Civilinė byla Nr. e2A-1347-657/2017

       Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00188-2015-9

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. atstovaujamo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-743/2017 pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl statybos padarinių įteisinimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo bei pagal atsakovo A. B. priešieškinį dėl teisės be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. R. patikslinęs ieškinio reikalavimus teismo prašė pripažinti ieškovo K. R. teisę įteisinti nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris viešame registre pažymėtas šifru 4I1m, pavadinimas – pastatas – viralinė, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) statybos būdu įvykdytus pakeitimus pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenis be atsakovo A. B. sutikimo; nustatyti, kad nekilnojamuoju turtu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris viešame registre pažymėtas šifru 4I1m, pavadinimas – pastatas – viralinė, esančiu žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),  (duomenys neskelbtini) ieškovas K. R. ir atsakovas A. B. naudosis tokia tvarka pagal VšĮ ,,Statybos idėjų centras“ atliktą pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo projektą Nr. 1 (patikslintą pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenis): ieškovas K. R. atskirai nuo atsakovo A. B. naudosis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimis (pažymėta geltona spalva) - pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis šifrais 1-3/9,96 kv. m, 1-4/13,60 kv. m, 1-5/0,72 kv. m, 1-7/7,28 kv. m, 1-6-2/3,00 kv. m, pastogės patalpa, pažymėta šifru 1-10/25,62 kv. m, viso apie 60,18 kv. m, bei terasos dalimi, pažymėta ,,A“, pripažįstant ieškovo K. R. teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų šifrais 1-6-1 ir 1-6-2, bei įrengti pertvarą tarp terasos dalių, pažymėtų ,,A“ ir ,,B“; atsakovas A. B. atskirai nuo K. R. naudosis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimis (pažymėta žalia spalva) – pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis šifrais 1-1/17,05 kv. m, 1-2/10,33 kv. m, 1-8/2,28 kv. m, 1-6-1/6,00 kv. m, rūsio patalpa, pažymėta šifru R-1/5,19 kv. m, taip pat pastogės patalpa, pažymėta šifru 1-9/28,25 kv. m, viso apie 69,10 kv. m, bei terasos dalimi, pažymėta ,,B“ arba alternatyviai: nustatyti, kad nekilnojamuoju turtu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris viešame registre pažymėtas šifru 4I1m, pavadinimas – pastatas-viralinė, esančiu žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). ieškovas K. R. ir atsakovas A. B. naudosis tokia tvarka pagal VšĮ ,,Statybos idėjų centras“ atliktą pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo projektą Nr. 1 (patikslintą pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenis): ieškovas K. R. atskirai nuo atsakovo A. B. naudosis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimis (pažymėta geltona spalva) – pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis šifrais 1-3/9,96 kv. m, 1-4/13,60 kv. m, 1-5/0,72 kv. m, 1-2/10,33 kv. m, 1-6-2/1,70 kv. m, pastogės patalpa, pažymėta šifru 1-10/25,62 kv. m, viso apie 61,93 kv. m, bei terasos dalimi, pažymėta ,,A“, pripažįstant ieškovo K. R. teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų šifrais 1-6-1 ir 1-6-2, įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų šifrais 1-2 ir 1-1, bei įrengti pertvarą tarp terasos dalių, pažymėtų ,,A“ ir ,,B“, taip pat teisę patalpoje 1-2 esantį langą pakeisti langu-durimis be bendraturčio sutikimo; atsakovas A. B. atskirai nuo ieškovo K. R. naudosis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimis (pažymėta žalia spalva) – pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis šifrais 1-1/17,05 kv. m, 1-7/7,28 kv. m, 1-6-1/7,30 kv. m, 1-8/2,28 kv. m, rūsio patalpa, pažymėta šifru R-1/5,19 kv. m, taip pat pastogės patalpa, pažymėta šifru 1-9/28,25 kv. m, viso 67,35 kv. m, bei terasos dalimi, pažymėta ,,B“. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko.

2.       Nurodė, kad ieškovas K. R. ir atsakovas A. B. yra žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini),bei jame esančio pastato, viešajame registre pažymėto šifru 4I1m, pavadinimas – pastatas-viralinė, bendraturčiai. Bendraturčiai kiekvienas atskirai atliko statybos darbus, kuriais kiekvienas įsirengė atskirai naudojamas pastato dalis ir dėl to pastatas yra esmingai pagerintas. Šalys ketino įteisinti atliktus statybos darbus, tačiau derybos buvo nutrauktos, atsakovui informavus, kad statybos darbų įteisinti nesieks, o konstatavus savavališką statybą – sieks pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant įvykdytus pakeitimus. Tokia atsakovo pozicija pažeidžia ieškovo interesus, nes jis siekia statybą įteisinti. 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengta Kadastrinių matavimų byla, joje užfiksuoti visi bendraturčių statybos metu atlikti pastato pakeitimai, todėl ieškovo reikalavimas leisti įteisinti atliktus statybos darbus pagal Kadastrinių matavimų bylą yra racionaliausias sprendimas, nes tam nereikalingos papildomos išlaidos projektavimui, kiekvienam iš bendraturčių yra aišku, kokia apimtimi yra siekiama įteisinti atliktus darbus. Atsakovo nesutikimas įteisinti atliktus statybos darbus pagal kadastrinius matavimus iš esmės grindžiamas tik viešųjų teisės normų pažeidimu, jis nenurodė jokių motyvų, kad įteisinant pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis būtų kaip nors pažeistos jo teisės. Vien tai, kad atsakovas kaip kliūtį nurodo ertmę, esančią po pamatais, negali būti pakankamas argumentas spręsti, kad įteisinimas pagal atliktus kadastrinius matavimus negalimas. Atsakovo argumentai, kad po pamatais esanti ertmė yra nuotekų įrenginys grįsta tik prielaidomis. Pagal Statybos įstatymo nuostatas projektas be bendraturčio sutikimo net negali būti parengtas, nes nėra išduotos projektavimo sąlygos. Atsakovo pateiktas projektas yra neteisėtas, neatitinka faktinės situacijos, nes šiuo metu nėra projekte nurodomo rūsio, vandentiekio, nuotekų. Teismui nusprendus leisti įteisinti pagal atsakovo pateiktą projektą, o vėliau paaiškėjus, kad jis neatitinka viešosioms teisės normoms, susidarytų dviprasmiška teisinė situacija. Iki šiol bendraturčiai atskirai naudojosi konkrečiomis pastato pusėmis, tačiau nesutaria dėl naudojimosi pirtimi ir prie jos esančiomis patalpomis (pažymėtos šifrais 1-6, 1-7 ir 1-8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad kiekvienam iš bendraturčių priklauso po ½ dalį viralinės. Šie duomenys nenuginčyti, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jo rekonstruota dalis yra didesnė, dėl to yra didesnė ir jo dalis nuosavybėje. Naudojimosi tvarka turi būti nustatoma laikant, kad kiekvienam iš bendraturčių priklauso po ½ viralinės. Viralinėje yra pirtis, ji yra naudojama, todėl ši teisė turi būti ginama, ką patvirtina ir 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015; savavališka statyba nėra konstatuota, todėl sprendžiant reikalavimą dėl leidimo įteisinti be bendraturčio sutikimo, būtina išspręsti ir naudojimosi tvarkos nustatymą. Abi ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos yra racionalios, nepažeidžia atsakovo interesų, užtikrina ieškovo prioritetą turėti atskiras izoliuotas patalpas ir jomis naudotis. Atsakovo argumentai, kad nustačius naudojimosi tvarką ieškovo siūlomu būdu bus užstotas vaizdas į ežerą, atsiras būtinybė pertvarkyti židininį šildymą, maisto ruošimo patalpą, yra nepagrįstos, nes šalys, būdamos bendraturčiais privalo kažkokio vaizdo atisakyti, kaminas gali būti prijungtas kitoje vietoje. Atsakovo priešieškinio reikalavimas palikti bendram naudojimuisi pirties patalpas yra visiškai nepagrįstas, nes toks sprendimas neatitiktų įstatymo reikalavimo naudotis izoliuotomis patalpomis, tai neatitinka ieškovo prioriteto turėti atskiras patalpas.

3.       Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslinęs pateikto priešieškinio reikalavimus prašė pripažinti A. B. teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Pagalbinio ūkio pastato – viralinės 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; nustatyti, kad pastatu – viraline 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai A. B. ir K. R. naudosis pagal architekto K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Rekonstruoto pagalbinio ūkio pastato – viralinės 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). patalpų naudojimosi tvarką: A. B. atskirai nuo K. R. naudosis pirmojo aukšto naudojimo plane šifrais 1-1 (kambarys 17,05 kv. m), 1-2 (virtuvė 9,85 kv. m) ir pastogės naudojimo plane šifru 1-9 (kambarys 28,25 kv. m) pažymėtomis patalpomis (iš viso – 55,15 kv. m); K. R. atskirai nuo A. B. naudosis pirmojo aukšto naudojimo plane šifrais 1-3 (virtuvė 9,96 kv. m), 1-4 (kambarys 13,60 kv. m) ir 1-5 (prausykla 0,72 kv. m) bei pastogės naudojimo plane šifru 1-10 (kambarys 25,62 kv. m) pažymėtomis patalpomis (iš viso 49,90 kv. m); A. B. ir K. R. bendrai naudosis pastato išorės erdvėmis: pirmojo aukšto naudojimo plane pažymėta atvira veranda, balkonu ir terasa.    

4.       Nurodė, kad šalys atliko pagalbinio ūkio pastato-viralinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, rekonstrukciją. Rekonstrukcija atlikta neturint statybą leidžiančio dokumento ir nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Kiekvienas bendraturtis rekonstravo savo naudojamą pusę, o pirtis, priepirtis, koridorius, rūsys, balkonas, terasa ir veranda su vaizdu į ežerą paliktas bendram šalių naudojimui. Atsakovas, siekdamas įteisinti atliktą rekonstrukciją, parengė projektą, pagal kurį siekia atliktą rekonstrukciją įteisinti. Projektas parengtas pagal faktiškai atliktus darbus, panaudotas medžiagas, pateikiami pastato fasado vaizdai su išmatavimais. Šis projektas atitinka abiejų šalių susitarimą, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Atsakovo projektiniame pasiūlyme atsispindi ir ieškovo naudojama rūsio patalpa, į kurią patekimą ieškovas panaikino be bendraturčio sutikimo, ir, tikėtina, kad šią patalpą naudoja kaip nuotekų kaupimo rezervuarą. Tokiu atveju turi būti aiškiai nustatyta, ar toks nuotekų rezervuaras atitinka teisės aktų reikalavimus, o jeigu atitinka, turi būti sprendžiama dėl galimybės šiuo nuotekų rezervuaru naudotis ir atsakovui. Atsakovo pateiktame projekte yra teisingai nurodytas patalpos 1-2 plotis – 2,73 m, nes kadastrinių matavimų metu plotis – 2,86 m matuotas su sienos storiu, be to, teisingai nurodyti rūsio, pažymėto šifru R-1, ilgio ir pločio duomenys, nes kadastrinių matavimų byloje jie sukeisti vietomis. Viralinės rekonstrukcija nėra įteisinta, toks pastatas, kurio naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas keliamas, neegzistuoja, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, naudojimosi tvarka negali būti nustatoma. Ieškovui pareiškus tokį reikalavimą, prašo nustatyti naudojimosi tvarką atsakovo prašomu būdu. Nors atsakovui buvo labiau priimtina griauti seną statinį ir statytis du atskirus pastatus, tačiau jis sutiko su ieškovo reikalavimu rekonstruoti pastatą jo siūlomu būdu. Po dalimi bendro naudojimo patalpų yra rūsys, kuriame yra abiejų bendraturčių vandens įvadas, pastatas turi vieną bendrą kaminą, todėl šiose patalpose tinkamai įrengti dvi funkcionuojančias pirtis nėra galimybės. Atsakovo prioritetinis interesas – pirtis, todėl jos netekus, atsakovui visa rekonstrukcija netektų prasmės ir taip būtų pažeisti jo interesai. Todėl pirtis, priepirtis, koridorius ir rūsys, po dalimi šių patalpų, būtų paliktas bendram naudojimui. Neatmestina galimybė pastatą įteisinus siekti, kad dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų perskaičiuotos. Rekonstruoto pastato vertė yra padidinta, kadangi ieškovo dalyje dėl architektūrinių sprendinių ypatumų pastatas padidintas mažiau, yra pakankamas pagrindas CK 4.77 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti dėl dalių perskaičiavimo. Racionaliausia būtų, kad naudojimosi tvarka būtų palikta tokia, kokia tarp šalių faktiškai yra nusistovėjusi: ieškovas naudotųsi patalpomis 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-10, atsakovas – 1-1, 1-2 ir 1-9, o bendrai šalys ir toliau naudotųsi patalpomis 1-6, 1-7, 1-8, rūsio patalpa R-1, terasa, atvira veranda ir balkonu.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino A. B. teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Pagalbinio ūkio pastato – viralinės 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; kitą priešieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Teismas nurodė, kad iš 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. kovo 19 d. šalių, jų atstovų susirašinėjimų elektroniniais laiškais turinio matyti, kad abu bendraturčiai siekė įteisinti rekonstruotą pastatą, tačiau nesurado abiejų interesus atitinkančio būdo. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad būtent M. B. nutraukė derybas, tačiau 2015 m. kovo 16 d. laiško turinys, nežinant M. B. pokalbio su K. R. turinio, nėra pakankamas nuspręsti, kad ji, atstovaudama A. B., siekė nutraukti derybas dėl įteisinimo, nes nusprendė pastatą nugriauti. Toks laiško turinys labiau patvirtina išvadą, kad abi šalys vien kitai išsakė poziciją griauti savavališkai pastatytą statinį, jeigu bus surašytas savavališkos statybos aktas. Iš toliau vykusio atstovų susirašinėjimo matyti, kad būtent jie dėl pozicijos ir požiūrio nesuderinamumų nutraukė derybas, ieškovo atstovas nurodė kreipęsis į teismą ir pasiūlė atsakovo atstovui laukti procesinių dokumentų. Šalys prašo įteisinti jau esamą pastato rekonstrukciją, dėl kurios apimties nekyla ginčų, nes kiekvienam bendraturčiui aišku, kokia apimtimi statybą siekiama įteisinti. Nei vienas iš bendraturčių nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad esama pastato rekonstrukcija pažeidžia esmines jų bendrosios nuosavybės teises, sudarančias pagrindą jų atsisakymą, duoti sutikimą įteisinti atliktus statybos darbus, pripažinti motyvuotu. Ginčas kilo tik dėl to, pagal kokį dokumentą ši pastato rekonstrukcija turi būti įteisinta. Nesant išskirtinių aplinkybių, tiek pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. suformuotą kadastrinę bylą, tiek pagal K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesio Pastato – viralinės 4I1m, esančios (duomenys neskelbtini). rekonstravimo projektą, įteisinimas galimas, kadangi abu dokumentai bendraturčiams pakankamai aiškūs ir pakankamai atskleidžia jau rekonstruoto pastato įteisinimo apimtis, kurios galėtų kaip nors įtakoti jų interesus. Tačiau tarp šalių kilo specifinis ginčas dėl vandentiekio ir nuotekų, nes atsakovas siekia, kad jos būtų atskleistos dokumente, pagal kurį bus įteisinama statyba, o ieškovas siekia, kad dėl šių objektų būtų sprendžiama statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros metu. Atsakovas mano, kad ieškovas, pasinaudodamas anksčiau pastate buvusiu įrengtu rūsiu, panaikino įėjimą į šį rūsį ir jį pavertė nuotekų surinkimo rezervuaru. Dėl šio įrenginio ieškovo pozicija proceso metu nebuvo nuosekli: iš pradžių jis vengė įvardinti, kokiam tikslui naudojamas šis buvęs rūsys, tik tvirtino, kad rūsio nėra, vėliau nurodė, kad tai rekuperacinė sistema, vėliau – laikančioji konstrukcija. Tačiau iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, fotonuotraukų, vaizdo įrašų, liudytojo A. B. parodymų, įvertinęs ir nenuoseklią ieškovo poziciją, teismas sprendė, kad šios atsakovo prielaidos yra pagrįstos. Esant vienam iš bendraturčių įsirengus nuotekų kaupimo rezervuarą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, yra pažeidžiamos kito bendraturčio teisės į saugią aplinką, nes kyla grėsmė dėl vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos, todėl į šį teisėtą atsakovo interesą negalima neatsižvelgti. Esant galimybei šioje vietoje tokį nuotekų kaupimo rezervuarą turėti, atsakovas taip pat turi teisę bendrai šį inžinerinį įrenginį naudoti ir tokį jo interesą – galimybe naudotis inžineriniais tinklais, taip pat turi būti atsižvelgta. Pagal tai, kokios patalpos įrengtos ir kaip jos naudojamos, vandens ir nuotekų klausimų išsprendimas būtinas, siekiant jomis naudotis kokybiškai. Šie argumentai pakankami pripažinti, kad atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas, kuriame inkorporuota ir vandentiekio bei nuotekų dalis, nepažeidžia ieškovo interesų, detalesnis jau atliktų darbų ir ketinamų atlikti darbų išviešinimas tik dar labiau užtiktina tiek ieškovo, tiek atsakovo teisę žinoti, kokioje apimtyje rekonstruotą pastatą bus siekiam įteisinti ir kokius darbus ketinama atlikti. Todėl teismas sprendė, kad abiejų bendraturčių interesus labiau atitinka atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas, todėl įteisinimas leistinas pagal šį dokumentą. Ieškovo atstovo argumentai, kad leisti įteisinti pagal pateiktą projektinį pasiūlymą yra nekorektiška, nes jis turi būti patikrintas, ar atitinka viešosioms teisės normoms, reguliuojančioms statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras, o tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad jų neatitinka, susidarys situacija, kad rekonstrukcija turi būti įteisinta pagal viešąsias teisės normas pažeidžiantį projektą, atmestini kaip nepagrįsti. Vien aplinkybė, kad priimtas teismo sprendimas įteisinti rekonstrukciją pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, neužkerta kelio statybą leidžiančio dokumento gavimo procese jį tikslinti pagal teisės aktų reikalavimus. Tai, kad atsakovo pateiktas rekonstrukcijos projektas parengtas neturint projektavimo sąlygų nereiškia, kad jis yra neteisėtas. Iš esmės šis rekonstrukcijos projektas vertinamas kaip projektinis pasiūlymas ir būtent tokį vaidmenį atlieka šioje proceso stadijoje. Ieškovo atstovo argumentai, kad atsakovo pateiktame projekte yra numatyta atlikti darbus, kurie rekonstrukcijos metu neatlikti, atmestini kaip nepagrįsti, nes tai nėra kliūtis leisti šiuos darbus ateityje atlikti, jeigu nebus įrodyta, kad jie kaip nors pažeidžia kito bendraturčio interesus. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų pripažinti, kad atsakovo siekis įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemas kaip nors pažeidžia jo interesus bendrojoje nuosavybėje. Tai, kad atsakovo pateiktame projektiniame sprendinyje nurodytas rūsys, kuris šiuo metu kaip tokia patalpa neegzistuoja, taip pat nėra kliūtis leisti įteisinti pagal šį projektinį sprendinį, nes statybą leidžiančio dokumento gavimo procese, šalims išsprendus nuotekų klausimą, atitinkamai bus išspręstas ir šio įrenginio klausimas. Nors nagrinėjamu atveju kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto, tačiau vykdytai statinio rekonstrukcijai būtinas rekonstravimo projektas, kurio šalys neturi. Šis pastatas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintas ir įregistruotas. Įgyvendinant nuosavybės ir naudojimosi daiktu teisę negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Vien tai, kad šalys jau atliko pastato rekonstrukciją dar nereiškia, kad jiems bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir šis pastatas bus įteisintas. Dėl šios priežasties, neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus rekonstruoto pastato Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos. Atsižvelgus, kad naudojimosi tvarkos nustatymas, kai nėra aišku, kokios apimties patalpos liks, negalimas, šalių argumentai dėl to, kuri naudojimosi tvarka yra racionalesnė, labiau atitinka bendraturčių interesus, neanalizuojami ir neaptariami, nes neturi teisinės reikšmės. Tai, kad kilo abejonių, ar patalpos 1-2 plotis ir rūsio R-1 matmenys kadastrinių matavimų byloje įrašyti teisingai, neturi esminės reikšmės sprendžiant įteisinimo procedūrą, kadangi įteisinimo procedūroje bus atliekami kadastriniai matavimai, todėl šie netikslumai galės būti pašalinti. Dėl šių priežasčių ieškovo ir atsakovo ieškiniai dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmestini kaip nepagrįsti. Priešieškiniu atsakovas pareiškė neturtinį reikalavimą ir nors jis susideda iš dviejų dalių, apmokestinamas, kaip vienas neturtinis reikalavimas – 41,00 Eur. Atsakovas priešieškinį pateikė elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl privalėjo sumokėti 31,00 Eur. Atsakovas sumokėjo 62,00 Eur, kadangi sumokėjo daugiau nei numato įstatymas, 31,00 Eur jam grąžintinas. Taip pat grąžintina ir 10,00 Eur užstato, kuris ekspertizei apmokėti nebuvo panaudotas. Ši avanso dalis grąžintina ir ieškovui K. R.. Bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 6 373,54 Eur, jos pagrįstos pridėtais skaičiavimais, sąskaitomis ir mokėjimo pavedimais. 2016 m. balandžio 13 d. bei 2016 m. spalio 26 d. surašyti atsiliepimai į patikslintą ieškinį, negali būti pripažįstami atsiliepimais ir vertinami pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, kadangi šie procesiniai dokumentai laikomi rašytiniais šalies paaiškinimais, nes remiantis CPK 141 straipsnio 2 dalimi, pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, todėl šie procesiniai dokumentai laikytini kitu dokumentu, kuriame pateikti paaiškinimai, jų apmokėjimo dydis apskaičiuotinas pagal rekomendacijų 8.16 punktą, todėl šios išlaidos mažintinos. 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdis nevyko, patenkinus 2016 m. kovo 23 d. prašymą atidėti jį dėl ieškovo ligos, todėl išlaidos posėdžių pasirengimui mažintinos. Taip pat mažintinos ir išlaidos, skirtos prašymams dėl atidėjimo, liudytojų apklausos, lydraščiams dėl papildomų įrodymų pateikimo, pranešimams dėl užstato sumokėjimo, atstovavimo patikslinimo, kadangi šie procesiniai dokumentai yra mažos apimties, nesudėtingi, šabloniško turinio. Dėl advokato išlaidų priteisimo atsižvelgiama ir į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, todėl ir dėl šių aplinkybių atsakovo turėtos šios išlaidos, priteisiant jas iš atsakovo, mažintinos. 500,00 Eur išlaidos dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo nepripažintinos išlaidomis, būtinomis sprendžiant šalių ginčą, nes pripažinta, kad toks reikalavimas šioje stadijoje negalėjo būti reiškiamas, todėl šia suma šios išlaidos mažintinos. Likusios išlaidos – 2 026,70 Eur, t. y. 1 700,00 Eur už rekonstrukcijos projekto parengimą, 84,70 Eur už pastato faktinės vietos patikslinimą, 242,00 Eur už statinio techninės būklės tyrimą pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje, todėl spręstina dėl jų priteisimo iš ieškovo. Ieškovo ieškinys visiškai atmestas, atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies: vienas reikalavimas patenkintas, kitas – atmestas, todėl laikytina, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 50 procentų, todėl ši dalis išlaidų priteistina iš ieškovo. Iš atsakovo turėtų, teismo pripažintų pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis 6 647,70 Eur, atsakovui iš ieškovo priteistina 3 323,85 Eur.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniame skunde ieškovas K. R. atstovaujamas advokato Sauliaus Dambrausko prašė Lazdijų apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas konstatavo, kad nė vienas iš bendraturčių nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad esama pastato rekonstrukcija pažeidžia esmines jų bendrosios nuosavybės teises; abi šalys prašo įteisinti jau esamą pastato rekonstrukciją; įteisinimas galimas tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovo pateiktus dokumentus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ieškovo kreipimasis į teismą dėl teisės įteisinti viralinės rekonstrukciją pripažinimo, pripažintinas pagrįstu, ieškovo prašoma pripažinti teisė yra teisėta, todėl teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo. Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovo pateiktas projektas nepažeidžia ieškovo interesų ir tam tikrais aspektais yra galimai geresnis, nors pagal tokį projektą taip pat yra siekiama tik įteisinti esamą pastato rekonstrukciją, nėra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą, kuris, be kita ko, laiko prasme yra ankstesnis. Atsakovo tapataus priešinio reikalavimo pareiškimas teisme nors ir yra subjektinė šalies teisė ir vienas iš jos realizavimo būdų, tačiau toks atsakovo elgesys turėtų būti vertinamas neigiamai, kaip turintis piktnaudžiavimo teise požymių. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl to, kad būtent atsakovas išreiškė neigiamą valią ir nesutiko įteisinti viralinės rekonstrukcijos, o vėliau atsakovas šią valią pakeitė ir išreiškė ją priešinių reikalavimų forma teisme. Galimo piktnaudžiavimo klausimas yra aktualus ir išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Be to, teismas aktualų M. B. 2015 m. kovo 16 d. elektroninio laiško turinį privalėjo vertinti viso šalių susirašinėjimo kontekste. Valią nutraukti derybas išsakė tik atsakovo pusė. Tuo tarpu ieškovo pusė aiškiai nepritarė derybų nutraukimui bei išreiškė valią įteisinti viralinės rekonstrukciją. Teismas be jokio pagrindo ir įrodymų darė išvadą, kad atsakovo atstovės M. B. elektroninis laiškas patvirtina ne tik jos atstovaujamojo, bet ir priešingos šalies, t. y. ieškovo, tariamai išreikštą valią. 

1.2.                       Teismas nepagrįstai sprendė, kad abiejų bendraturčių interesus labiau atitinka atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas, todėl įteisinimas leistinas pagal šį dokumentą. Teismas sprendė, pagal kurį dokumentą leisti įteisinti esamą viralinės rekonstrukciją ir tai lėmė konkrečios šalies teisės pripažinimą, kai tuo tarpu byloje kilęs ginčas, kuriam bendraturčiui suteikti teisę įteisinti rekonstrukciją be kito bendraturčio sutikimo. Teismas konstatavo, kad abejoms šalims yra visiškai aišku, kokia yra viralinės rekonstrukcijos apimtis, kurią siekiama įteisinti. Todėl laikytina, kad atliktų darbų išviešinimo detalumo klausimas yra tik formalus motyvas. Be to, esamą rekonstrukcijos situaciją išsamiai fiksavo, atliktus darbus maksimaliai ir kartu pakankamai atskleidė ekspertizės metu atliktų kadastrinių matavimų duomenys. Atsakovo projekte, pagal kurį teismas leido atlikti rekonstrukcijos įteisinimo veiksmus be bendraturčio sutikimo, yra numatyti ir tokie sprendiniai, kurie nėra faktiškai įgyvendinti - nuotekų šalinimas, nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimas, antras rūsys po ieškovo naudojamomis patalpomis. Šias aplinkybes teismas nustatė, tačiau laikė, kad (tai nėra kliūtis leisti šiuos darbus ateityje atlikti, jei nebus įrodyta, kad jie kaip nors pažeidžia kito bendraturčio interesus. Tokiu būdu teismas nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą. Rūsio ir nuotekų įrengimas yra niekuo tarpusavyje nesusiję klausimai. Pripažinus atsakovo teisę įrengti ir įteisinti rūsį po ieškovo naudojamomis patalpomis be ieškovo sutikimo, ieškovo teisės būtų akivaizdžiai pažeistos.

1.3.                       Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovo argumentų, kad toks priešieškinio reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali būti patenkintas. Tenkindamas atsakovo reikalavimą teismas prisiėmė viešojo administravimo funkciją, pažeisdamas valdžių padalijimo principą ir išspręsdamas administracinio pobūdžio veiksmus. Sprendimu buvo išvengta dalies privalomų administracinių procedūrų. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatomis, atliekant ar siekiant įteisinti viralinės rekonstrukcijos darbus yra privaloma parengti viso pastato rekonstravimo projektą. Siekiant parengti rekonstravimo projektą Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje yra numatyta eilė reikalavimų, kurie turi būti įgyvendinti prieš rengiant tokį projektą. Tuo tarpu sprendimu privalomos administracinės procedūros yra apeinamos. Be to, sprendimą vertinant tik kaip suteikiantį teisę atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus be bendraturčio sutikimo ir neįsiterpiantį į administracinių procedūrų vykdymą, akivaizdu, kad tokiu atsakovo reikalavimo patenkinimu tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas.

1.4.                       Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jo teisę įteisinti rekonstrukciją pagal teismo ekspertizės būdu nustatytus kadastro duomenis. Teismas nemotyvavo, kodėl analogiškus veiksmus įteisinant įvykdytą viralinės rekonstrukciją, dėl kurios apimties nekyla ginčų, gali atlikti atsakovas ir kodėl tų pačių veiksmų be kitos pusės sutikimo negali atlikti ieškovas. Rekonstrukcijos įteisinimo prasme, kai abu bendraturčiai dėl konfliktinės situacijos nebegali atlikti jokių bendrų valios veiksmų ir vieno, ir kito bendraturčio atitinkama teise yra įgyvendinamas tas pats materialinis tikslas.

1.5.                       Teismas nepagrįstai atmetė šalių reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra neaktuali, kadangi jos faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 ir Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-165-480/2016 pagal A. B. negatorinį ieškinį K. R. apgynė bendraturčio teisę valdyti ir naudoti būtent ginčo pastatą po rekonstrukcijos ir konstatavo bendraturčių teisę valdyti ir naudoti rekonstruotos viralinės patalpas. Taigi teismų procesiniais sprendimais yra nustatytas prejudicinis faktas, kad pastatu bendraturčiai naudojasi ir jį valdo pagrįstai ir teisėtai. Teismas negalėjo įpareigoti atkurti padėties į tokią, kuri būtų neteisėta CK 4.103 straipsnio 1 dalies prasme. Atmesdamas šalių reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir tokį sprendimą grįsdamas ginčo pastato valdymo ir naudojimo negalimumu, teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja kitam įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atsisakydamas išspręsti naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą nustatytais pagrindais, tikėtina, kad teismas turėjo pagrindą šalių reikalavimus šioje dalyje ne atmesti, o palikti juos nenagrinėtus pagal analogiją remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 3 straipsnio 6 dalimi.

1.6.                       Ieškovas siekia nustatyti tokią naudojimosi patalpomis tvarką pagal bendraturčiams tenkančias nuosavybės dalis, pagal kurią būtų maksimaliai atriboti bendraturčių interesai siūlydamas net dvi alternatyvas, o atsakovas siekia ginčo patalpas palikti bendram naudojimui. Todėl, išsprendžiant ginčą iš esmės, teismas turėtų tenkinti būtent ieškovo ieškinį, patvirtinant naudojimosi ginčo patalpomis tvarką pagal vieną iš alternatyvių naudojimosi tvarkos nustatymo projektų, o atsakovo priešinį reikalavimą atmesti.

1.7.                       Teismas atsakovui iš ieškovo priteisė nepagrįstos sudėties bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai sprendė dėl dalies žyminio mokesčio sugrąžinimo atsakovui. Dėl analogiškos ieškovo žyminio mokesčio įmokos dalies teismas nepasisakė ir nesprendė. Tai patvirtina neobjektyvų teismo požiūrį abiejų ginčo šalių procesinių teisių atžvilgiu. Abu atsakovo neturtiniai reikalavimai yra iš esmės skirtingi, nėra tapatūs, todėl pagrįstai už abu neturtinius reikalavimus žyminis mokestis buvo sumokėtas atskirai, o dalies žyminio mokesčio sugrąžinimas yra procesiškai nepagrįstas. Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė 1 700,00 Eur išlaidas už rekonstrukcijos projekto parengimą, 84,70 Eur išlaidas už pastato faktinės vietos patikslinimą, 242,00 Eur – už statinio techninės būklės tyrimą. Teismas pagrįstai įvertino atskirų procesinių dokumentų pobūdį bei juos pervertino pagal rekomenduojamus priteisti įkainius ir sumažino atsakovo pusės pateiktas priteistinas išlaidas iki 4 500,00 Eur sumos, tačiau pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

1.8.                      Atsakovas A. B. atstovaujamas advokatės Neringos Žukauskienės prašė apeliacinį skundą atmesti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. 

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas savo teises ir pareigas įgyvendina sąžiningai, o būtent ieškovas piktnaudžiauja teise. Teismas darė teisėtą, pagrįstą ir tinkamai motyvuotą išvadą, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl teisės be bendraturčio sutikimo atlikti veiksmus labiau atitinka bendraturčių interesų derinimo principą, nei ieškovo reikalavimas, todėl teisėtai ir pagrįstai šį priešieškinio reikalavimą tenkino, o ieškovo reikalavimą atmetė. Teismas sprendimu neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Teismas neperėmė viešojo administravimo funkcijų, jokių pastato rekonstrukcijos įteisinimo procedūrų neapėjo, o atsakovui suteikė teisę be ieškovo sutikimo įteisinti pastato rekonstrukciją administracine tvarka. Kadangi pastato rekonstrukcija dar nėra įteisinta, teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai teisėtą ir pagrįstą bylinėjimosi išlaidų sumą. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

9.       Su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – 2017 m. vasario 20 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-17-88.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

11.        Atsakovas A. B. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė antstolio G. S. 2017 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-17-88 ir prašė juos priimti, kadangi aplinkybės buvo užfiksuotos po bylos išnagrinėjimo.

12.       CPK

13.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; kt. ).       

14.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad galimybė pateikti antstolio G. S. 2017 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-17-8822 atsirado tik vėliau, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliantas turėjo pakankamai laiko su juo susipažinti, prieštaravimų dėl pateikto dokumento ir prašymo jį priimti nepareiškė, todėl pateiktas antstolio G. S. 2017 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 182-17-8822 priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.  

15.       Iš bylos medžiagos – gyvenamojo namo techninio paso, nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašo bei pažymėjimo – nustatyta, kad K. R. ir A. B. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių (šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių 0,4 ha ploto namų valdos žemės sklype (duomenys neskelbtini). bendraturčiai. Abiems bendraturčiams priklauso po ½ dalį aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. K. R. turto dalies savininkas yra nuo 1995 m. gegužės 31 d., A. B. nuo 2010 m. gruodžio 31 d. Naudojimosi tvarka ginčo pastatu viraline nėra nustatyta.     

16.       Ginčas byloje yra kilęs dėl pastato viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viešame registre pažymėtos 4I1m, kurios įregistruotas plotas yra 63 kv. m (7,92 m x 7,95 m), 1979 m. statybos ir kurį šalys yra rekonstravę be statybą leidžiančio dokumento, rekonstrukcijos metu pastatas yra iš esmės pasikeitęs, padidėjęs, ši rekonstrukcija viešajame nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Šalys siekia šią rekonstrukciją įteisinti be bendraturčio sutikimo bei nustatyti po rekonstrukcijos esančių patalpų naudojimosi tvarką.

Dėl teisės įteisinti pastato rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo

17.       Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį iš dalies pripažino atsakovo A. B. teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Pagalbinio ūkio pastato – viralinės 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas labiau atitinka bendraturčių interesus, o ieškovas K. R. kaip bendraturtis nemotyvuotai atsisako dalyvauti procese dėl namo statybos užbaigimo.

18.       Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). 

20.       Tokiu būdu atmestini deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, apelianto K. R. apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo K. B. pareikšto reikalavimo ydingumo, išėjimo už priešieškinio ribų.

21.       Apelianto K. R. teigimu, teismas nepagrįstai lygino šalių pateiktus projektinius pasiūlymus ir atsakovo pasiūlymą pripažino geresniu, nors jame yra numatyti ir tokie sprendiniai, kurie nėra faktiškai įgyvendinti (nuotekų šalinimas, nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimas, antras rūsys po ieškovo naudojamomis patalpomis, t. y. tokiu teismo sprendimu ketinama įteisinti ne esamą rekonstrukciją, o suteikiama atlikti naujus darbus be ieškovo sutikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, su tokiais apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.

22.       Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

23.       Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

24.       Kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.

25.       Taigi, pateikdamas projektinį pasiūlymą statytojas gali ne tik siekti įteisinti jau atliktus rekonstrukcijos darbus, bet ir nurodyti ateityje atliktinus rekonstrukcijos darbus.

26.       Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimą nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškinio reikalavimą dėl rekonstrukcijos įteisinimo pagal jo pateiktus pastato dalies kadastrinius matavimus.

27.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą nurodė, jog pagal UAB ,,Kadastras“ 2015 m. kovo 17 d. atliktus viralinės pirmo aukšto ir pastogės planus, viralinės pastatas suprojektuotas kaip dvi izoliuotos gyvenamosios dalys, įrengiant pertvaras pirties ir priepirčio erdvėje, pertvara perskiriant balkoną, tačiau jis nėra pakankamai aiškus, nes jame nėra numatyta rūsio patalpa, dėl kurios iš esmės kyla ginčas. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka.

28.       Iš ieškovo pateikto VšĮ „Statybos idėjų centras“ parengto priešprojektinio pasiūlymo matyti, kad pastate viralinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra rūsio patalpa 2-6, kurios apytikslis plotas yra 5,14 kv. m. Tuo tarpu iš atsakovo pateikto architekto K. K. parengto rekonstravimo projekto, nustatyta, kad yra dvi rūsio patalpos R-2, kurios plotas 3,80 kv. m ir R-1, kurios plotas 5,12 kv. m (iš esmės atitinka ieškovo pateiktame priešprojektiniame pasiūlyme rūsio patalpą 2-6). Į patalpą R-2, kurios plotas 3,80 kv. m patekti nepavyko. 

29.       Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo nuomone, ieškovas, pasinaudodamas anksčiau pastate buvusiu įrengtu rūsiu, panaikino įėjimą į šį rūsį ir jį pavertė nuotekų surinkimo rezervuaru. Dėl šio įrenginio, ieškovo pozicija proceso metu nebuvo nuosekli: iš pradžių jis vengė įvardinti, kokiam tikslui naudojamas šis buvęs rūsys, tik tvirtino, kad rūsio nėra, vėliau nurodė, kad tai rekuperacinė sistema, vėliau – laikančioji konstrukcija, kas leidžia spręsti, jog atsakovo prielaidos yra pagrįstos. Be to, šį faktą patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (antstolės R. S., kur nurodyta, jog ieškovas išmontavo plastikinį vamzdį, el. bylos T.5, b.l. 27-40; antstolio G. S., kur nurodyta, jog darinys buvo įrengtas iš betoninių žiedų, atviros angos žiede skersmuo yra 12 cm, betoninio žiedo storis – 10 cm, vidinis diametras – 1,5 m, įrenginio aukštis nuo žemės paviršiaus iki medinių patalpos grindų – 2,36 m, el. bylos T.5, b.l. 171-187), foto nuotraukos (el. bylos T.4, b.l. 118-121; T.5, b.l. 57-67), kur matyti, jog iš esančios patalpos / darinio, kuris nėra pažymėta ieškovo teikiamuose dokumentuose, išeina vamzdis, sumontuotas alsuoklis, patalpos, iš kurios išėjo vamzdis aukštis, UAB Simper“ statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 161109-01 su fotonuotraukomis (el. bylos T.4, b.l. 189-200), kuriame nurodyta, kad pastate po patalpa 1-6 yra įrengtas rūsys, o po patalpa 1-4 lazeriniu matuokliu GLM 150 Profesional yra nustatytas bei apmatuotas statybinis – inžinerinis įrenginys (2,05 x 1,95); šio akto 2017 m. sausio 13 d. papildymas (el. bylos T.5, b.l. 22-24), kur nurodyta, jog rekuperatorius negali būti montuojamas į žemę, taip pat liudytojo A. B. parodymai, kad prieš trejetą metų jis buvo pas K. R. tualete, esančiame virš šio įrenginio, tai buvo ne biotualetas, o stacionarus tualetas su nuleidžiamu vandeniu, kad matė, kaip buvo statoma ši patalpa, ji buvo statoma iš šulinio žiedų, buvo statoma kaip rūsys; taip pat ir ieškovoTodėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vienam iš bendraturčių įsirengus nuotekų kaupimo rezervuarą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, yra pažeidžiamos kito bendraturčio teisės į saugią aplinką, nes kyla grėsmė dėl vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos, todėl į šį teisėtą atsakovo interesą negalima neatsižvelgti ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl rekonstrukcijos įteisinimo pagal ieškovo pateiktą 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenis be atsakovo A. B. sutikimo.

30.       Pažymėtina ir tai, jog statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas pagal statinio rekonstravimo projektą (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. 2 p.), o ne kadastrinių matavimų bylą.

31.       Tuo tarpu atsakovo pateiktame K. K. parengtame rekonstravimo projekte (el. bylos T.4, b.l. 100-200) nurodyti ne tik jau atlikti rekonstravimo darbai – prie esamų pirties patalpų (pirties, priepirčio, koridoriaus) pristatytos poilsio patalpos – įstiklintos verandas (pagal Kadastrinių matavimų bylos duomenis vadinamos kambariais), bet ir tolimesniam pastato eksploatavimui būtini atlikti darbai: turi būti įrengta arba būtinai tik sandarus, uždaras, gamyklinis buities nuotekų kaupimo rezervuaras, kurio talpa 3,2 – 6,6 m3, o turinį periodiškai išvežant sudarius ilgalaikę sutartį su nuotekas utiziluojančia įmone, arba biologinio valymo įrenginys. Jokių naujų patalpų po ieškovo naudojamomis patalpomis projekte nėra numatyta įrengti, todėl visi apelianto argumentai, apie tai, jog jis nesutinka su naujų rūsio patalpų įrengimu atmestini kaip nepagrįsti.   

32.       Statytojas privalo tinkamai parengti ir pateikti kitam bendraturčiui asmeniui visą svarbią informaciją apie konkretų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kurio rezultatai gali turėti potencialios neigiamos įtakos jo teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti. Tik informacijos pateikimo ir interesų derinimo pareigą tinkamai įvykdęs statytojas, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti teisę į statybą, nesant bendrasavininko sutikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Nagrinėjamos bylos atveju yra pateiktas pastato viralinės rekonstravimo projektas, iš kurio aišku, kokie statybos darbai yra atlikti ir kokius darbus atsakovas A. B. dar ketina atlikti, t. y. atsakovas ėmėsi visų įstatymuose numatytų veiksmų išviešinti statinio projekto pasiūlymus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis projektas labiau atitinka šalių interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto atsisakymas nėra pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas pripažinti atsakovui A. B. teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Pagalbinio ūkio pastato – viralinės 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl naudojimosi tvarkos statiniu nustatymo

33.       Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, apeliaciniame skunde teigė, kad teismas neišsprendė ginčo tarp šalių, nors turėjo kelias alternatyvas.

34.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus motyvuodamas tuo, kad šio pastato rekonstrukcija nėra įteisinta ir įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad šalys jau atliko pastato rekonstrukciją dar nereiškia, kad jiems bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir šis pastatas bus įteisintas. Neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus Nekilnojamojo turto registre, nėra aišku, kokios apimties rekonstruoto pastato patalpos liks, todėl nėra galimybės nustatyti naudojimosi patalpomis tvarkos. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka ir pažymi, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naudojimosi pastatu, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą; esant bent daliai patalpų, įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; naudojimasis statiniu, kaip ir disponavimas, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.75 str., 4.80 str., 4.81 str.) ir jie, esant savavališkos statybos faktui, vienodai draudžiami. Taigi pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1624/2015; kt.).   

35.       Apelianto nuomone, teismas, nurodydamas, kad tokią galimybę dėl naudojimosi tvarkos nustatymo šalys turės ateityje, įteisinus pastato rekonstrukciją, turėjo pagrindą šalių reikalavimus ne atmesti, o palikti nenagrinėtais (CPK 296 str. 1 d., 1 p., 3 str. 6 d.). Šis ieškovo argumentas nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju buvo pareikšti savarankiški reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pasikeitus aplinkybėms, kai bus įteisinta rekonstrukcija ir aiškūs patalpų plotai, jų paskirtis ir kt. šalys galės pakartotinai kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kitu pagrindu.   

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

38.       Apeliantas skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai nusprendė grąžinti atsakovui dalį žyminio mokesčio (kaip sumokėto už du neturtinius reikalavimus), nors analogiško žyminio mokesčio grąžinimo ieškovo atžvilgiu nesprendė.  

39.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose yra įtvirtinti atvejai, kuomet žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami suinteresuotam asmeniui. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas žyminio mokesčio grąžinimo atvejis, kai nustatoma, jog jo sumokėta daugiau, negu numato įstatymai.

40.       Teisėjų kolegija nesutinka su teismo argumentu, jog priešieškiniu buvo pareikštas vienas neturtinis reikalavimas susidedantis iš dviejų dalių, todėl atsakovui grąžintinas permokėta žyminio mokesčio dalis ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žyminio mokesčio mokėtino už priešieškinį sumą.

41.       Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje pareiškė po du neturtinius materialinius reikalavimus: 1) pripažinti teisę įteisinti pastato rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo; 2) nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, kurie iš esmės galėtų būti nagrinėjami atskirose bylose. Taigi, žyminiu mokesčiu turėjo būti apmokėtas kiekvienas ieškinio ir priešieškinio reikalavimas (CPK 80 str., 85 str.). Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra sumokėję po 62,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui turėtų būti sugrąžinta permokėta žyminio mokesčio dalis – 31,00 Eur, nes pareiškiant priešieškinį jo nebuvo sumokėta daugiau nei numato įstatymai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai nusprendė grąžinti atsakovui sumokėto žyminio mokesčio dalį, todėl ši sprendimo dalis naikintina.

42.       Atsižvelgiant į bylos baigtį – ieškinys atmestas, priešieškinis – patenkintas iš dalies, ši žyminio mokesčio suma atsakovui iš ieškovo nepriteistina (CPK 93 str. 1 d. 2 d.).

  Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43.       Iš apelianto atsakovas A. B. prašė priteisti 750,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 750,00 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto atsakovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).

44.       Nustatyta, kad apeliantas skundžia teismo sprendimą dėl abiejų reikalavimų – tiek dėl teisės įteisinti pastato rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo pripažinimo, tiek dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nenustatymo. Sutinkamai su CPK 80 straipsnio 4 dalimi už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Apeliantas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 31,00 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 62,00 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio.  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl 31,00 Eur žyminio mokesčio grąžinimo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėto 2016 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 121.  

Priteisti iš ieškovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,00 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Žibutė Budžienė

                Dalė Burdulienė

                Egidijus Tamašauskas