Civilinė byla Nr. e2-148-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.3; 3.3.1.19.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Bulgarijos individualios ribotos atsakomybės bendrovės „MAKANE–2005 LTD“, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties netenkinti prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą civilinėje byloje pagal pareiškėjos Bulgarijos individualios ribotos atsakomybės bendrovės „MAKANE–2005 LTD“ prašymą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Bulgarijos individualios ribotos atsakomybės bendrovė „MAKANE–2005 LTD“ (toliau – ir „MAKANE–2005 LTD“) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti 2 758 932,61 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Pareiškėja yra Bulgarijos įmonė, jos vadovas taip pat yra Bulgarijos pilietis, gyvenantis Bulgarijoje ir nemokantis lietuvių kalbos. Tik norėdama pradėti skolos išieškojimą iš atsakovės, pareiškėja surado Lietuvoje atstovus, iš kurių sužinojo apie atsakovei iškeltą bankroto bylą. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė neinformavo pareiškėjos apie bankroto bylos iškėlimą skolininkei. UAB „Baldų meistras“ 2013 m. rugsėjo 2 d. sudarė su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ produkcijos gamybos paslaugų sutartį Nr. BM/2013/09/02 (toliau – ir Paslaugų sutartis), pagal kurią UAB „Baldų meistras“ įsipareigojo parduoti atsakovei pagamintus gaminius. UAB „Baldų meistras“ išrašė atsakovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti 1 645 944,76 Eur iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, todėl pagal sutarties 2.3 punktą turėjo mokėti 0,02 proc. delspinigius. Dėl to atsakovė turėjo sumokėti 610 974,70 Eur delspinigius ir mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurias sudaro 502 013,15 Eur ((1 645 944,76 Eur skola x 6 proc. x 5 metai ir 1 mėnuo (nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą atsakovei įsiteisėjimo 2021 m. rugsėjo 2 d.)). UAB „Baldų meistras“ 2017 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) perleido pareiškėjai reikalavimo teisę į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 645 944,76 Eur skolą su delspinigiais ir palūkanomis.
2. Nemokumo administratorė su prašymu sutiko iš dalies, prašydama klausimą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra, patvirtinti pareiškėjos 1 705 198,77 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimo dalis dėl 1 645 944,76 Eur skolos yra pagrįsta pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl yra tvirtintina. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė ne visus užsakymus, įformintus kaip paslaugų sutarties priedai, ir ne visus prekių perdavimo–priėmimo aktus, nes trūksta užsakymų pagal 5 PVM sąskaitas faktūras. Tačiau prekės galėjo būti parduodamos ir be atskiro užsakymo raštu.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 vertino bankrutuojančios įmonės ir UAB „Baldų meistras“ Paslaugų sutartį bei jos vykdymo metu UAB „Baldų meistras“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Šis teismas padarė išvadą, kad mokestinio patikrinimo metu pateiktų dokumentų pobūdis yra formalus, nepagrindžiantis realiai vykusių ūkinių operacijų.
4. Nemokumo administratorė nustatė, kad teismų sprendimuose nurodytas sandorių laikotarpis sutampa su pareiškėjos pirmosios ir paskutinės sąskaitos data, tačiau tai nereiškia, kad šiuo laikotarpiu negalėjo būti kitų sąskaitų ir pirkimo–pardavimo operacijų. Teismų sprendimuose nurodytos sutarties (Nr. BM/2013/09/09) ir pareiškėjos pateiktos sutarties (Nr. BM/2013/09/02) numeriai skiriasi, išrašytos sąskaitos nėra identifikuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2023 nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimas buvo priimtas ne UAB „Baldų meistras“ atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-7-602/2021 pažymėjo, kad skundžiamais sprendimais UAB „Baldų meistras“ jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai nebuvo nustatyti, tiesiogiai šios bendrovės atžvilgiu nepriimta privalomų nurodymų, kurie turėtų įtaką UAB „Baldų meistras“ teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama, ar bankrutuojanti įmonė turi pareigą atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Dėl to turi būti nustatyta, ar prekės, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, buvo realiai UAB „Baldų meistras“ perduotos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pagal nemokumo administratorės turimus netiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad baldai buvo pagaminti ir perduoti bankrutuojančiai įmonei, galima prieiti išvadą, kad baldai realiai egzistavo. Pareiškėja reikalauja delspinigių, apskaičiuotų už 1 856 pradelstas dienas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalį delspinigiams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, todėl galima tvirtinti tik 59 254,01 Eur dydžio delspinigius. Taip pat pareiškėja nepagrįstai reikalauja iš atsakovės 502 013,15 Eur palūkanų.
5. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VMI nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi terminą daugiau nei vienerius metus. Aplinkybė, kad pareiškėja yra užsienio bendrovė, negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, nes reikalavimo teisę pareiškėja turi nuo 2017 m. balandžio 12 d. Dėl to nėra pagrindo atnaujinti termino finansiniam reikalavimui pareikšti. VMI abejojo dėl pareiškėjos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumo, remdamasi aplinkybėmis, kad sutartis sudaryta lietuvių kalba, nors ją pasirašė asmenys, nemokantys lietuvių kalbos. VMI kvestionavo Paslaugų sutartį ir pagal ją išrašytą 31 PVM sąskaitą faktūrą, remdamasi VMI 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-271, 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. VMI 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo aktu buvo įvertinti ir dokumentai, kuriais grindžiama UAB „Baldų meistras“ reikalavimo teisė, perleista pareiškėjai. Patikrinimo akte konstatuota, kad bankrutuojanti įmonė į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „Baldų meistras“ vardu 2014 m. balandžio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. sudarytas PVM sąskaitas faktūras už 1 360 284,93 Eur ir 285 659,83 Eur PVM. Taigi, pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios, todėl UAB „Baldų meistras“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervedė UAB „Baldų meistras“ ir kitiems ūkio subjektams už UAB „Baldų meistras“ nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir grynaisiais pinigais įformino 302 091,41 Eur. VMI teigimu, Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė, yra niekinė ir negaliojanti pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujanti imperatyvioms CK 6.3 straipsnio 4 dalies, 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos „MAKANE–2005 LTD“ prašymo patvirtinti 2 758 932,61 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
7. Teismas pažymėjo, kad nors pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Baldų meistras“ įregistruota 2012 m. kovo 26 d., tačiau per visą šį laikotarpį finansinės ataskaitos duomenys Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Šiuo metu Juridinių asmenų registre nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. yra registruotas pranešimas apie numatomą inicijuoti UAB „Baldų meistras“ likvidavimą šio registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnio nuostatas.
8. Nei pareiškėja, nei nemokumo administratorė nepateikė teismui duomenų, kad 2014–2016 m. UAB „Baldų meistras“ turėjo patalpas, kuriose buvo įranga, reikalinga pagaminti užsakytus baldus, dirbo darbuotojai, kurie realiai gamino baldus pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymus ir juos pristatė į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patalpas. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog UAB „Baldų meistras“ turėjo reikalavimo teisę, kurią perleido pareiškėjai 2017 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, teismas pripažino, jog 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjos ir UAB „Baldų meistras“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių pakanka pripažinti 2017 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia. Taigi, dėl šios priežasties teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankroto byloje.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog pradinė kreditorė UAB „Baldų meistras” ir naujoji kreditorė (pareiškėja) faktiškai turi reikalavimo teisę į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo UAB „Baldų meistras“ duomenis ir priėjo išvadą, kad pradinė kreditorė UAB „Baldų meistras“ baldų neteikė, darbų neatliko, todėl pripažino UAB „Baldų meistras“ ir pareiškėjos sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėja „MAKANE–2005 LTD“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo UAB „Baldų meistras“ duomenis bei nusprendė, kad pradinė kreditorė UAB „Baldų meistras“ baldų neteikė, darbų neatliko, todėl pripažino UAB „Baldų meistras“ ir pareiškėjos sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia. Vadinasi, skundžiama nutartimi teismas nutarė dėl UAB „Baldų meistras“ materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau ji į bylos nagrinėjimą jokiu procesiniu statusu įtraukta nebuvo. Šiuo atveju teismas nutarė pripažinti negaliojančiu vieną iš UAB „Baldų meistras“ sudarytų sandorių, todėl nutartis akivaizdžiai gali turėti tiesioginės įtakos UAB „Baldų meistras“ teisėms ir pareigoms. Be to, byla išnagrinėta šiai įmonei net neturint informacijos apie tokios bylos nagrinėjimą, tai pažeidžia minėtos įmonės teises.
11.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs UAB „Baldų meistras“ svarbą bylos tinkamam išnagrinėjimui, vertindamas UAB „Baldų meistras“ duomenis, savo iniciatyva UAB „Baldų meistras“ į bylą neįtraukė. Taigi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, kad byla būtų teisingai išnagrinėta pagal civilinio proceso taisykles ir padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 266 straipsnis), t. y. nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens UAB „Baldų meistras“ teisių ir pareigų, neįtraukdamas jos dalyvaujančiu byloje asmeniu.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje taikė prejudiciją bei res judicata (teismo išspręsta byla) pasekmes. Pirmosios instancijos teismui žinoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 neturi res judicata galios bei prejudicijos pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo byloje. Šiose bylose sudarytų sandorių vykdymo aplinkybės buvo vertinamos tik mokestine prasme (mokesčių mokėtojos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės į PVM atskaitą aspektu). Administraciniai teismai nevertino, ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi pareigą atsiskaityti su pareiškėja. Šioje byloje nagrinėjama, ar BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi pareigą atsiskaityti pagal pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl turi būti vertinama, ar prekės, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, buvo realiai perduotos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
11.4. Pareiškėja į bylą pateikė UAB „Baldų meistras“ pirminius buhalterinius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra atsiskaičiusi. Atsiskaitymo įrodymų nepateikė nei skolininkė, nei VMI. UAB „Baldų meistras“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, PVM deklaracijos nėra panaikintos ir galioja. UAB „Baldų meistras“ yra atlikusi ir PVM atskaitas, kurios nėra panaikintos ir galioja. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjos pateikti UAB ,,Baldų meistras" išrašyti pirminiai buhalteriniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėja turi reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir dėl to turi būti tvirtinama kreditore. Be kita ko, nemokumo administratorė surinko ir teikė pirmosios instancijos teismui netiesioginius įrodymus, kurie patvirtina, kad baldai buvo pagaminti bei pristatyti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
11.5. Pirmosios instancijos teismas buvo neaktyvus, neveikė ex officio (savo iniciatyva), tinkamai nepaskirstė šalių įrodinėjimo naštos. Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, o kilus abejonių dėl fakto (dėl baldų gamybos, tiekimo, montavimo) buvimo (nebuvimo), turėjo patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą. Pirmosios instancijos teismas galėjo įtraukti dalyvaujančiu byloje asmeniu UAB „Baldų meistras“, kviesti liudytojus, įpareigoti pareiškėją, nemokumo administratorę pateikti papildomus duomenis, paaiškinimus. Teismas nesuteikė galimybės pareiškėjai pateikti papildomus duomenis, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai.
12. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos „MAKANE–2005 LTD“ 1 705 198,77 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjos ir UAB „Baldų meistras“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas minėto sandorio negaliojimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
12.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 teisinių pasekmių UAB „Baldų meistras“ nesukūrė. Minėti teismų sprendimai nepanaikino UAB „Baldų meistras“ reikalavimo teisių 2013 m. rugsėjo 2 d. produkcijos gamybos paslaugų sutarties Nr. BM/2013/09/02 pagrindu.
12.3. Šiuo atveju mokestiniame ginče, išnagrinėtame administracinių teismų, buvo išreikštos abejonės dėl sudarytų sandorių vykdymo, minėtos aplinkybės buvo vertinamos mokestine prasme (mokesčių mokėtojo teisės į PVM atskaitą aspektu). Šioje byloje nagrinėjama, ar atsakovė turi pareigą atsiskaityti pagal pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras, dėl to turi būti vertinama, ar prekės, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, buvo realiai perduotos atsakovei. UAB „Baldų meistras“ pagal pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras realiai baldus perdavė atsakovei, todėl UAB „Baldų meistras“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovę 2017 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu. Sutarties galiojimą taip pat patvirtina ir aplinkybės, kad pagal banko išrašus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervedė UAB „Baldų meistras“ naudai 164 890,66 Eur, taip pat už UAB „Baldų meistras“ sumokėjo 600 Eur Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, grynais pinigais atsakovė sumokėjo 136 600,75 Eur UAB „Baldų meistras“, iš viso 302 091,41 Eur. Tai reiškia, kad Paslaugų sutartis buvo vykdoma, atliekant atsiskaitymus UAB „Baldų meistras“ naudai.
12.4. Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidžia materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimo negaliojančiu institutą, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą.
13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Baldų meistras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo UAB „Baldų meistras“ duomenis bei nutarė, kad pradinė kreditorė UAB „Baldų meistras“ baldų neteikė, darbų neatliko, todėl pripažino UAB „Baldų meistras“ ir pareiškėjos sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia.
13.2. Teismas nusprendė ir dėl UAB „Baldų meistras“ materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau ji į bylos nagrinėjimą jokiu procesiniu statusu įtraukta nebuvo. Šiuo atveju teismas nusprendė pripažinti negaliojančia vieną iš UAB „Baldų meistras“ sudarytų sandorių, todėl nutartis akivaizdžiai gali turėti tiesioginės įtakos UAB „Baldų meistras“ teisėms ir pareigoms. Taigi, teismas padarė esminį proceso teisės normos pažeidimą (CPK 266 straipsnis).
14. Atsiliepime į pareiškėjos „MAKANE–2005 LTD“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė dėl neįtrauktų į civilinę bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjos ir UAB „Baldų meistras“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo atlygintinė. Taigi, Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimas negaliojančia nustatė teises ir pareigas pradinei kreditorei UAB „Baldų meistras“ ir naujajai kreditorei „MAKANE–2005 LTD“.
14.2. Vilniaus apygardos teismas iš esmės pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tik UAB „Baldų meistras“ pateikus atskirąjį skundą, UAB „Baldų meistras“ buvo įtraukta į civilinę bylą suinteresuoto asmens statusu.
14.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 teisinių pasekmių UAB „Baldų meistras“ nesukūrė ir minėti teismų sprendimai nepanaikino UAB „Baldų meistras“ reikalavimo teisių 2013 m. rugsėjo 2 d. produkcijos gamybos paslaugų sutarties Nr. BM/2013/09/02 pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, užsakymų, perdavimo aktų, banko sąskaitos išrašų, specialisto išvados, brėžinių, nuotraukų, baldų detalizacijų, vizualizacijų.
15. Atsiliepime į atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą pareiškėja „MAKANE–2005 LTD“ prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
15.1. Mokestinį ginčą tarp BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir mokesčių administratoriaus nagrinėjusių teismų sprendimai ir juose konstatuotos aplinkybės, liečiančios tik BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nėra ir negali būti laikomos prejudiciniais ar res judicata galią turinčiais faktais pareiškėjai ir (ar) suinteresuotam asmeniui UAB „Baldų meistras“.
15.2. UAB „Baldų meistras“ nebuvo mokestinio ginčo šalis. Dėl šios priežasties administracinių teismų sprendimai negali būti vertinama kaip galintys nustatyti kokius nors prejudicinius faktus nedalyvavusio byloje asmens atžvilgiu. Administracinių bylų sprendimuose teismai nepasakė, kad UAB „Baldų meistras“ nevykdė sandorių su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tik nurodė, jog sandoriai vyko tikėtina kitomis aplinkybėmis.
15.3. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola UAB „Baldų meistras“ buvo grindžiama ir įrodinėjama ne tik PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir pateikiant įrodymus dėl faktiškai atliktų darbų, patiektų prekių (baldų), išvadomis dėl baldų gamybos. Pateikti kiti papildomi įrodymai dėl Paslaugų sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių, juos vertinant kartu su PVM sąskaitomis faktūromis, kurias BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priėmė ir jų neginčijo, bei šių sąskaitų pagrindu pasinaudojo teise į PVM atskaitą, patvirtina faktą, kad rezultatas, aptartas Paslaugų sutartyje, buvo pasiektas. Taigi, atitinkamai atsirado ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolė atsiskaityti pagal nurodytą sutartį.
16. Atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Baldų meistras“ atskirąjį skundą pareiškėja „MAKANE–2005 LTD“ prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
16.1. Pareiškėja sutinka su UAB „Baldų meistras“ atskirojo skundo argumentais, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.
16.2. Teismas nutarė pripažinti negaliojančia vieną iš UAB „Baldų meistras“ sudarytų sandorių, todėl nutartis akivaizdžiai gali turėti tiesioginės įtakos UAB „Baldų meistras“ teisėms ir pareigoms. Be to, byla išnagrinėta pačiai įmonei net neturint informacijos apie tokios bylos nagrinėjimą, tai pažeidžia minėtos įmonės teises.
16.3. Dėl absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (nutarta dėl asmens, nedalyvavusio procese, materialiųjų teisių) procesas byloje turi būti pakartotas, nes nebuvo užtikrinta UAB „Baldų meistras“ teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
17. Atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Baldų meistras“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
17.1. UAB „Baldų meistras“ nebuvo įtraukta ir nedalyvavo šios civilinės bylos nagrinėjime. Nors UAB „Baldų meistras“ turi patvirtintą 484 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje ir iš nemokumo administratorės gaudavo tam tikrą informaciją apie vykstančius teisminius procesus, tačiau tai negali būti sutapatinama su UAB „Baldų meistras“ įtraukimu į šios civilinės bylos nagrinėjimą ir dalyvavimą šioje konkrečioje byloje.
17.2. Reikalavimo perleidimo sutartį pripažinus negaliojančia, turėtų būti sprendžiami klausimai dėl restitucijos, pagal šią sutartį gautų (sumokėtų) piniginių lėšų grąžinimo. Taigi, yra pagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis turi įtakos UAB „Baldų meistras“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.
17.3. UAB „Baldų meistras“ neįtraukus į bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo teigti, kad byla išnagrinėta objektyviai ir teisingai. Vilniaus apygardos teismas iš esmės pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
18. Atsiliepime į pareiškėjos „MAKANE–2005 LTD“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Tai, kad PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų, VMI nustatė atlikusi mokestinį patikrinimą ir surašiusi 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-271 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 (toliau – Sprendimas). Patikrinimo akte konstatuota, kad atsakovė į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai nevykusias ūkines operacijas pagal UAB „Baldų meistras“ vardu 2014 m. balandžio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. laikotarpiu įformintas PVM sąskaitas faktūras už 1 360 284,93 Eur ir 285 659,83 Eur PVM, kurios neturi juridinės galios. Pareiškėjai kilo pareiga paneigti Patikrinimo akte ir Sprendime konstatuotas aplinkybes dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų, už kurias turėtų atsiskaityti atsakovė, tačiau pareiškėja to nepadarė, dėl to finansinis reikalavimas pagrįstai nebuvo patvirtintas.
18.2. Nutartyje yra konstatuota, kad atsakovės nemokumo administratorės pateikti buhalteriniai dokumentai, brėžiniais ir vizualizacijos nepaneigia Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių, bei nepatvirtina, kad baldai pagal Paslaugų sutartį ir pagal 31 PVM sąskaitą faktūrą buvo realiai pagaminti bei perduoti atsakovei. Nutartyje yra atliktas atsakovės nemokumo administratorės pateiktų brėžinių įvertinimas. Taigi, atsakovės nemokumo administratorės pateikti dokumentai buvo įvertinti ir dėl jų buvo pasisakyta nutartyje.
19. Atsiliepime į atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Net ir nepripažinus Reikalavimo perleidimo sutarties niekine ir negaliojančia, pareiškėjos finansinis reikalavimas negalėtų būti tvirtinamas, nes UAB „Baldų meistras“ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę. Reikalavimo teisės sutartis reiškia realiai neegzistuojantį reikalavimą.
19.2. Atsakovės nemokumo administratorė, kaip jau ne kartą darė atsakovės bankroto byloje, priešingai atsakovės ir jos kreditorių interesams, siekia, kad būtų patvirtintas subjektyviai pasirinkto kreditoriaus finansinis reikalavimas. Netiesioginiams įrodymams nemokumo administratorė priskiria specialisto išvadą, surašytą net nesusipažinus su bendrovės dokumentais, kurie tuo metu buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, baldų brėžiniais, vizualizacijomis ir detalizacijomis, kuriose nėra nurodyta net autorių, bei nuotraukomis, iš kurių negalima padaryti išvados nei ar tie baldai buvo pagaminti, nei kas ar kieno užsakymu juos pagamino. Nemokumo administratorė sugebėjo surasti nedidelę dalį aktų, kurie sutampa su pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ir visiškai nevertindama mokestinio ginčo metu nustatytų aplinkybių, bei to, kad pati rado tik nedidelę dalį dokumentų, vis tiek prašo tvirtinti visą finansinį reikalavimą be apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių. Nemokumo administratorė, manydama, kad atsakovė iš dalies atsiskaitė už baldus, net neprašo sumomis, kurias nemokumo administratorė laiko mokėjimais už baldus, mažinti pareikštą reikalavimą. Nemokumo administratorė ignoruoja aplinkybes, nustatytas mokestino patikrinimo ir mokestinio ginčo metu dėl to, kad UAB „Baldų meistras“ tiesiog neturėjo resursų pagaminti tokį kiekį baldų, už kurį atsakovė turėtų sumokėti pagal PVM sąskaitas faktūras, pateiktas šioje byloje.
20. Atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Baldų meistras“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
20.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, rėmėsi į bylą pateiktais dokumentais. Pareiškėjai kilo pareiga pagrįsti reiškiamą finansinį reikalavimą, kurio nepagrįstumą pirmosios instancijos teismas konstatavo, remdamasis VMI atlikto mokestinio patikrinimo dokumentais ir įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, nesprendžiant dėl UAB „Baldų meistras“ teisių ir pareigų.
20.2. Aplinkybė, kad teismas padarė išvadą, jog atsakovė nebuvo skolinga UAB „Baldų meistras“, nesudaro pagrindo teigti, jog tokia nutartimi būtų nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Jei būtų laikoma, kad į bylą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo turi būti įtrauktas ir tariamą ar tikrą reikalavimo teisę perleidęs kreditorius, toks aiškinimas neatitiktų proceso ekonomiškumo principo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
21. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).
Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų priskiriami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
23. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį teismui nagrinėjant bylą, draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 25 punktas).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (60 punktas) padarė išvadą, kad 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjos ir UAB „Baldų meistras“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą UAB „Baldų meistras“ materialiųjų teisių ir pareigų, pripažindamas 2017 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia. Tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK 266 straipsnio nuostatas: bylą nagrinėjančiam teismui nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
26. Šis procesinis pažeidimas (CPK 266 straipsnis) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujo suinteresuoto asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš naujo nagrinėjant bylą, procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas, sudarant galimybę suinteresuotam asmeniui UAB „Baldų meistras“ realizuoti procesines teises CPK nustatyta tvarka.
28. Suinteresuotas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai dalyvaujantys byloje asmenys nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą suinteresuotu asmeniu tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi suinteresuotąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis suinteresuoto asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi, suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
30. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip suinteresuotas asmuo, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su suinteresuoto asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
31. Suinteresuotų asmenų instituto tikslas civiliniame procese – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Suinteresuoti asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti, įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Suinteresuoti asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) daro įtaką jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
32. Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į bylos nagrinėjimą UAB „Baldų meistras“, su kurios materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes UAB „Baldų meistras“ ir dalyvaujantiems byloje asmenims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai išnagrinėta pagal civilinio proceso taisykles, ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 266 straipsnis), todėl byla galimai buvo išnagrinėta neteisingai.
34. Nustatytas proceso teisės pažeidimas, siekiant neriboti dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
35. Pripažinus absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.
36. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus skundžiamą nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, apeliantams grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
37. G. Š. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 73 Eur žyminį mokestį už pareiškėjos Bulgarijos individualios ribotos atsakomybės bendrovės „MAKANE–2005 LTD“ atskirąjį skundą.
38. Apeliantė UAB „Baldų meistras“ (juridinio asmens kodas 302752691) ir nemokumo administratorė UAB „Lideres“ (juridinio asmens kodas 302672633) sumokėjo po 55 Eur žyminio mokesčio už atskiruosius skundus.
39. Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti G. Š. (duomenys neskelbtini) už pareiškėjos Bulgarijos individualios ribotos atsakomybės bendrovės „MAKANE–2005 LTD“ atskirąjį skundą sumokėtą 73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Baldų meistras“ (juridinio asmens kodas 302752691) ir nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Lideres“ (juridinio asmens kodas 302672633) po 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Neringa Švedienė