Civilinė byla Nr. e2A-370-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12275-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
lietuvos respublikos vardu
2021 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ūkininkės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ūkininkės J. V. ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ūkininkė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti mėšlo kratytuvo vagystę draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iš atsakovės 15 437,70 Eur draudimo išmoką bei 6 procentų metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad, galiojant šalių 2018 m. vasario 14 d. sudarytai draudimo sutarčiai, 2018 m. spalio 30 d. pastebėta, jog pavogtas draudimo sutartimi apdraustas mėšlo kratytuvas. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo sustabdytas išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė nemokėti draudimo išmokos, nes mėšlo kratytuvas nebuvo saugomas draudimo taisyklėse nustatyta tvarka: a) mėšlo kratytuvas buvo paliktas ne saugomoje patalpoje, o lauke, neapšviestoje ir neaptvertoje teritorijoje; b) mėšlo kratytuvas (savaeigė technika) buvo laikomas toliau negu 100 metrų nuo nuolat gyvenamo būsto; c) žala atsirado dėl mėšlo kratytuvo paslaptingo, neišaiškinto pradingimo arba jis prarastas dėl įprastos vagystės (ne vagystės su įsibrovimu). Sudarant draudimo sutartį ieškovei nebuvo paaiškintas draudimo taisyklių turinys, nebuvo užsiminta apie galimybę susipažinti su taisyklėmis. Atsakovė nepagrįstai mėšlo kratytuvą įvertino kaip savaeigę techniką. Be to, kratytuvas buvo laikomas sodybos teritorijoje, kuri, nors ir neaptverta, tačiau apšviesta. Faktinis atstumas nuo gyvenamojo namo iki mėšlo kratytuvo buvimo vietos buvo 98 metrai. Įvertinus draudimo sutarties sąlygas dėl besąlyginės išskaitos ir išskaitos vagystės atveju, iš atsakovės priteistina 15 437,70 Eur draudimo išmoka.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog mėšlo kratytuvas nebuvo saugomas draudimo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. nebuvo laikomas saugomoje ir rakinamoje patalpoje, o tiesiog paliktas lauke, neaptvertoje teritorijoje, kuri nėra nuolat prižiūrima ir nakties metu nėra apšviesta. Be to, kratytuvas buvo laikomas toliau negu 100 metrų nuo nuolat gyvenamo būsto – artimiausias gyvenamasis namas už 146 metrų. Draudikui nedraudžiama savo nuožiūra apibrėžti, kokie objektai laikytini savaeige technika draudimo taisyklių prasme ir draudžiami savaeigės technikos draudimu. Be to, įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nes nenustatyta vagystę kvalifikuojančių įsibrovimo požymių. Ieškovė savo parašu ant draudimo sutarties patvirtino, jog jai žinoma pagal kokias draudimo taisykles sudaryta draudimo sutartis, taip pat patvirtino, jog su draudimo taisyklėmis ji yra susipažinusi.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
7.1. atsakovės interneto svetainėje paskelbtos ir šalių sutarčiai taikytinos draudimo taisyklės nėra priežiūros institucijos pripažintos prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančiomis vartotojų teises ir interesus (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi nėra pagrindo šias taisykles vertinti kaip neteisėtas;
7.2. Draudimo įstatymo 93 straipsnio 4, 5 dalių nuostatos paneigia ieškovės argumentus dėl jos nesupažindinimo su draudimo taisyklėmis ar šių taisyklių jai neįteikimo. Pagal minėtas įstatymo nuostatas atsakovė turėjo pareigą ieškovei įteikti (tik) draudimo liudijimą, o draudimo taisykles (jų nuorašą) turėjo pareigą išduoti tik esant atskiram ieškovės prašymui ir tik ieškovei sumokėjus sutartą atlyginimą. Atsakovė neturėjo pareigos kokia nors forma (raštu ar žodžiu) supažindinti ieškovę su draudimo taisyklėmis. Ieškovės teises ir teisėtus interesus, susijusius su draudimo taisyklių atskleidimu, pakankamai užtikrina jai išduotame draudimo liudijime padarytas įrašas: „apdrausta pagal ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Savaeigės technikos draudimo taisykles, kurios patvirtintos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2016 m. sausio mėn. 12 d. valdybos nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. sausio mėn. 18 d.