Administracinio nusižengimo byla

        Nr. A5.-53-1065/2019

        Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00201-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1;  1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3; 21.14.9.

                                                          (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. birželio 10 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Juknienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, - atstovams J. G. ir K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio M. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, dirbančio UAB „T“ direktoriumi, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, neteisto,

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. M. k., L. sen., Pakruojo r., Šiauliai, UAB „T“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas nuostatas, kadangi nebuvo pakankamai rūpestingas, neužtikrino, jog UAB „T“ veikla būtų organizuojama tinkamai, kad darbuotojai R. P., esant darbo sutarties požymiams, būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, nustatyta tvarka ir laiku apie darbo pradžią pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 13 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei darbuotojų paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. L., Pakruojo r. sav., dirbo UAB „T“ priklausančioje kavinėje. R. P. nurodė, kad superka kavinei reikalingus produktus, suplauna indus, valo patalpas. Dirba kiekvieną dieną po 1-1,5 valandos. Tarėsi dėl minimalaus darbo užmokesčio. R. P. dirbo darbdavio naudai, tačiau, esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Darbo sutartis su R. P. taip pat nebuvo pasirašyta. Bendrovės direktorius, būdamas atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., leido dirbti UAB „T“ priklausančioje kavinėje, nustatyta tvarka nesudarius darbo sutarties raštu. Minėtu laikotarpiu darbuotoja R. P. dirbo nelegaliai, negalėjo pasinaudoti dirbančiam asmeniui priklausančiomis teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, nes nelegalus darbus truko nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalys numato, kad būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria drausmines nuobaudas. Pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad bendrovės vadovas E. M. neužtikrino, kad R. P. jo vadovaujamoje bendrovėje pradėtų dirbti tik nustatyta tvarka sudarius su juo darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą. Dėl E. M. veiksmų R. P. negalėjo pasinaudoti dirbančiam asmeniui priklausančiomis teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, nes nelegalus darbus truko pakankamai ilgą laiką.

Bendrovės direktoriui, keliami itin aukšti reikalavimai. Sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio - veiksmų ar neveikimo tam tikroje situacijoje, dėl jo suvokimo, kaip reikėtų veikti, dėl jo galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas jo statuso. Asmuo einantis direktoriaus pareigas, privalo būti susipažinęs su AB įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta atsakomybe organizuojant kasdieninę bendrovės veiklą, priimant į darbą ir atleidžiant darbuotojus, sudarant ir nutraukiant su jais darbo sutartis, žinoti, bendrovės vadovo, elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suvokti, kaip turi būti elgiamasi, kokie veiksmai gali būti atliekami konkrečiose situacijose, taigi jo elgesys - veiksmai ar neveikimas, laikytini sąmoningu valiniu pasirinkimu ir kvalifikuotini kaip tyčia.

E. M. neužtikrino, kad darbuotoja R. P. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė J. G. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apsilankius kavinukėje L., kuri priklauso UAB „T“, buvo rasta darbuotoja dirbanti šioje kavinėje, konkrečiai virtuvėje, dirbanti nesudarius darbo sutarties, pažeidžiant įstatymą, nesilaikant nustatytų taisyklių, tai R. P.. Jinai nurodė, kad superka reikalingus produktus, plauna indus, patalpas ir kad dirba kiekvieną dieną nuo 1 iki 1,5 valandos. Taip pat paminėjo, kad pavykus kavinei dirbti ir pritraukti klientūros, bus įdarbinta, kad tarėsi dėl minimalaus darbo užmokesčio. Taigi, realiai atlikdama darbo santykius, susitarusi dėl darbo užmokesčio, tačiau nebuvo nei sudaryta darbo sutartis, nei pranešta Sodrai. Prašo E. M. pripažinti kaltu ir skirti sankcijoje numatytą nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su padarytu nusižengimu sutinka. Užmokesčio jai nemokėjo, nes gyvena kartu keturi metai, yra sugyventiniai. Jis neįsivaizdavo, kad ką nors čia pažeidžia, nes anksčiau turėjo įmonę ir šeimos nariai galėdavo padėti, o čia su uždarąja akcine bendrove yra kitaip. Bendrovėje dirba penki darbuotojai, veikla kavinė – užkandinė. Nežino, ar tuomet ji darbavosi, ji jam padeda, klientų neaptarnauja. Lėkštes suplauna, kai ką nuperka. Ten antrame aukšte yra kambariukas, kuriame jie gyvena. Kai kavinukė atsidarė, tai ir padėdavo. Kavinukę atidarė lapkričio mėnesį. Padarė pažeidimą, gailisi, kad taip pasielgė.

Liudytoja R. P. parodė, kad šiuo metu gyvena kartu su E. M.. Turi vieną patalpą, kurioje laikas nuo laiko gyvena. Kavinė buvo atidaryta, kad sukurti darbo vietą. Ji, praradusi darbą, atvyko į tą kraštą gyventi. Lapkričio 3 d. buvo atidaryta kavinė. Eidavo susipažinti su darbo specifika ir pavalgyti, suplaudavo indus, reikėjo susipažinti ir su moteriškėmis susibendrauti. Tą dieną, kai atvyko darbo inspekcija, buvo atėjusi pavalgyti. Kavinėje tikrai dirbo, paaiškinime parašė, ką ten dirbo. Atlygio už tokį darbą negavo, kadangi skaitė, kad yra bendra. Šiuo metu yra įdarbinta. Nemano, kad tai buvo darbas, tai buvo pažintinis buvimas. Gruodžio mėnesį kavinės darbo valandos buvo nuo 11 val. iki 18 val., virėjos dirbo kiek ilgiau. Meniu sudaro virėja. Produktus supirkdavo abu, važiuodavo į parduotuves kartu. Tiesioginio atlyginimo negaudavo. Kai pradėjo kavinė dirbti, jokios naudos negaudavo. Reikėjo padirbti ir pasižiūrėti, ar veikla apsimoka. Kavinėje būdavo kaip kokią dieną, kartais visai neatvažiuodavo. Atvykimo tikslo, kad kažką dirbti – nebūdavo. Nelabai laiko, kad čia yra darbas.

Liudytoja Z. R. parodė, kad dirba UAB „T“ buhaltere. Jos darbo vieta namuose, dirba nuotoliniu būdu, kavinėje nebūna, kartais nueina kavos atsigerti. Darbą kavinėje organizuoja pats savininkas. Savininkas superka maistą. Inventorizaciją atlieka savininkas ir virėjos.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirbo UAB „T“ barmene iki šių metų balandžio mėnesio. Kavinėje dirbo ji ir virėja D. Virėja surašydavo ko trūksta, paduodavo savininkui arba R. ir jie supirkdavo. Visus reikalus derindavo su savininku, būdavo kad ir abu atvažiuodavo. R. P. yra šefo draugė, taip ir pažinojo. Būdavo, kad atvažiuodavo pavalgyti, bet kiekvieną dieną nebūdavo. Ji asmeniškai kavinei nevadovavo. Kai atvyko darbo inspekcija, buvo išėjusi iš darbo, ji atvažiavo ryte, pašnekėjo su R. ir ją išleido.

Teismas

konstatuoja:

ANK 95

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, be to ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. kaltę, be jo paties savo kaltės pripažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, paaiškinimai, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai.

Nors teismo posėdžio metu R. P. nurodė, kad nevertina savo buvimo kavinėje ir prisidėjimo prie jos veiklos, kaip darbo, tačiau duodama pirminį paaiškinimą nurodė, kad superka kavinei reikalingus produktus, suplauna indus, valo patalpas. Su darbdaviu tarėsi dėl minimalaus dydžio darbo užmokesčio. Liudytoja R. B. paaiškino, kad esant darbo priemonių (produktų) poreikiui, virėja, sudariusi sąrašą, paduodavo jį arba E. M., arba R. P..

Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad E. M. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).

            Skiriant administracinę nuobaudą E. M., atsižvelgtina į jo padarytos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. M. kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokio pobūdžio nusižengimą E. M. padarė pirmą kartą, nusižengimas padarytas ne piktybiškai, nesant didelio masto, o faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė.

Taip pat negalima neįvertinti ir to fakto, kad R. P. yra E. M. sugyventinė, t. y. šeimos narys, kuri paprašyta E. M., sutiko jam padėti, nes laikė, kad kavinės verslas yra jų bendras. Taigi, nepadaryta didelės žalos paties darbuotojo interesams. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta nors ir minimali 1000 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog yra pagrindo tikėti, kad E. M. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, bus įgyvendinti ir pasiekti, paskiriant E. M. mažesnę baudą, nei numatytas sankcijoje už padarytą nusižengimą baudos minimumas, todėl jis baustinas 400 eurų bauda (ANK 25, 32, 34–36 straipsniai).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635–637, 646 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi, 676 straipsniu,

n u t a r ė :

            E. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jį nubausti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 18095626620). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė