Civilinė byla Nr. e2-1463-823/2017

                   Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00321-2017-3

                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Staderus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1323-538/2017, kuria teismas netenkino jos pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santechprekyba“ iškėlimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Staderus“ kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „Santechprekyba“ iškelti bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Santechprekyba“ (rangovė) ir UAB „Staderus“ (užsakovė) 2014 m. sausio 20 d. sudarė sutartį Nr. 2014/01/20-15 dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte, esančiame Klaipėdos pl. 74, Palangoje (toliau ir – Sutartis). Sutarties pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti vidaus inžinerinių tinklų, vandentiekio ir nuotekų tinklų, šildymo sistemos, katilinės rekonstravimo, lauko inžinerinių tinklų, sklypo sutvarkymo, savitakinių buitinių nuotekų tinklų, vandentiekio bei lietaus nuotekų tinklų statybos bei remonto darbus pagal statinio techninį bei darbo projektus. Rangovė pateikė užsakovei atliktų darbų priėmimo bei perdavimo aktus, tačiau per garantinį terminą paaiškėjo, kad atlikti darbai yra su trūkumais, dėl ko užsakovei buvo pateiktos pastato valdytojų pretenzijos. Atsakovė ignoravo pareiškėjos prašymus pradėti defektų pašalinimo darbus iki kol 2017 m. sausio 23 d. raštu pateikė paskutinį atliktų darbų aktą bei sąskaitą – faktūrą 10 102,50 Eur sumai, kartu nurodydama susikaupusį 23 758,21 Eur įsiskolinimą. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovė nėra įvykdžiusi įsipareigojimų ir atlyginusi defektų šalinimo išlaidų, dėl ko pareiškėja patyrė 36 000 Eur dydžio nuostolius, kurių atsakovė neatlygino.
3. Pasak pareiškėjos, atsakovė yra nemoki ir negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl jai keltina bankroto byla.
4. Atsakovė UAB „Santechprekyba“ su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo nesutiko, pareiškėjos nurodomų defektų bei nuostolių faktų nepripažino. Atsakovė nurodė, kad yra moki, vykdo ūkinę komercinę veiklą, todėl bankroto byla jai nekeltina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Santechprekyba“.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė kategoriškai nesutinka su tuo, kad ji yra skolinga pareiškėjai, todėl šiuo atveju konstatuotina, jog pareiškėja neturi neginčytinos reikalavimo teisės atsakovei, kaip kreditorė, teikianti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pareiškėjos nurodoma atsakovės 36 000 Eur skola jai nėra vertinama sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, t. y. nėra priskiriama prie jos pradelstų įsipareigojimų. Teismo vertinimu, pareiškėja, neturėdama neabejotinos reikalavimo teisės, ėmėsi kraštutinės priemonės – prašo iškelti atsakovei bankroto bylą.
7. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės 2017 m. birželio 14 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovės turtas sudaro 868 038 Eur, o jos pradelsti įsipareigojimai – 123 056,93 Eur. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu į atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę būtų įtraukta pareiškėjos nurodoma 36 000 Eur dydžio atsakovės skola jai, nebūtų pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo, kadangi atsakovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės net tuo atveju, jeigu, vertinant atsakovės turimą turtą, į jo dydį nebūtų įtrauktos atsakovės gautinos sumos, siekiančios 150 000 Eur.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. atsakovė dirbo pelningai ir rentabiliai – jos ilgalaikis turtas nuo 44 624 Eur išaugo iki 56 307 Eur, trumpalaikis turtas nuo 690 368 Eur išaugo iki 811 731 Eur, nuosavas kapitalas nuo 235 115 Eur išaugo iki 235 753 Eur. Įmonės 2017 m. pardavimo pajamos sudarė 343 501 Eur. Be to, įmonė ir 2016 m. generavo pajamas bei turėjo pelną. Pažymėjo, kad bendrovėje 2017 m. gegužės 7 d. duomenimis dirbo 8 darbuotojai (apdraustieji), socialinio draudimo įsiskolinimų atsakovė neturėjo, atsakovės nėra tarp mokesčių mokėtojų, turinčių deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Iš atsakovės pateiktų sutarčių matyti, kad ji su kitais juridiniais asmenimis sudaro įvairias sutartis, jas vykdo, bei pakankamai sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą.
9. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta neginčytinų duomenų apie pareiškėjos kaip kreditorės teisę kelti bankroto bylą atsakovei, atsakovės nemokumą, be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė UAB „Santechprekyba“ viešai skelbė bei kitaip pranešė, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Staderus“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Santechprekyba“ atstovas 2017 m. birželio 21 d. teismo posėdyje pripažino, kad darbai buvo atlikti su defektais ir neigė tik jų dydį. Taigi, UAB „Staderus“ reikalavimo teisė atsakovės yra neginčijama, ginčijamas tik jos dydis.
2. UAB „Santechprekyba“ nuolat keičia tariamą skolos sumą, 2017 m. sausio 23 d. raštu nurodydama 33 860,71 Eur skolos sumą, o 2017 m. kovo 2 d. raštu jau prašydama 40 755,37 Eur. Tokie UAB „Santechprekyba“ veiksmai verčia abejoti jos finansinėmis galimybėmis. Įprastai, gavus pretenziją dėl defektų ir ketinant vykdyti garantinius įsipareigojimus, yra atvykstama į objektą defektų įvertinimui.
3. Pagal UAB „Santechprekyba“ 2017 m. gegužės 8 d. balansą bendrovės turtas iš viso sudarė 825 057 Eur, o įsipareigojimai – 596 681 Eur, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai – 568 681 Eur. Taigi, trumpalaikiai bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas kelia pagrįstas abejones dėl UAB „Santechprekyba“ mokumo. Pagal byloje pateiktus įrodymus neįmanoma nustatyti, kuriems kreditoriams bendrovės įsipareigojimai yra pardelsti, o kuriems ne, byloje pateikti doku­mentai prieštarauja vienas kitam. Atsakovei neteikiant tinkamų įrodymų, laikytina, kad egzistuoja atsakovei nepalankiausios aplinkybės, laikant, kad visi 568 681 Eur trumpalaikiai įsipareigoji­mai yra pradelsti.
4. Pagal UAB „Santechprekyba“ 2017 m. gegužės 8 d. balansą jos ilgalaikį ir materialų turtą iš esmės sudaro tik trys transporto priemonės. Didžiausią turto vertę sudaro trumpalaikis turtas – 412 757 Eur atsargos ir 355 225 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokiai didelei sumai atsargos iš tiesų egzistuoja. UAB „Santechprekyba“ apyvarta 2016 m. buvo 794 852 Eur t. y. 66 237 Eur kas mėnesį, o 2017 m. – 206 294 Eur t. y. 51 573 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsargos sudaro net 412 757 Eur, reiškia, kad UAB „Santechprekyba“ nėra perdavusi darbų už 7 mėnesius. Pagal UAB „Santechprekyba“ apyvartas tokio kiekio atsargos (statybinės medžiagos) statybos objektuose negali būti susikaupusios, taigi akivaizdu, kad UAB „Santechprekyba“, už paskutinius septynis mėnesius perduodama darbus ir įgydama reikalavimo teises, nenurašė sunaudotų ir perduotų statybinių medžiagų. UAB „Santechprekyba“ nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai turi atsargų (statybinių medžiagų) šiai sumai, o jos finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia teigti, kad objektyviai tokio kiekio statybinių medžiagų negali būti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš UAB „Santechprekyba“ balanse nurodyto 825 057 EUR turto neatėmė 412 757 Eur vertės atsargų.
5. Atsakovė pateikė teismui žinomai melagingus duomenis apie gautinas sumas, kadangi nurodė savo debitorius, kurie neturi atsakovei jokių įsiskolinimų t. y. UAB „Daikra“, UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“, UAB „Statinių priežiūra“, VšĮ „Klaipėdos ir Telšių regiono aklųjų centras“, UAB „Viri­nėta“, UAB „Profil LT“, UAB „Korgas ir Ko“, UAB „Vitės valdos“, UAB „Tuginta“, UAB „Levo- sa“, UAB „Edrija“. UAB „Santechprekyba“ pateikus neteisingą informaciją turėtų būti verti­nama, kad egzistuoja jai nepalankiausios aplinkybės.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis pagal teismui pateiktą balansą žymiai pagerėjo, nes buvo įsigyta medžiagų, todėl padidėjo bendrovės turimo turto kiekis, ta­čiau paaiškinti, iš kur buvo gautas turtas, atsakovė negalėjo.
