Civilinė byla Nr. e2-1450-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00066-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6;

3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria panaikinti visi areštai ir apribojimai, taikyti anksčiau bet kurio teismo ar kitų įstaigų ir institucijų, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijų ir baudžiamosiose bylose, L. R. priklausančiam nekilnojamajam turtui L. R. individualios įmonės bankroto byloje,

n u s t a t ė : 

                                                                    I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi L. R. individualiai įmonei (toliau – IĮ) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas A. Š.. Teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai ir 2018 m. birželio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Likviduojamos įmonės administratorius kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti visus areštus ir apribojimus L. R. priklausančiam nekilnojamajam turtui. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo panaikinti visi areštai ir apribojimai taikyti anksčiau bet kurio teismo ar kitų institucijų L. R. individualiai įmonei ir L. R. priklausančiam turtui. Vykdant bankroto procedūrą, įvyko el. varžytynės ir jų metu buvo parduotas L. R. priklausantis turtas, kuriam jau bankroto proceso eigoje, t. y. 2019 m. balandžio 11 d. antstolė B. T. uždėjo areštus, nes bankroto proceso metu atsirado nauji fizinio asmens L. R. įsiskolinimai. 

                                    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi panaikino visus areštus ir apribojimus, taikytus anksčiau bet kurio teismo ar kitų įstaigų ir institucijų, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijų ir baudžiamosiose bylose, L. R. priklausančiam nekilnojamajam turtui.

4.       Teismas tokį sprendimą priėmė siekdamas netrukdyti administratoriui įgyvendinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte bei 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų teisių valdyti, naudoti įmonei ir įmonės savininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą bei efektyviai vykdyti bankroto procedūras. 

                                               III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atsakovė L. R. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Nesutinka su bankroto administratoriaus prašyme nurodyta aplinkybe, kad bankroto proceso metu atsirado nauji apeliantės įsiskolinimai, priešingai visos vykdomosios bylos jos atžvilgiu yra užbaigtos, tai patvirtina vykdomųjų bylų portalo išrašas.

5.2.                      Mano, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nepareikalaudamas iš bankroto administratoriaus papildomos informacijos apie apeliantės turtui taikomus apribojimus.

5.3.                      Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5358-1030/2019 tenkino ieškovo A. K. prašymą ir pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – parduotuvę, kuri yra ieškovo ir apeliantės bendroji dalinė nuosavybė, perleidimo draudimą.

5.4.                      Pažymi, kad bankroto administratorius parduodamas iš varžytynių apeliantės turtą piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir ignoravo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį, kurioje draudžiamas bet koks turto perleidimas. Jeigu Klaipėdos apylinkės teismas šioje byloje tenkins ieškovo reikalavimą, tai teismo sprendimo įvykdymas civilinėje byloje Nr. e2-5358-1030/2019 bus neįmanomas ir pažeis ieškovo A. K. teisėtus interesus.

6.       Likviduojama L. R. IĮ pateikė atsiliepimą į atsakovės L. R. atskirąjį skundą, prašydama atmesti apeliantės L. R. atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.        Pažymi, kad civilinės bylos Nr. e2-5358-1030/2019 dalyviai bankroto administratoriaus neinformavo apie civilinės bylos iškėlimą ir apie įrašo apie nuosavybės teisės į ginčo butą perleidimo draudimo atlikimą viešajame registre, iš teismo iki turto pardavimo organizavimo taip pat nebuvo gauta jokia informacija apie bylą. Bankroto administratoriui apskritai nebuvo žinoma apie minėtos civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, todėl rengiant prašymą dėl apribojimų panaikinimo šios aplinkybės ir nebuvo (negalėjo būti) nurodytos teismui.

6.2.        Atkreipia dėmesį į tai, kad šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Dėl nurodytų priežasčių, įvykus varžytynėms, buvo kreiptasi į teismą dėl apribojimų (areštų) panaikinimo.

6.3.        Mano, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-5358-1030/2019 buvo nesąžiningai inicijuota L. R. ir A. K., siekiant užvilkinti turto pardavimo procedūras, šias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad apeliantė L. R. kaip skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindą nurodo aplinkybes, kad gali būti pažeisti A. K., o ne jos, jos įmonės ar kreditorių interesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinti visi areštai ir apribojimai, taikyti anksčiau bet kurio teismo ar kitų įstaigų ir institucijų, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijų ir baudžiamosiose bylose, L. R., registracijos adresas (duomenys neskelbtini), priklausančiam nekilnojamajam turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

10.       Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

11.       Atsakovė L. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir 2019 m. rugsėjo 2 d. vykdomųjų bylų portalo išrašą, kuriais grindžia atskirajame skunde dėstomus argumentus, susijusius su turto perleidimo draudimu ir visų vykdomųjų bylų apeliantės atžvilgiu užbaigimu. Šiuos dokumentus atsakovė prašo prijungti prie bylos.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs sąlygų taikyti CPK 314 straipsnio išimtį, atsakovės su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų nepriima. Viena vertus, minėti įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo sąlygų

13.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.

14.       Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018).

Dėl nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi L. R. IĮ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas A. Š.. To paties teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (155 334,09 Eur sumai) bei 2018 m. birželio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

16.       Taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius, įvertinęs bankrutavusios L. R. IĮ finansinius įsipareigojimus ir įmonės turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduodamą antstolės B. T. iš varžytynių už 27 840 Eur, kad šio turto neužteks kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, kito turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, įmonė neturi ir jokios komercinės veiklos nevykdo, taip pat išsiaiškinęs, kad įmonės savininkė turi turto, t. y. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 9 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas į nagrinėjamą bylą bendraatsakove įtraukti įmonės savininkę L. R.; areštuoti L. R. turimą turtą, sustabdyti jos turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus. Prie prašymo pridėjo išrašą iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie įmonės savininkės turimą turtą ir antstolės L. N. 2019 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. S-19-65-1471 dėl varžytynių atšaukimo, patvirtinantį, kad atsakovei L. R. priklausančio turto – parduotuvės (pradinė turto pardavimo kaina 32 000 Eur), esančios (duomenys neskelbtini), turėjusios vykti nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., buvo atšauktos paaiškėjus, kad išieškotojas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. eB2-995-538/2018. 

17.       Teismas 2019 m. balandžio 10 d. rezoliucija įtraukė į bylą atsakove įmonės savininkę, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka 2019 m. balandžio 11 d. ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė – areštavo atsakovei L. R., adresu (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdė išieškojimo veiksmus iš šio turto pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus. 

18.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. 

19.       Kasacinio teismo praktikoje pažymimas vienas esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015). Šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per ĮBĮ nustatytas bankroto procedūras. Bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, todėl būtina laikytis įstatyme nustatytos procedūros tiek turtą parduodant varžytynėse, tiek pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką – ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1729-407/2016). 

20.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorius būtų kreipęsis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl išieškojimo iš įmonės savininkės turimo turto ir kad teismas būtų priėmęs tokią nutartį, nors iš byloje esančios medžiagos ir teikiamų paaiškinimų akivaizdu, kad bankroto administratorius siekia išieškojimą nukreipti į įmonės savininkės turimą turtą, dėl šios priežasties ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti visus areštus ir apribojimus atsakovės L. R. priklausančiam nekilnojamajam turtui individualios įmonės bankroto byloje. Be to, byloje nėra duomenų apie atsiliepime į atskirąjį skundą minimas bankroto administratoriaus inicijuotas neribotos atsakomybės juridinio asmens savininkės L. R. turto pardavimo procedūras ir įvykusias varžytynes. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5358-1030/2019 tenkintas ieškovo A. K. prašymas ir pareikštiems reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, kad negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės L. R. nuosavybė, bei prašė iš jos natūra pusę atidalinti ieškovui. 

21.       Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad minėtų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino, be to, nesinaudojo duomenis iš teismų informacinės sistemos, kaip tai yra numatyta CPK 179 straipsnio 3 dalyje, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir atsakovei L. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė