Pranešėja Violeta Miliuvienė
Teisėja Adolfina Simaitienė
|
Baudž.
byla Nr. 1A–198-174/2009
Procesinio
sprendimo kategorija:
1.2.14.3.1.;
2.1.7.4.; 1.1.8.1.; 2.4.
(S)
|
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
Lietuvos
respublikos vardu
2009 m.
balandžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Valentino Janonio,
teisėjų Violetos Miliuvienės,
Zigmo Pociaus,
sekretoriaujant Danutei
Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Remigijui
Bėtkiui,
gynėjai Monikai Motiejauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-29 nuosprendžio, kuriuo R. M., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir
nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta
skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas R. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-11-24 iki
nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. M. paskirta kardomoji priemonė –
suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
n u s t a t ė:
R.
M. nuteistas už tai, kad, atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis,
pagrobė svetimą turtą, tai yra R. M. 2008-01-31, apie 16.30
val., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. F. (V. F. ) ir R. K.,
pasivijo ir apsupo mažametį M. N., gim. (duomenys
neskelbtini), bei taip atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė 808
litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Erikcsson W 610“, priklausantį R. N. .
Apeliaciniame skunde nuteistasis R.
M. prašo panaikinti
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti arba nuosprendį pakeisti
dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir sušvelninti bausmę. Nurodo, kad nuosprendis
buvo grindžiamas melagingais nukentėjusiojo M. N. , kitų
nusikaltimo bendrininkų V. F. ir R. K. parodymais,
taip pat jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tvirtina, kad
ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis buvo abstinencinės būsenos, todėl jam
nelabai rūpėjo, kas parašyta apklausos protokoluose, kuriuos pasirašė
neskaitęs. Apelianto įsitikinimu, tardymai jam esant abstinencinės būsenos buvo
negalimi, ir teismas tokiais parodymais negalėjo vadovautis. Teigia, kad jis
nusikaltimo nepadarė. Aiškina, kad jam į mobilųjį telefoną paskambino V. F. , pasiūlė susitikti, jis sutiko. V. F.
atėjo kartu su R. K. . Visi kartu nuvyko
pasivaikščioti į parką. Kadangi jis vartojo narkotikus ir tuo metu buvo
abstinencinės būsenos, jam pasidarė bloga, todėl jis pritūpė prie krūmų
pasakęs, kad daugiau vaikščioti nebegali. V. F. kartu su R. K. jį paliko ir nuėjo. Kai jam pasidarė geriau, pagalvojo,
kad jam palengvėtų, jeigu pasiskolintų pinigų nusipirkti narkotikams. Tuo metu prie
jo priėjo A. F. ir R. K., pasiteiravo,
ar jis turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jis paklausęs, kam
reikalingas jo asmens dokumentas, sužinojo, kad V. F. turėjo
du mobiliuosius telefonus ir norėdamas jam padėti, vieną telefoną nusprendė
parduoti lombarde. Taigi visi trys nuėjo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojus jo asmens
dokumentą, pardavė mobilųjį telefoną. Po to visi nuėjo į barą išgerti alaus,
pakeliui jis nusipirko narkotikų – heroino. Apie tai, kad mobilusis telefonas
buvo įgytas nusikalstamu būdu, tai yra apiplėšiant mažametį, jis sužinojo
vėliau.
Apeliantas nurodo,
kad nuteistasis V. F. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek
teisminio bylos nagrinėjimo metu davė neteisingus parodymus, kad ir jis
dalyvavo apiplėšiant mažametį M. N. . Apeliantas tvirtina,
kad V. F. tokį gynybos būdą pasirinko siekdamas švelnesnės
bausmės ir norėdamas apsunkinti tyrimą.
R.
M. įsitikinęs,
kad ikiteisminio tyrimo metu R. K. davė neteisingus
parodymus nurodydamas, kad plėšime dalyvavo ir jis, tačiau, apelianto nuomone,
tokius parodymus jis davė įbaugintas jį tardžiusių pareigūnų, kurie buvo
suklaidinti po V. F. apklausos. Prašo vadovautis teisminio
bylos nagrinėjimo metu R. K. duotais parodymais, kurie
sutampa su jo parodymais, kad plėšimo metu jis nedalyvavo.
Nurodo, kad teismas
turėjo atsižvelgti į tai, kad yra vedęs ir turi išlaikyti šeimą, kurioje auga
keturi mažamečiai vaikai, kad nebevartoja narkotikų ir nori gyventi dorai ir
daugiau nebenusikalsti
Taip pat nurodo, kad
jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvoje, todėl teismas,
skirdamas bausmę, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso (toliau BPK) 297 straipsniu, kuriame nurodyta, kad nuosprendis
priimamas Lietuvos Respublikos vardu, tačiau šia įstatymo norma teismas
nesivadovavo. Toks nuosprendis, apelianto teigimu, turėtų būti naikinamas.
Gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras
prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos
teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje
surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė
motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. M. kaltės. Jo
įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė
baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Vien tai, kad apeliantas
nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip
interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra
pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.
Apelianto R.
M. kaltę dėl plėšimo padarymo įrodo nukentėjusiojo M. N. parodymai
(t. 1, b. l. 10–11, 17–19; t. 2, b. l. 134–135) , nuteistojo V.
F. parodymai (t. 1, b. l. 40–41, 60-61, 85–86; t. 2, b. l. 133), iš dalies
nuteistojo R. K. parodymai (t. 1, b. l. 55-56, 95-96; t.
2, b. l. 133), iš dalies nuteistojo R. M. parodymai (t. 1,
b. l. 47–48, 90–91).
Kolegija tiki nukentėjusiojo
parodymais, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodant turto
pagrobimo faktą nukentėjusiojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir išsamūs nuo pat
ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, tai atitinka faktines bylos aplinkybes.
Juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Netikėti ar abejoti jais
kolegija neturi pagrindo.
Apeliacinės instancijos teisėjų
kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriuose jis akcentuoja, jog jo paties
ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Jo kaip įtariamojo apklausos ikiteisminio
tyrimo metu protokolai (t. 1, b. l. 47–48, 90–91) surašyti nepažeidžiant
Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 188 straipsnio reikalavimų. Jokių pastabų dėl protokolų jis
nepareiškė, juos pasirašė. Apklaustas kaip įtariamasis jis buvo du kartus,
todėl paneigta apelianto versija, kad apklausų metu jis buvo abstinencijos
būsenos. Apklausiamas
ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodė, kad tuo metu, kai V. F. iš nukentėjusiojo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, jis
pats ir R. K. buvo šalia, ir nors teisminio nagrinėjimo
metu šią aplinkybę paneigė nurodydamas, kad stovėjo atokiau ir nematė, kaip
buvo pagrobtas telefonas, tačiau įtikinamų argumentų šiai savo pozicijai
pagrįsti nenurodė, todėl teismas pagrįstai juos atmetė.
Taip pat atmestini apelianto
argumentai, kad nuteistojo V. F. tiek ikiteisminio tyrimo,
tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai bei nuteistojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Nuteistojo
V. F. parodymai patvirtina nukentėjusiojo M.
N. parodymus, kad visi trys nusikaltimo bendrininkai pribėgo prie
nukentėjusiojo ir stovėjo jį apsupę. Nuteistasis R. K. ikiteisminio
tyrimo apklausos metu patvirtino, kad tuo metu, kai V. F. paėmė
iš vaiko telefoną, jis kartu su R. M. buvo šalia. Nors
nuteistasis R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė
parodymus, nurodydamas, kad apiplėšiant mažametį R. M. stovėjo
atokiau, tačiau įtikinamų argumentų dėl parodymų pakeitimo nenurodė, be to,
patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tuo metu, kai V. F. pagrobė iš vaiko telefoną, jis kartu su R.
M. buvo šalia (t. 1, b. l. 55–56, 95–96). Teisminio bylos nagrinėjimo metu
nuteistasis R. K. patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo
metu duoti parodymai yra teisingi, ir nurodė, kad teismas gali jais vadovautis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi R. K. ikiteisminio
tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes.
Nagrinėdamas mobiliojo telefono
iš nukentėjusiojo M. N. pagrobimo aplinkybes, pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. M. kartu su kitais
nusikaltimo bendrininkais – V. F. ir R.
K. , apsupę mažametį, sukeldami pastarajam nesaugumo ir baimės jausmą ir
taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. Šie apelianto veiksmai
teisingai teismo įvertinti kaip plėšimas, padarytas bendrininkų grupe.
Skirdamas bausmę R. M. apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje
numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę
sunkinančias aplinkybes, kad padarytas tyčinis savanaudiškas nusikaltimas prieš
mažametį, kad kaltinamasis nedirba, anksčiau teistas už savanaudišką
nusikaltimą nuosavybei, ir pagrįstai paskyrė bausmę, kuri yra mažesnė nei
sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Apeliantas nurodo, kad teismas
skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis turi išlaikyti šeimą, kurioje auga
keturi nepilnamečiai vaikai. Tačiau pats apeliantas nurodė, kad nusikaltimo
padarymo metu gyveno nakvynės namuose, buvo bedarbis. Šios aplinkybės parodo,
kad jis šeima nesirūpino.
Apeliantas neteisingai
nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį be pagrindo nesirėmė BPK 297
straipsniu, numatančiu, kad nuosprendis priimamas Lietuvos Respublikos vardu.
BPK 304 straipsnyje nurodyta, kad įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad
nuosprendis priimamas Lietuvos Respublikos vardu. Tai nurodyta skundžiamo
nuosprendžio įžanginėje dalyje. Taigi teismas, surašydamas nuosprendį, Baudžiamojo
proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.
Bylą
nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą
tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta
esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti
pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde
nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Valentinas
Janonis
Kolegijos teisėjai Violeta Miliuvienė
Zigmas Pocius