7. UAB „Santechprekyba“ teismo posėdžio dieną pateikė 2017 m. birželio 14 d. finansinės atskaito­mybės dokumentus, tačiau neįvykdė teismo įpareigojimo kartu pateikti ir tos pačios dienos kreditorių bei debitorių sąrašą. Sąmoningas teismo reikalavimų nevykdymas tik paro­do, kad atsakovė vengia teismui pateikti bylos teisingam išnagrinėjimui būtiną informaciją ir tyčia klaidina teismą. Teismas neįvykdė pareigos surinkti duomenis apie atsakovės turtinę padėtį ir vien tik šis pažeidimas sudaro pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą.
8. Atsakovė UAB „Santechprekyba“ teismui pateiktame skolų tiekėjams sąraše save įtraukė į skolininkų sąrašą su 207 804,49 Eur skolos suma. Akivaizdu, kad ši suma turi būti minusuota iš UAB „Santechprekyba“ turto. Teismo posėdžio metu nei UAB „Santechprekyba“ atstovas, nei UAB „San­techprekyba“ vadovas negalėjo pateikti jokio atsakymo dėl šios sumos įtraukimo ir net nebandė paaiškinti, kodėl tokia suma yra įtraukta į apskaitą. Taigi, pateikti duomenys yra neteisingi ir sąmoningai iškreipti, siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylai keliamus procesinius reikalavimus, turėjo įpareigoti UAB „Santechprekyba“ atstovus pateikti minėtą informaciją pagrindžiančius duomenis arba bent jau racionalius paaiškinimus, o ne vadovautis klaidinančia informacija.
9. Pagal atsakovės pateiktas sutartis ji yra pirkėja, todėl tokios sutartys niekaip nepagrindžia atsakovės galimai sėkmingai vykdomos komercinės veiklos, kadangi pelną atsakovė gauna tik iš sutarčių, pagal kurias ji yra pardavėja, o sutarčių, kurių pagrindu atsako­vė tiektų prekes arba atliktų darbus, ji nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismo motyvas, kad vykdomos sutartys patvirtina, jog atsakovė pakankamai sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, yra nepagrįstas. Be to, iš antstolės vykdomosios bylos duomenų matyti, kad UAB „Santechprekyba“ per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį negavo jokių pajamų, todėl akivaizdu, kad bendrovė veiklos nevykdo.
10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė dirbo pelningai ir rentabiliai. Priešingai, pagal 2017 m. gegužės 8 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Santechprekyba“ nuostoliai 2017 m. sudarė 6 737 Eur. Atsakovė per 2017 m., lygi­nant su 2016 m. duomenimis, įgijo turto už maždaug 60 000 Eur, tačiau jos skolos padidėjo kiek daugiau nei 130 000 Eur. Paminėtos aplinkybės ro­do, kad atsakovė veikia nuostolingai, o jos finansinė padėtis tik blogėja. Atsakovė dalį sko­lų dengia naujais įsipareigojimais, o tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė šiuo metu tik blogina savo turtinę padėtį ir kenkia kitiems ūkio subjektams. 2017 m. gegužės mėnesį atsakovės nuostoliai sudarė 2 273 Eur, nors akivaizdu, kad jie buvo ženkliai didesni.
11. Atsakovė UAB „Santechprekyba“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. 2017 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. 331815 patvirtina, kad atsakovė neturi jokių įsipareigojimų nei VMI, nei „Sodrai“. Įvertinus atsakovės balanse įrašytą jos turimą turtą ir pradelstus įsipareigojimus kreditoriams matyti, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė yra moki įmonė, vykdanti ūkinę komercinę veiklą, todėl nėra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) pagrindų bankroto bylos atsakovei iškėlimui. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie jos dalyvavimą paskelbtame konkurse, kuriame ji yra pripažinta laimėtoja, taip pat šešiolika verslo sutarčių su savo kontrahentais, kurios patvirtina jos vykdomą ūkinę komercinę veiklą.
2. Atsakovė nedalyvauja jokiose bylose, išskyrus šią, jos atžvilgiu nėra vykdomi jokie išieškojimai ne ginčo tvarka, atsakovė neturi įkeisto turto bei kitų įsipareigojimų, kurie neatsispindėtų teismui pateiktame balanse.
3. Pareiškėjos nurodytas tariamas atsakovės skolos jai pagrindas neegzistuoja, yra išgalvotas ir teismui nurodytas tik siekiant pagrįsti tariamai turimas reikalavimo teises. Pareiškėja tariamus 36 000 Eur dydžio defektus atsakovei nurodė tik tada, kai atsakovė ėmėsi aktyviai reikalauti skolos sugrąžinimo iš ieškovės. Visi atsakovės atlikti rangos darbai atlikti tinkamai, yra priimti ir įvertinti kaip atlikti tinkamai kontroliuojančių atsakingų institucijų. Į bylą teikiama 2016 m. liepos 16 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma patvirtina, kad pastato vidaus įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.
4. 2017 m. birželio 8 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad rangovą UAB „Santechprekyba“ faktiškai buvo atsisakyta įleisti į rangos darbų objektą. Realiai egzistuojant defektams, protingo ir sąžiningo elgesio standartas reikalauja iš suinteresuotų asmenų leisti juos apžiūrėti, o, jiems pasitvirtinus, leisti sutvarkyti. Esant priešingai situacijai, atsakovė turi realų faktinį pagrindą teigti, kad pareiškėjos deklaruojami nuostoliai neegzistuoja.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, nenustatęs atsakovės nemokumo, atsisakė iškelti jai bankroto bylą.
14. Atsakovė UAB „Santechprekyba“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus – buhalterinę pažymą su priedais ir balansą.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs nagrinėjamam klausimui spręsti, priima atsakovės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
16. ĮBĮ kreditoriams suteikiama teisė pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tačiau įstatymų leidėjo suteikta kreditoriui galimybe inicijuoti bankroto procedūrą draudžiama piktnaudžiauti. Pagal susiformavusią teismų praktiką bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016).
17. Kaip žinia, įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
18. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyve rinkos dalyve.
19. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išvadas dėl atsakovės mokumo darė išsamiai įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą – aktualius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktas sutartis, o būtent – įvertino atsakovės turimo turto ir jos įsipareigojimų santykį, atsakovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, pajamų generavimą, vykdomos veiklos pelningumą bei rentabilumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės mokumo yra teisingos bei pagrįstos, jos pareiškėjos atskiruoju skundu nėra paneigtos. Toliau pateikiami apeliacinės instancijos teismo nesutikimo su pagrindiniais pareiškėjos atskirojo skundo argumentais motyvai.
20. Apeliantės teigimu, pagal byloje pateiktus įrodymus neįmanoma nustatyti, kuriems atsakovės kreditoriams įsipareigojimai pradelsti, o kuriems ne, todėl turėtų būti vertinama, kad visi 568 681 Eur dydžio trumpalaikiai įsipareigojimai yra pradelsti ir viršija pusę į atsakovės balansą įrašytos jos turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
21. Atsakovė į bylą yra pateikusi kreditorių, kuriems 2017 m. gegužės 17 d. įsipareigojimai buvo pradelsti, lentelę, kurioje aiškiai nurodyta ir išskirta, kokio dydžio ir kokiu dienų intervalu yra pradelsti įsipareigojimai atskiriems kreditoriams. Pagal aptariamą lentelę atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudaro 123 056,94 Eur ir jie neviršija nei pusės į jos 2017 m. birželio 14 d., nei pusės į 2017 m. liepos 7 d. balansą įrašyto turimo turto (868 038 Eur ir 655 811 Eur) vertės. Be to, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovės nėra tarp subjektų, turinčių mokestinę nepriemoką ar skolą „Sodrai“, nėra duomenų ir apie atsakovės įsiskolinimus darbuotojams, o pagal atsakovės 2017 m. birželio 14 d. pelno (nuostolių) ataskaitą jos veikla (tiek šiais, tiek praėjusiais finansiniais metais) yra pelninga. Taigi, visų paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė neatitinka nemokios bendrovės statuso, taip, kaip jis apibrėžiamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.
22. Pasak apeliantės, vertinant viso atsakovės turimo turto masę, į ją neturi būti traukiama atsakovės balanse nurodyta jos turimų atsargų vertė (412 757 Eur) bei atsakovės nurodytos gautinos sumos (355 225 Eur), kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai disponuoja tokios vertės atsargomis, o pateikti įrodymai apie tai, kad dalis debitorių nurodė, jog neturi atsakovei jokių įsiskolinimų, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtą sudaro ir 355 225 Eur per vienerius metus gautinos sumos.
23. Aptariant šią apeliantės argumentų grupę, pažymėtina, kad pagal pirmosios instancijos teismo vertintą atsakovės 2017 m. birželio 14 d. balansą atsakovės atsargų ir išankstinių apmokėjimų sumų vertė sudarė 410 716 Eur, o jos per vienerius metus gautinos sumos – 372 232 Eur. Kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą atsakovė pateikė 2017 m. liepos 10 d. buhalterinę pažymą, kurioje nurodoma, kad teikiant ataskaitą apie kreditorius ir debitorius buvo padaryta klaida dėl atsakovės skolos sau pačiai. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad klaida atsirado buhalterinėje programoje nurašant prekes pardavimui (buvo priskirtas neteisingas numeris), po klaidos ištaisymo atitinkamai sumažėjo bendrovės trumpalaikis turtas – atsargos ir mokėtinos sumos. Atsakovė taip pat pateikė aktualų 2017 m. liepos 7 d. balansą, pagal kurį atsargos ir išankstiniai apmokėjimai sudaro 199 798 Eur sumą.
24. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Nors atsakovė, kuriai šioje byloje tenka pareiga įrodyti savo mokumą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali galimybė jos nurodytas gautinas iš debitorių sumas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei, tačiau, nepaisant to, balanse nurodytos sumos – 386 904 Eur (pagal 2017 m. birželio 14 d. balansą – 372 232 Eur), pašalinimas iš visos atsakovės turto masės neturi esminės įtakos kitokiam nei šios nutarties 21 punkte nurodytam atsakovės turimo turto santykio su jos pradelstais įsipareigojimais vertinimui.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo abejoti į atsakovės balansą įrašytų duomenų patikimumu bei eliminuoti atsakovės nurodomą turimų atsargų ir išankstinių apmokėjimų vertę iš viso jos turimo trumpalaikio turto. Pažymėtina, kad, vertinant atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, pastaraisiais metais atsargos ir išankstiniai apmokėjimai sudarė ženklią dalį atsakovės bendroje turto masėje, pvz. 2015 m. atsakovė turėjo atsargų ir išankstinių apmokėjimų už 357 630 Eur, 2016 m. – už 390 349 Eur, 2017 m. liepos 7 d. – 199 798 Eur. Todėl pagrindo manyti, kad atsakovė apskritai negali turėti atsargų bei išankstinių apmokėjimų 199 798 Eur sumai, nėra.  
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės atskirojo skundo teiginiais dėl atsakovės veiklos nevykdymo, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – remiantis viešais draudėjų duomenimis, atsakovė turi aštuonis apdraustus asmenis; atsakovė pateikė eilę sudarytų sutarčių (įrodymai, pripažinti nevieša bylos medžiaga), kurių didelė dalis sudaryta 2016 m. – 2017 m. Priešingai pareiškėjos atskirajame skunde dėstomiems teiginiams, minėto laikotarpio sutartyse atsakovė yra pardavėja, o ne pirkėja. 2017 m. birželio 14 d. duomenimis atsakovės pardavimo pajamos šiais finansiniais metais siekė 343 501 Eur. Aptartų, atsakovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą paneigiančių įrodymų, apeliantė į bylą nepateikė. Taigi, jos atskirajame skunde nurodomas abejonės dėl atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos vykdymo atmetamos kaip nepagrįstos.
27. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. 
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šios nutarties 16 punktą bei aplinkybę, kad dėl atsakovės įsiskolinimo pareiškėjai yra kilęs ginčas, pastaroji šį ginčą turėtų išspręsti individualioje civilinėje byloje, o ne siekdama atsakovei, neatitinkančiai ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir ĮBĮ 7 straipsnio 9 dalies, iškelti bankroto bylą. 
29. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

           Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė - Balynienė