Administracinė byla Nr. eA-3527-1047/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03476-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. H. S. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38728 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2283 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvoje, nutarė išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) jis paliko dėl to, kad (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis atsakovui nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir priežastis dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje, tačiau atsakovas jo prašymo išsamiai neišnagrinėjo, netyrė grasinančių laiškų, grasinimų realumo. Todėl pareiškėjas nesutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas akcentavo, kad jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas neįvertino šių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo teigimu, ta aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija neužtikrino jo teisės būti išklausytam, nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik nurodė, jog sprendimai yra teisėti dėl to, kad jis neturėjo teisės kirsti sieną. Pasak pareiškėjo, vien toks veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė pareiškėjui iš esmės yra siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar pareiškėjo asmeninėmis savybėmis. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl buvo padaryta išvada, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
7. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo pasakojimą, buvo nustatyti esminiai trūkumai ir prieštaravimai. Pareiškėjas teigė, (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus ir miglotas. Pareiškėjas iš asmeninės patirties negalėjo pateikti išsamių detalių apie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra neįtikinamas, trūko informacijos ir detalių, kurios išreikštų tikrą asmeninę patirtį.
8. Atsakovas nurodė, kas Departamentas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Departamento Komisijos sprendimo dalį ta apimtimi, kuria Departamento Sprendimo 3 dalis dėl uždraudimo pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvą pripažinta pagrįsta, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. H. S. S. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21S38728 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21S38728 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2283 dalį dėl uždraudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
11. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad:
11.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Savo argumentus grindė laiškais, kuriuose, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini), nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
11.2. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 21S38728 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos.
11.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 6K-2283 atmetė ir konstatavo, kad ginčijamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
2. Teismas vertino, kad Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo pasakojimas dėl grėsmės grindžiamas abstrakčiomis, bendro pobūdžio aplinkybėmis ir bendro pobūdžio informacija, kuri nepagrindžia realios grėsmės pareiškėjui.
3. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini), tačiau nedetalizavo, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais, nenurodant jokių konkrečių aplinkybių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) taip pat išdėstytos abstrakčiai, nenurodant konkrečių šio įvykio detalių, nepateikiant sąsajų su (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės keitėsi, nes iš pradžių jis teigė, jog (duomenys neskelbtini), vėliau paminėjo, kad (duomenys neskelbtini), teigė, kad apie grasinimą sužinojo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo suteikti aiškios ir konkrečios informacijos apie grasinamą laišką parašiusius asmenis, laišką išsiuntusių žmonių tapatybes. Pareiškėjas tvirtino, jog (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo persekiojamas, tačiau nenurodė jokių konkrečių faktų, neatskleidė konkrečių jo persekiojimo kilmės šalyje atvejų ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui kilmės valstybėje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojami (duomenys neskelbtini), tačiau šiuose įrašuose neįmanoma įžvelgti paties pareiškėjo, taip pat smurto naudojimo prieš civilius ar pareiškėją. Teismas vertino, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojama (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl patiriamo persekiojimo ar grasinimų.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
7. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo dėl aukščiau aptartų argumentų pagrįstai buvo atmestas, taip pat pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika), teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.
8. Teismas akcentavo, kad Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas vertino, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo situacijai taikytina Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.
9. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punkto nuostatas, tai, kad pareiškėjui taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, kad šio asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Kadangi ginčijamo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pakeista ir terminas sutrumpintas iki 2 metų, teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant šį laikotarpį iki 2 metų.
10. Netenkinęs skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
11. Pareiškėjas A. H. S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. S. S. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
13. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini), todėl kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Savo argumentais pareiškėjas grindė laiškais, kuriuose (duomenys neskelbtini), nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini).
14. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) (dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA)), (duomenys neskelbtini) ataskaita, pagal kurią šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tačiau ši ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, be to, apibendrintoji informacija yra iki (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo. Todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.
15. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Todėl Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, nes dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo per teismo nustatytą terminą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad, vertinant pareiškėjo pasakojimą buvo nustatyti esminiai trūkumai – (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes, pagrįstai buvo konstatuota, kad jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Konvencijos prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti. Departamentas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame Sprendime, išvadas. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21S38728 bei Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2283 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.
19. Atsakovas Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.
22. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (2022 m. kovo 2 d. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą 2022 m. birželio 13 d. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino minėtą teismo sprendimą ir įpareigojo bylą išnagrinėti iš naujo), proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, Departamentas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei kaip (duomenys neskelbtini).
27. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.
28. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis.
29. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).
31. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
32. Dėl prieglobsčio prašytojo prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą, įformintą Sprendime ir pagr5stai rėmėsi EPPB pateikta ekspertine nuomone (toliau – ir Ekspertinė nuomonė), kuri yra neatskiriama Sprendimo dalis.
36. Pažymėtina, kad ekspertinėje nuomonėje aptariamas ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) aspektas. Pareiškėjas nei prašydamas prieglobsčio pirminėje apklausoje, nei apeliaciniame skunde šių aplinkybių nemini, jomis nesiremia, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, toliau dėl jų nepasisako.
37. Pareiškėjo papasakota istorija apie kylančią grėsmę buvo nenuosekli, prieštaringa ir nedetali, pareiškėjui apklausoje buvo užduoti patikslinamieji klausimai, prašyta paaiškinti jo pasakojimo prieštaravimus, tačiau teikiant paaiškinimus prieštaravimai nepašalinti, pareiškėjo pasakojimas ėmė kisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teiginiai apie (duomenys neskelbtini) buvo migloti ir jiems trūko asmeninių detalių. Pareiškėjas negalėjo pateikti išsamių teiginių apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai atmestas kaip nepatikimas, nes jis nenuoseklus, prieštaringas. Pareiškėjas negalėjo patikslinti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojime buvo nesutapimų, dėl (duomenys neskelbtini), atkreipus dėmesį į prieštaravimus, pareiškėjas negalėjo jų paaiškinti, nežinojo. Pareiškėjas negalėjo įvardyti pagrįstų nusitaikymo į jį priežasčių. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės keitėsi, nes iš pradžių jis teigė, jog (duomenys neskelbtini), vėliau paminėjo, kad (duomenys neskelbtini), teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybė, esant poreikiui, negalėjo užtikrinti veiksmingos apsaugos.
38. Pareiškėjo pateikti įrodymai buvo įvertinti tiek Ekspertinėje nuomonėje, tiek Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendime ir šiam vertinimui teisėjų kolegija pritaria: nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurių autentiškumu nėra galimybės įsitikinti, neįmanoma įžvelgti paties pareiškėjo, taip pat smurto naudojimo prieš civilius ar pareiškėją. Jie nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl patiriamo persekiojimo ar grasinimų, jų priežasčių, tikslų ir realumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nepatikimi, o grasinimo faktas – nenustatytas, todėl nenustatyta ir objektyvi grėsmė, kylanti pareiškėjui kilmės valstybėje iš valstybinių subjektų dėl konvencinių priežasčių.
39. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo paaiškinimui, kuriuo jis grindžia savo prieglobsčio prašymą, trūksta konkretumo, nuoseklumo, kad būtų galima prieiti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę, jo gyvybei grėstų pavojus. Pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.
40. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas rinkdamas informaciją apie kilmės valstybę, nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad apskritai civiliams negresia būti asmeniškai paveiktiems saugumo situacijos konkrečioje srityje. Pažymėtina, kad pareiškėjas, palikęs kilmės valstybę, išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau buvo grįžęs į kilmės valstybę. Taip pat buvo atsižvelgta į pareiškėjo individualią situaciją, kad ji nepasižymi jokiais riziką didinančiais asmeniniais elementais, dėl kurių jam grėstų rimtos žalos rizika, jei jis grįžtų į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, bei į tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti sprendžiant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Taigi teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nesurinkta kilmės valstybės informacija, nes bylos medžiaga įrodo priešingai. Ekspertinėje nuomonėje aiškiai nurodyta surinkta kilmės valstybės informacija, jos šaltiniai, daromos išvados, ar kilmės valstybės informacija atitinka pareiškėjo pasakojimą. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. H. S. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Beata Martišienė
Iveta Pelienė