“ Be to, draudimo liudijime nurodytas ir draudimo įmonės interneto svetainės adresas, kur ieškovė turėjo galimybę susipažinti su draudimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad draudimo liudijime nurodytos tik esminės (svarbiausios), tačiau ne visos draudimo sutarties sąlygos ir kad šalių sudarytai draudimo sutarčiai taikomos būtent draudimo liudijime nurodytos draudimo taisyklės. Dėl to kaip neatidus ir nesąžiningas vertinamas ieškovės elgesys jai pačiai nepasidomint sudarytos sutarties sąlygomis, t. y. ne tik nesikreipiant į atsakovę dėl draudimo taisyklių nuorašo, bet ir nesusipažįstant su internete paskelbtomis (išviešintomis) draudimo taisyklėmis;
7.3. ieškovė, kaip ūkininkė, draudimo sutartį sudarė ūkininkavimo tikslais, todėl ji negali būti vertinama kaip vartotoja ir jai negali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos;
7.4. įvertinus draudimo liudijimo priedą Nr. 1, draudimo sutartimi nebuvo apdraustas nei vienas objektas, kuris pagal savo savybes galėtų būti priskiriamas savaeigei technikai, kaip savaeigės mašinos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintose Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse. Kadangi šalių sutartis įvardyta būtent kaip savaeigės technikos draudimo sutartis, šalių santykiuose savaeigės technikos sąvoka turi būti suprantama pagal apibrėžimus, kurie nurodyti draudimo taisyklių Specialiosios dalies 1.6 punkte, pagal kurį savaeigė technika – žemės ūkio technika, padargai ir inventorius, statybinės mašinos ir įrenginiai, miško technika, kiti mobilūs ar transportuojami aparatai (80 p.). Taigi draudimo taisyklėse aiškiai ir suprantamai atskleista „savaeigės technikos“ sąvoka;
7.5. įvertinus draudimo taisyklių Specialiosios dalies 3.2, 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3 punktų nuostatas, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovės ir liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas nuotraukas ir įvykio koordinates bei ieškovės pateiktą situacijos schemą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėjo 3.2.1 punkte įtvirtintų sąlygų laikymosi, darytina išvada, kad kratytuvas buvo laikomas nesilaikant draudimo taisyklėse nustatytų jo saugojimo sąlygų. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas nuotraukas ir vietos koordinates, akivaizdu, kad nurodyta vietovė yra atviras laukas-pieva, kuris nėra aptvertas, kaip tai nurodyta taisyklių 3.2.2 punkte. Be to, tokia atvira vietovė, akivaizdu, nėra ir nuolatos gyvenamo būsto teritorija (kiemas), kaip tai nurodyta taisyklių 3.2.3 punkte. Ikiteisminio tyrimo metu, apibūdindami vietą, kurioje buvo paliktas kratytuvas, tiek ieškovė, tiek kratytuvą valdęs ir naudojęs J. B., ją įvardijo kaip „laukus“ ir (arba) „atvirą vietovę“, bet ne kaip kiemą;
7.6. kadangi kratytuvas buvo paliktas atviroje, neaptvertoje vietovėje, jo praradimas negalėjo būti susijęs su įsibrovimu į kokią nors rakinamą patalpą ir (arba) aptvertą teritoriją. Dėl šios priežasties atsakovė pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju remdamasi draudimo taisyklių Specialiosios dalies 4.2.19 punktu, pagal kurį įvykis dėl įprastos vagystės nepripažįstamas draudžiamuoju. Vagystė iš atviros, neaptvertos teritorijos yra savarankiškas pagrindas atsakovei atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, net jeigu byloje ir būtų įrodyta, kad ieškovė vis dėlto laikėsi bent vienos iš draudimo taisyklių Specialiosios dalies 3.2.1–3.2.3 punktuose įtvirtintų apdrausto turto laikymo (saugojimo) sąlygų;
7.7. visos draudimo sutarties sąlygos yra pakankamai aiškios ir suprantamos. Dėl jų turinio ieškovė nekėlė klausimų ir abejonių nei draudimo sutarties sudarymo, nei galiojimo metu. Dėl šios priežasties, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, nėra prielaidų kokias nors draudimo sutarties (draudimo taisyklių) sąlygas aiškinti ieškovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė ūkininkė J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. sudarant draudimo sutartį, ieškovei nebuvo pakankamai išaiškintas draudimo taisyklių turinys. Draudimo liudijime aiškiai nurodyta, kad turtas draudžiamas nuo visų rizikų, taip pat ir vagystės. Draudimo liudijime buvo tik paminėta informacija apie savaeigės technikos draudimo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad draudimo liudijime nurodytos tik esminės, svarbiausios, tačiau ne visos draudimo sutarties sąlygos, ir kad šalių sudarytai draudimo sutarčiai taikomos būtent liudijime įvardintos draudimo taisyklės;
8.2. pirmosios instancijos teismo išvados dėl „savaeigės technikos“ apibrėžimo nepagrįstos. Ieškovė nesutinka, kad savaeigė technika turėtų būti suprantama pagal draudimo taisyklėse pateiktą apibrėžimą;
8.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nesilaikė draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2 punkte įtvirtintų mėšlo kratytuvo laikymo (saugojimo) sąlygų. Mėšlo kratytuvas buvo laikomas sodybos gamybinėje teritorijoje, ūkio veiklos zonoje, kuri yra nuolat prižiūrima ir saugoma, taip pat apšviesta nakties metu. Atsakovės nuotraukoje pateikta mėšlo kratytuvo vagystės vieta visiškai neatitinka tikrovės, nes fotografuota vieta prie miškelio. Mėšlo kratytuvas stovėjo tarp dviejų vandens gręžinių, vandens siurblinės, daržinės ir mėšlidės su elektros skydine ir elektros skaitikliais, su naktinėmis apšvietimo lempomis ant standartinių gelžbetoninių stulpų. Kratytuvo stovėjimo vieta labai aiškiai ir tiksliai, nurodant realiai išmatuotus atstumus, pavaizduota schemoje, kurią sudarė specialistas – architektas R. P. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini));
8.4. darydamas išvadą, kad ieškovė nesilaikė kratytuvo laikymo sąlygų, teismas nenagrinėjo šalių ginčo dalies dėl tikslaus atstumo tarp tos vietos, kur buvo paliktas kratytuvas, ir artimiausio būsto, nors pabrėžė, kad ieškovės pateikta situacijos schema neatitinka ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų, o, suvedus į viešą žemėlapį koordinates, kratytuvo vieta parodoma gerokai toliau (113 m) nuo dešinėje esančių daržinės ir garažo pastatų;
8.5. teismas neatsižvelgė į formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti itin aiškiai ir nedviprasmiškai, o, esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017);
8.6. teismas neatskleidė bylos esmės. Pagrindiniame ieškovei išduotame dokumente – draudimo liudijime ir jo priede, buvo nurodytos tos draudimo sąlygos ir rizikos, kurios ieškovę visiškai tenkino. Draudimo liudijime nurodytos sąvokos ,,visos rizikos rūšys“, „išskaita vagystės ir visiško sunaikinimo atveju“, sudarė ieškovei sąlygas pasitikėti atsakove, kuri verčiasi draudimo veikla, bei sukėlė lūkesčius tikėtis draudimo išmokos nelaimės atveju.
9. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. ieškovei draudimo taisyklių kopija buvo įteikta. Ieškovė savo parašu draudimo sutartyje patvirtino, kad jai žinoma pagal kokias draudimo taisykles yra sudaryta draudimo sutartis, taip pat patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis yra susipažinusi. Be to, draudimo taisyklės taip pat yra skelbiamos atsakovės interneto tinklalapyje, todėl ieškovė bet kuriuo metu turėjo galimybę pakartotinai su jomis susipažinti. Nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei vėliau, ieškovė jokių pretenzijų nei dėl draudimo sutarties, nei dėl draudimo taisyklių nuostatų nereiškė;
9.2. pareikštu ieškiniu ieškovė neprašė draudimo taisyklių nuostatų pripažinti nesąžiningomis ir siurprizinėmis, todėl negaliojančiomis. Taip pat neįrodinėjo, kad žinodama apie tam tikras draudimo taisyklių sąlygas, ji draudimo sutarties apskritai nebūtų sudariusi. Priešingai, tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje ieškovė įrodinėjo, jog laikėsi draudimo taisyklių nuostatų, įtvirtinančių reikalavimus savaeigės technikos saugojimui. Tai patvirtina, jog ieškovei draudimo taisyklių nuostatos buvo žinomos;
