Civilinė byla Nr. 2-376-370/2017

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00234-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-63-280/2016, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo K. P. finansinį reikalavimą R. K. firmos „Floribunda“ bankroto byloje, pagal bankroto administratorės prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi R. K. firmai „Floribunda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras (nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 19 d.). Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. 2016-08-29 prašymu bankroto administratorė teismo prašė: 1) patvirtinti patikslintą A. B. 2 420,49 Eur dydžio finansinį reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad 2016-07-27 jai sumokėta 1 450,91 Eur; 2) patikslinti A. P. 2 420,49 Eur dydžio finansinį reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad dalį jo reikalavimo patenkino antstolis iki bankroto bylos iškėlimo; 3) įtraukti į pirmosios eilės kreditorių sąrašą K. P. su 1 702,79 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 4) įtraukti į antrosios eilės kreditorių sąrašą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos su 1 450,91 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, atsižvelgiant į tai, kad ji pervedė tokio dydžio sumą atsiskaityti su A. B. iš Garantinio fondo; 5) įtraukti į kreditorių sąrašą VMI prie FM su 539,33 Eur dydžio finansiniu reikalavimu pagal vykdomuosius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino bankroto administratorės prašymų patvirtinti kreditorių VMI prie FM ir K. P. finansinių reikalavimų; patvirtino patikslintą A. B. 2 420,49 Eur dydžio finansinį reikalavimą, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie FM 1 450,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą; netenkino prašymo patikslinti kreditoriaus A. P. patikslintą reikalavimą.
4. Teismas, pasisakydamas dėl K. P. finansinio reikalavimo R. K. firmos „Floribunda“ bankroto byloje tvirtinimo, nustatė, kad K. P. finansinis reikalavimas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi nebuvo patvirtintas, nes K. P. nebuvo  pateikęs įstatymo nustatyta tvarka prašymo dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą, nors K. P. turėjo būti ir buvo bankroto administratorės informuotas apie teismo posėdį, vykdant teismo įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. savo reikalavimą bankroto administratorei pateikė tik 2016 m. birželio mėn., kai reikalavimai turėjo būti pareikšti dar 2014 m., nenurodydamas jokių priežasčių, dėl kurių reikalavimų nereiškė teismo nustatytu terminu ir tuo metu, kai buvo sprendžiama dėl darbuotojų reikalavimų pagal administratorės pranešimą, konstatavo nesant pagrindo tvirtinti K. P. pavėluotai pareikšto finansinio reikalavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Apeliantas K. P. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti K. P. finansinį reikalavimą R. K. firmos „Floribunda“ bankroto byloje; 2) patvirtinti K. P. 1 702,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą; 3) išreikalauti iš bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įrodymus, patvirtinančius K. P. 1 702,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
6. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Apelianto finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi. Šis finansinis reikalavimas nebuvo ginčijamas bankroto administratorės, o buvusi įmonės savininkė R. S. atskirajame skunde dėl šios nutarties ne ginčijo, o tik patikslino K. P. finansinio reikalavimo dydį. Teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi nepatvirtino apelianto finansinio reikalavimo, neatsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat neįvertinęs, kad byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių apie apelianto faktinį darbą įmonėje bei apie neišmokėtą darbo užmokestį ir jo dydį. Teismas, abejodamas finansinio reikalavimo pagrįstumu, privalėjo imtis visų priemonių  abejonėms pašalinti – įpareigoti bankroto administratorę pateikti teismui reikalingus dokumentus, patvirtinančius apie darbą įmonėje ir išmokėtas sumas.
2. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliantas iš bankroto administratorės nėra gavęs nei pranešimo apie iškeltą bankroto bylą, nei duomenų apie paskaičiuotas, bet neišmokėtas sumas, taip pat, kad privaloma pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei pranešimo apie 2016 m. sausio 22 d. įvykusį teismo posėdį. Apie tai, kad privaloma pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo apeliantas sužinojo tik 2016 m. birželio mėn., kai buvo susisiekta su R. S. dėl darbo užmokesčio nemokėjimo. Prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktas tą patį mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių terminas pateikti finansinį reikalavimą buvo praleistas. Termino praleidimo priežastys, apelianto teigimu, turi būti vertinamos kaip pagrindas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (ĮBĮ 10 str. 9 d., 26 str. 1 d.).
3. Kreditoriaus reikalavimas gali būti patvirtintas kreditoriui nedalyvaujant teismo posėdyje (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Pagal ĮBĮ pareiga sudaryti įmonės kreditorių sąrašą ir jį pateikti teismui tvirtinti pavesta bankrutuojančios įmonės administratoriui, kuris pagal įmonės turimus dokumentus ir kreditorių pareikštus reikalavimus sudaro visų žinomų įmonės kreditorių sąrašą. Todėl nesutiktina, kad į kreditorių sąrašą negali būti įtrauktas kreditorius, nepareiškęs reikalavimo, nes tai gali būti padaryta pagal bankrutuojančios įmonės turimus dokumentus.
7. R. K. firmos „Floribunda“ bankroto administratorė atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą nurodo, kad K. P. 1 702,79 Eur dydžio finansinis reikalavimas turi būti tvirtinamas bankroto byloje, nepaisant to, kad apeliantas, teikdamas 2016 m. birželio 30 d. finansinį reikalavimą, nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nes skolos dydis nustatytas pagal turimus įmonės dokumentus.
8. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo R. K. firmai „Floribunda“ dieną įmonėje dirbo K. P., V. U., G. B., V. K., kurie bankroto administratorės 2014 m. sausio 22 d. įsakymu atleisti nuo 2014 m. vasario 13 d.
9. Bankroto administratorės teigimu,  apeliantui buvo žinoma apie iškeltą bankroto bylą, nes jis yra V. S. (R. S. sesers) vyras, be to, apeliantas per visą  bankroto procedūrą nebuvo susisiekęs su administratore, nesidomėjo bankroto procesu, finansinis reikalavimas gautas tik 2016 m. birželio 30 d., o jo tvirtinimo procesu aktyviai domėjosi tik įmonės savininkė R. S.. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis bei kiti dokumentai kreditoriams išsiųsti 2015 m. sausio 7 d. registruotais laiškais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Dėl rašytinių paaiškinimų

11. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-17 gauti atsakovės kreditoriaus V. K. paaiškinimai, kurie tos pačios dienos nutartimi priimti, o apeliantui ir atsakovės bankroto administratorei pasiūlyta pateikti atsiliepimus (paaiškinimus) į šio kreditoriaus paaiškinimus, tačiau nei iki nustatyto termino, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios teisme jokie šalių procesiniai dokumentai negauti.
12. V. K. paaiškinimuose teigia, kad K. P. jau 2014 m. rugsėjo 19 d. žinojo apie atsakovės bankrotą, apeliantas niekada faktiškai nedirbo pas atsakovę, R. S. bankroto administratorei nėra perdavusi visų dokumentų ir įmonės antspaudų. Dėl šių aplinkybių prašo K. P. atskirojo skundo netenkinti.
13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-30 gauti įmonės savininkės R. S. rašytiniai paaiškinimai, kurie, atsižvelgiant į jų turinį, priimami. Paaiškinimuose nurodomos aplinkybės dėl K. P. finansinio reikalavimo tvirtinimo atitinka apelianto poziciją, t. y. nurodoma, kad apie Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. vykusį posėdį nebuvo informuota nei ji, nei K. P., o procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami ne tuo adresu. V. K. minėtame teismo posėdyje, vykusiame žodinio proceso tvarka, dalyvavo ir teismui pateikė klaidingą informaciją apie tai, kad K. P. įmonėje nedirbo. Kitos R. S. paaiškinimuose nurodomos aplinkybės, grindžiamos pridėtais įrodymais, yra asmeninio pobūdžio, todėl laikytinos kaip neturinčios reikšmės sprendžiant klausimą dėl K. P. finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos ir įrodymų išreikalavimo

