Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-556-317-09].doc
Bylos nr.: A-556-317-09
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                                                                                                                                                                                                                 Administracinė byla Nr. A556 – 317/2009

Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. R. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo išmokėti kompensaciją.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 6-7), prašydamas įpareigoti atsakovą Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas, Alytaus m. ir raj. PK) išmokėti jam 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Alytaus m. ir raj. PK viršininko A. Kalvaičio 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl varžybų pravedimo“ Alytaus m. ir raj. PK organizavo krepšinio turnyrą. Dalyvauti krepšinio turnyre buvo įtrauktas į Alytaus m. ir raj. PK Kriminalinės policijos ENTS krepšinio komandos sudėtį. Minėtu Alytaus m. ir raj. PK viršininko įsakymu nustatytu varžybų laiku dalyvavo krepšinio varžybose. 2004 m. vasario 24 d. vykusių krepšinio varžybų metu apie 11.40 val. kovodamas po krepšiu dėl kamuolio susižalojo dešinę koją. Tą pačią dieną, t. y. 2004 m. vasario 24 d., kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kur buvo diagnozuotas dešinės kojos raiščių plyšimas. 2004 m. kovo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 11 yra pripažinta, kad buvo sužalotas dėl tarnybos ir įvykis, dėl kurio buvo sužalotas, yra draudiminis. Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė, kad pareiškėjo trauma, kuri įvyko 2004 m. vasario 24 d., yra priskiriama lengvam sveikatos sutrikdymui. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 įstatymu Nr. IX-1538, 40 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Dėl kompensacijos išmokėjimo kreipėsi į Alytaus m. ir raj. PK, kuris turi išmokėti jam priklausančią kompensaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo už juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 19 punktu. Iki šiol Alytaus m. ir raj. PK kompensacijos neišmokėjo.

Atsakovas sutiko, kad kompensacija pareiškėjui turi būti išmokėta, tačiau kompensacijos dydį turėtų paskaičiuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius).

 

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu (b. l. 52– 53) pareiškėjo skundą patenkino - priteisė iš Alytaus m. ir raj. PK pareiškėjui dvylikos mėnesių jo darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

Teismas nustatė, kad Alytaus m. ir raj. PK viršininko A. Kalvaičio 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl varžybų pravedimo“ Alytaus m. ir raj. PK organizavo krepšinio turnyrą. Minėtu Alytaus m. ir raj. PK viršininko įsakymu nustatytu varžybų laiku pareiškėjas dalyvavo krepšinio varžybose. 2004 m. vasario 24 d. vykusių krepšinio varžybų metu apie 11.40 val. kovodamas po krepšiu dėl kamuolio susižalojo dešinę koją. Tą pačią dieną, t. y.                      2004 m. vasario 24 d., kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kur buvo diagnozuotas dešinės kojos raiščių plyšimas. 2004 m. kovo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 11 yra pripažinta, kad buvo sužalotas dėl tarnybos ir įvykis, dėl kurio buvo sužalotas, yra draudiminis. Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė, kad pareiškėjo trauma, kuri įvyko                2004 m. vasario 24 d., yra priskiriama lengvam sveikatos sutrikdymui. Pareiškėjui patiriant sužalojimą galiojo Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-1538) originali redakcija. Statuto 40 straipsnio 3 dalis numatė kompensacijos mokėjimą tuo atveju, kai pareigūnas buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos; lengvo sutrikdymo atveju nustatyta 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija (Statuto 40 str. 3 d. 6 p.). Sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį nustato Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Medicininės ekspertizės komisija, vadovaudamasi Sunkių, apysunkių (vidutinių) ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų pakenkimų sveikatai sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši komisija taip pat nustato likusius sveikatos pakitimus ir tinkamumo tarnybai sumažėjimą (Socialinių garantijų teikimo policijos pareigūnams ir kitiems vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 127, 15 p.). Pareiškėjas laikantis minėtu nutarimu patvirtintos tvarkos buvo nusiųstas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, kuri pateikė išvadą, kad pareiškėjo trauma yra 2004 m. vasario 24 d. įvykusių rungtynių pasekmė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas traumą gavo atsakovui priklausančiose naudotis pareigūnams sportuoti skirtose patalpose, darbo metu, vykdydamas vadovo nurodymą, o ne laisvu apsisprendimu, tai sudaro pagrindą padaryti išvadai, jog jis sveikatos sutrikdymą patyrė dėl tarnybos, todėl turi teisę į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą 12 mėnesių dydžio piniginę kompensaciją. Ši suma priteistina iš atsakovo (Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 17 p., 19 p., 25 p. ), nes Alytaus m. ir raj. PK kompensacijos neišmokėjo, o atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad kompensacijos dydį turi apskaičiuoti VSDFV Alytaus skyrius, nenumatyta teisės normomis. Nutarimo 23 punktas nurodo, jog reikalavimams, kylantiems iš asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo jiems žuvus ar sužalojus, taikomi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyti ieškininės senaties terminai. Pareigūno reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš esmės yra reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu atveju asmeniui padarytą žalą (CK 6.283 str.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, nepraleidęs nurodyto senaties termino, todėl pažeista teisė turi būti ginama (CK 1.131 str. 1 d.). Be to, senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Atsakovai šioje byloje nereikalavo taikyti senaties, todėl nėra prielaidų svarstyti skundo nepagrįstumo būtent dėl senaties termino praleidimo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ginčą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl Statuto normų aiškinimo kitose administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartis byloje Nr. A2 – 1172/2006,    2005 m. birželio 14 d. nutartis byloje Nr. A11-735/2005, 2007 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. A14-327/2007).

 

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 56 – 58) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo jam kompensaciją pareikštas Alytaus m. ir raj. PK, kaip netinkamam atsakovui. Pareiškėjui draudimo išmoką turėjo apskaičiuoti Alytaus VSDFV, o apskaičiavus atitinkamą draudiminę sumą ją turėjo išmokėti darbovietė. Alytaus VSDFV neskaičiavo pareiškėjui draudimo išmokos dėl įvykusio sužalojimo, o atsakovas neturėjo galimybės išmokėti draudimo sumos, nes ji buvo nepaskaičiuota.

2. Teismas sprendė klausimą pagal pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo, bet ne draudimo sumos išmokėjimo, nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo kalbama apie kompensacijos mokėjimą. Todėl šiuo atveju buvo pažeista klausimo sprendimo procedūra, nes pareiškėjas neprašė darbdavio išmokėti jam piniginę kompensaciją dėl patirtos traumos.

3. Vidaus tarnybos statuto senosios ir naujosios redakcijos 40 straipsniuose yra numatyti tie patys tikslai, todėl juos traktuoti skirtingai nėra teisinga, ir pareigūno reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo nors iš esmės yra reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimo atveju asmeniui padarytą žalą (CK 6.283 str.), tačiau šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, be to, pareiškėjui nedarbingumo metu buvo mokamas pilnas atlyginimas, vadovaujantis Statuto 41 straipsniu, ir kitokių išlaidų dėl gydymo jis neturėjo, todėl šiuo atveju jam turėjo būti paskaičiuota ir išmokėta draudiminė išmoka. Todėl pareiškėjui kompensaciją, numatytą Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, išmokėti nėra teisinio pagrindo.

4. Asmenims sužalotiems sportinių varžybų metu, po naujos redakcijos Statuto 40 straipsnio pataisymo, piniginė kompensacija nepriklauso, todėl pažeidžiamas asmens lygybės prieš įstatymą principas.

5. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-642/2004, kur pasisakyta, kad pareiškėjui nėra įstatyminio pagrindo išmokėti kompensaciją ir išmokėtina draudimo suma.

6. Teismas  pažeidė materialinės teisės normų taikymą ir jas netinkamai išaiškino.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75-76) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, teisingai pritaikius teisės normas, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką. Tuo metu galiojusi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis būtent ir numatė kompensacijos (o ne draudimo išmokos) mokėjimą tuo atveju, kai pareigūnas buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos. Tai, kad pareiškėjas patyrė sužalojimą dalyvaudamas varžybose ne savo laisvu apsisprendimu, o dėl tarnybos, patvirtina tai, kad varžybose dalyvavo paskirtas Alytaus m. ir raj. PK viršininko įsakymu, varžybos buvo organizuotos ir vykdomos atsakovui priklausančiose pareigūnams sportuoti skirtose salėse, darbo metu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodydamas, jog jam privalėjo būti išmokėta ne kompensacija, o draudimo išmoka, kurios dydį turėjo apskaičiuoti Alytaus VSDFV, nenurodo jokio teisinio pagrindo šiems motyvams pagrįsti. Atsakovo nurodytas motyvas, jog piniginė kompensacija po naujos Statuto redakcijos pataisymo nenumatyta ir teismas, vadovaudamasis tuo metu galiojusia redakcija, pažeidė asmens lygybės prieš įstatymą principą vertintina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ir taikė būtent tas teisės normas, kurios galiojo jo sužalojimo metu. Vėlesni teisės aktų pakeitimai negali daryti įtakos teismo sprendimui, kadangi tuo būtų pažeistas teisės normų galiojimo laike principas. Atkreipia dėmesį, jog atsakovo paminėtoje byloje ginčas nebuvo išspręstas teismo sprendimu. Toje byloje teismas tik priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, taigi tiek faktinės aplinkybės, tiek ir teisės aktų reikalavimo taikymas sprendžiant ginčą nebuvo analizuojami.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartis byloje Nr. A2 – 1172/2006, 2005 m. birželio 14 d. nutartis byloje Nr. A11-735/2005, 2007 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. A14-327/2007 reikšmingos tikrinamai administracinei bylai, kadangi minėtų bylų ir šios bylos ratio decidenti visiškai sutampa. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti tokias pat faktines aplinkybes.

Pareiškėjui patyrus sveikatos sutrikdymą dėl tarnybos (ginčo dėl šios aplinkybės nėra), pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi ginčo visuomeninių santykių susiklostymo metu), atsirado teisė į piniginę kompensaciją, kuri ir turi būti išmokėta.

Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-642/2004. Pastarojoje byloje atsisakyta išmokėti kompensaciją nustačius, jog pareigūno tinkamumas tolimesnei tarnybai dėl patirtos traumos nesumažėjo. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjo trauma priskirtina lengvam sveikatos sužalojimui, o tai reiškia, jog įvardintos bylos (Nr. A11-642/2004) faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos. Vadinasi, aptariamas apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai. Skundžiamo teismo sprendimo naikinti ar keisti pagrindų nenustatyta.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

                                                                      Arūnas Sutkevičius

                                                                      Skirgailė Žalimienė