9.3. ieškovė niekada neneigė, jog mėšlo kratytuvas buvo apdraustas savaeigės technikos draudimu, taip pat neįrodinėjo, kad mėšlo kratytuvas, nebūdamas savaeige technika, apskritai negalėjo būti apdraustas šiuo draudimu. Priešingai, ieškovė reikalauja pripažinti mėšlo kratytuvo vagystę draudžiamuoju įvykiu ir išmokėti draudimo išmoką pagal sudarytą draudimo sutartį ir Savaeigės technikos draudimo taisykles. Šiuo konkrečiu atveju nepaneigta draudiko teisė draudimo taisyklėse savo nuožiūra apsibrėžti, kokia žemės ūkio technika gali būti laikoma savaeige technika ir gali būti draudžiama pagal Savaeigės technikos draudimo taisykles. Ieškovei priklausantis mėšlo kratytuvas buvo apdraustas savaeigės technikos draudimu pagal Savaeigės technikos draudimo taisykles, taigi ieškovei kilo pareiga laikytis šiose taisyklėse įtvirtintų mėšlo kratytuvo saugojimo reikalavimų;
9.4. mėšlo kratytuvas nebuvo saugomas patalpoje, užrakintoje mažiausiai vienu užraktu ar spyna (draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2.1 p.). Jis nuo 2018-10-27, 14:00 val. iki 2018-10-30, 9:00 val. buvo tiesiog paliktas laukuose. Šios aplinkybės neginčijo ir pati ieškovė. Mėšlo kratytuvas nebuvo laikomas aptvertoje, nuolat prižiūrimoje ir nakties metu apšviestoje teritorijoje (draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2.2 p.). Ieškovė neginčijo, kad teritorija nebuvo aptverta. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad teritorija buvo nuolat prižiūrima (jeigu teritorija būtų prižiūrima, dingusio mėšlo kratytuvo būtų pasigesta greičiau nei po 3 parų). Jokie objektyvūs įrodymai nepagrindė, jog vieta, kurioje buvo paliktas mėšlo kratytuvas, nakties metu buvo apšviesta. Mėšlo kratytuvas nebuvo laikomas jos savininko (fizinio asmens) nuolatos gyvenamo būsto teritorijoje (kieme) ir visais atvejais ne toliau negu 100 metrų nuo tokio būsto (draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2.3 p.). Prie ieškinio pridėta situacijos schema akivaizdžiai neatitiko ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų apie tikslias vietos, kurioje buvo paliktas mėšlo kratytuvas, koordinates;
9.5. draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.3 punktas numato, kad draudžiamuoju įvykiu pripažįstama tokia apdrausto objekto vagystė su įsibrovimu, jei įvykio metu buvo palikti matomi įsibrovimo požymiai; draudimo taisyklių specialiosios dalies 4.2.19 punktas numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas apdrausto objekto paslaptingas, neišaiškintas pradingimas, taip pat vagystė be įsibrovimo požymių. Nagrinėjamu atveju jokie objektyvūs į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia ne tik vagystės su įsibrovimo požymiais fakto, tačiau ir pačios vagystės fakto apskritai;
9.6. nors draudimo sutartis buvo sudaryta „visų rizikų“ draudimo variantu, tačiau draudimo liudijime nebuvo atskirai nurodyta, kad vagystės rizika yra apdrausta. Draudimo liudijime atskirai buvo tik nurodytas išskaitos vagystės atveju dydis, o pati vagystė niekaip neapibrėžta. Todėl akivaizdu, kad draudimo sutartyje buvo nurodytas tik draudimo apsaugos variantas („visų rizikų draudimas“), o apsaugos apimtis ir sąlygos buvo detalizuojamos draudimo taisyklėse. Taikytinos išskaitos dydžio draudimo liudijime paminėjimas pats savaime nesudarė pagrindo vagystę vertinti kitaip, negu ji aiškinama draudimo taisyklėse.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė savaeigės technikos draudimo sutartį (toliau – taip pat ir Draudimo sutartis), kuria pagal savaeigės technikos draudimo liudijimo (toliau – taip pat ir Draudimo liudijimas) ir Savaeigės technikos draudimo taisyklių (toliau – taip pat ir Taisyklės) sąlygas buvo apdrausta ieškovei priklausanti ir Draudimo liudijimo priede Nr. 1 išvardinta žemės ūkio technika, taip pat ir mėšlo kratytuvas. Draudimo liudijime nurodyta, kad žemės ūkio technika apdraudžiama visų rizikų draudimu, išskaita vagystės ir visiško sunaikinimo atveju – 10 proc., besąlyginė išskaita - 150 Eur.
13. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d. mėšlo kratytuvas buvo pavogtas. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasi, be kita ko, tuo, kad pagal Taisyklių specialiosios dalies 4.2.19 punktą mėšlo kratytuvo vagystė yra nedraudžiamasis įvykis. Taisyklių specialiosios dalies 4.2.19 punkte nustatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikoma ir draudikas žalos neatlygina, jei žala atsirado dėl apdrausto objekto paslaptingo, neišaiškinto pradingimo arba jei jis buvo prarastas, sunaikintas ar apgadintas dėl apgavystės, sukčiavimo arba įprastos vagystės (ne vagystės su įsibrovimu).
14. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad mėšlo kratytuvas buvo paliktas neaptvertoje ieškovės ūkio teritorijoje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 13 d. nutarime nurodyta, kad mėšlo kratytuvas buvo pastatytas ir paliktas atviroje vietoje, prie miškelio, teritorija vaizdo kamera nebuvo stebima. Pagal minėto nutarimo duomenis ikiteisminis tyrimas dėl mėšlo kratytuvo vagystės 2018 m. gruodžio 31 d. prokuroro nutarimu yra sustabdytas nenustačius įtariamų dėl vagystės asmenų.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje nurodė, kad Draudimo liudijimo nuostata, apibrėžianti draudimo sąlygas, suponuoja, jog šalių sutartas draudimo objektas yra apdraustas visų rūšių rizikos draudimu, įskaitant ir vagystę. Tokią išvadą lemia tiek Draudimo liudijimo nuoroda, kad draudimo sąlygos yra visų rizikų draudimas, tiek ir išskaitos dydžio apibrėžimas, nurodant išskaitą dėl vagystės (o ne būtent vagystės su įsibrovimu). Protingas žmogus tokią draudimo sąlygų gramatinę konstrukciją suprastų kaip plačios apimties draudimą, apimantį visas draudimo rizikas, neišskiriant atskirų vagystės rūšių ar draudžiant tik tokius vagystės atvejus, kai įvyksta vagystė su įsibrovimu. Be to, tokia gramatinė konstrukcija suponuoja, kad protingas žmogus, įvertinęs draudimo liudijimo nuostatas, gali neatkreipti dėmesio ir tinkamai neįvertinti draudimo taisyklių nuostatų, apibrėžiančių draudžiamąjį įvykį ir nedraudžiamąjį įvykį, ribojant juos tik vagystės įsibrovimu atvejais ir ją apibrėžiančiomis sąlygomis.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje draudžiamojo įvykio sąlygos ir nedraudžiamojo įvykio apibrėžimas, kiek tai susiję su draudimo rizikos prisiėmimu vagystės ar vagystės su įsibrovimu atveju, yra apibrėžti neaiškiai, šiuo požiūriu tarp Taisyklių ir Draudimo liudijime nustatytų draudimo sąlygų egzistuoja prieštaravimas. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 6.187 straipsnio ar 6.193 straipsnio 4 dalies normas, būtina išsiaiškinti, ar Draudimo liudijime nustatyta draudimo sąlygas apibrėžusi sąlyga buvo individualiai ieškovės ir atsakovės suderėta, ar vis dėlto tai draudikės iš anksto parengta ir į Draudimo liudijimą įrašyta sąlyga. Pastaruoju atveju svarbu išsiaiškinti, ar atsakovė (draudikė) suteikė visą ikisutartinę informaciją draudėjai (ieškovei), paaiškino ir atkreipė tinkamą dėmesį į formuluočių skirtumus Draudimo liudijime ir Taisyklėse ir atitinkamai draudžiamojo ir nedraudžiamojo įvykio apibrėžimus, įskaitant ir tai, kaip Taisyklės turėtų būti taikomos tokiam kaip Draudimo liudijimu apdraustam objektui. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, įvertinus aplinkybių visumą, nagrinėjamoje byloje galima būtų spręsti, dėl kokių apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, ir atitinkamai spręsti dėl draudimo išmokos išmokėjimo ar neišmokėjimo.
17. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nes neanalizavo ir nevertino prieštaravimų draudžiamojo ir nedraudžiamojo įvykio (įprastos vagystės/vagystės su įsibrovimu) apibrėžime Draudimo liudijime ir Taisyklėse, ar šie prieštaravimai tinkamai buvo atskleisti ir paaiškinti ieškovei prieš sudarant Draudimo sutartį, įskaitant ir Taisyklių taikymą esant minėtiems prieštaravimams. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes galima spręsti, dėl kokių apsaugos ribų/nedraudžiamųjų įvykių buvo susitarta Draudimo sutartimi, taip pat ir dėl atsakovės atsisakymo neišmokėti draudimo išmokos pagrįstumo/nepagrįstumo, nes vienas iš pagrindų neišmokėti ieškovei draudimo išmokos nurodytas įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju dėl mėšlo kratytuvo įprastos vagystės (ne vagystės su įsibrovimu).
19. Kadangi sprendimo 18 punkte nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo analizuotos ir vertintos, o to padaryti apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės, ieškovė siekia nurodytas aplinkybes įrodinėti naujų liudytojų parodymais, naujais ieškovės, jos atstovo paaiškinimais, t. y., būtina surinkti ir įvertinti naujus įrodymus, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme. Nustatytas bylos esmės neatskleidimas, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją dėl bylai reikšmingų aplinkybių nagrinėjimo visa apimtimi naujais aspektais, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė