Civilinė byla Nr. e3K-3-179-684/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00437-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „Luminor Bank AS“, veikiančio per Lietuvos skyrių, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. H. ir M. M. ieškinį atsakovams R. M-ei ir „Luminor Bank AS“ dėl mirusio sutuoktinio solidariosios prievolės dalies atidalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių solidariosios prievolės likimą mirus vienam iš skolininkų, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai prašė padalyti (atidalyti) mirusio R. M-aus ir R. M-e solidariąją prievolę pagal jų kaip kredito gavėjų ir „Luminor bank AS“ (kredito davėjo) 2008 m. balandžio 21 d. sudarytą kreditavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovės R. M-ės ir mirusio R. M-aus prievolės pagal nurodytą sutartį dalys lygios po 1/2.

3.       Ieškovai nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo R. M-aus įpėdiniai pagal įstatymą, kiekvienas jų turi teisę į 1/4 dalį, o atsakovė R. M-ė – į 1/2 dalį mirusiojo palikimo. Paveldimo turto apyraše nurodytos skolinės palikėjo pareigos, taip pat ir R. M-aus bei R. M-ės solidarusis įsipareigojimas bankui pagal 2008 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutartį. Mirusiojo mirties dieną nebuvo vykdoma prievolė grąžinti kreditą, bankas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutraukė kreditavimo sutartį ir nukreipė išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Antstolis pakeitė mirusį skolininką R. M-ų jo palikimą priėmusiais įpėdiniais – atsakove R. M-e ir ieškovais – ir iš jų reikalauja solidariai sumokėti visą skolą. Ieškovai su tuo nesutinka, teigia, kad miręs jų tėvas buvo vienas iš solidariųjų skolininkų, todėl jo prievolė po jo mirties turi būti atidalijama ir įpėdiniams perkelta tik atidalyta 1/2 dalis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: padalijo mirusio R. M-aus solidariąją prievolę pagal kreditavimo sutartį ir nustatė, kad mirusiam R. M-ui ir R. M-ei priklauso po 1/2 dalį prievolės.

5.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1.       R. M-us ir R. M-ė 2008 m. balandžio 21 d. sudarė kreditavimo sutartį, jos pagrindu jiems buvo suteiktas 434 430 Eur kreditas vartojimo poreikiams tenkinti; pagal šią prievolę sutuoktiniai atsakė solidariai;

5.2.       R. M-us mirė (duomenys neskelbtini);

5.3.       ieškovai – R. M-aus vaikai – turi teisę: J. H. – į 1/4 dalį, M. M. – į 1/4 dalį, o atsakovė R. M-ė – į 1/2 dalį mirusio R. M-aus palikimo;

5.4.       2022 m. lapkričio 17 d. paveldimo turto apyraše nurodytas paveldimas palikėjo turtas ir skolinės palikėjo pareigos, tarp jų ir skola pagal 2008 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutartį; nurodyta, kad negrąžintas kredito likutis yra 231 187,19 Eur, palūkanų suma – 494,26 Eur, uždelsta mokėjimo suma – 3099,33 Eur;

5.5.       kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2023 m. rugsėjo 14 d.;

5.6.       antstolio Dariaus Blizniko kontoroje vykdoma vykdomoji byla.

6.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.10 straipsnio 1 dalyje aptariami vieno bendraskolio mirties padariniai solidariajai prievolei, nurodant, kad jeigu įstatymai ar sutartys nenustato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal šio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali. Teismas nurodė, kad ši norma turi būti taikoma tokiose situacijose, kai palikėjas iki mirties buvo vienas iš kelių solidariųjų skolininkų. Tokiu atveju išnyksta įpėdinio (įpėdinių) ir kito skolininko prievolės solidarumas, palikėjo prievolė turi būti atidalijama ir perkeliama įpėdiniui (įpėdiniams). Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojama situacija, kai kreditorius nukreipia išieškojimą į įpėdinius kelių palikėjų, kurie turėjo solidariąją prievolę kreditoriui (skolininkų daugetas); už piniginio reikalavimo dalį, tenkančią palikėjui, atsako jo įpėdinis, o jeigu yra keletas įpėdinių, jie atsako solidariai už atitinkamą prievolės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).

7.       Teismas padarė išvadą, kad iš kreditavimo sutarties kylanti prievolė yra dali, todėl, mirus palikėjui R. M-ui, jo solidarioji prievolė tampa dalintina ir jo įpėdiniai su skolininke R. M-e atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. už 1/2 dalį skolos atsako R. M-aus įpėdiniai, o už kitą 1/2 dalį skolos – R. M-ė.

8.       Kaip nepagrįstus teismas vertino atsakovo „Luminor Bank AS“ argumentus, kad būtų apsunkinta jo kaip kreditoriaus padėtis ir pakeičiamas teisinis santykis, taip pat atmetė teiginius, kad reikėtų sudaryti sutartis su kiekvienu įpėdiniu, kadangi R. M-aus teises ir pareigas pagal 2008 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutartį perimtų jo palikimą priėmę įpėdiniai.

9.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Kolegija pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl solidariosios bendraskolių prievolės likimo, kai vienas iš bendraskolių miršta ir jį civiliniuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose pakeičia palikimą priėmę įpėdiniai, svarbu CK normas aiškinti sistemiškai. CK 6.5 straipsnyje įtvirtinta bendroji prievolių teisės taisyklė, kad, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CK 6.10 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad, jeigu įstatymai ar sutartys nenustato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal šio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali.

11.       Iš aptartų prievolių teisės nuostatų kolegija padarė išvadą, kad, esant skolininkų daugetui, taikomas bendrasis dalinės prievolės principas, pagal kurį solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams.

12.       CK 5.52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidarioji įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas. Tačiau nurodytoje teisės normoje reglamentuota kitokia situacija, negu aptartoji CK 6.10 straipsnio 1 dalyje. Kolegija nusprendė, kad esant situacijai, kuri susidarė nagrinėjamoje byloje, aptariamas teisės normas reikia aiškinti ir taikyti taip, kad tais atvejais, kai miršta vienas solidarusis bendraskolis, solidarioji pareiga padalijama. Tai reiškia, kad palikėją pergyvenęs solidarusis bendraskolis tampa atsakingas kreditoriui už 1/2 prievolės dalies įvykdymą. Už kitos 1/2 prievolės dalies įvykdymą tampa atsakingi šią dalį paveldėję mirusio skolininko įpėdiniai.

13.       Kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013 pateiktais išaiškinimais ir pažymėjo, kad ji savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši (nors ir ne tapati) į nagrinėjamą bylą. Kolegija pabrėžė, kad negali būti skirtingai vertinamos situacijos, kai, esant skolininkų daugetui solidariosios prievolės atveju, miršta visi bendraskoliai ir kai miršta tik vienas bendraskolis. Tiek vienu, tiek kitu atveju taikytina CK 6.10 straipsnio 1 dalis ir solidarioji prievolė po skolininko (vieno ar visų) mirties padalijama jo (ar jų) įpėdiniams, o šie už paveldėtą dalį kreditoriui atsako solidariai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Atsakovas „Luminor Bank AS“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti sprendimą ieškinį atmesti; priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Nors CK 5.53 straipsnyje nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad jei yra keli įpėdiniai, tai jie už palikėjo skolas atsako solidariai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013). Įpėdinių solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas taikoma ir tais atvejais, kai palikimas priimamas pagal turto apyrašą, nes CK 5.53 straipsnyje nustatytos tik atsakomybės paveldėtu turtu ribos, bet ne atsakomybės forma. CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Padalijus prievolę įpėdiniams būtų ne tik apsunkinta banko kaip kreditoriaus padėtis, bet ir pakeičiamas teisinis santykis (sutartinės prievolės atveju tektų sudaryti sutartis su kiekvienu įpėdiniu dėl tolesnio kiekvienam įpėdiniui tenkančios prievolės dalies vykdymo).

14.2.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 nusprendė, kad palikimą pagal apyrašą priėmę įpėdiniai už palikėjo skolas CK 5.53 straipsnyje nurodyta apimtimi atsako solidariai. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad vėlesnė formuojama praktika aiškinant CK 5.52, 5.53 straipsnius įpėdinių atsakomybės palikėjo kreditoriui aspektu yra išdėstyta 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 išaiškinimas nelaikytinas precedentu, atspindinčiu susiformavusią teismų praktiką.

15.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, byloje priimtus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš atsakovo „Luminor Bank AS“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Byloje nagrinėjamas teisės klausimas, kaip pasikeičia solidarioji prievolė vienam iš solidariųjų skolininkų (sutuoktiniui) mirus – ar mirusiojo skolininko įpėdiniai atsako už visą solidariąją sutuoktinių prievolę, ar prievolė po mirusio sutuoktinio mirties atidalijama. Kasaciniame skunde dėstoma pozicija neatitinka CK 6.10 straipsnio nuostatų. CK 6.10 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu įstatymai ar sutartys nenustato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal šio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali. Civilinio kodekso šeštosios knygos „Prievolių teisė“ 6.10 straipsnio komentare nurodoma, kad pasyvus solidarumas (t. y. kai yra skolininkų daugetas) nėra paveldimas. Todėl mirusiojo įpėdiniai nebus laikomi solidariaisiais skolininkais ir atsakys pagal dalinės prievolės taisykles. Taigi, įstatymų leidėjas minėta CK 6.10 straipsnio norma įtvirtino taisyklę, kad įpėdiniai neperima mirusiojo solidariosios atsakomybės už visą prievolę, o atsako tik už mirusio skolininko prievolės dalį, t. y. pasyvusis solidarumas tarp palikėją pergyvenusio skolininko ir įpėdinių nebeišlieka.

15.2.       Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 1 punktu, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (taip pat ir turto pasyvas) pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro iš bendro turto atskirta mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis. Šioje byloje nekilo ginčo, kad R. M-aus ir R. M-ės prievolė kreditoriui „Luminor Bank AS“ pagal 2008 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutartį buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (turto pasyvas). Nors notarai neišduoda nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės į mirusiojo prievoles liudijimų, tačiau akivaizdu, kad iš bendro turto turi būti atidalijama mirusiajam priklausiusi turto, įskaitant ir bendras prievoles, dalis. Todėl mirusio asmens įpėdiniai gali atsakyti tik už mirusiajam tenkančią prievolės dalį ir negali būti laikomi atsakingais už kito bendraskolio, t. y. šiuo atveju palikėją pergyvenusio sutuoktinio, prievolės dalį.

15.3.       Kasaciniame skunde dėstoma pozicija yra aiškiai nepagrįsta, neteisėta ir prieštaraujanti tiek CK normoms, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes paneigia palikėją pergyvenusio solidariojo skolininko atsakomybę ir sudaro prielaidas piktnaudžiauti, kai išvengiama prievolės vykdymo kitų įpėdinių sąskaita.

15.4.       Kasaciniame skunde nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011 ir 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios civilinės bylos faktinių aplinkybių. Minėtose kasacinio teismo nutartyse buvo nagrinėjamas klausimas dėl įpėdinių atsakomybės už asmeninę (o ne solidariąją) palikėjo prievolę.

15.5.       Bylą nagrinėję teismai savo procesiniuose sprendimuose rėmėsi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje buvo pasisakyta dėl solidariosios prievolės likimo, kai miršta abu solidarieji bendraskoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013 išaiškino, kad tuo atveju, kai vienu metu atsiranda keli palikimai (kai miršta keli palikėjai, turėję solidariųjų prievolių), jų kreditorių reikalavimai dalijami, jei prievolės dalios (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Už piniginio reikalavimo dalį, tenkančią palikėjui, atsako jo įpėdinis, o jeigu yra keletas įpėdinių, jie atsako solidariai už atitinkamą prievolės dalį. Kasaciniame skunde nenurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje būtų kitaip aiškinamos aptariamos teisės normos.

15.6.       Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad, neva padalijus prievolę, yra ne tik pabloginama kreditoriaus padėtis, bet ir pakeičiamas teisinis santykis. Skunde nepaaiškinama, kaip bus pabloginta kreditoriaus padėtis. Priešingai nei teigia atsakovas, prievolės atidalijimas tik pagerins jo paties padėtį, nes dėl likusios 1/2 dalies prievolės bendraskolės R. M-ės atsakomybė nėra ribojama paveldėtu turtu. Palikėjo R. M-aus įpėdiniai negali būti atsakingi už palikėją pergyvenusiai sutuoktinei R. M-ei tenkančią prievolės dalį. Todėl prievolės padalijimas užtikrina tiek kreditoriaus, tiek įpėdinių, tiek palikėją pergyvenusio sutuoktinio teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl solidariosios prievolės likimo mirus vienam iš solidariųjų bendraskolių

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl solidariosios prievolės pagal kreditavimo sutartį likimo mirus vienam iš solidariųjų bendraskolių. Ieškovai pareiškė reikalavimą dėl mirusio skolininko prievolės dalies, kuri įeitų į palikimo sudėtį, nustatymo.

17.       Vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, mirus skolininkui pasibaigia tik neatsiejamai su skolininku susijusi prievolė. Piniginės prievolės nėra neatsiejamai susijusios su skolininku, todėl po skolininko mirties nepasibaigia, bet pereina skolininko įpėdiniams paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinama universali kreditoriaus interesų apsauga: civilinis santykis išsaugomas, tik pakeičiama viena iš šio santykio šalių (mirusį skolininką pakeičia jo įpėdinis (įpėdiniai)).

18.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl kelių įpėdinių paveldėtos skolininko prievolės solidarumo, o dėl to, ar įpėdiniai, priėmę palikimą, tampa solidariai atsakingi už visą prievolę kartu su palikėją pergyvenusiu bendraskoliu. Taigi kasaciniame skunde nurodoma CK 5.52 straipsnio 1 dalies norma, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai, reglamentuoja kitokio pobūdžio santykius ir nagrinėjamam ginčui netaikoma. Ši teisės norma taikoma, kai paveldi keletas įpėdinių, o ne kai palikėjas solidarusis bendraskolis.

19.       Solidariosios prievolės perėjimą prievolės šalies įpėdiniams reglamentuoja CK 6.10 straipsnio 1 dalis: jeigu įstatymai ar sutartys nenustato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal šio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad pasyvusis solidarumas nepaveldimas, ir šios taisyklės išimtis – kai prievolės dalykas yra nedalus, solidarumas yra paveldimas ir mirusio bendraskolio įpėdiniai tampa solidariaisiais bendraskoliais su palikėją pergyvenusiu skolininku (žr. Mikelėnas, V. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 31). CK 6.10 straipsnio 1 dalis taikytina tokiose situacijose, kai palikėjas iki mirties buvo vienas iš solidariųjų skolininkų. Tokiu atveju, jei prievolė yra dali, išnyksta įpėdinio (-ių) ir kito (-ų) skolininko (-ų) prievolės solidarumas, palikėjo prievolė turi būti atidalijama ir atitinkama jos dalis pereina mirusio bendraskolio įpėdiniui (-iams). Nagrinėjamoje byloje palikėjo R. M-aus ir atsakovės R. M-ės piniginė prievolė pagal kreditavimo sutartį yra dali, taigi po R. M-aus mirties prievolės solidarumas tarp jo įpėdinių ir R. M-ės kaip pradinės skolininkės išnyko.

20.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013 išnagrinėta situacija, kai mirė ne vienas, o keli palikėjai, turėję solidariųjų prievolių, ir išaiškinta, kad skirtingų palikėjų įpėdiniams solidariosios atsakomybės pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį neatsiranda (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju jų kreditorių reikalavimai dalijami, jei prievolės dalios (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Už piniginio reikalavimo dalį, tenkančią palikėjui, atsako jo įpėdinis, o jeigu yra keletas įpėdinių, jie atsako solidariai už atitinkamą prievolės dalį. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti kitas taisykles, nei pateiktos nurodytoje kasacinio teismo nutartyje.

21.       Kasaciniame skunde cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011 ir 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 buvo sprendžiama dėl palikėjo, kuris buvo vienintelis skolininkas, kelių įpėdinių prievolės solidarumo, bet ne dėl vieno iš solidariųjų bendraskolių įpėdinių prievolės su palikėją pergyvenusiu bendraskoliu rūšies. Nurodytose nutartyse kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusio palikėjo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis).

22.       Apibendrindama aptartą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, jei palikėjas buvo vienas iš solidariųjų skolininkų, prievolė, jei ji yra dali, po jo mirties tampa dalinė ir už palikėjui tenkančią solidariojo reikalavimo dalį atsako jo įpėdinis, o jeigu yra keletas įpėdinių, jie už šią prievolės dalį atsako solidariai (CK 5.52 straipsnio 1 dalis), be to, priėmę palikimą pagal apyrašą (kaip ir yra nagrinėjamoje byloje), atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

23.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai ir atsakovė R. M-ė, priėmę palikimą pagal apyrašą, už mirusiam R. M-ui tenkančią 1/2 dalį prievolės pagal nutrauktą kreditavimo sutartį atsako solidariai ir tik paveldėtu turtu. Bylą nagrinėję teismai padarė aptartą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką atitinkančią išvadą, kad įpėdiniai solidariai yra atsakingi tik už mirusiojo prievolės dalį, kadangi po solidariojo skolininko R. M-aus mirties jo solidarioji prievolė su R. M-e tapo dalinė. Atsakovė R. M-ė už jai tenkančią kitą 1/2 dalį prievolės pagal nutrauktą kreditavimo sutartį atsako savo turtu. 

24.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl R. M-aus įpėdinių ir atsakovės R. M-ės kaip palikėją pergyvenusios skolininkės pagal kreditavimo sutartį tarpusavio santykių ir prievolės dalių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tik nurodytų asmenų prievolės kredito davėjui (atsakovui „Luminor Bank AS“) pagal kreditavimo sutartį padalijimo (pradinės iš kreditavimo sutarties kilusios solidariosios prievolės mirus vienam bendraskoliui pakeitimo) klausimas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino šalių ginčui išspręsti aktualias teisės normas ir padarė teisiškai pagrįstą išvadą dėl prievolės pagal kreditavimo sutartį padalijimo mirus vienam iš solidariųjų skolininkų. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). 

26.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

27.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

28.       Ieškovų prašomos atlyginti atsiliepimo į kasacinio skundo parengimą išlaidos (2420 Eur) neviršija didžiausios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pagrindu apskaičiuotos už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinos sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl, kasacinį skundą atmetus, ieškovams iš kasacinį skundą teikusio atsakovo „Luminor Bank AS“ priteistina po 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

29.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 4,58 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Ši suma nesiekia minimalios 8 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.), dėl to šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. H. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui M. M. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo „Luminor Bank AS“, veikiančio per Lietuvos skyrių (j. a. k. 304870069), po 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė