Baudžiamoji byla Nr. 2K-44/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.14.8; 2.4.2.1; 1.1.10.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,
gynėjui advokatui A. Tamulioniui,
nuteistajam E. R.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. R. ir A. Š. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 102 350 Lt biudžeto lėšų įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turto – 97 730 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turto 67 515 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą 102 600 Lt valstybės biudžeto lėšų) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turto 109 000 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turto 207 000 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės 96 797 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą 206 100 Lt valstybės biudžeto lėšų) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė E. R. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu penktadaliu; A. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turto 67 515 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą – 102 600 Lt valstybės biudžeto lėšų) laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą 206 100 Lt valstybės biudžeto lėšų) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė A. Š. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu penktadaliu. BK 76 straipsnio pagrindu A. Š. atleistas nuo bausmės dėl ligos.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendis, kuriuo nuteistųjų E. R. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria BK 76 straipsnio pagrindu A. Š. dėl ligos atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės; pakeista nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, kardomojo kalinimo laiko įskaitymo į bausmės laiką R. N., kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. N. ir A. Č., jie kasacine tvarka nesiskundžia.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo E. R., prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų gynėjo, prašiusio tenkinti abiejų nuteistųjų kasacinius skundus, prokurorės, prašiusios nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti, nuteistojo A. Š. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimus, nuteistojo E. R. papildomą paaiškinimą,
n u s t a t ė :
E. R. ir A. Š. nuteisti už tai, kad E. R., būdamas UAB „G“ direktorius ir UAB „R“ buhalteris, o E. Š. – UAB „R“ direktorius, apgaule, panaudodami žinomai suklastotus oficialius dokumentus, savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas, gaunamas kaip pridėtinės vertės mokestį už eksportuotas prekes, taip pat pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas, gaunamas kaip pridėtinės vertės mokestį už eksportuotas prekes, veikdami bendrininkų grupe kartu su UAB „P S“ pagrindiniu akcininku, UAB „R“ pagrindiniu akcininku ir vyr. finansininku, UAB „G“ akcininku R. N., UAB „P S“ direktoriumi A. Č. ir vieną kartą su UAB „P S“ direktoriumi R. S., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – iš viso 680 392 Lt valstybės biudžeto lėšų –ir du kartus pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą – iš viso 308 700 Lt valstybės biudžeto lėšų. Nusikaltimai padaryti tokiomis aplinkybėmis:
1. E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 04/23, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie parduodamas stakles. Panaudojant šį suklastotą dokumentą pagal 1998 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G“ vardu E. R. pardavė revolverines padidinto tikslumo stakles Nr. 3N141S už 684 400 Lt (iš jų 104 400 Lt PVM) UAB „P S“, atstovaujamai A. Č. Po to R. N. žinomai suklastojo oficialų dokumentą – 1998 m. balandžio 20 d. sutartį Nr. 20–04 rusų kalba, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad minėtas stakles UAB „P S“ pagal 1998 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) perleido Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“, kuri įsipareigojo šias stakles realizuoti nustačius minimalią pardavimo kainą 150 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu – 600 000 Lt); pagal 1998 m. balandžio 24 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“, o Klaipėdos Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), tenkindama 1998 m. gegužės 8 d. prašymą, pasirašytą A. Č., kuriame buvo tyčia pateikti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „P S“ priklauso grąžinti PVM permoką 104 421 Lt už eksportuotas Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“ stakles, 1998 m. gegužės 19 d. grąžino šiai bendrovei pridėtinės vertės mokestį 102 000 Lt, ją pervesdama į UAB „P S“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Vilniaus bankas Klaipėdos filiale, ir dalį permokos – 350 Lt – įskaitė fizinių asmenų pajamų mokesčio įsiskolinimui padengti. R. N. nurodymu UAB „P S“ direktorius A. Č. 1998 m. gegužės 22 d. grynais pinigais iš AB „Vilniaus bankas“ Klaipėdos filialo, esančio Klaipėdoje, Daržų g. 13, paėmė (čekio Nr. duomenys neskelbtini) ir pagal kasos pajamų orderį (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) užpajamavo UAB „P S“ kasoje 98 000 Lt, o likusią dalį – 4000 Lt – paliko AB Vilniaus bankas Klaipėdos filialo banko sąskaitoje įmonės naudai. Taip E. R. kartu su R. N. ir A. Č. apgaule savo bei įmonės UAB „P S“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 102 350 Lt valstybės biudžeto lėšų;
2. E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotus oficialius dokumentus – 1998 m. gegužės 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 04/04, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie perkamas stakles, pagal kurią UAB „G“ vardu E. R. iš piliečio R. S. įsigijo abrazyvines atpjovimo pusiau automatines stakles Nr. 8G661SF10 už 525 000 Lt (pinigai fiziniam asmeniui nesumokėti), ir 1998 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 05/22, kurioje nurodė melagingus duomenis apie parduodamas stakles. Panaudojant šį suklastotą dokumentą pagal 1998 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G“ vardu E. R. pardavė minėtas stakles už 637 200 Lt (iš jų 97 200 Lt PVM) UAB „P S“, atstovaujamai A. Č. Po to pagal R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. gegužės 25 d. sutartį rusų kalba Nr. 25–05, kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamas stakles, pagal 1998 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „P S“, atstovaujama A. Č., perleido Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“ abrazyvines atpjovimo pusiau automatines stakles Nr. 8G661SF10, kuri įsipareigojo jas realizuoti nustačius minimalią pardavimo kainą – 140 000 JAV dolerių, (tuometiniu valiutos kursu – 560 000 Lt). Pagal 1998 m. gegužės 28 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“, o Klaipėdos VMI, tenkindama 1998 m. birželio 5 d. prašymą, pasirašytą A. Č., kuriame buvo tyčia pateikti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „P S“ priklauso grąžinti PVM permoką 98 824,32 Lt už eksportuotas Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“ stakles, 1998 m. liepos 10 d. grąžino šiai bendrovei pridėtinės vertės mokestį 97 000 Lt, juos pervesdama į UAB „P S“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Vilniaus bankas Klaipėdos filiale ir dalį permokos – 730 Lt – įskaitė fizinių asmenų pajamų mokesčio įsiskolinimui padengti. R. N. nurodymu UAB „P. S“ direktorius A. Č. 1998 m. liepos 14 d. grynais pinigais iš AB Vilniaus bankas Klaipėdos filialo, Klaipėdoje, Daržų g. 13, paėmė (čekio Nr. duomenys neskelbtini) ir pagal kasos pajamų orderį (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) užpajamavo UAB „P S“ kasoje 93 000 Lt, likusią dalį – 4000 Lt – paliko AB Vilniaus bankas Klaipėdos filialo banko sąskaitoje įmonės naudai. Taip E. R. kartu su R. N. ir A. Č. apgaule savo bei įmonės UAB „P S“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 97 730 Lt valstybės biudžeto lėšų.
3. E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 04/06, kurioje nurodė melagingus duomenis apie perkamas stakles, pagal kurią UAB „G“ vardu E. R. iš piliečio I. P. įsigijo 360 000 Lt vertės centro privedimo stakles Nr. 3S922SF1. Panaudodamas šį suklastotą dokumentą minėtas stakles pagal 1998 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G“ vardu E. R. pardavė UAB „R“, atstovaujamai A. Š. už 442 500 Lt (iš jų 67 500 Lt PVM). Po to pagal R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. gegužės 25 d. sutartį rusų kalba Nr. 25–05/1, kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamas stakles pagal 1998 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „R“, atstovaujama A. Š., perleido Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“ centro privedimo stakles Nr. 3S922SF1, kuri įsipareigojo šias stakles realizuoti nustačius minimalią pardavimo kainą 100 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 400 000 Lt). Pagal 1998 m. gegužės 29 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“, o Vilniaus VMI, tenkindama 1998 m. birželio 9 d. prašymą, pasirašytą A. Š., kuriame buvo tyčia pateikti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „R“ priklauso grąžinti PVM permoką 67 515 Lt už eksportuotas Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“ stakles, 1998 m. liepos 1 d. grąžino šiai bendrovei pridėtinės vertės mokestį 63 000 Lt, juos pervesdama į UAB „R“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Vilniaus bankas, o likusią dalį paliko įsiskolinimams padengti. R. N. nurodymu UAB „R“ direktorius A. Š. paėmė šiuos pinigus iš AB Vilniaus bankas, Vilniuje, Gedimino pr. 60, ir užpajamavo UAB „R“ kasoje, vėliau juos išmokėjo pagal 1998 m. liepos 14 d. kasos pajamų orderio kvitą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G“. Taip E. R. ir A. Š. kartu su R. N. apgaule savo bei įmonių UAB „R“ ir UAB „G“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 67 515 Lt valstybės biudžeto lėšų;
4. E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/07, kurioje nurodė melagingus duomenis apie perkamas stakles, pagal kurią UAB „G“ vardu E. R. iš piliečio A. V. įsigijo deimantines torcines šlifavimo, atpjovimo stakles Nr. 8252SF30 už 560 000 Lt. Panaudojant šį suklastotą dokumentą minėtas stakles pagal 1998 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G“ vardu E. R. pardavė UAB „R“, atstovaujamai A. Š., už 672 600 Lt (iš jų 102 600 Lt PVM). Po to pagal R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. liepos 23 d. sutartį rusų kalba Nr. 23–07/1, kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamas stakles, pagal 1998 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „R“, atstovaujama A. Š., perleido deimantines torcines šlifavimo, atpjovimo stakles Nr. 8252SF30 Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“, kuri įsipareigojo jas realizuoti nustačius minimalią pardavimo kainą – 145 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu – 580 000 Lt). Pagal 1998 m. liepos 30 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“. Turėdami realią galimybę paimti PVM permoką, 1998 m. liepos mėn. žinomai melagingai deklaruodami grąžintiną pridėtinės vertės mokestį bei pateikdami prašymus grąžinti PVM permoką, E. R. ir A. Š. kartu su R. N. pasikėsino įgyti didelės vertės 102 600 Lt svetimą turtą, tačiau 1999 m. balandžio 30 d. VMI atlikto patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo atsisakyta grąžinti PVM permoką, todėl jie savo ir kitų naudai neįgijo didelės vertės svetimo turto ir nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.
5. E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/08, kurioje nurodė melagingus duomenis apie perkamas stakles, pagal kurią UAB „G“ vardu E. R. iš piliečio V. B. įsigijo programines atpjovimo stakles Nr. 8G662F2 už 610 000 Lt (pinigai fiziniam asmeniui nesumokėti), po to žinomai suklastojo oficialų dokumentą – 1998 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/18, kurioje nurodė melagingus duomenis apie parduodamas stakles, ir ją patvirtino savo parašu. Panaudodamas šį suklastotą dokumentą minėtas stakles pagal 1998 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G“ vardu E. R. pardavė UAB „P S“, atstovaujamai A. Č., už 731 600 Lt, (iš jų 111 600 Lt PVM). Po to pagal R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. liepos 23 d. sutartį rusų kalba Nr. 23–07, kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamas stakles, pagal 1998 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „P S”, atstovaujama A. Č., perleido Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“ programines atpjovimo stakles Nr. 8G662F2 ir ši įsipareigojo jas realizuoti nustačius minimalią pardavimo kainą – 160 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu – 640 000 Lt). Pagal 1998 m. liepos 29 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“, o Klaipėdos VMI, tenkindama 1998 m. rugpjūčio 10 d. prašymą, pasirašytą A. Č., kuriame buvo tyčia pateikti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „P S“ priklauso grąžinti PVM permoką 110 455 Lt už eksportuotas Baltarusijos Respublikos įmonei OOO „K“ stakles, 1998 m. rugpjūčio 19 d. grąžino šiai bendrovei pridėtinės vertės mokestį 109 000 Lt, juos pervesdama į UAB „P S“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Vilniaus bankas Klaipėdos filiale. R. N. nurodymu UAB „P S“ direktorius A. Č. 1998 m. rugpjūčio 24 d. grynais pinigais iš AB Vilniaus bankas Klaipėdos filialo paėmė (čekio Nr. duomenys neskelbtini) ir pagal kasos pajamų orderį (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) užpajamavo UAB „P S“ kasoje 55 500 Lt, likusią dalį – 53 500 Lt – paliko AB Vilniaus bankas Klaipėdos filialo banko sąskaitoje įmonės naudai. Taip E. R. kartu su R. N. ir A. Č. apgaule savo bei įmonės UAB „P S“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 109 000 Lt valstybės biudžeto lėšų.
6. E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotus oficialius dokumentus – 1998 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/07–1, kurioje nurodė melagingus duomenis apie perkamas stakles, pagal kurią UAB „G“ vardu E. R. iš piliečio A. Š. įsigijo revolverines tekinimo programines stakles Nr. 1K341SF1 už 580 000 Lt ir 1998 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/07 kurioje nurodė melagingus duomenis, kad E. R. UAB „G“ vardu iš piliečio D. N. įsigijo revolverines tekinimo programines stakles su valdymo pultu Nr. 1341SF1 už 560 000 Lt (pinigai fiziniam asmeniui nesumokėti). Po to E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 09/23, kurioje nurodė melagingus duomenis apie parduodamas stakles. Panaudojant šį suklastotą dokumentą pagal 1998 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G“ vardu E. R. pardavė UAB „P S“, atstovaujamai A. Č., revolverines tekinimo programines stakles Nr. 1 K341SF1 (570 000 Lt be PVM) ir revolverines tekinimo programines stakles su valdymo pultu Nr. 1341SF1 (595 000 Lt be PVM), iš viso už 1 374 700 Lt (iš jų 209 700 Lt PVM). Po to pagal R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą 1998 m. rugsėjo 29 d. sutartį rusų kalba Nr. 29–09, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie parduodamas stakles, pagal 1998 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „P S“, atstovaujama A. Č., perleido Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S. revolverines tekinimo programines stakles Nr. 1K341SF1 bei revolverines tekinimo programines stakles su valdymo pultu Nr. 1341SF1, ir jis įsipareigojo šias abejas stakles realizuoti nustačius minimalią pardavimo kainą – 288 000 JAV dolerių, (tuometiniu valiutos kursu – 1 192 000 Lt). Pagal 1998 m. rugsėjo 30 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S., o Klaipėdos VMI, tenkindama 1998 m. spalio 14 d. prašymą, pasirašytą A. Č., kuriame buvo tyčia pateikti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „P S“ priklauso grąžinti PVM permoką 209 564,93 Lt už eksportuotas Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S. stakles, 1998 m. spalio 22 d. grąžino šiai bendrovei pridėtinės vertės mokestį 207 000 Lt, jį pervesdama į UAB „P S“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Vilniaus bankas Klaipėdos filiale. R. N. nurodymu UAB „P S“ direktorius A. Č. 1998 m. spalio 23 d. iš AB Vilniaus bankas Klaipėdos filialo grynus pinigus paėmė (čekio Nr. duomenys neskelbtini) ir pagal kasos pajamų orderį (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) užpajamavo UAB „P S“ kasoje 200 000 Lt, likusią dalį – 7000 Lt – paliko AB Vilniaus bankas Klaipėdos filialo banko sąskaitoje įmonės naudai. Taip E. R. kartu su R. N. ir A. Č. apgaule savo bei įmonės UAB „P S“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 207 000 Lt valstybės biudžeto lėšų.
7. E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotus oficialius dokumentus – 1998 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10/26–3, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad E. R. UAB „G“ vardu iš piliečio R. D. įsigijo presą Nr. KB2326 už 535 000 Lt (pinigai fiziniam asmeniui nesumokėti). ir 1998 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10/30, kurioje nurodė melagingus duomenis apie parduodamas stakles. Panaudojant šį suklastotą dokumentą pagal 1998 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G “ vardu E. R. pardavė UAB „P S“, atstovaujamai R. S., presą Nr. KB2326 už 643 100 Lt (iš jų 98 100 Lt PVM). Po to, panaudojant R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. spalio 30 d. sutartį rusų kalba Nr. 30–10, kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamas stakles, pagal 1998 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „P S“, atstovaujama R. S., perleido Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S. presą Nr. KB2326, ir ši įsipareigojo šias stakles realizuoti, nustačius minimalią pardavimo kainą 140 000 JAV dolerių, (tuometiniu valiutos kursu 560 000 Lt). Pagal 1998 m. spalio 30 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S., o žinomai melaginga priklausanti grąžinti UAB „P S“ PVM permoka – 96 797 Lt, bendrovei neprašius grąžinti iš biudžeto PVM permokos, buvo panaudota PVM priskaičiuotoms sumoms padengti. Taip E. R. kartu su R. N. ir R. S., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, apgaule savo bei UAB „P S“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 96 797 Lt valstybės biudžeto lėšų.
8. E. R. savo parašu patvirtino R. N. žinomai suklastotus oficialius dokumentus – 1998 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10/26–1, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G“ iš piliečio M. K. įsigijo revolverines tekinimo stakles Nr. 1341 už 530 000 Lt ir 1998 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10/26–2, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad UAB „G“ iš piliečio A. N. įsigijo revolverines tekinimo stakles Nr. 1A341 už 590 000 Lt. Panaudojant šias suklastotas sutartis 1998 m. spalio 30 d. PVM sąskaita–faktūra (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „G“ vardu E. R. pardavė UAB „R“, atstovaujamai A. Š., revolverines tekinimo stakles Nr. 1341 už 545 000 Lt be PVM ir revolverines tekinimo stakles Nr. 1A341 už 600 000 Lt (be PVM), iš viso už 1 351 100 Lt (iš jų 206 100 Lt PVM). Po to pagal R. N. žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1998 m. rugsėjo 21 d. sutartį rusų kalba Nr. 21–09, kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamas stakles pagal 1998 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą (serija ir Nr. duomenys neskelbtini) UAB „R“, atstovaujama A. Š., perleido revolverines tekinimo stakles Nr. 1A341 ir revolverines tekinimo stakles Nr. 1341 Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S., kuris įsipareigojo jas realizuoti nustačius minimalią pardavimo kainą 295 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 1 180 000 Lt). Pagal 1998 m. spalio 30 d. eksporto deklaraciją Nr. 8LR17119671 šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S. Turėdami realią galimybę paimti PVM permoką, 1998 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 1998 m. lapkričio 13 d., Vilniaus VMI, žinomai melagingai deklaruodami grąžintiną pridėtinės vertės mokestį, E. R. ir A. Š. kartu su R. N. pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 206 100 Lt, tačiau 1999 m. balandžio 30 d. VMI atlikto patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo atsisakyta grąžinti PVM permoką, todėl jie savo ir kitų naudai neįgijo didelės vertės svetimo turto ir nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.
Kasaciniu skundu E. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir bylą prieš jį nutraukti.
Kasaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir bylą prieš jį nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kad būtų atlikta pakartotina teismo medicinos ekspertizė.
Kasaciniuose skunduose nuteistieji E. R. ir A. Š. (kasaciniai skundai iš esmės analogiški) nurodo, kad jiems inkriminuojamų nusikaltimų jie nepadarė, teismai neatsižvelgė į tai, kad jų parodymai visą laiką buvo vienodi, teisingi, nuoseklūs, be to, R. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis, būdamas teisininkas, pasinaudojo jų pasitikėjimu, įtraukė juos į nusikalstamą veiklą. Kadangi R. N. rengdavo visus bendrovių dokumentus ir užtikrindavo, kad veikla visiškai teisėta, E. R. ir A. Š. pasirašinėdami tokius dokumentus buvo įsitikinę, jog jų veiksmai visiškai teisėti. Kasatoriai teigia, kad apie R. N. sumanymą neteisėtai pasipelnyti nežinojo ir jokių nusikalstamu būdu gautų pinigų negavo. Todėl teismo išvados dėl jų kaltumo, veikų įrodytumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, nuosprendis grįstas abejotinais, nepatikrintais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu gautais paviršutiniškai tirtais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė, prieštaravimų nepašalino, dėl to neteisingai išsprendė nekaltumo klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir iš esmės neišnagrinėjo visų skunduose išdėstytų motyvų, todėl, kasatorių nuomone, apeliaciniai skundai negali būti laikomi išnagrinėtais.
Kasatoriai E. R. ir A. Š. teigia, kad byloje esantys prieštaravimai rodo, kad dauguma bylos duomenų, kurie teismų buvo vertinami kaip jų kaltę patvirtinantys įrodymai, galėjo būti vertinami tik kaip jų galimo dalyvavimo darant nusikaltimus prielaidos. Visos abejonės, kad jie padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus, nesant byloje pakankamai neginčijamų jų kaltės įrodymų, turėjo būti aiškinamos jų naudai. Esant tokioms aplinkybėms teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl jų priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Be to, kasatorius A. Š. nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kuria buvo nustatyta, jog jis dėl ligos gali atlikti bausmę. Tačiau jau atlikus ekspertizę, A. Š. pateikė teismui pažymą, kad jis susirgo (duomenys neskelbtini), bet apeliacinės instancijos teismas į tai nereagavo ir pakartotinė teismo medicinos ekspertizės nepaskyrė.
Nuteistojo E. R. kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. Š. – tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl BK 76 straipsnio taikymo A. Š., naikintina ir byla dėl to grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 2 dalies pagrindu).
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo
Baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 2 dalis) nuteistųjų E. R. ir A. Š. padarytoms veikoms pritaikytas tinkamai.
Nuteistieji E. R. ir A. Š. kasaciniuose skunduose neigdami teismo išvadas dėl jų dalyvavimo apgaule užvaldant valstybės biudžeto lėšas – pridėtinės vertės mokestį, remiasi tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, t. y., kad jie nežinojo ir nesuprato, kad pasirašinėdami dokumentus dalyvauja R. N. organizuotoje nusikalstamoje veikoje. Abiejų nuteistųjų skunduose nurodomi tokie patys prašymai bei panašūs argumentai ir motyvai, todėl šie skundų argumentai analizuojami kartu.
Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl E. R. ir A. Š. kaltės dalyvavimo užvaldant valstybės biudžeto lėšas pagrindė ištirtų įrodymų viseto įvertinimu, nurodydamas konkrečius kiekvieno veikos dalyvio veiksmus darant atskiras veikas ir atsižvelgdamas į kiekvieno iš jų vaidmenį nusikaltimo – PVM susigrąžinimo – mechanizme.
Nustatyta, kad uždarąsias akcines bendroves „P S“, „G“ ir „R “ įsteigė R. N., tačiau joms vadovavo kiti asmenys – E. R., A. Č. ir A. Š . Šių bendrovių veikla apsiribojo tekinimo staklių bei kitos įrangos eksportavimu į Baltarusijos Respubliką. Pirmiausia UAB „G“ vardu E. R. įformindavo fiktyvią (nesumokant pinigų) staklių ir kitų įrenginių pirkimo–pardavimo iš fizinio asmens sutartį, nurodydamas nerealią (dešimteriopai didesnę) pirkimo kainą. Po to šios bendrovės vardu E. R. parduodavo pirkinį arba 1998 m. balandžio–liepos mėn. A. Č. atstovaujamai bendrovei „P S“, arba 1998 m. rugsėjo–spalio mėn. A. Š. atstovaujamai bendrovei „R“, kurios vyr. finansininkas buvo ir pats E. R . Šiose fiktyviose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodoma dar didesnė kaina, taip sukuriant ir didesnį pirkimo PVM, nors realiai pinigai nebuvo mokami. Vėliau šios bendrovės, atstovaujamos A. Š. ir A. Č., panaudodamos neva pirkimo–pardavimo sutartis su Baltarusijos OOO „K“ ir verslininku I. S., įformindavo prekių eksportą į Baltarusijos Respubliką, įrašydavo prekių eksporto deklaracijoje sandorių kodą – „11“ (negrąžinamas eksportas) ir taip įgydavo teisę susigrąžinti tariamai sumokėtą PVM už eksportuojamas prekes. Tuo remdamiesi A. Š. ir A. Č. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdavo melagingus duomenis, kurių pagrindu pervestą į bendrovių sąskaitas PVM užvaldydavo kartu su kitais. Nustatyta, kad bendrovės jokių kitų apyvartinių lėšų neturėjo, tik sugrąžinamas PVM lėšas. Liudytojos UAB „P S“ vyr. buhalterės parodymais, gautus iš mokesčių inspekcijos pinigus ir išimtus grynus pinigus atiduodavo UAB „G“, t. y. E. R . R. N. parodymais E. R., kaip UAB „G“ direktorius, turėjo rūpintis staklių pristatymu, pakrovimu, tinkamai atlikti muitinės procedūras, E. R. jis padėdavo tik iš pradžių, vėliau E. R. viską darė pats. Pelną dalydavosi su E. R. per pusę. Staklių įgijimas buvo UAB „G“ verslas, o pirkimo–pardavimo kainą tarp UAB „G“ ir UAB „R“ sutarė šalys (t. y. E. R. ir A. Š.). A. Š. pripažino, kad pasirašė prašymus grąžinti PVM, paimdavo iš sąskaitos grynus pinigus, dalį perduodavo UAB „G“. Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai D. N. ir A. Š. parodė, kad parduodamas stakles buvo įgiję už 2–4 tūkstančius JAV dolerių, o UAB „G“ pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas kainas (560 000 ir 580 000 Lt) pasiūlė E. (t. y. R.).
Nuteistųjų E. R. ir A. Š. argumentus, kad, jų manymu, buvo vykdoma normali ūkinė veikla, teismai atmetė, nustatę, jog yra akivaizdūs surašomų dokumentų turinio neatitikimai (parduodamos dar nenupirktos staklės, neatitinka jų pavadinimai, gamykliniai numeriai ir kt.) bei jokią verslo logiką neatitinkantys faktai, kad staklės ir kt. į Baltarusiją konsignacijos pagrindais buvo perduodamos net už mažesnę kainą negu neva buvo perkama Lietuvoje.
Teismo nuosprendžiu pripažinta, kad visi keturi nuteistieji nusikalstamą veiką darė tarpusavyje susitarę kaip vykdytojai, ir nors pagrindinį vaidmenį vaidino R. N., kiti – E. R. ir A. Š. – atliko savarankiškus vaidmenis, suprasdami daromos nusikalstamos veikos esmę. Pasisakydamas dėl įrodymų apie nuteistųjų veikos subjektyviąją pusę, teismas rėmėsi revizijų, atliktų pagal BPK reikalavimus, gautus duomenis, pagal kuriuos A. N. buvo UAB „R“ ir UAB „G“ akcininkas; E. R. – UAB „G“ direktorius ir UAB „R“ buhalteris, prieš tai UAB „P S“ vyr. buhalteris; A. Š. – UAB „R“ direktorius, prieš tai dirbęs pas R. N. UAB „E“ (vėliau – UAB „G“) sandėlininku. Uždarame dalyvių rate sudaromi verslo logikos požiūriu nepateisinami sandoriai teismo pagrįstai pripažinti kaip rodantys, kad jas sudarantys asmenys suprato, jog tai yra fiktyvi veikla ir jokios žalos juridiniams asmenims nebus padaryta, o šie fiktyvūs sandoriai sukurs galimybę susigrąžinti tariamai sumokėtą PVM. Taigi šie sandoriai buvo panaudoti kaip apgaulės priemonė valstybės biudžeto lėšoms užvaldyti, ne tik suprantant tokių šių tariamų sandorių tikrąją paskirtį, bet ir to siekiant. Visi bendrovių apyvartoje buvę pinigai buvo įgyti nusikalstamu būdu, todėl konkrečios kiekvieno nusikalstamos grupės dalyvio asmeniškai gautų užvaldytų pinigų dalies dydis jų veikos kvalifikavimui neturi reikšmės.
Teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai paneigia kasatorių teiginius, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių jų kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas vadovavosi visuma duomenų, patikrintų įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintų įrodymais – liudytojų parodymų, daiktinių įrodymų apžiūros protokolų, prekių ekspertizės aktų, specialisto išvadų, finansinės veiklos patikrinimo aktų, prekių priėmimo akto, Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos rašto, pirkimo–pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų–faktūrų duomenimis. Objektyviai nustatyta, kad vietoje deklaruotų kokybiškų ir brangių įrenginių į Baltarusiją buvo išvežti tik metalo laužo vertės nekokybiški įrenginiai, o apgaule įforminus neva jų eksportą, neteisėtai užvaldytos valstybės lėšos.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, pripažino, kad įrodymų vertinimas atitinka įstatymų reikalavimus, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl apeliantų E. R. ir A. Š. kaltės atitinka nustatytas bylos aplinkybes.
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jei jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo
Nuteistojo A. Š. kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl BK 76 straipsnio netaikymo, padaryta nevisiškai ištyrus duomenis apie jo sveikatos būklę, pagrįstas.
Kauno apygardos teismas, paskyręs A. Š. laisvės atėmimo bausmę, jį nuo šios bausmės atlikimo atleido, motyvuodamas tuo, kad A. Š. serga nepagydoma širdies liga, jam daryta širdies operacija, jis yra invalidas ir nedarbingas, dėl sveikatos būklės jam atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų sunku, jis patirtų nepatogumų ir fizinių kančių, todėl bausmės atlikimas pataisos namuose prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatoms.
Kauno apygardos prokurorės buvo prašoma teismo nuosprendį pakeisti, dėl BK 61 straipsnio netinkamo taikymo visiems nuteistiesiems paskirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes, be to, A. Š., netaikyti BK 76 straipsnio nuostatų. Šis reikalavimas buvo pagrįstas tuo, kad nėra byloje specialios gydytojų komisijos išvados – ar liga, kuria serga A. Š., atitinka nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 107 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“.
Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir ji buvo baigta 2006 m. gegužės 11 d. Ekspertizės akto išvadoje nurodomos ligos, kuriomis serga A. Š., ir pripažinta, kad A. Š. serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, reikalaujančiomis nuolatinio medikamentinio gydymo, kad šios ligos nėra įtrauktos į minėtą sąrašą ir kad dėl savo sveikatos būklės A. Š. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, užtikrinant nuolatinę išeminės širdies ligos rizikos veiksnių prevenciją. Po šios ekspertizės atlikimo A. Š. pateikė apeliaciniam teismui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 2006 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. Š. yra diagnozuota liga (duomenys neskelbtini) ir jis yra gydomas. Dėl šio susirgimo medicininių duomenų ekspertizės akte nebuvo nurodyta, todėl išvadoje ir nepasisakyta. (Duomenys neskelbtini) ligos yra įtrauktos į Sąrašą, ir priklausomai nuo sveikatos būklės šia liga sergantys asmenys gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ši aplinkybė paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl, sprendžiant prokuroro apeliacinio skundo argumentą dėl BK 76 straipsnio tinkamo taikymo A. Š. klausimą, ji turėjo būti papildomai ištirta.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 76 straipsnio taikymo A. Š., papildomo tyrimo neatliko, rėmėsi tik jau atliktos teismo medicinos ekspertizės išvada, kad A. Š. dėl savo sveikatos būklės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Dėl to šio teismo išvada dėl BK 76 straipsnio netaikymo A. Š. (tenkinant prokuroro apeliacinį skundą) pripažintina nepagrįsta, nes padaryta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų šiuo klausimu bylos aplinkybių (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Š. BK 76 straipsnio pagrindu dėl ligos atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir perduoti bylą dėl to nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Valerijus Čiučiulka
Lidija Liucija Žilienė