Administracinė byla Nr. eI2-2239-281/2021

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00461-2021-9

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovui A. V. (A. V.) dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo A. V. valstybės naudai 107,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,25 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 110 Eur.

Paaiškina, kad valstybė apmoka 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Atsakovas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, nurodė, kad sutinka apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, nustačiusi, kad atsakovo pajamos neviršija antrojo pajamų lygio, 2019-08-01 sprendimu suteikė jam antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. išlaidų.

Atsakovą atstovaujantis advokatas ataskaitose Tarnybai nurodė, kad iš viso antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 14,5 val. Užmokestis advokatui apskaičiuotas taikant profesinio darbo valandos užmokesčio dydį (13 Eur ir nuo 2020-01-01 – 16 Eur) dauginant iš teisinės pagalbos teikimo laiko, todėl advokatui išmokėtas 215,50 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui.

Pareiškėja informavo atsakovą apie pareigą apmokėti 50 proc. nuo 215,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, t. y. 107,75 Eur. Tarnyba, nustačiusi, kad nurodyta suma nėra apmokėta, pakartotinai informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Vis tik, atsakovas iki 2021-02-12 antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų neapmokėjo.

Tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

konstatuoja :

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagrindo priteisti iš atsakovo valstybės naudai 107,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,25 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), pagal kurio 14 straipsnio 5 dalį, piliečiams, kurių turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių valstybė garantuoja ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka 50 proc. – jeigu nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovo turto ir pajamų lygis neviršijo antrojo pajamų lygio, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 nutarimu Nr. 707, taigi atsakovui galėjo būti skirta antrinė teisinė pagalba.

Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį Įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad atsakovas 2019-07-25 pateikė Tarnybai prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Atsakovas pažymėjo sutinkantis apmokėti 50 ar 75 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.  

Tarnyba 2019-08-01 sprendimu suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ją teikė advokatas A. C., iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad advokatas atstovavo pareiškėjo interesus civilinėje byloje. Advokato pateikta ataskaita už 2019-2020 m. laikotarpį patvirtina, kad 2019 m. atsakovo antrinei teisinei pagalbai skyrė 5,5 val. (konsultacija ir pareiškimo rengimas), 2020 m. – 9 val. (pareiškimo rengimas).  

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 (toliau – ir Taisyklės), 2 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris 2019 m. buvo 13 Eur, o nuo 2020-01-01 – 16 Eur. Taigi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 215,50 Eur (5,5 val. x 13 Eur, 9 val. x 16). Kadangi atsakovui teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 50 procentų nuo 215,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 107,75 Eur.

Teismas nustatė, kad Tarnyba 2020-09-25 raštu informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 107,75 Eur, paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu, kurį atsakovas prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė kaip savo gyvenamosios vietos adresą. Tarnybai nustačius, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos neapmokėjo, atsakovas informuotas pakartotinai 2020-12-03 pranešimu apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie prašymo pateikti rašytiniai įrodymai. 

Įstatymo 19 straipsnio 2dalyje nustatyta, kad asmuo apmoka 50 proc. apskaičiuotų teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Jeigu asmuo šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas būtų apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį (107,75 Eur) ar pateikęs prašymą išdėstyti šias išlaidas keliais mokėjimais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs jam teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 107,75 Eur sumą – yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 2,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja, prašydama priteisti 2,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo buvo siųsti atsakovui registruotu paštu, kurių siuntimo išlaidos sudaro 2,25 Eur sumą.

Teismas pažymi, kad mokestis už registruotų siuntų išsiuntimą nėra susijęs su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, šios išlaidos patirtos ne bylos teisminio nagrinėjimo metu, o Tarnybai vykdant savo funkciją pranešti asmenims apie jų atžvilgiu apskaičiuotas sumas apmokėjimui už antrinės teisinės pagalbos paslaugų teikimą. Todėl tokios išlaidos nelaikytinos būtinosiomis išlaidomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V. (A. V.) Lietuvos valstybės naudai 107,75 Eur (vieną šimtą septynis eurus ir septyniasdešimt penkis centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti 2,25 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, netenkinti. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                   Mefodija Povilaitienė