Civilinė byla Nr. 2S-1031-587/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10183-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2;

3.2.8.3; 3.3.2.5

(S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbigas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties ir 2023 m. birželio 7 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbigas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transbigas“ (toliau – ieškovė, darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, priteisiant ieškovei iš atsakovo A. V. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 2 500 Eur žalą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Atsakovas 2023 m. balandžio 24 d. pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o 2023 m. birželio 5 d. prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą.

4.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pateiktas nesutinkant su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-1096/2022, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro darbuotojo padaryta žala įmonei, 2022 m. gegužės 17 d. pareiškimą, kuriuo prašoma išieškoti žalą iš darbuotojo, byloje pateikė darbdavys. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-2525 priimtas 2022 m. birželio 7 d. Kitoje darbo ginčų komisijos nagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022, kurioje reikalavimus buvo pateikęs darbuotojas, 2022 m. liepos 5 d. šalys sudarė taikos sutartį. Šios taikos sutarties 3 punkte yra nurodoma, kad darbuotojas pareiškia, kad atsisako kitų reikalavimų šioje byloje; šalys pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. 

5.       Teismas vertino, kad, sudarydamos sutartį, šalys žinojo apie visus abipusius reikalavimus, kurie kilo iš darbo teisinių santykių – darbuotojas turėjo reikalavimo teisę į neišmokėtas dienpinigių sumas, darbdavio reikalavimas priteisti žalą buvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje ir dėl jo buvo priimtas sprendimas, su kuriuo nesutikdamas darbdavys turėjo teisę kreiptis su ieškiniu į teismą iki 2022 m. liepos 7 d., kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje. Teismas konstatavo, kad, sudarydamos taikos sutartį, šalys jau buvo pareiškusios suformuluotus reikalavimus, kurie kilo iš darbo teisinių santykių. Teismas 2022 m. liepos 5 d. taikos sutarties formuluotę aiškino kaip apimančią visus turtinius, neturtinius ir bet kokius reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių (kaip ir nurodė šalys 2022 m. liepos 5 d. taikos sutarties 3 punkte), taigi įskaitant reikalavimą pareikštą nagrinėjamoje byloje.

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės 2 814,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, kai šalys ginčą jau buvo išsprendusios taikos sutartimi. Ieškovė yra verslo subjektas, kurio atstovai – profesionalūs teisininkai, atsakovo atstovė – Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, kuri yra Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso narė. Pastaroji pavedė advokatui atstovauti jos ir atsakovo interesus civilinėje byloje, turėjo pirmosios instancijos teisme 1 400,25 Eur išlaidų, apeliacinės instancijos teisme 1 400,25 Eur išlaidų, taip pat 14,25 Eur išlaidų už vertimus. Teismas nusprendė, kad atsakovo turėtos 1 400,25 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nurodytų dydžių, o 1 400,25 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio. Teismas, nustatęs, kad byloje atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėjo Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, atsakovo bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl būtinybės gintis teisme dėl pareikšto ieškinio, jos yra pagrįstos, priteisė Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės 2 814,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.        Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nes civilinė byla yra nagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ir nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovo prašymas dėl darbo užmokesčio priteisimo. Ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo buvo reiškiamas pagal darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-9837/2022 ir neturi sąsajų su darbo byla Nr. APS-2-10397/2022, kurioje šalys sudarė taikos sutartį.

1.2.                       Teismas nevertino, kad reikalavimai darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022 (dėl neišmokėto darbo užmokesčio) ir darbo byloje Nr. APS-131-9837/2022 (dėl žalos atlyginimo) nėra tapatūs, skirtingas yra ir pagrindas, ir įrodinėjimas. Sudarant taikos sutartį darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022, negalėjo būti atsisakoma žalos atlyginimo reikalavimo, nes žalos priteisimo klausimas nebuvo jos nagrinėjimo dalyku, o ginčas dėl žalos atlyginimo jau buvo nagrinėjamas teisme.

9.       Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbuotojui pateikus prašymą dėl su darbo santykiais susijusios nepriemokos priteisimo, darbdavys nuo darbuotojo pateikto prašymo gynėsi, nurodydamas, kad neatsiskaitė su darbuotoju, nes jis padarė nuostolių darbdaviui, todėl, sudarydamos taikos sutartį, šalys žinojo apie visus abipusius reikalavimus, kurie kilo iš darbo teisinių santykių.

2.2.                       Ieškovė yra verslo subjektas, atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl jai yra žinomos aiškiai negalimo ieškinio pasekmės.

10.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildomą nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su byla Nr. 2-17598-1126/2023.

3.2.                      Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už apeliacinėje instancijoje gautas teisines paslaugas, kurios nėra susijusios su civiline byla Nr. 2-5499-1126/2023.

3.3.                      Bylinėjimosi išlaidų priteisimas Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atstovavimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, nėra numatyta, jog yra suteikiama teisė perįgalioti atstovavimą kitam asmeniui.

11.       Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-17598-1126/2022 ir nagrinėjama byla yra ta pati byla. 2022 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17598-1126/2022 nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-188-638/2023 panaikino 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tą padarius, bylai buvo suteiktas kitas numeris.

4.2.                      Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo rezultatas.

4.3.                      Atsakovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys. 2020 m. lapkričio 5 d. atstovavimo sutartyje yra sutarta, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga advokatui G. B. paveda atstovauti jai ir jos nurodytiems asmenims.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis nutraukta civilinė byla ir atsakovui iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Atsakovas paskirto teismo posėdžio dieną apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – atsakovo paaiškinimą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nauji įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, ieškovė neturėjo galimybės dėl jų priėmimo pareikšti savo nuomonę, naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, jie nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, atsisako priimti atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

Dėl 2023 m. gegužės 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15.       Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. vasario 14 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pas atsakovę dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2022 gegužės 2 d. Darbo ginčų komisijoje darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022 buvo nagrinėjamas atsakovo prašymas išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais. 2022 m. liepos 5 d. darbo ginčų komisijai buvo pateikta patvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Iš darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties matyti, kad ja šalys susitarė, jog ieškovas (šioje byloje atsakovas) atsisako darbo ginčų komisijai pateiktų reikalavimų, o atsakovė (šioje byloje ieškovė) įsipareigoja per 30 darbo dienas nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos, bankiniu pavedimu sumokėti ieškovui (šioje byloje atsakovui) 1 000 Eur dienpinigių (taikos sutarties 1 punktas). Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad ieškovas (šioje byloje atsakovas) pareiškia, kad atsisako kitų reikalavimų šioje byloje; šalys pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių.

16.       Ieškovė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022 nebuvo nagrinėjamas žalos atlyginimo priteisimo iš darbuotojo klausimas, kita vertus, iš darbo ginčų komisijai ieškovės pateikto 2022 m. birželio 28 d. atsiliepimo į darbuotojo prašymą turinio matyti, kad jame darbdavys nesutikimą atsiskaityti su darbuotoju visa apimtimi grindė tuo, kad, darbdavio teigimu, darbuotojas padarė darbdaviui 2 500 Eur žalą dėl nepristatyto krovinio ir 907,09 Eur žalą dėl transporto priemonės remonto. Taip pat darbdavys nurodė, kad jis dalį žalos (20 proc.) išskaičiavo iš darbuotojui mokėtinų sumų, o dėl 2 500 Eur žalos priteisimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją (darbo byla Nr. APS-131-9837/2022). Darbdavys atsiliepime pažymėjo, kad darbuotojas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jo turimo turto vieta nėra žinoma, todėl yra komplikuotas išieškojimas, kai žalos suma bus priteista. Jeigu darbo ginčų komisija nuspręstų, kad darbdavys nėra atsiskaitęs su darbuotoju visa apimtimi, turėtų būti atsižvelgiama į tai, dėl kokių aplinkybių yra galimai neatsiskaityta su darbuotoju.

17.       Taigi, nors darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022 nebuvo nagrinėjamas žalos atlyginimo priteisimo iš darbuotojo klausimas, tačiau būtent šioje byloje darbdavys kaip neatsiskaitymo su darbuotoju pagrindą nurodė darbuotojo, kaip teigė darbdavys, padarytą 2 500 Eur žalą, akcentavo šios žalos išieškojimo iš darbuotojo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, sudėtingumą. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sudarydamos taikos sutartį, šalys žinojo apie visus abipusius reikalavimus, kurie kilo iš darbo teisinių santykių ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutartis buvo sudaryta taip, kad būtų pasiektas konsensusas dėl abiejų šalių reikalavimų. Tą patvirtina taikos sutarties 3 punkte esantis patvirtinimas ir įsipareigojimas, kad šalys ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Tai, kad ieškovė 2022 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, kurį buvo atsisakyta priimti 2022 m. liepos 8 d. nutartimi, nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių reikalavimai nėra susiję ir taikos sutartimi jie nebuvo išspręsti. Pakartotinai į pirmosios instancijos teismą ieškovė kreipėsi tik 2022 m. liepos 21 d., t. y. jau po šalių susitarimo ateityje nebereikšti jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, sudarymo. Vien aplinkybė, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje atskirai nebuvo įvardyta, jog šalys susitarė ir dėl darbdavio reikalavimo darbuotojui dėl žalos atlyginimo priteisimo, savaime nereiškia, kad dėl to apskritai nebuvo susitarta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygos išdėstytos aiškiai ir konkrečiai, jos teikia pakankamą pagrindą spręsti, jog šalys, sudarydamos šią taikos sutartį, susitarė dėl visų su darbo santykiais susijusių reikalavimų, t. y. tiek dėl darbuotojo, tiek dėl darbdavio reikalavimų, o darbdavio kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo priteisimo nepaneigia šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

18.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje civilinėje byloje ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 2 500 Eur žalos atlyginimo priteisimo buvo išspręstas šalių sudarytoje ir darbo ginčo komisijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje bei nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad šalių sudaryta taikos sutartis nebuvo ginčijama, ieškovė atskirajame skunde šalių sudarytos taikos sutarties taip pat nekvestionuoja, todėl vien ieškovės netinkamas taikos sutarties aiškinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

19.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 2023 m. birželio 7 d. papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

21.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).

22.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi iš esmės konstatavo, kad tarp šalių nebuvo ginčo, o kartu ir prielaidų inicijuoti teisminį procesą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paduodama ieškinį, ieškovė prisiėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą nutraukti civilinę bylą, turėjo išspręsti atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

23.       CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

24.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, todėl darytina išvada, kad 2023 m. birželio 7 d. papildoma nutartis priimta pagrįstai.

25.       Ieškovė atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai.

26.       CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

27.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

28.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo interesams byloje pagal 2020 m. liepos 31 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2020 m. lapkričio 5 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatas G. B., kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs 2022 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą Nr. AKV0011064 už dokumentų vertimą 14 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2022 09 29 1 400 Eur sumai, 2023 m. vasario 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023 02 03 1 400 Eur sumai, įrodymus apie 0,75 Eur išlaidas už mokėjimo pavedimus, taip pat mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad už atsakovui suteiktas atstovavimo paslaugas sumokėjo Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, kurios narinė organizacija yra Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga. Reikalavimas atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas pirmosios instancijos teismui pateiktuose prašymuose. Ieškovė neginčija, kad atsakovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai, laikydamasis CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, įgyvendino teisę kreiptis dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, nutraukęs ieškovės nepagrįstai iškeltą civilinę bylą, turėjo pagrindą spręsti dėl nurodytų išlaidų priteisimo iš ieškovės.

29.       Ieškovė atskirajame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu priteisti iš ieškovės civilinėje byloje Nr. 2-17598-1126/2023 turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusius ieškovės atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

30.       Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, civilinė byla Nr. 2-17598-1126/2022 ir civilinė byla Nr. 2-5499-1126/2023 yra byla dėl to paties šalių ginčo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-17598-1126/2022, paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovė dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-188-638/2023, patenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jai buvo suteiktas Nr. 2-5499-1126/2023. Pastaroji byla buvo nutraukta 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priteisti iš ieškovės civilinėse bylose Nr. 2-17598-1126/2022 ir Nr. 2-5499-1126/2023 atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir teisingas.

31.       Ieškovė atskirajame skunde nurodo nesutinkanti ir su bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme byloje Nr. 2S-188-638/2023, priteisimu.

32.       Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi patenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nepaisant to, kad ieškovės atskirasis skundas buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas atsakovo šioje byloje turėtas atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas priteisė iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra pagrįstas ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021). Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

34.       Kadangi ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas nepagrįstu ir dėl to civilinė byla buvo nutraukta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent ieškovė, pareiškusi nepagrįstą ieškinį, yra atsakinga už atsakovo šio proceso metu (įskaitant ir tarpinį apeliacinį procesą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.       Ieškovė atskirajame skunde kvestionuodama pirmosios instancijos teismo priimtos papildomos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nekelia klausimo dėl atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio Rekomendacijų kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

36.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su bylinėjimosi išlaidų priteisimu susijusias aplinkybes, ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą papildomą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskiruosius skundus atmetus, ieškovės apeliaciniame procese turėtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovą apeliaciniame procese atstovavęs advokatas G. B. 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui duomenis apie 1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias pasitelkdama advokatą turėjo atsakovą atstovavusi Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, taip pat 67 Eur vertimo išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Papildomas 0,29 Eur ir 0,25 Eur sumas advokatas prašė priteisti kaip komisinį mokestį už mokėjimo pavedimus, kuriais advokatui pervestos minėtos sumos.

38.       Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, aplinkybė, kad atstovavimo išlaidas faktiškai patyrė ne atsakovas, o nedalyvavęs byloje asmuo – profesinė sąjunga, nėra kliūtis teismui vertinti į bylą nustatytu terminu pateiktus dokumentus dėl atsakovui suteiktos advokato teisinės pagalbos, jai apmokėti skirtų išlaidų dydžio ir spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo. Atsakovo turėtos 1 400 Eur išlaidos už dviejų atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto dydžio (1 959,9 Eur × 0,4 × 2 = 1 567,92 Eur), todėl atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės priteisiamas 1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas. Prašymas dėl papildomos 0,29 Eur sumos priteisimo taip pat tenkinamas, kadangi šios išlaidos atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytų būtinųjų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų sampratą. Atsakovo prašymas priteisti 67 Eur išlaidas už atsakovo paaiškinimo vertimą ir 0,25 Eur už mokėjimo pavedimą netenkinamas, kadangi atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas, kurio vertimo išlaidas prašoma priteisti, nebuvo priimtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį ir 2023 m. birželio 7 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbigas“, juridinio asmens kodas 305244513, atsakovo A. V. atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512523, 1 400,29 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų 29 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Lina Žemaitienė