Civilinė byla Nr. e2A-1693-863/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.7; 3.3.1.21 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo V. M., dėl (duomenys neskelbtini) prezidiumo nutarimo pripažinimu negaliojančiu.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Z. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kurį sukonkretino teismo posėdžio metu, atsakovei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė, asociacija arba asociacija (duomenys neskelbtini), prašydamas pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu atsakovės 2024 m. sausio 3 d. prezidiumo priimtą nutarimą dėl (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus Nr. 12-435 (toliau – nutarimas, prezidiumo nutarimas), grąžinti jį į atsakovės generalinio sekretoriaus pareigas, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo paskirtas asociacijos (duomenys neskelbtini) generaliniu sekretoriumi. Asociacijoje yra numatyta dviejų pakopų valdymo organų struktūra. Asociacijos įstatų 8.1 punkte yra numatyta, kad asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas; asociacijos vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius. Asociacijos prezidiumą sudaro 11 narių, tarp kurių yra ir asociacijos prezidentas. Asociacijos įstatų 9.2 punkte nustatyta, kad prezidiumo narys, išskyrus prezidentą, renkamas dviejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio to regioninio rinkiminio susirinkimo, kuriame jis išrinktas; tas pats asmuo gali būti išrinktas prezidiumo nariu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Šiuo metu prezidiume yra 10 narių, nes vienas narys atsistatydino 2021 m. sausio 8 d. ir vietoj jo nebuvo išrinktas naujas narys. Vienas prezidiumo narys pareigas eina nuo 2019 m. gegužės 15 d., penki prezidiumo nariai pareigas eina nuo 2018 m. vasario – rugpjūčio mėn., keturi prezidiumo nariai pareigas eina nuo 2016 m. gegužės 31 d. Akcentavo, kad ieškinio pateikimo metu visų asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidiumo narių kadencijos yra jau du kartus pasibaigusios, o daugumos – jau reikšmingą laiką. Nežiūrint prezidiumo narių įgaliojimų pasibaigimo, 2024 m. sausio 3 d. buvo priimtas nutarimas dėl (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus Nr.12-435, kuriuo nutarta atšaukti ieškovą iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų nuo 2024 m. sausio 3 d. (t. y. ieškovo atostogų metu) ir paskirti naują asociacijos generalinį sekretorių. Ieškovo įsitikinimu, prezidiumo nutarimas yra neteisėtas, nes: (i) yra priimtas nesant legitimaus, turinčio įgaliojimus veikti asociacijos kolegialaus valdymo organo, kadangi prezidiumo narių kadencija (įgaliojimai), nustatyta juridinio asmens įstatuose, yra pasibaigusi ir nauji prezidiumo nariai nebuvo išrinkti (juos vengiant išrinkti); ir (ii) juo ieškovas atleistas iš užimamų pareigų jo atostogų metu, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 65 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Mano, kad prezidiumo nariai, veikiantys su pasibaigusiais įgaliojimais neturi teisės priimti įpareigojančių sprendimų, tai reiškia pačių prezidiumo nutarimų negaliojimą, nes jų priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui ir įstatams. Asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidiumas, priimdamas nutarimą atleisti ieškovą iš generalinio sekretoriaus pareigų, negalėjo surinkti teisėto pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir įstatus reikalaujamo kvorumo, nes visų, o ne pavienių, asociacijos prezidiumo narių kadencijos ir įgaliojimai buvo pasibaigę. Asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidiumas 2020 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą paskirti ieškovą jos generaliniu sekretoriumi. Šio prezidiumo nutarimo priėmimo metu 7 iš 11 prezidiumo narių įgaliojimai dar nebuvo pasibaigę, todėl prezidiumas buvo legitimus. Ieškovas, būdamas naujai paskirtu asociacijos (duomenys neskelbtini) generaliniu sekretoriumi, pasitikėjo jos prezidiumo sprendimais nešaukti rinkimų iki tol, kol Lietuvos Respublikoje vyko karantinas ir kol tęsėsi teisminis ginčas dėl kandidatų į prezidiumo narius reikalavimų. Ieškovas parengė ir teikė asociacijos (duomenys neskelbtini) kongresui įstatų pakeitimus, kurie nustatytų atitinkamus reikalavimus valdymo organų nariams, ir šiuos įstatų pakeitimus atitinkančias tvarkas, tačiau asociacijos (duomenys neskelbtini) kongresai įstatų nepatvirtino. Prezidiumo nariai pateikė atsakymą, kad jie gali eiti pareigas neribotą laiką, nes tarp kongresų jie vadovauja asociacijai. Prezidiumo nariai priėmė nutarimus, kuriais nepagrįstai buvo apribota ieškovo veikla asociacijoje. Dėl to ieškovas 2023 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti tam tikrus asociacijos prezidiumo nutarimus, be kita ko motyvuodamas tuo, kad prezidiumo narių įgaliojimai yra pasibaigę. Ieškovas pažymėjo, kad prezidiumas jau eilę metų daro viską, kad nevyktų nauji prezidiumo narių rinkimai. Kadangi jis kėlė asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidiumo legitimumo klausimą, jis buvo atleistas iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, nors jam einant asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, asociacija ne kartą sulaukė pripažinimo tarptautinėje bendruomenėje už įvairius pasiekimus kelių transporto srityje. Asociacijos prezidiumas taip pat neturėjo priekaištų dėl jo darbo, padidino jam atlyginimą, teikė premijas. Mano, kad ginčijamas prezidiumo nutarimas turi būti teismo pripažintas negaliojančiu ir neteisėtu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų normoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 12 d. jis atostogavo, ir tuo metu prezidiumas 2024 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė atšaukti jį iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų nuo 2024 m. sausio 3 d., t. y. jo atostogų metu, kas prieštarauja DK. Nurodė, kad nuo 2024 m. vasario 29 d. ieškovas nebegauna darbo užmokesčio, kurį vidutiniškai per pastaruosius 3 mėnesius sudarė 4 575,62 Eur (atskaičius mokesčius), todėl be kita ko prašė jam priteisti ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

3.       Atsakovė asociacija (duomenys neskelbtini) atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad prezidiumas 2020 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė ieškovą asociacijos (duomenys neskelbtini) generaliniu sekretoriumi (už jo paskyrimą balsavo 6 iš 11 prezidiumo narių), po ko 2020 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovo ir asociacijos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis. Paskiriant ieškovą asociacijos (duomenys neskelbtini) generaliniu sekretoriumi jos prezidiumas susidėjo iš: (i) R. A. (įgaliojimų pradžia 2019 m. gegužės 15 d.); (ii) R. V. (įgaliojimų pradžia 2018 m. rugpjūčio 20 d.); (iii) R. V. (įgaliojimų pradžia 2018 m. gegužės 31 d.); (iv) A. P. (įgaliojimų pradžia 2018 m. vasario 13 d.); (v) O. T. (įgaliojimų pradžia 2018 m. vasario 6 d.); (vi) A. A. (įgaliojimų pradžia 2018 m. vasario 6 d.); (vii) R. M. (įgaliojimų pradžia 2016 m. gegužės 31 d.); (viii) V. B. (įgaliojimų pradžia 2016 m. gegužės 31 d.); (ix) A. T. (įgaliojimų pradžia 2016 m. gegužės 31 d.); (x) B. G. (įgaliojimų pradžia 2016 m. gegužės 31 d.); ir (xi) M. S. (įgaliojimų pradžia 2018 m. vasario 6 d., įgaliojimų pabaiga 2020 m. gruodžio 3 d.). Tokios sudėties asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidiumas (išskyrus vieną narį) veikia iki šiol. Per savo veiklos laikotarpį asociacijos prezidiumas priėmė virš 200 skirtingų nutarimų, kurie yra galiojantys, ieškovas jų niekada neginčijo, kadangi nuo pat jo paskyrimo asociacijos (duomenys neskelbtini) generaliniu sekretoriumi, laikė, kad prezidiumas turi įgaliojimus veikti kaip kolegialus asociacijos valdymo organas ir tą ne kartą aktyviai patvirtino ne tik savo veiklos pradžioje, bet ir paskutiniais vadovavimo metais. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas įgyvendindamas projektą (duomenys neskelbtini) sudarė eilę kvestionuotinų sandorių, veikė ignoruodamas asociacijos (duomenys neskelbtini) įstatų nuostatas, 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimu vienasmeniškai, neinformuodamas prezidiumo ir negavęs jo pritarimo, paskyrė sau papildomą 1 652,89 Eur fiksuotą mėnesinį atlyginimą, paskirdamas save minėto projekto vadovu. Pagal įstatų 12.1.2 punktą tam tikriems generalinio sekretoriaus sudaromiems sandoriams iki jų sudarymo yra būtinas prezidiumo pritarimas (remiantis prezidiumo 2018 m. sausio 10 d. nutarimu sandoriams, kurių metinė vertė didesnė nei 6 000 Eur), tačiau ieškovas sudarė sandorius ir negavo prezidiumo pritarimo dėl: 1) 2023 m. rugsėjo 21 d. paslaugų sutarties su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Opium consult“, dėl ko asociacijai (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos sąskaitos virš 24 000 Eur sumai; 2) 2023 m. gruodžio 12 d. paslaugų teikimo sutarties su Latvijos įmone „IQ Capital“, dėl ko asociacijai (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta sąskaita 11 250 Eur sumai; 3) 2023 m. rugsėjo 1 d. konsultacijų teikimo sutarties su I. M.-Ž., dėl ko asociacija (duomenys neskelbtini) sumokėjo 13 440 Eur; ir 4) 2023 m. lapkričio 15 d. paslaugų teikimo sutarties su LALDINSOFT LTD, kurios kaina buvo net 206 280 Eur, 25 procentus šios sumos (51 570 Eur) sumokant avansiniu mokėjimu, kai apie šią įmonę viešojoje erdvėje nėra beveik jokios informacijos, nėra jokios oficialios įmonės svetainės, o dauguma jos darbuotojų skelbiasi reziduojantys Pakistane. Prezidiumui nebuvo paaiškinta, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinktas šis pagrindinis projekto (duomenys neskelbtini) paslaugų teikėjas, ar buvo gauta kitų pasiūlymų ir kaip buvo įsitikinta šios įmonės pajėgumu ir kompetencija įgyvendinti projektą. Todėl prezidiumas, siekdamas užkirsti kelią ieškovo piktnaudžiavimui 2024 m. sausio 3 d. prezidiumo nutarimu nusprendė atšaukti jį iš generalinio sekretoriaus pareigų. Atsakovės vertinimu, remiantis įstatų sisteminiu aiškinimu, nors ir yra pasibaigęs prezidiumo narių kadencijų 2 metų terminas, negali būti tokios situacijos, kuomet asociacija lieka be prezidiumo, todėl prezidiumo narių įgaliojimai pasibaigia tik tuomet, kai įvyksta regioninis susirinkimas ir yra išrenkami nauji prezidiumo nariai, todėl, atsakovės teigimu, prezidiumas turėjo įgaliojimus priimti skundžiamą nutarimą. Atsakovės vertinimu, ir ieškovas savo veiksmais bei viešai iškomunikuota pozicija pripažino, kad asociacijos prezidiumo įgaliojimai nėra pasibaigę. Jeigu būtų vadovaujamasi ieškovo logika ir laikoma, jog prezidiumo nutarimai yra neteisėti, nes priimti „nesant legitimaus“ asociacijos kolegialaus valdymo organo, tuomet visi nuo 2018 m. gegužės 31 d. (pagal ieškovą, kai pirmą kartą susiklostė situacija, kuomet pasibaigė prezidiumo nario kadencija) priimti nutarimai, įskaitant nutarimą, kuriuo pats ieškovas buvo paskirtas generaliniu sekretoriumi, yra neteisėti. Mano, kad ieškovo „rūpestis“ išrinkti naujus prezidiumo narius ir apginti asociacijos narių interesus yra apsimestinis, o kaltinimai metami asociacijos prezidiumui, neva jo nariai tyčia neorganizuoja rinkimų, yra nepagrįsti. Pats ieškovas, turėdamas įstatuose numatytą pareigą, iki pat jo atšaukimo iš generalinio sekretoriaus pareigų, pareigos sušaukti rinkiminį kongresą nevykdė ir netgi tam aktyviai trukdė. Atsakovė akcentavo, kad prezidiumas atšaukė ieškovą iš generalinio sekretoriaus pareigų, nes jis netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, dėl ko prezidiumas prarado pasitikėjimą juo. Atsakovė be kita ko pažymėjo ir tai, kad skundžiamas nutarimas DK nuostatoms neprieštarauja, nes prezidiumo teisė atšaukti vadovą yra absoliuti, vadovui nėra taikomos DK nuostatos, susijusios su įspėjimo terminu, nedraudžiama vadovą atleisti jo atostogų metu. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikinus teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tik tuomet asociacija nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį ir su juo pilnai atsiskaitė. Mano, kad jokios DK nuostatos nebuvo pažeistos, prezidiumas turėjo įgaliojimus atšaukti ieškovą iš generalinio sekretoriaus pareigų, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodytų neteisėto atleidimo iš darbo padarinių.

4.       Ieškovas ir jo atstovai teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

5.       Ieškovo atstovas advokatas Gintautas Bartkus teismo posėdyje be kita ko akcentavo, kad skundžiamas nutarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais – dėl prieštaravimo įstatymų normoms, įstatams ir protingumo, sąžiningumo principams. Nutarimas priimtas pasibaigus prezidiumo narių ir prezidento kadencijoms, kas rodo, kad įstatai buvo pažeisti, nes kadencijai pasibaigus, pasibaigia civiliniai teisiniai santykiai, kadencijos pasibaigimas reiškia įgaliojimų pasibaigimą, kadencija siejasi su demokratijos principais.

6.       Ieškovo atstovas advokatas Julius Pagojus teismo posėdyje akcentavo, kad asociacijos (duomenys neskelbtini) įstatų 9.2 punktas įtvirtina maksimalų 2 metų kadencijos terminą, taip pat išimtį, kada kadencija gali būti trumpesnė, todėl prezidiumo posėdis vykti negalėjo ir jis negalėjo priimti skundžiamo nutarimo, nes kadencijos buvo pasibaigusios, kadencijų terminai viršyti net keturis kartus, buvo pažeistos teisės aktų ir įstatų nuostatos, taip pat skundžiamas nutarimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Mano, kad nepertraukiamai asociacijos veiklai svarbesnis yra generalinis sekretorius, o ne prezidiumas, ką patvirtina ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, leidžiantis neturėti kolegialaus valdymo organo, bet neleidžiantis neturėti vienasmenio valdymo organo.

7.       Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, be kita ko akcentavo, kad prezidentas nurodė jį atšauksiantis iš pareigų, jei jis kreipsis dėl rinkimų organizavimo, ką jis padarė ir po to buvo atšauktas.

8.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai nurodė, kad prezidiumo narių kadencijos yra pasibaigusios, bet įgaliojimai ne, įgaliojimai tęsiasi iki tol, kol bus išrinkti nauji nariai; taip pat ir prezidento kadencija yra pasibaigusi, bet įgaliojimai ne; be prezidiumo asociacija liktų bevaldystėje ir chaose. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį jau vyks regioninis susirinkimas. Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas dėl prarasto pasitikėjimo dėl nederinimo sudarant sandorius.

9.       Trečiasis asmuo V. M. teismo posėdžio metu nurodė palaikantis atsakovės poziciją.

10.       Liudytoju apklaustas V. B. teismo posėdyje parodė, kad pirmą kartą asociacijos prezidiumo nariu buvo išrinktas 2014 m., tuo metu įstatuose kadencijos dar nebuvo apibrėžtos, 2016 m. prezidiumo nariu jau buvo išrinktas pagal naują įstatų redakciją, kurioje buvo įtvirtinti kadencijų ribojimai, tai buvo padaryta dėl reputacinių dalykų, nustatytos dvi kadencijos po du metus, 2018 m. vėl buvo išrinktas prezidiumo nariu, 2020 m. vietoje jo buvo išrinktas naujas narys, bet kituose regionuose ne, nesusirinko kvorumas, tuomet prasidėjo pandemija ir situacija iki šių dienų yra išlikusi ta pati. Diskusijos visada buvo, kad reikia rinkti naujus prezidiumo narius, nes neaišku, ar prezidiumo nariai yra teisėti, ar ne, prezidiumo narių kadencijos yra pasibaigusios; su prezidiumo nariais pasirašomos paslaugų teikimo sutartys, jos galiojo kadencijos laikui. Vykdomam projektui (duomenys neskelbtini) prezidiumas davė generaliniam sekretoriui įgaliojimą viską vykdyti su visomis sumomis dėl to projekto; generalinis sekretorius yra tiek pat svarbus kiek prezidiumas, generalinis sekretorius už viską atsako, deda parašus, jis yra asociacijos vadovas, o asociaciją valdo asociacijos nariai.

11.       Liudytoju apklaustas R. A. teismo posėdyje parodė, kad yra asociacijos prezidentas, jo kadencija baigėsi 2021 m. gegužės 15 d., bet įgaliojimai tęsiasi iki tol, kol bus išrinktas kitas prezidentas; 2020 m. balsavo už ieškovo skyrimą generaliniu sekretoriumi, tačiau su sąlyga, kad tai laikinai. Didžiausia problema su ieškovu tapo IRU pinigai (duomenys neskelbtini) projekte, prasidėjo neskaidrūs dalykai, tuomet iškilo klausimas, kad ieškovą reikia pakeisti. 2024 m. sausio 3 d. dauguma balsavo už ieškovo atšaukimą iš pareigų; 2024 m. rugsėjo mėn. vyks prezidiumo narių rinkimai, o gruodžio mėn. prezidento rinkimai; su prezidiumo nariais pasirašomos tapačios paslaugų teikimo sutartys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį patenkinti visiškai – pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu asociacijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 3 d. prezidiumo priimtą nutarimą; pripažinti neteisėtu ieškovo atšaukimą iš asociacijos (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus pareigų; grąžinti ieškovą į asociacijos (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus pareigas; priteisti ieškovui iš atsakovės 18 915,12 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai; po 350,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo pirmos darbo dienos, einančios po teismo sprendimo priėmimo, iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 18 570,97 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžinti ieškovui 54,50 Eur užstatą, sumokėtą 2024 m. sausio 5 d.; sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir 7 320,85 Eur (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ieškovui priteisimo iš atsakovės vykdyti skubiai.

12.1.       Teismas vertino, jog asociacijos įstatų nuostatų analizė patvirtina, kad prezidiumo nario ir prezidento vienos kadencijos maksimalus terminas yra dveji metai, su aiškia išimtimi dėl trumpesnio termino, tačiau jokiu būdu ne ilgesnio, kaip kad interpretuoja atsakovė. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovės plečiamuoju įstatų nuostatų aiškinimu, kadangi kadencijos termino nustatymas yra itin reikšmingas, nes įtvirtina aiškų įgaliojimų suteikimo terminą rinkimų būdu, taip užtikrindamas asociacijos narių teisėtus interesus, demokratinius principus, įtvirtindamas saugiklius, kad konkrečiam terminui išrinktas asmuo neturėtų įgaliojimų ilgiau, nei jis išrinktas, todėl kadencijai pasibaigus jokiu būdu įgaliojimai toliau tęstis negali, organo veikla pasibaigia, pasibaigus kadencijos terminui, tuo pagrindu įstatai ir nustato generalinio sekretoriaus veikimo plačias ribas, kad susidarius tokiai situacijai asociacija neliktų be valdymo organo. Teismas laikė, kad prezidiumo narių ir prezidento įgaliojimai yra maksimaliai dveji metai (nustatytas galimumas būti perrinktam dar dvejiems metams), kas rodo, jog įgaliojimai negali tęstis neterminuotai ar iki kol bus išrinkti nauji prezidiumo nariai, prezidentas vėliau nei po dvejų metų.

12.2.       Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo prezidiumas atšaukė ieškovą iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, priimtas 2024 m. sausio 3 d., kai absoliučiai visų asociacijos prezidiumo narių (įskaitant prezidentą) kadencijos jau buvo itin reikšmingą laiką pasibaigusios. Vadinasi, skundžiamo nutarimo priėmimo metu ir jau ilgą laiką iki jo priėmimo, prezidiume nebuvo teisėtai veikiančio ir įgaliojimus priimti sprendimus turinčio nei vieno nario, kas jokiu būdu negali būti laikoma vien tik formaliu pažeidimu pagal aukščiau teismo pateiktus išaiškinimus dėl renkamo organo kadencijos (įgaliojimų) nustatymo termino svarbos, taigi, prezidiumas neturėjo teisės veikti ir priimti skundžiamo nutarimo, o tai padaręs pažeidė tiek imperatyvias Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, tiek įstatų nuostatas, tiek protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu skundžiamą nutarimą ir ieškovo atšaukimą iš pareigų bei grąžinti ieškovą į atsakovės generalinio sekretoriaus pareigas. Negrąžinus ieškovo į pareigas, asociacija liktų iš viso be jokio teisėtai veikiančio valdymo organo, kadangi dabartinis generalinis sekretorius paskirtas tuo pačiu skundžiamu nutarimu, kuris yra neteisėtas ir negaliojantis, tuo tarpu ieškovo paskyrimo į pareigas nutarimas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Esant neteisėtai veikiančiam prezidiumui ir prezidentui, jie neturi jokio pagrindo pasisakyti dėl pasitikėjimo ieškovu, jo grąžinimo ar negrąžinimo į pareigas.

12.3.       Teismas taip pat nustatė pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovės 18 915,12 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai ir po 350,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo pirmos darbo dienos einančios po teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. Teismas nurodė, kad dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų. Teismas taip pat nusprendė nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir 7 320,85 Eur (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, jog įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir, grąžindamas jam 54,50 Eur užstatą, kuris buvo įtrauktas į bylinėjimosi išlaidas, priteisė jam iš atsakovės 18 570,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Atsakovė asociacija (duomenys neskelbtini) pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

13.1.       Nurodo, kad paskiriant ieškovą generaliniu sekretoriumi asociacijos prezidiumas susidėjo iš 11 asmenų, kurių visi, išskyrus vieną, paskirti į pareigas 2018 m. Atitinkamai, Asociacijos prezidiumo narių dvejų metų kadencijos pasibaigė 2020 m. vasario – gegužės mėn., išskyrus prezidentą, kurio kadencija pasibaigė 2021 m. gegužės 15 d. Pažymi, kad per savo veiklos laikotarpį prezidiumas priėmė virš 200 skirtingų nutarimų. Visi šie nutarimai yra galiojantys; ieškovas, kaip generalinis sekretorius, kuris įstatų numatyta tvarka privalo juos įgyvendinti, jų niekada iki pat 2023 m. pabaigos, neginčijo, kadangi nuo pat jo paskyrimo asociacijos generaliniu sekretoriumi, laikė, kad prezidiumas turi įgaliojimus veikti kaip kolegialus asociacijos valdymo organas ir tą ne kartą aktyviai patvirtino ne tik savo veiklos pradžioje, bet ir paskutiniais vadovavimo metais. 2023 m. asociacijos prezidiumui kilo abejonių dėl Tarptautinės kelių transporto sąjungos finansuojamo projekto (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo skaidrumo bei panaudotų lėšų pagrįstumo. Pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad ieškovas ne tik įgyvendindamas šį projektą sudarė eilę kvestionuotinų sandorių, savavališkai sau pasididino atlyginimą, nors atlyginimą jam asociacijos įstatų numatyta tvarka nustato prezidiumas, bet ir apskritai veikė ignoruodamas asociacijos įstatų nuostatas, ko pasėkoje 2024 m. sausio 3 d. nutarimu nusprendė atšaukti jį iš generalinio sekretoriaus pareigų.

13.2.       Atsakovės vertinimu, nepaisant pasibaigusių prezidiumo narių dvejų metų kadencijos terminų, prezidiumas turėjo įgaliojimus atšaukti ieškovą iš generalinio sekretoriaus pareigų, ką patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, priimti ankstesnėje asociacijos (duomenys neskelbtini) byloje dėl kito generalinio sekretoriaus atšaukimo, kuris buvo priimtas taip pat pasibaigus prezidiumo narių kadencijų terminui. Atkreipia dėmesį, kad kitas buvęs asociacijos generalinis sekretorius (vadovavęs asociacijai nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d.) taip pat buvo iniciavęs civilinę bylą prieš asociaciją, įrodinėdamas, kad prezidiumo nutarimas, kuriuo jis buvo atšauktas iš pareigų, yra neteisėtas, nes jo priėmimo metu buvo pasibaigęs prezidiumo narių kadencijos terminas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje nors ir Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad prezidiumo narių dvejų metų kadencijos tuometinio generalinio sekretoriaus atšaukimo metu buvo pasibaigusios, teismas aiškiai pripažino, kad nesušaukus naujo kongreso (visuotinio asociacijos narių susirinkimo) ir neišrinkus naujų prezidiumo narių, prezidiumo nariai toliau tęsia savo įgaliojimus. Mano, kad lygiai tokia pati situacija susiklostė ir šioje byloje. Ieškovas prezidiumo nutarimu buvo atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų asociacijos prezidiumo, kurio narių kadencijos terminai buvo pasibaigę. Mano, kad byloje dėstyti teiginiai dėl kadencijų pasibaigimo laikotarpio neturi teisinės reikšmės, nes teisinė išvada išlieka ta pati – asociacija negali likti be vieno iš įstatuose numatytų valdymo organų, kol nėra išrinkti nauji prezidiumo nariai. Todėl būtent taip, kaip toje byloje aiškino teismai, apylinkes teismas turėjo aiškinti asociacijos įstatų 9.1–9.3 punktų nuostatas, tačiau apylinkės teismas visiškai ignoravo asociacijos esminį argumentą byloje ir dėl jo absoliučiai nepasisakė. Be to, kaip ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, ieškovas iki pat 2023 m. pabaigos, kuomet jam tapo žinoma apie jo atšaukimą iš pareigų, pripažino asociacijos prezidiumo narių įgaliojimus ir nuolat tai deklaravo, vykdė prezidiumo nutarimus ir net teismų nagrinėtose bylose, taip pat santykiuose su valstybinėmis institucijomis nuolat palaikė poziciją, kad prezidiumo nariai tęsia įgaliojimus, kol nebus išrinkti nauji prezidiumo nariai. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vėlgi jokia apimtimi nepasisakė dėl tokių atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad, palaikant ieškovo poziciją dėl pasibaigusių prezidiumo narių įgaliojimų dėl pasibaigusių jų kadencijos terminų, tokiu atveju jau net paties ieškovo paskyrimo į generalinio sekretoriaus pareigas metu, 10 iš 11 prezidiumo narių įgaliojimai jau buvo pasibaigę laikotarpiu tarp 2020 m. vasario-gegužės mėn., taigi tokiu atveju paties ieškovo paskyrimas vadovu yra neteisėtas ir negali kilti jokių teisinių pasekmių, įskaitant ieškovo teisę ginčyti jo atšaukimą.

13.3.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažinęs, jog prezidiumo narių įgaliojimai yra pasibaigę, ignoravo faktą, kad tokiu atveju įstatų numatyta tvarka pasibaigia ir prezidiumo paskirto generalinio sekretoriaus įgaliojimai, dėl ko asociacija liktų išvis be teisėtai veikiančių valdymo organų. Nors byloje buvo pateikti aiškūs įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovo įgaliojimai betarpiškai susiję su prezidiumo įgaliojimais, apylinkės teismas absoliučiai nepasisakė dėl šių įrodymų ir juose nurodytų aplinkybių. Akcentuoja, kad skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo atveju asociacija lieka apskritai be teisėtai veikiančių valdymo organų. Tai reiškia bevaldystę ir chaosą asociacijoje, kuri vienija (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad visiškai nėra aišku, kam, įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, būtų perkelta prezidiumo kompetencija.

13.4.       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai grąžino ieškovą į asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, ir dar nukreipdamas šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai, nors atsakovė buvo išreiškusi prieštaravimus grąžinti jį į pareigas. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo dalis dėl asociacijos prezidiumo pasibaigusių įgaliojimų yra neįsiteisėjusi, todėl teismas negalėjo nevertinti asociacijos pareikšto prieštaravimo dėl ieškovo grąžinimo į darbą. Be to, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, ne prezidiumas pasisakė dėl ieškovo (ne)grąžinimo į pareigas, bet asociacija. Taip pat pažymi, kad apylinkės teismo teiginius, kad „Esant neteisėtai veikiančiam prezidiumui ir prezidentui, jie neturi jokio pagrindo pasisakyti dėl pasitikėjimu ieškovu, jo grąžinimo ar negrąžinimo į pareigas“ paneigia ir suformuota teismų praktika analogiškose bylose.

13.5.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tikrųjų priežasčių, kodėl iki šios bylos nebuvo organizuoti prezidiumo narių rinkimai. Ieškovas, turėdamas įstatuose numatytą pareigą, iki pat jo atšaukimo iš generalinio sekretoriaus pareigų, pareigos sušaukti rinkiminius regioninius susirinkimus nevykdė ir netgi tam aktyviai priešinosi. Pažymi, kad naujų prezidiumo narių rinkimai nebuvo organizuojami ne dėl to, kad jų piktybiškai dabartiniai prezidiumo nariai siekė išvengti, bet dėl objektyvių priežasčių, o vėliau ir dėl ieškovo aktyvių, tyčinių veiksmų, siekiant užkirsti tam kelią. Nėra ginčo, kad tam tikrais 2020 m. ir 2021 m. laikotarpiais Lietuvos Respublikoje buvo įvestas karantinas, kuris užkirto kelią asociacijos kongresų (visuotinių narių susirinkimų) organizavimui. Šią aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta ir pats ieškovas. Vėliau (2021–2023 m. laikotarpiu), regioniniai susirinkimai nebuvo organizuoti, nes vyko teisminiai ginčai dėl regioninių rinkimų organizavimo tvarkos, įskaitant dėl reikalavimų kandidatams į prezidiumo narius. Atkreipdama dėmesį į vykusius teisminius ginčus tuo klausimu, atsakovė pažymi, kad ieškovas pats sąmoningais veiksmais panaikino prielaidas regioninių susirinkimų sušaukimui ir šio epizodo bylos nagrinėjimo metu nekomentavo, nors tai akivaizdžiai parodo aktyvius jo veiksmus, nukreiptus į tai, kad nebūtų organizuojami regioniniais susirinkimai, kurių metu išrinkti nauji prezidiumo nariai spręstų dėl naujo generalinio sekretoriaus paskyrimo. Iki pat savo atšaukimo ieškovas nei karto nekėlė klausimo dėl prezidiumo narių rinkimų ir regioninių susirinkimų taip pat nešaukė, nors įstatų 6.7 punktas aiškiai numato generalinio sekretoriaus pareigą sušaukti regioninius susirinkimus, jeigu dėl kažkokių priežasčių jų nesušaukia prezidiumas. Pretenzijų dėl prezidiumo narių kadencijos pabaigos, ieškovas iki pat 2023 m. pabaigos neturėjo. Prezidiumas tapo „nelegitimiu“ tik tuomet, kai prezidiumas sužinojo apie ieškovo savivaliavimą ir asociacijai žalą keliantį elgesį, dėl ko, pirmiausia, jis dar 2023 m. gruodžio 14 d. buvo pašalintas iš dukterinės bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos, o 2023 m. gruodžio 20 d. iš vadovo pareigų. Sušaukti regioninius rinkiminius susirinkimus ieškovas nusprendė tik (duomenys neskelbtini); būtent tą dieną apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo panaikintos šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreipia dėmesį, kad prezidiumas nevengia naujų prezidiumo narių išrinkimo. 2024 m. kovo 19 d. prezidiumas priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė rinkiminių susirinkimų ir rinkiminio kongreso datas, o 2024 m. balandžio 25 d. patvirtino asociacijos regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarką. Taip galutinai buvo sudarytos prielaidos prezidiumo narių rinkimų organizavimui.

13.6.       Akcentuoja, kad teismas, ignoravęs asociacijos nurodytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, skundžiamu sprendimu grąžinęs ieškovą į pareigas ir dar nukreipęs šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai, įgalino ieškovo savivaliavimą, kas sukėlė asociacijos veikloje visišką chaosą. Nors skundžiamas sprendimas nėra įsiteisėjęs ir skundžiamu sprendimu prezidiumo nariai nėra niekaip įpareigoti pasitraukti iš pareigų, ieškovas piktybiškai nevykdo prezidiumo nutarimų ir neleidžia asociacijos prezidentui vykdyti savo pareigų. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 20 d. priėmus skundžiamą sprendimą, jis buvo įvykdytas, t. y ieškovas buvo grąžintas į generalinio sekretoriaus pareigas. Tačiau, asociacijos prezidiumas, kaip nurodė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, praradęs pasitikėjimą ieškovu, tą pačią dieną priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė vėl atšaukti ieškovą iš generalinio sekretoriaus pareigų nuo 2024 m. gegužės 21 d., o nuo 2024 m. gegužės 22 d. asociacijos generaliniu sekretoriumi paskyrė N. R. Mano, kad prezidiumas turėjo teisę priimti paminėtus nutarimus, kadangi reikalavimo dėl prezidiumo narių įgaliojimų pabaigos nebuvo pareikšta byloje, o skundžiamo sprendimo motyvacinė dalis dėl asociacijos prezidiumo narių pasibaigusių įgaliojimų yra neįsiteisėjusi. Visgi, ieškovas pasirinko ignoruoti prezidiumo, kuris šiai dienai veikia teisėtai, valią ir neleido naujajam asociacijos generaliniam sekretoriui patekti į darbo kabinetą. Nuo 2024 m. gegužės 22 d. asociacijos prezidentas taip pat nebegali naudotis jam skirtu el. pašto domenu, be to, vienašaliu ieškovo sprendimu yra atjungtas nuo asociacijos elektroninės bankininkystės. Be kita ko nurodo, kad ieškovo savivalė ir piktnaudžiavimas interesų konflikto situacija pasiekė tokį lygį, kad ieškovas pakartotinai, nepaisant teismų sprendimų šiais klausimais, jau kitą dieną po grąžinimo į pareigas nutraukė asociacijos teisinių paslaugų sutartį su asociacijos advokatu R. Kasparavičiumi, kuris visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu atstovavo asociaciją, gindamasis nuo ieškovo ieškinio. 

13.7.       Atsakovės vertinimu, skundžiamu sprendimu be to išspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas. Skundžiamu sprendimu yra paveiktos asociacijos prezidiumo narių materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms yra tiesioginė – sprendimu panaikinamos prezidiumo narių materialiosios teisės ir pareigos. Aplinkybę, kad teismas turėjo įtraukti prezidiumo narius į bylą, patvirtina kitos ieškovo iškeltos civilinės bylos prieš atsakovę, kuriose ieškovas ginčija kitus prezidiumo nutarimus, ir kuriose teismas įtraukė visus prezidiumo narius trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu.

14.       Ieškovas Z. B. atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

14.1.       Mano, kad ginčo nutarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams (asociacijos įstatams), protingumo ar sąžiningumo principams. Pažymi, kad apeliantės bandymas paaiškinti, jog asociacijos prezidiumas neorganizavimo rinkimų dėl kokių tai teisminių ginčų, force majeure ar karantino, yra tik pretekstai neorganizuoti rinkimų. Visu laikotarpiu nuo kadencijų pabaigų (t. y. 3–4 metus) nebuvo jokių laikinųjų apsaugos priemonių ar kitų draudimų organizuoti rinkimus. Akcentuoja, kad nutarimo priėmimo metu buvo pasibaigusi tiek asociacijos prezidiumo narių, tiek asociacijos prezidento kadencija. Todėl akivaizdu, kad pasibaigus kadencijai, jie nebėra asociacijos organų nariais ir sprendimų priėmime negali dalyvauti. Atkreipia dėmesį į sąvokos „kadencija“ reikšmę. Pažymi, kad sąvokos „kadencija“ ir „įgaliojimai“ yra neatskiriamos, nes pats jų išskyrimas prieštarauja kadencijos kaip termino esmei. Atkreipdamas dėmesį į liudytojo R. A. parodymus, kad asociacijos įstatai parengti pagal IRU (International Road Transport Union, Tarptautinės kelių transporto sąjungos) įstatų pavyzdį, pažymi, kad jei asociacijos įstatai būtų aiškinami remiantis pavyzdžiu, pagal kurį jie buvo sukurti, akivaizdu, kad jie neleidžia situacijos, kai išrinkti valdymo organų nariai tęsia savo veiklą (funkcijų vykdymą) pasibaigus jų kadencijai. Įžvelgia galimą Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo taikymo analogiją su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Mano, kad asociacijos prezidiumui nevykdant naujų rinkimų, neišrenkant nei naujų įgaliojimus turinčių asociacijos prezidiumo narių, nei asociacijos prezidento, yra pažeidžiami asociacijos įstatai ir negali būti teisėtai organizuojamas darbas bei priimami teisėti sprendimai. Be kita ko pažymi, kad nutarimas atleisti ieškovą iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų laikytinas neteisėtu ir turi būti panaikintas ne tik dėl to, kad sprendimą priėmė asmenys, kurių, kaip valdymo organo narių, kadencija buvo pasibaigusi, bet taip pat ir dėl to, kad asociacijos prezidentas negalėjo organizuoti prezidiumo darbo apklausos ir pasirašyti nutarimo (jo kadencija pasibaigusi 2021 m. gegužės 15 d.). Be to, tai, kad asociacijos prezidiumo narių ir asociacijos prezidento kadencija yra pasibaigusi ir jie negali priimti sprendimų, vienareikšmiškai patvirtino ir dviejų instancijų teismai kitoje byloje, kurioje šalimis buvo ieškovas ir atsakovė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartis, kurią buvo atsisakyta tenkinti asociacijos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, kuria minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista). Apeliacinės instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad atsakovės teiginiai apie asociacijos prezidiumo įgaliojimų tąsą pasibaigus asociacijos prezidiumo narių kadencijoms yra samprotavimai, bet ne įrodymai, reikšmingi bylos išsprendimui, o atsakovės dėstomi argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti nutartį, kuria konstatuota, kad asociacijos prezidiumo narių įgaliojimai yra pasibaigę ir asociacija neturi kolegialaus valdymo organo.

14.2.       Nesutinka su apeliantės argumentais dėl suformuotos teismų praktikos tariamo ignoravimo. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodomoje byloje buvo keliamas klausimas dėl asociacijos prezidiumo teisės atšaukti asociacijos generalinį sekretorių netaikant darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, taip pat dėl ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl savivaldybės viešosios įstaigos vadovo atšaukimo taikymo privačių subjektų įkurtos asociacijos vadovo atšaukimui, tačiau ne klausimai dėl prezidiumo įgaliojimų pasibaigimo suėjus kadencijos terminui. Apeliantės nurodomoje byloje padarytos Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl asociacijos prezidiumo įgaliojimų pabaigos nebuvo esminės, jos neturėjo lemiamos reikšmės procesiniam sprendimui, dėl to jos turi būti vertintinos kaip obiter dictum (pasakytos tarp kitko; argumentai, neturintys lemiamos reikšmės sprendimui), o ne ratio decidendi (sprendimo pagrindas). Papildomai pažymėtina, kad, net ir tik obiter dictum pasisakydamas dėl asociacijos prezidiumo kadencijos pabaigos Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad asociacijos prezidiumo įgaliojimai, nors kadencija ir pasibaigusi, nelaikytini pasibaigusiais, nes iki skundžiamo sprendimo nevyko asociacijos kongresai. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje asociacijos kongresai po eilinių asociacijos prezidiumo narių kadencijų pabaigos vyko bent 7 kartus. Be to, apeliantės nurodomos bylos atveju, asociacijos prezidiumo dviejų metų kadencija buvo ką tik pasibaigusi. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje, asociacijos prezidiumo nariai jau ketverius metus viršija kadencijos terminą ir be rinkimų baigia jau trečią kadenciją (po 2 metus) iš eilės. Apeliantės nurodomoje byloje nebuvo jokios informacijos apie tai, kad asociacijos prezidiumas tyčia stengtųsi neorganizuoti rinkimų. Tuo tarpu šioje byloje asociacijos prezidiumas eilę metų visomis išgalėmis siekia išlikti valdžioje, nepaisydamas kadencijos pabaigos ir blokuodamas visus bandymus išrinkti teisėtą ir įgaliojimus veikti turintį asociacijos kolegialų organą. Tą pažymėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas minėta 2024 m. kovo 8 d. nutartimi. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kadangi šioje nagrinėjamoje byloje aplinkybės esmingai skiriasi.

14.3.       Pasisakydamas dėl generalinio sekretoriaus pareigų susiejimo su asociacijos prezidiumo narių įgaliojimais, pažymi, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalis tiesiogiai nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti pripažįstami negaliojančiais tik pagal subjektų, nurodytų šioje straipsnio dalyje, ieškinį. Nei apeliantė, nei bet kokie kiti subjektai nėra pareiškę (nei šioje byloje, nei bet kurioje kitoje byloje) teismui ieškinio, kuriuo reikalautų pripažinti asociacijos prezidiumo sprendimą, kuriuo ieškovas buvo paskirtas eiti asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, negaliojančiu. Be kita ko pažymi, kad teisės aktų ir asociacijos steigimo dokumentų analizė leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad teisėtai pareigas einantis vienasmenis valdymo organas yra reikalingas nepertraukiamai asociacijos veiklai užtikrinti, kai, tuo tarpu, ribotą laiką asociacija gali veikti ir be kolegialaus valdymo organo, kuris savo veiklą gali atnaujinti jį suformavus vadovaujantis demokratijos ir teisėtumo principais naujuose rinkimuose. Atsižvelgdamas į CPK, DK nuostatas, taip pat laiko nepagrįstais ir apeliantės argumentus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo skubiai nukreipti vykdymui sprendimo dalies dėl ieškovo grąžinimo į darbą. Nurodo, kad atsakovė, teigdama, jog regioninių susirinkimų sušaukimas yra asociacijos prezidiumo teisė, o ne pareiga, ir tik perkeldama šią pareigą generaliniam sekretoriui – neteisingai aiškina asociacijos įstatus. Taip pat pažymi, jog rinkimų tvarkas sužlugdė ne ieškovas, o patys asociacijos prezidiumo nariai ir juos remiantys asmenys.

14.4.       Laiko nepagrįstais ir apeliantės argumentus dėl keliamo chaoso asociacijoje. Nepaisant to, kad sprendimas yra neįsigaliojęs, tačiau ankstesni nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini. Dėl to jie yra privalomi pačiai asociacijai ir asociacijos prezidiumo nariams. Atkreipia dėmesį, kad policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo, kadangi nurodytos aplinkybės (identiškos, kokios yra dėstomos ir apeliaciniame skunde) nesudaro savavaldžiavimo sudėties. Taip pat nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl į bylą neįtrauktų asmenų. Pažymi, kad sprendimu nebuvo paveiktos prezidiumo narių teisės, kurios atsiranda ir pasibaigia šiuos asociacijos prezidiumo narius išrinkus įtvirtintai dvejų metų kadencijai ir jai pasibaigus. Nesant tokio paveikimo, nereikia spręsti ir dėl tokio nesančio paveikimo tiesioginės įtakos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimų priimant sprendimą.

15.       Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad jis yra vieno asociacijos nario atstovas. Jo žiniomis, nepaisant ieškovo atšaukimo iš pareigų 2024 m. gegužės 20 d., jis toliau yra de facto asociacijos vadovas, kuris faktiškai savavališkai kontroliuoja asociacijos kasdienę veiklą ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis yra nurodytas kaip dabartinis asociacijos vienasmenis vadovas (generalinis sekretorius). Mano, kad šiuo metu asociacijoje yra susiklosčiusi paradoksali, su teise ir asociacijos sandara nesuderinama situacija, kuomet vienvaldžiu asociacijos vadovu liko tik generalinis sekretorius, nors asociacijos įstatai aiškiai nustato dvipakopę valdymo organų sistemą: kolegialus valdymo organas (prezidiumas) ir jo skiriamas vienasmenis valdymo organas (generalinis sekretorius). Kartu atkreipdamas dėmesį į asociacijos įstatų 12.3 punktą, pažymi, kad pasibaigus prezidiumo narių įgaliojimams, pasibaigia ir generalinio sekretoriaus įgaliojimai. Mano, kad ieškovas byloje užėmė itin veidmainišką poziciją. Iš tiesų ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 10 d., kuomet buvo išrinktas asociacijos vadovu, niekada nesušaukė jokių regioninių susirinkimų, kuriuose būtų renkami nauji prezidiumo nariai, nors tokią asociacijos įstatų 6.7 punkto suteiktą teisę, ir net pareigą, turėjo. Sprendimą sušaukti regioninius susirinkimus jis priėmė tik (duomenys neskelbtini), kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, ir įsigaliojo prezidiumo nutarimas atleisti jį iš pareigų. Negana to, ieškovas ir anksčiau dėjo aktyvias pastangas, kad prezidiumo narių rinkimai nebūtų rengiami. Nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidiumo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 12-217 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus“ ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirtas asociacijos generaliniu sekretoriumi, 2020 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis. Ieškovo 2023 m. gruodžio 19 d. įsakymu „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ ieškovas nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 12 d. išėjo kasmetinių atostogų. Asociacijos prezidiumo 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 12-435 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus“ (anksčiau ir toliau – nutarimas, prezidiumo nutarimas) ieškovas nuo 2024 m. sausio 3 d. atšauktas iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų. Ieškovui kreipusis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir sustabdė prezidiumo nutarimo vykdymą iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje, nukreipdamas nutartį vykdyti skubiai, tačiau Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Atsižvelgdama į minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, atsakovė 2024 m. vasario 29 d. pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo atleido ieškovą iš darbo nuo 2024 m. vasario 29 d. (paskutinė darbo diena).

20.       Ieškovui patikslintu ieškiniu teisme reikalaujant ginčo nutarimą pripažinti negaliojančiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, pripažinęs negaliojančiu prezidiumo nutarimą, pripažinęs neteisėtu ieškovo atšaukimą iš atsakovės generalinio sekretoriaus pareigų, kartu nusprendęs grąžinti ieškovą į pareigas, be kita ko priteisiant vidutinį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismui savo sprendimą dėl ginčo nutarimo pripažinimo negaliojančiu iš esmės grindžiant neteisėtu prezidiumo veikimu, pasibaigus prezidiumo narių kadencijoms, atsakovė, byloje pateikusi apeliacinį skundą, kategoriškai su tuo nesutiko, laikydama, kad prezidiumas turėjo įgaliojimus atšaukti ieškovą iš pareigų, ko pasėkoje skundžiamą sprendimą vertino kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo atliktą bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą bei priimtą procesinį sprendimą vertina kritiškai.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, be kita ko asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 20 m. nutarimą „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus“, 2024 m. gegužės 22 d. nutarimą „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus“, antstolio Irmanto Gaidelio 2024 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2024 m. gegužės 24 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo pagal BK 294 straipsnį, asociacijos prezidiumo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą „Dėl (duomenys neskelbtini) parašų elektroninėje bankininkystėje tvirtinant asociacijos (duomenys neskelbtini) mokėjimus patvirtinimo“. Apeliantės teigimu, minėti įrodymai, atsiradę po skundžiamo sprendimo priėmimo, atskleidžia, kokias neigiamas pasekmes ir chaosą asociacijos veikloje sukėlė skundžiamas sprendimas; mano, kad šie įrodymai patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Aptariamu atveju, pastebėtina, kad paminėti įrodymai, kaip nurodo ir pati apeliantė, yra labiau susiję su situacija asociacijoje jau po ginčijamo sprendimo priėmimo, ir, nesant jokių objektyvių duomenų apie tokių įrodymų pateikimo byloje būtinumą ir reikalingumą sprendžiamo ginčo kontekste, apeliacinės instancijos teismas tokių naujų įrodymų prijungimui nemato pagrindo, todėl šio apeliantės prašymo netenkina, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį, kad vienas iš paminėtų įrodymų – asociacijos prezidiumo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas ir taip jau buvo pateiktas byloje. Atitinkamai, iš esmės dėl tų pačių priežasčių, prie bylos atsisakytina prijungti ir kartu su ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą įrodymą – 2024 m. birželio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos raštą „Dėl jūsų skundo“, taip pat kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą įrodymą – asociacijos 2024 m. birželio 28 d. raštą, adresuotą asociacijos nariams; taip pat atsakovės 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 16 d. teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus su pridėtais naujais įrodymais, taip pat – ir ieškovo raštą „Dėl apeliantės papildomų paaiškinimų“.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

22.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad asociacijos vienas prezidiumo narys pareigas eina nuo 2019 m. gegužės 15 d., penki prezidiumo nariai pareigas eina nuo 2018 m. vasario–rugpjūčio mėn., keturi prezidiumo nariai pareigas eina nuo 2016 m. gegužės 31 d., bei be kita ko įvertinęs asociacijos įstatuose numatytą prezidiumo narių kadencijų laikotarpį, pirmosios instancijos teismas būtent šiuo pagrindu sprendė, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu ir jau ilgą laiką iki jo priėmimo, prezidiumo narių kadencijoms pasibaigus, prezidiume nebuvo teisėtai veikiančio ir įgaliojimus priimti sprendimus turinčio nei vieno nario, kas, sprendimą priėmusio teismo vertinimu, negali būti laikoma vien tik formaliu pažeidimu, todėl laikė, kad prezidiumas neturėjo teisės veikti ir priimti skundžiamo nutarimo, o tai padaręs pažeidė tiek imperatyvias Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, tiek atsakovės įstatų nuostatas, tiek protingumo ir sąžiningumo principus, dėl ko ir ginčo nutarimą pripažino negaliojančiu.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, šio bei kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Pagal asociacijos (duomenys neskelbtini) įstatų, priimtų asociacijos XXX pakartotinio kongreso 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu (toliau – įstatai), 8.1 punktą, asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas; asociacijos vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius. Asociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų vadovauja prezidiumas (įstatų 9.1 punktas). Įstatų 9.2 punkte numatyta, kad prezidiumą sudaro 11 narių: prezidentas ir dešimt prezidiumo narių; prezidiumo narys, išskyrus prezidentą, renkamas dviejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio to regioninio rinkiminio susirinkimo, kuriame jis išrinktas; tas pats asmuo gali būti išrinktas prezidiumo nariu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pagal įstatų 9.3 punktą, prezidiumo nariai pradeda eiti pareigas iš karto po to, kai baigiasi paskutinis iš rinkiminių regioninių susirinkimų, kuriuose buvo renkami prezidiumo nariai. Tarp asociacijos prezidiumo įgaliojimų, pagal įstatų 9.11.3 punktą, yra ir asociacijos generalinio sekretoriaus rinkimas, atšaukimas, darbo sutarties su juo sudarymas bei nutraukimas. Pagal įstatų 12.3 punktą su generaliniu sekretoriumi sudaroma terminuota darbo sutartis prezidiumo įgaliojimų laikui.

24.       Iš bylos duomenų, aukščiau nurodytų asociacijos įstatų (be kita ko jų 9.2 punkto), matyti, ir ginčo byloje dėl to nėra, kad ginčijamo nutarimo priėmimo metu (2024 m. sausio 3 d.) visų prezidiumo narių kadencijos buvo pasibaigusios. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės vien iš paminėtos aplinkybės nusprendęs, kad toks ginčo nutarimo priėmimo metu veikęs asociacijos prezidiumas, jame neva nebuvus teisėtai veikiančio nei vieno nario, neturėjo teisės priimti skundžiamo nutarimo, netinkamai vertino susiklosčiusią situaciją atsakovės veiklą reglamentuojančių jos steigimo dokumentų, teisės aktų ir aptariamai situacijai taikytinos teismų praktikos kontekste.

25.       Kaip jau minėta, neneigiant nustatytų faktinių aplinkybių dėl pasibaigusios prezidiumo narių, taip pat prezidento, kadencijos, visgi būtina atkreipti dėmesį į asociacijos valdymo modelį, valdymo struktūrą, tame tarpe ir jos valdymo organų tarpusavio ryšį bei sąsajas juridinio asmens tinkamo funkcionavimo kontekste, kad nebūtų užkirstas kelias veikiančios asociacijos tikslams pasiekti ir uždaviniams (įstatų 2.2 punkte nurodyti pagrindiniai asociacijos uždaviniai – siekti transporto verslo sąlygų ir asociacijos narių veiklos efektyvumo gerinimo, kelių eismo saugos didinimo, teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, rūpintis asociacijos ir jos narių rinkodara, naujų rinkų paieška, pritraukti kuo daugiau narių, atstovauti asociacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis) įgyvendinti. Jau minėta, kad asociacijos įstatuose įtvirtintas kolegialus valdymo organas (prezidiumas) ir vienasmenis valdymo organas (generalinis sekretorius). Ir būtent prezidiumas, kurio nariai renkami regioniniuose susirinkimuose, vadovauja asociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų (įstatų 9.1, 9.3 punktai), tuo tarpu sekretoriatas, kurio darbui vadovauja generalinis sekretorius, kurį renka prezidiumas ir su kuriuo darbo sutartis sudaroma prezidiumo įgaliojimų laikui, organizuoja ir vykdo asociacijos operatyvią veiklą (įstatų 11.1, 12.1, 12.3 punktai). Taigi asociacijos generalinis sekretorius yra renkamas vienasmenis atsakovės valdymo organas, kurį su asociacijos prezidiumu sieja pavedimo ir iš esmės pasitikėjimo santykiai, generalinio sekretoriaus įgaliojimai yra susiję su prezidiumo įgaliojimais. Pažymėtina, kad nors kiekvienas iš valdymo organų turi tik jiems pagal įstatus priskirtą kompetenciją ir funkcijas, kurių kitas valdymo organas negali atlikti, o tam tikrais atvejais jos yra glaudžiai susijusios ir sprendžiant tam tikrus asociacijos veiklos klausimus reikalauja abipusio dalyvavimo (įstatų 9.11, 12.1 punktai), todėl šiuo aspektu be kita ko kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kad nepertraukiamai asociacijos veiklai užtikrinti yra reikalingas vienasmenis valdymo organas, kai tuo tarpu be kolegialaus valdymo organo asociacija ribotą laiką neva gali veikti. Manytina, kad tokia situacija nebūtų suderinama nei su veikiančio juridinio asmens (asociacijos) tikslais, nei su jos veiklą bei valdymo struktūrą reglamentuojančiomis steigimo dokumento, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatomis.

26.       Be to, nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į ginčui aktualią teismų praktiką, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini), priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią (šią praktiką), teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo atsižvelgti ir bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, šiuo aspektu nesutinkant su ieškovo pozicija dėl neva pagrįsto nesivadovavimo minėta praktika, ieškovui akcentuojant, kad minėtos ir šios bylos aplinkybės skiriasi, nes toje byloje buvo keliamas klausimas dėl asociacijos prezidiumo teisės atšaukti generalinį sekretorių netaikant darbo teisę reglamentuojančių nuostatų, bet ne klausimas dėl prezidiumo įgaliojimų pasibaigimo suėjus terminui, ir pan. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, kad minėtoje byloje ginčas buvo sprendžiamas su ta pačia atsakove (asociacija (duomenys neskelbtini) dėl kito generalinio sekretoriaus atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, ieškovui toje byloje taip pat prašant panaikinti asociacijos prezidiumo nutarimą atstatydinti jį iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, kadangi buvo atleistas pasibaigus prezidiumo kadencijos laikui, nesilaikant tvarkos, ir pan. Taigi, paminėtoje byloje buvo sprendžiamas panašus ginčas, asociacijos generalinio sekretoriaus atleidimo teisėtumo klausimas, ieškovui jo atšaukimo iš pareigų neteisėtumą be kita ko įrodinėjant ir aplinkybe dėl pasibaigusio prezidiumo narių kadencijos termino. Apeliacine tvarka minėtoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinęs Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje sprendė, kad nors prezidiumas, kuris priėmė nutarimą atstatydinti apeliantą iš užimamų pareigų, buvo išrinktas 2008 m. gegužės 22 d., tačiau per nurodytą laikotarpį nesušaukus kongreso, laikytina, kad asociacijos prezidiumo įgaliojimai 2010 m. lapkričio 25 d. nebuvo pasibaigę; juolab, kad ieškovas iki jo atleidimo iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų pripažino asociacijos prezidiumo įgaliojimus. Tokiu būdu minėtoje byloje, aukštesnės instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad nesušaukus kongreso ir neišrinkus naujų prezidiumo narių, prezidiumo nariai toliau tęsia savo įgaliojimus. Aptariamu atveju, neteisinant asociacijoje (jos valdyme) susiklosčiusios situacijos, kartu pabrėžiant asociacijos pareigą veikti ir savo valdymą organizuoti teisės aktuose bei steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pagal šios bylos duomenis bei duomenis teismų informacinėje sistemoje Liteko, be kita ko, matyti, kad naujų prezidiumo narių rinkimai aptariamoje įmonėje nėra sklandus ir paprastai įgyvendinamas procesas, kai be 2020 – 2021 m. valstybėje buvusių karantino laikotarpių, galimai galėjusių turėti įtakos minėtų susirinkimų organizavimui, nuo 2021 m. dar vyko ir teisminiai ginčai dėl regioninių rinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, tame tarpe ir dėl kandidatų į prezidiumo narius, jų anketų formų, ir pan. O šioje byloje šalims vienai kitą kaltinant dėl tokių rinkimų nesuorganizavimo, šiuo aspektu tik pažymėtina, kad asociacijos įstatuose yra pakankamai aiškiai įtvirtinta regioninių susirinkimų, renkančių prezidiumo narius, sušaukimo tvarka, tame tarpe ir atitinkamų valdymo organų (prezidiumo, generalinio sekretoriaus) pareigos juos organizuojant (įstatų 6 punktas), tačiau išsamiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina minėtų susirinkimų nesušaukimo atitinkamu laikotarpiu priežasčių, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, paminėtą teismų praktiką, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad asociacijos prezidiumas, nors jo narių kadencijos ir baigėsi, tačiau dar nesant išrinktiems naujiems prezidiumo nariams, neturėjo teisės veikti ir priimti jo kompetencijai priklausančių sprendimų, kartu pažymint, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime net ir nenurodė jokių motyvų, kodėl, jo nuomone, minėtoje apeliacine ir kasacine tvarka peržiūrėtoje byloje pateikti vertinimai yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje. Tuo pačiu dar pastebėtina, ką patvirtina ir bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, kad net ir pasibaigus prezidiumo narių kadencijoms, prezidiumas veikė ir vykdė savo kaip valdymo organo funkcijas, be kita ko atkreipiant dėmesį, kad ir pats ieškovas po jo paskyrimo 2020 m. į pareigas dirbo su šiuo prezidiumu ir praktiškai iki pat 2023 m. nekvestionavo jo legitimumo nei įgyvendinant tam tikrus sprendimus, nei kilusių ginčų teisme metu.

27.       Atitinkamai kitokiai išvadai (dėl asociacijos prezidiumo teisės priimti jo kompetencijai priklausančius sprendimus) esminės reikšmės neturi ieškovo nurodyti argumentai dėl prezidiumo narių ženkliai ilgesnio pasibaigusios kadencijos laikotarpio nei paminėtoje teismų praktikos byloje, sąvokos „kadencija“, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų taikymo pagal įstatymo analogiją vertinimo ir kt., kaip ir argumentai dėl šiam ginčui neva privalomai taikytinų kituose įsigaliojusiuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktų išaiškinimų dėl asociacijos prezidiumo narių kadencijos pabaigos, būtent atlikto vertinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. priimtame įsiteisėjusiame sprendime už akių pateiktas vertinimas, kad pasibaigus prezidiumo narių įgaliojimams, asociacijos prezidiumas nebegali būti laikomas kolegialiu valdymo organu, to paties teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi netenkinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikus nepakeistą. Šiuo aspektu visgi atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog prejudicinių faktų taisyklė, reiškianti, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013). Tokiu būdu dėl nurodytų aplinkybių atmestini ieškovo argumentai dėl jo akcentuoto teismo procesinio sprendimo išaiškinimų privalomumo šį ginčą nagrinėjančiam teismui ir tai niekaip nesudaro pagrindo paneigti aukščiau paminėtų išvadų (šio sprendimo 26 punktas), padarytų atsižvelgiant į ginčui aktualius aukštesnės instancijos teismų išaiškinimus.

28.       Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra teisinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pasibaigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Kompetentingam organui atšaukus bendrovės vadovą, darbo sutartis su juo nutraukiama DK 104 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad, be šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Aptariamu atveju, pažymėtina, kad įmonės vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pavyzdžiui, prasti įmonės veiklos rezultatai).

29.       Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. Pagal atsakovės įstatų 9.11.3 punktą būtent prezidiumo kompetencijai priklauso rinkti ir atšaukti generalinį sekretorių, sudaryti bei nutraukti su juo darbo sutartį. Su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje be kita ko buvo numatyta, kad tai terminuota darbo sutartis, asociacijos dvylikto prezidiumo įgaliojimų laikui arba iki generalinio sekretoriaus atšaukimo asociacijos įstatuose nustatyta tvarka, priklausomai kuri sąlyga įvyks anksčiau (darbo sutarties 2 punktas). Darbo sutarties 14.2 punkte šalys (ieškovas ir atsakovė) taip pat susitarė, kad ieškovas (būdamas asociacijos vienasmeniu valdymo organu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo prasme) gali būti kompetentingo asociacijos organo atšauktas ir atleistas iš užimamų pareigų dėl bet kokių priežasčių ir bet kuriuo metu, neatsižvelgiant į jo kaltės ir jokių kitų aplinkybių buvimą/nebuvimą bei netaikant jokio išankstinio įspėjimo. Šiuo gi atveju faktiškai atsakovės 2024 m. vasario 29 d. pranešimu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (po to, kai Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių) ieškovas iš darbo buvo atleistas tik nuo 2024 m. vasario 29 d., todėl ir ginčo nutarime nurodyta atšaukimo iš pareigų data esminės reikšmės neturi, nes jokių teisinių pasekmių faktiškai ieškovui nesukėlė.

30.       Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes ir paminėtas teisės normas, be kita asociacijos įstatų ir su ieškovu sudarytos darbo sutarties nuostatas, konstatuotina, kad ieškovas iš generalinio sekretoriaus pareigų buvo atšauktas teisėtai Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose nustatyta tvarka, ir tai buvo pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 104 straipsnio 1 dalį. Kadangi šiuo atveju ieškovas iš pareigų buvo atšauktas be kaltės, todėl ir vertinti, kokios buvo tokio atsakovės sprendimo priežastys nėra pagrindo ir teisėjų kolegija išsamiau dėl to nepasisako. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu ir neteisėtu ginčo nutarimą bei ieškovo atšaukimą iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, tokiu būdu nepagrįstai nusprendęs ir dėl ieškovo grąžinimo į pareigas bei atitinkamų išmokų priteisimo.

31.       Kolegija be kita ko nemano, kad šiuo priimtu procesiniu sprendimu būtų paveiktos apeliantės nurodytų neva nepagrįstai į bylą neįtrauktų asmenų (prezidiumo narių) teisės ir pareigos, todėl šių apeliantės argumentų nesvarsto ir išsamiau dėl to taip pat nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas reikšmingas aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai (pavyzdžiui, dėl ieškovo paskyrimo generalinių sekretoriumi teisėtumo, aplinkybių dėl po priimto ginčijamo teismo sprendimo asociacijoje susiklosčiusios situacijos (sprendimo pasekmių), ir kt.) nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą (ieškovo ieškinį atmetus) atsirado pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

37.       Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau ieškovui grąžintinas jo už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio padavimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą sumokėtas 54,50 Eur užstatas (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

38.       Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 13 696,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikdama patirtų išlaidų detalizaciją.

39.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1– 8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

40.       Atsižvelgiant į byloje priimtą procesinį sprendimą, byloje atstovų atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, spręstina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pastebėtina, kad dalis atsakovės nurodytų patirtų išlaidų ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius (pavyzdžiui, pagal Rekomendacijų 7, 8.15 punktus už atskirojo skundo parengimą maksimalus užmokesčio dydis aptariamu atveju yra 807,28 Eur (0,4 x 2 018,20 (2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), tačiau atsakovė prašo priteisti net 1 980 Eur (be PVM sumą); pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistinų išlaidų suma tą patį Rekomendacijų 7 punkte nurodytą skaičiavimo modelį yra 201,82 Eur, tuo tarpu atsakovė už atstovavimą 2024 m. vasario 26 d. posėdyje, kuris truko mažiau nei valandą, prašo priteisti net 440 Eur (be PVM) sumą, o už atstovavimą 2024 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, kuris truko vos 10 min., prašė priteisti 220 Eur (be PVM) sumą; už tam tikrų prašymų (dėl baudos taikymo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo), paaiškinimų parengimą taip pat prašė priteisti ženkliai didesnes nei rekomenduotini dydžiai (šiuo atveju – 807,28 Eur) sumas, todėl priteistinų atsakovei iš ieškovo išlaidų suma mažintina, atsižvelgiant į rekomenduojamus dydžius ir jų neviršijant, t. y. pagal atsakovės pateiktą patirtų išlaidų detalizaciją, už nurodyto atskirojo skundo, prašymų dėl baudos, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, rašytinių paaiškinimų parengimą, priteisiant po 807,28 Eur, už atstovavimą abiejuose teismo posėdžiuose – 200 Eur, nurodyto 2024 m. kovo 22 d. lydraščio parengimą – 200 Eur, nemažinant atsakovės nurodytų patirtų išlaidų už atsiliepimų parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, ir tokiu būdu iš viso atsakovei iš ieškovo priteisiant 9 415,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir atsakovės nurodytą sumokėtą 54 Eur žyminį mokestį).

41.       Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

42.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 109 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą, todėl, apeliacinį skundą patenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistina minėta 109 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Z. B. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 415,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui Z. B. 54,50 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimties euro centų) užstatą, sumokėtą 2024 m. sausio 5 d. Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 290 į Vilniaus miesto apylinės teismo sąskaitą.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Z. B. 109 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Kristina Lysionok

Asta Pikelienė

Jūra Marija Strumskienė