Byla Nr. T-25-946/2021

      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19486-2019-3

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                          2.5.14.1; 2.1.10.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 22 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. G. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. priimtu nutarimu Nr. 95-742 nutarta taikyti nuteistajam J. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 9 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 74 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, šią riziką nuteistasis kryptingai mažina, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų nefiksuota, elgesyje šiuo metu stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje nuo 107 balų sumažėjo iki 74 balų. Nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį bei darbą buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis atsiliepime dėl nuteistojo J. G. lygtinio paleidimo prašo netvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam J. G. nutarta taikyti lygtinį paleidimą.

Komisijos nutarimą taikyti J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

J. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirti 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme, paskirta 5 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu skirta bausme, skirta 5 m. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. 11 mėn. laisvės atėmimo.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 9 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. 

Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 74 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis J. G. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam ne kartą buvo atidėtas, taip pat nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie J. G. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą.

Spręsdamas dėl nuteistojo J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už pavyzdingą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas, dirba, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis bausmės atlikimo laiku du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartą - jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir nors drausminės nuobaudos už šiuos pažeidimus nebuvo skirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju J. G. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu, juo labiau, turint omenyje, jog anksčiau nuteistasis taip pat buvo teistas, todėl jo nepaklusimas pataisos įstaigoje nustatytoms taisyklėms net esant itin griežtai elgesio kontrolei, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia J. G. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos bei jau minėta informacija apie teisės pažeidimus. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą linkęs ignoruoti; linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai; kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo; supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti tinkamų alternatyvų; neapgalvoja savo veiksmų pasekmių; apie savo tikslus kalba nekonkrečiai; nesugeba suprasti galimų savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumų; linkęs pasitikėti savo sveiku protu ir asmeniniu patyrimu; vis dar apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 74 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 88 balų, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas skaičius dinaminių balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama J. G. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 95-742 taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                              Arūnas Purvainis