statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteistai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ taikymo klaidą, nes pagal minėtus reglamentus atstumas nuo atsakovo gyvenamojo namo iki ieškovės žemės sklypo ribos, kuris skaičiuojamas nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų, turi būti trys metrai, o nagrinėjamu atveju yra 0,5 metro, todėl teismo išvada, kad stogas yra įrengtas ant sklypo ribos, pagal projektą ir pagal teisės aktų reikalavimus, paneigiama. Be to, nors ir buvo ankstesnių savininkų sutikimas dėl statybos ant sklypo ribos, tačiau tokie sutikimai nėra ir negali būti prilyginti sutikimams dėl stogo, lietvamzdžių, katilinės garo vamzdžių įrengimo įsikišant į ieškovės žemės sklypą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes ieškovė remiasi 2017 ir 2005 metų STR, kai tuo tarpu rekonstrukcija buvo atlikta 1997 metais, STR atgal negalioja, atsakovai turi sutikimus dėl statybos ant sklypo ribos.

V. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26.       Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas  (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

27.       Ieškovė. R. Ž. prašo priteisti 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl prašymas netenkinamas.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.  

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Marius Bartninkas

                                                                                                Nerijus Meilutis

                                                                                                Rūta Palubinskaitė