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje.
15. Apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus pateikė tiek bankroto administratorė, tiek V. K., tiek R. S.. Minėta, kad R. S. pridėti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su K. P. finansinio reikalavimo pagrįstumu, tačiau bankroto administratorės ir V. K. pridėti nauji įrodymai gali būti reikšmingi šios bylos teisingam nagrinėjimui, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais, todėl laikytina, kad jų pridėjimas prie bylos nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).
16. Atskirajame skunde teismo prašoma iš bankroto administratorės išreikalauti įrodymus, patvirtinančius K. P. 1 702,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Įvertinus bankroto administratorės kartu su atsiliepimu pridėtų naujų įrodymų turinį bei kitą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų tinkamai išnagrinėti bylą pagal apelianto atskirąjį skundą, todėl šis apelianto procesinis prašymas netenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi R. K. firmai „Floribunda“ iškelta bankroto byla, 2014 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas įmonės finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
18. Bankroto administratorė 2015 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti šių įmonės darbuotojų finansinius reikalavimus: 1) G. B. 1 619,51 Eur dydžio finansinį reikalavimą; 2) V. K. 2 161,9 Eur dydžio finansinį reikalavimą; 3) K. P. 1 146,32 Eur dydžio finansinį reikalavimą; 4) V. U. 2 233,2 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Bankroto administratorė nurodė, kad V. K., G. B., V. U. kreipėsi į bankroto administratorę dėl jų finansinių reikalavimų patvirtinimo, o skola K. P. nustatyta patikrinus įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.
19. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino ir patvirtino aukščiau nurodytų kreditorių finansinius reikalavimus įmonės bankroto byloje, nors pažymėjo, kad teismui nebuvo pateiktos jų darbo sutartys ar kiti įrodymai.
20. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis ir 2016 m. sausio 20 d. paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas dėl darbuotojų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo, atsižvelgiant į R. S. pateiktą atskirąjį skundą, taip pat bankroto administratorės pateiktą informaciją.
21. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintas 1 091,68 Eur dydžio G. B. finansinis reikalavimas, 1 147,17 Eur dydžio V. K. finansinis reikalavimas, 1 734,07 Eur dydžio V. U. finansinis reikalavimas. K. P. finansinį reikalavimą atsisakyta patvirtinti nurodant, kad jis nėra pareiškęs prašymo jį įtraukti į įmonės kreditorių sąrašą, į 2016-01-20 teismo posėdį neatvyko, nenurodęs priežasčių, taip pat byloje nesant tiesioginių įrodymų apie jam priklausančias sumas, o tie, kurie yra byloje, teismo vertinti kaip prieštaringi. Teismas nustatė, kad byloje dalyvaujančių asmenų (išskyrus R. S.) tvirtinimu, K. P. įmonėje apželdinimo darbininko pareigose nedirbo, o už faktiškai suteiktas paslaugas jam sumokėta.
22. Panevėžio apygardos teisme 2016-08-30 gautas bankroto administratorės 2016-08-29 prašymas dėl finansinių reikalavimų patikslinimo. Jame, be kita ko, nurodoma, kad buvo gautas K. P. finansinis reikalavimas, kuriame teigiama, kad atsakovė liko skolinga darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio, o, administratorės teigimu, buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina K. P. 1 702,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
23. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti K. P. finansinį reikalavimą, nurodydamas, kad K. P. ĮBĮ nustatyta tvarka nebuvo pateikęs prašymo dėl jo įtraukimo į finansinių reikalavimų sąrašą, 2016 m. sausio 20 d. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jo ir kitų darbuotojų reikalavimų pagrįstumas, nedalyvavo, nors apie posėdį žinojo (turėjo žinoti), o prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, pateikė praleidęs nustatytus terminus ir nenurodydamas priežasčių.
24. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta atsakovės bankroto byloje tvirtinti K. P. finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.

Dėl K. P. finansinio reikalavimo

25. CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
26. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str.4 d. 5 p.). Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas.
27. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po 10 str. 4 d. 5 p. nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 10 str. 9 d.). Tai, kad kreditorių ir jų reikalavimo sąrašo tikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, įtvirtinta ir ĮBĮ 26 str. 1 d.
28. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad K. P. buvo tinkamai informuotas apie 2016 m. sausio 20 d. vykusį teismo posėdį. CPK 133 str. 2 d. įtvirtinta, jog  dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. CPK 117 str. įtvirtintus procesinių dokumentų įteikimo būdus – registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitus CPK nurodytus būdus, teismas parenka remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareigą kreditoriams G. B., V. K., K. P., V. U. įteikti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria panaikinta 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis ir paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, į jį kviečiant kreditorius (tarp jų ir apeliantą), kopiją, taip pat pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pavedė bankroto administratorei, nenurodant įstatyme nustatyto pagrindo (t. 6, b. l. 52, 54). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apeliantas turėjo žinoti ir žinojo apie 2016 m. sausio 20 d. posėdį, kuriame buvo sprendžiamas darbuotojų finansinių reikalavimo patvirtinimo klausimas, nes bankroto administratorė pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateiktas tik patvirtinimas apie procesinių dokumentų išsiuntimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, neginčijamai įrodančių, kad kreditoriai, tarp jų ir apeliantas K. P., būtų gavęs minėtą informaciją (procesinius dokumentus) apie paskirtą teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų neturėjo pagrindo spręsti apie tinkamą 2016 m. gruodžio 31 d. nutarties ir pranešimo apie 2016 m. sausio 20 d. teismo posėdžio vietą ir laiką įteikimą (apelianto informavimą), ir atsisakyti tvirtinti K. P. finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje tuo pagrindu, kad jis, žinodamas apie teismo posėdį, į jį neatvyko. Tai, kad kiti kreditoriai (darbuotojai), kuriems bankroto administratorė taip pat siuntė informaciją, atvyko į teismo posėdį, ar aplinkybė, kad K. P. yra susijęs su R. S. giminystės ryšiais, neleidžia daryti priešingos išvados, susijusios su tinkamu K. P. informavimu apie posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas jo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas.
29. Pažymėtina, kad bankroto administratorė bankroto byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad K. P. yra atsakovės kreditorius, kurio reikalavimai turi būti tenkinami pirmąja eile. Tai patvirtina bylos duomenys. Kaip minėta, bankroto administratorė 2015-11-23 prašyme dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, nurodė, kad K. P. finansinis reikalavimas sudaro 1 146,32 Eur (t. 6, b. l. 26), kuris Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo patvirtintas (t. 6, b. l. 33). Tokią pat poziciją dėl K. P., kaip kreditoriaus, ir jo finansinio reikalavimo dydžio bankroto administratorė išreiškė ir atsiliepime į R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties (t. 6, b. l. 49). 2016-08-29 prašyme dėl finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo bankroto administratorė prašė įtraukti į pirmosios eilės kreditorių sąrašą K. P. su 1 702,79 Eur finansiniu reikalavimu, apskaičiuotu pagal įmonės buhalterinius duomenis, ir gavus K. P. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (atskirojo skundo medžiaga, b. l. 5). Atsiliepime į K. P. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, teismo prašoma patvirtinti K. P. 1 702,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
30. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas tvirtinti K. P. finansinį reikalavimą rėmėsi 2016 m. sausio 20 d. posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, kuriais, kaip nurodė teismas, buvo sukeltos abejonės dėl faktinių apelianto darbo santykių egzistavimo, tačiau šį pirmosios instancijos teismo motyvą paneigia bankroto administratorės paaiškinimai, kad bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje K. P. dirbo, o jis iš pareigų atleistas bankroto administratoriaus 2014-01-22 įsakymu nuo 2014-02-13, bei šiuos paaiškinimus pagrindžiantys įrodymai (apdraustųjų sąrašas iš VSDFV, įsakymas dėl darbo sutarčių nutraukimo), kurie patvirtina, kad K. P. nuo 2011-04-14 iki 2014-02-13 dirbo R. K. firmoje „Floribunda“. Darbo santykių egzistavimo fakto neneigia ir atsakovės buvusi vadovė R. S.. Bankroto administratorės darbo užmokesčio apskaitos suvestinės ir žiniaraščiai (atskirojo skundo medžiagos b. l. 31-35) patvirtina bankroto administratorės nurodomą ir prašomą patvirtinti K. P. finansinio reikalavimo dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys yra pakankami patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis V. K. paaiškinimais, kad apeliantas įmonėje niekada nedirbo, atsižvelgiant į tai, kad jie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o byloje yra priešingų šio kreditoriaus pozicijai rašytinių įrodymų (CPK 185 str.).
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad finansinį reikalavimą bankroto byloje apeliantas pateikė tik 2016 m. birželio mėn., kai reikalavimai turėjo būti pareikšti 2014 m., nenurodydamas jokių priežasčių.
32. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad iš bankroto administratorės nėra gavęs nei pranešimo apie iškeltą bankroto bylą, nei pranešimo, kad jis privalo pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, o apie tai, kad turi pateikti finansinį reikalavimą sužinojo iš R. S. 2016 m. birželio mėn.; tą patį mėnesį kreipėsi į bankroto administratorę. Teismo vertinimu, šiuos atskirojo skundo argumentus iš dalies patvirtina 2016 m. sausio 20 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas, kuriame ir kiti kreditoriai nurodė, kad bankroto administratorė jiems nebuvo pranešusi apie tai, kad jie turi (gali) teikti finansinius reikalavimus (2016-01-20 teismo posėdžio garso įrašo, vykusio 14:02 iki 15:35, 45:52 min.). Šios, taip pat aukščiau nustatytos aplinkybės, susijusios su informavimo pareigos apie teismo posėdį netinkamu vykdymu, sudaro pagrindą spręsti, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, esant jo pagrįstumą patvirtinantiems įrodymams, gali būti tvirtinamas (ĮBĮ 10 str. 9 d., 26 str. 1 d.).  Teismo vertinimu, V. K. nurodyta aplinkybė, kad apeliantas žinojo apie atsakovei iškeltą bankroto bylą, grindžiama 2014-09-19 varžytynių protokolu Nr. 1, neturi reikšmės sprendžiant finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarką (CPK 185 str.).
33. Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad bankroto administratorei pagal turimus įmonės buhalterinės apskaitos duomenis nustačius, kad K. P. yra įmonės kreditorius, kurio reikalavimas atsiradęs iš darbo teisinių santykių, o tai patvirtina ir aplinkybės, susijusios su darbo sutarčių nutraukimu pagal ĮBĮ 19 str. 1 d. (bankroto byla iškelta 2013-10-11, darbo sutartis bankroto administratorės nutraukta 2014-01-22 įsakymu Nr. 4 nuo 2014-02-13), pranešimu VSDFV, šie duomenys laikytini pakankamu pagrindu spręsti dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių, netinkamai taikė ĮBĮ normas, susijusias su finansinio reikalavimo tvirtinimu, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti K. P. 1 702,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą R. K. firmos „Floribunda“ bankroto byloje. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – K. P. įtrauktinas į R. K. firmos „Floribunda“ kreditorių sąrašą su 1 702,79 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 329 str., 330 str. 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas dėl K. P. finansinio reikalavimo patvirtinimo, panaikinti.

Patvirtinti K. P. 1 702,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir su šiuo reikalavimu K. P. įtraukti į R. K. firmos „Floribunda“ I-osios eilės kreditorių sąrašą.

Teisėjai                                                                      Konstantinas Gurinas

                                                                                                                                                                        Danguolė Martinavičienė

                                                                                                                                                                        Antanas Rudzinskas