Baudžiamoji byla Nr. 2K-67-942/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06069-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei, 

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, 

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu A. P., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 2 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas perduodant jį S. B. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. A. P. paskirta 7 MGL (350 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš A. P. valstybės naudai nuspręsta išieškoti 12 000 Eur sumą, atitinkančią automobilio „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. P. apeliacinį skundą atmetus, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro T. Š. apeliacinį skundą patenkinus, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendis pakeistas ir:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuria A. P., padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas perduodant S. B. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, panaikinta ir A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą;

panaikinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuria A. P. paskirta 7 MGL (350 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

patikslinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis nurodant, kad konfiskuotino automobilio „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 12 000 Eur – iš A. P. išieškotina vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis;

kita Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       A. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 4 d. apie 18.00 val. Jonavoje, J. Ralio g. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, vairavo V. J. priklausantį automobilį „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,01 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutiko su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino paties A. P. asmenybę ir iš esmės visiškai nevertino laiduotojos S. B. asmenybės, kurios tinkamumas būti laiduotoja kelia pagrįstų abejonių. 

3.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors šis teistumas A. P. yra pirmasis, tačiau su teisėsaugos institucijomis jis susiduria ne pirmą kartą. Visa tai nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens neapibūdina kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. P. turi galiojančią administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą, kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis). Šio nusižengimo pobūdis, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, patvirtina, kad A. P. turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir jų nesprendžia, todėl jis nėra vertas teismo pasitikėjimo. Šios išvados nepaneigia byloje esantys duomenys, kad A. P. kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, dirba. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nusikaltimo padarymo metu A. P. nedirbo UAB „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“, kuriai vadovauja A. P. draugas A. J., iš kurio jis ir buvo pasiskolinęs automobilį „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidarbino tik baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teismui. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kilo pagrįstų abejonių, ar šis įsidarbinimas nebuvo vien formalus, siekiant išvengti griežto baudžiamumo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritarė ir pirmosios instancijos teismo sprendimui pripažinti S. B. tinkama laiduotoja. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad S. B. yra neteista ir nebausta administracine tvarka, sprendė, kad ji negali daryti sugyventiniui teigiamos įtakos, nes jos pačios požiūris į eismo saugumą yra labai neatsakingas ir atsainus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad S. B. sugyventinį pati nuvežė į Gulbiniškių k. ir žinojo, kad jis ten vartos alkoholinius gėrimus. Nepaisant to, neblaivaus sugyventinio ji vyko pasiimti kartu su vaiku. Pasiėmusi sugyventinį, nuo Gulbiniškių k. važiavo link Jonavos, tuomet A. P. pasakė jai sustoti artimiausioje aikštelėje. Ji taip ir padarė. Tada A. P. persėdo į vairuotojo vietą ir tęsė kelionę namo, tačiau jos neužbaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. S. B. teigė kalbinusi sugyventinį, kad jis leistų ir toliau jai vairuoti automobilį, tačiau įkalbinėjimai nebuvo veiksmingi. Šios aplinkybės, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patvirtina, kad S. B. neturi jokios įtakos A. P. elgesiui. Priešingai, ji klusniai vykdė visus sugyventinio paliepimus ir aktyvių veiksmų, kad sustabdytų jo neteisėtą elgesį, nesiėmė. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog S. B. yra išlaikoma A. P., pati niekur nedirba, prižiūri vaiką, yra registruota darbo biržoje, darbo paieškomis ji nesėkmingai užsiima nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio, o tai verčia abejoti, ar artimiausiu metu jai pavyks įsidarbinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, finansinė priklausomybė yra svarus kriterijus, kuris gali neleisti S. B. prieštarauti jos sugyventinio priimtiems sprendimams. Be to, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, laiduotoja nenurodė, kaip konkrečiai pasireikš jos įtaka ir teigiamas pavyzdys.

5.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nei paties A. P. asmenybės apibūdinimas, nei laiduotojos asmenybė neduoda pagrindo manyti, jog šiuo atveju būtų tikslinga taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. P., pritaikius BK 40 straipsnio 2 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas perduodant S. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, panaikino, A. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirdamas jam baudą. Kartu apeliacinės instancijos teismas, sutikęs su A. P. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skirdamas turto konfiskavimą nenurodė reikiamo BK straipsnio, dalies ir (ar) punkto, ir pažymėjęs, kad tai, kuo vadovaujasi, teismas išsamiai aptarė nuosprendžio aprašomojoje dalyje, taip pat tai, kad šis netikslumas nekeičia fakto, kad yra būtina taikyti turto konfiskavimą, šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį patikslino nurodydamas atitinkamus, su turto konfiskavimu susijusius, BK straipsnius. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, paskyrus A. P. baudą ir konfiskuotino turto vertės išieškojimą, nebetenka prasmės įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad šiuo atveju bausmės tikslams pasiekti pakanka baudos ir turto konfiskavimo, o 7 MGL (350 Eur) dydžio įmoka laikytina neproporcinga ir netikslinga, šią įmoką panaikino kaip perteklinę.

III. Kasacinio skundo argumentai

6.       Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

6.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6.2.                      Vertinant jo galimybę laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, esminę reikšmę turi dabartinė situacija: šiuo metu teistumas jam yra išnykęs, jam paskirtą administracinę baudą jis iš karto sumokėjo, faktiškai yra sukūręs šeimą su S. B., su kuria kartu augina mažametį vaiką, šeimos būstui įgyti iš banko jis yra paėmęs ilgalaikę paskolą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, darbovietėje apibūdinamas išimtinai teigiamai, aktyviai užsiima visuomenine veikla – yra Lietuvos bokso federacijos narys, vadovauja Jonavos bokso klubui „Raundas“, teisėjauja bokso varžybose. Jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė elgesio pasekmė – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam nėra baustas. Šiuo metu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus šešis mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jis per šį terminą negalės vairuoti jokios transporto priemonės, taigi tai vertintina ir kaip nuobauda, ir kaip prevencinė priemonė. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįvertino to, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būdamas neblaivus jis nuvažiavo labai nedidelį atstumą – maždaug 100 m. Jam visiškai pripažinus savo kaltę baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

6.3.                      S. B., jo nuomone, yra tinkama laiduotoja. Ji neteista, administracine tvarka nebausta ir yra jam artimiausias žmogus, jie kartu gyvena ilgiau nei septyneri metai, jų tarpusavio santykiai labai geri, kartu augina trejų metų sūnų, planuoja ateitį kartu, jis yra paėmęs ilgalaikę paskolą šeimos būstui įsigyti. Jos teigiama įtaka jam pasireiškia teigiamu jos ir kaip vairuotojos, ir kaip gyvenimo draugės pavyzdžiu: ji skatina jį tinkamai elgtis, nepažeidinėti visuomenėje suformuotų teigiamų elgesio normų, laikytis įstatymų reikalavimų. S. B. turi savo pajamų ir savo vardu registruotą vieno kambario butą, 2012 metų gamybos elektra varomą automobilį „Nissan Leaf“, kurio vertė apie 10 000 Eur, taigi apeliacinės instancijos teismo išvada apie jos finansinę priklausomybę nuo jo yra nepagrįsta.

6.4.                      Atsižvelgus į tai, kad jam nuosprendžiu, be turto konfiskavimo, buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, 12 000 Eur sumos, atitinkančios automobilio „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, konfiskavimas neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Jis augina mažametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini) metais, jo gyvenimo draugė S. B. nedirba, yra registruota Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriuje, jo atlyginimas yra nedidelis, iš banko yra pasiskolinęs 55 837 Eur būstui pirkti ir jam, kaip kredito gavėjui, už gautą kreditą yra nustatyta 4,20 proc. metinių palūkanų norma. Dėl to papildoma 12 000 Eur turtinė našta labai apsunkintų ne tik jo, bet ir jo šeimos gyvenimą. Jo nuomone, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 7 MGL (350 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą padėtų pakankamai įgyvendinti bausmės paskirtį.  

6.5.                      Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra netinkamai surašytas. Teismas skirdamas turto konfiskavimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi nurodyti BK 72 straipsnio reikiamą dalį ir punktą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma tik tai, kad iš jo valstybės naudai turėtų būti išieškoma 12 000 Eur suma, atitinkanti automobilio „Lexus GX 460“ vertę, tačiau kokiu pagrindu, nenurodoma.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.       Nuteistojo A. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 40 straipsnio 1–3 dalių taikymo apeliacinės instancijos teisme

8.       Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas. 

8.1.                      Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).  

8.2.                      Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybės, kad A. P.: padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis); jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nusikaltimą padarė pirmą kartą; dirba; turi nuolatinę gyvenamąją vietą; su sugyventine augina mažametį vaiką. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad nors šis teistumas nuteistajam A. P. yra pirmasis, tačiau su teisėsaugos institucijomis jis susiduria ne pirmą kartą (keli ikiteisminiai tyrimai dėl jo buvo nutraukti, viena baudžiamoji byla nutraukta, praeityje tris kartus teistas) ir tai neapibūdina jo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų, taip pat tai, kad jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tyčinį turto sugadinimą (ANK 115 straipsnio 1 dalis), kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,92 promilės)). Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis A. P. nusikaltimo padarymo metu nedirbo UAB „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“, kuriai vadovauja jo draugas A. J., iš kurio jis ir buvo pasiskolinęs automobilį „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidarbino tik baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teismui, taigi apeliacinės instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių, ar šis įsidarbinimas nebuvo vien formalus, siekiant išvengti griežto baudžiamumo. 

8.3.                      Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms nustatyti, ir padarė motyvuotą išvadą, kad šiuo atveju nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti, – pagrindo manyti, kad A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodytų nuteistąjį A. P. apibūdinančių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nemotyvuotai konstatavo, kad visos A. P. apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.

9.       Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jo sugyventinę S. B. pripažino netinkama laiduotoja. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas.

9.1.                      Minėta, kad pagal BK asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017,                    2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

9.2.                      Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kasatoriaus sugyventinės S. B. tinkamumo būti laiduotoja, nurodė, kad: S. B., žinodama, kad A. P. vartos alkoholį, pati nuvežė jį pas draugus į Gulbiniškių kaimą; paskambinus sugyventiniui ir paprašius jį paimti iš draugų, S. B. kartu su mažamečiu vaiku, gim. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo jo pasiimti; pasiėmusi sugyventinį, nuo Gulbiniškių kaimo važiavo link Jonavos, sugyventiniui pasakius sustoti artimiausioje aikštelėje, ji sustojo ir prie vairo tęsti kelionės toliau sėdo A. P.; S. B. tik pasiteiravo sugyventinio, ar ne geriau jai vairuoti. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teisingai nurodė, kad S. B. aktyvių veiksmų, kad sustabdytų sugyventinio neteisėtą elgesį, nesiėmė, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nors ji neteista ir nebausta administracine tvarka, teigiamos įtakos sugyventiniui daryti negali, nes jos pačios požiūris į eismo saugumą yra labai neatsakingas bei atsainus. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad S. B. konkrečiai nenurodė, kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti sugyventiniui, taip pat nei prašyme atleisti sugyventinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei pirmosios instancijos teisme ji nevertino sugyventinio padaryto nusikaltimo pavojingumo. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad S. B. išlaiko A. P. – ji nedirba, yra registruota darbo biržoje, o tai, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, gali neleisti jai prieštarauti A. P. priimtiems sprendimams.

9.3.                      Taigi apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl daro išvadą, kad S. B. negali būti kasatoriaus laiduotoja, nėra verta teismo pasitikėjimo ir negalės jam daryti teigiamos įtakos, ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti A. P. teigiamą įtaką. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. B. tinkama laiduotoja, nurodytų aplinkybių nevertino ir nuosprendyje iš esmės tik formaliai konstatavo, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką A. P.. 

10.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

11.       Nuteistasis A. P. teigia, kad 12 000 Eur sumos, atitinkančios automobilio „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, konfiskavimas neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Kasatoriaus nuomone, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 7 MGL (350 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą padėtų pakankamai įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.  

12.       Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad, kaip nurodyta teismų praktikoje, automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

13.       Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. 

14.       Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą.

15.       Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nagrinėjamų kasacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekelia abejonių. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose                Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).

16.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

17.       Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-489/2019, 2K-315-303/2018, 2K-7-304-976/2016). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje        Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

18.       Be to, nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra tapačios joms, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-183-942/2018). Taigi, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto konfiskavimas turi nubaudimo elementų, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja kaltininkui paskirtos bausmės – baudos.

19.       Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P. vairavo V. J. priklausantį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 3,01 promilės etilo alkoholio), t. y. esant sunkiam apsvaigimo laipsniui. Tokiais veiksmais nuteistasis A. P. ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, taip pat vairuodamas tokios būsenos kėlė grėsmę ir kitiems asmenims, kartu su juo esantiems automobilyje (sugyventinei S. B. ir mažamečiam vaikui). Pažymėtina, kad leidimas vairuoti V. J. priklausantį automobilį esant neblaiviam A. P. nebuvo duotas, apie jo daromą nusikaltimą nei automobilio savininkė, nei teisėtas valdytojas – savininkės sūnus, kuriam automobilis buvo perleistas, nieko nežinojo.

20.       Kasatoriaus skunde nurodomi argumentai, kad jis augina mažametį sūnų, jo sugyventinė S. B. nedirba, jo atlyginimas yra nedidelis, iš banko yra pasiskolinęs lėšų būstui pirkti, nėra pakankami teigti, jog nagrinėjamu atveju konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (12 000 Eur) konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis, pritaikius BK 641 straipsnį, – 60 MGL (3000 Eur) – artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas).

21.       Nagrinėjamų kasatoriaus argumentų kontekste aktualu ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia skirti asmeniui daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau svarbu atsižvelgti į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 6 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-719/2018). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistajam A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vienerius metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas taip pat yra artimas minimaliam (BK 68 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikino nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. P. buvo paskirta 7 MGL (350 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

22.       Taigi esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

23.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos taikytos tinkamai. Kartu nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptaręs, kuo vadovaudamasis sprendžia dėl konfiskuotino automobilio „Lexus GX 460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos išieškojimo iš A. P., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė reikiamo BK straipsnio, dalies ir (ar) punkto, ir šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaisė, patikslindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                        Pranas Kuconis

                                                                                Vytautas Masiokas

                                                                                Aurelijus Gutauskas