Civilinė byla Nr. e2-366-1071/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01501-2019-0

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                               1.3.2.5.1; 1.3.2.7.1; 1.3.5.1; 1.3.9.2.3;

3.1.7.6; 3.2.6.1.  (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

                              Gargždai

            Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatu Dainiui Burduliui,

atsakovui J. G., jo atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ieškinį atsakovui J. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

           Teismas

n u s t a t ė :

 ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti J. G. atleidimą iš darbo ir darbo sutarties su akcine bendrove (toliau – AB) „Grigeo Klaipėda“ nutraukimą teisėtu bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

 Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2011 m. vasario 10 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3787, kurią ieškovė nutraukė savo iniciatyva 2019 m. gegužės 17 d. dėl darbuotojo kaltės. Atsakovas šį ieškovės sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija). Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 30 d. sprendimu nusprendė, kad atsakovas iš darbo pas ieškovę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai, nustatė, kad darbo sutartis tarp J. G. ir AB „Grigeo Klaipėda“ nutraukta darbo ginčų sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant sprendimo įsiteisėjimo dieną. Ieškovės nuomone, darbo ginčas darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas neobjektyviai. Nurodė, jog darbo sutartimi atsakovas buvo įdarbintas ieškovės administracijoje - pirkimų skyriuje, vadybininko pareigose, nuo 2011 m. gegužės 30 d. atsakovas pradėjo eiti ieškovo kartono cecho viršininko, vėliau - gamybos direktoriaus darbo pareigas. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su jam privalomais gamybos direktoriaus pareiginiais nuostatais ir darbo pareigomis. Taigi atsakovo, kaip gamybos direktoriaus, pagrindinės darbo pareigos buvo organizuoti ir kontroliuoti gamybos technologinį procesą bei žaliavų, medžiagų ir kitų materialių išteklių tikslinį panaudojimą, priimti sprendimus, įgalinančius užtikrinti gamybos ekonomiškumą, saugoti ieškovės nuosavybę. Atsakovas, pagal savo darbo pareigas, spręsdavo ar tam tikra medžiaga savo savybėmis yra tinkamiausia gamybos procedūrai, sudarydavo gamybos receptūrą ir teikdavo ją tvirtinti įmonės vadovui. Nurodė, jog savo gaminamos produkcijos gamybai ji perka žaliavas, tokias kaip pvz. krakmolas, taip pat kitas reikalingas chemines medžiagas. Prekių, žaliavų pirkimai organizuojami vadovaujantis gamybos receptūra, už kurios parengimą pagal pareiginių nuostatų 5.2. p. yra atsakingas gamybos direktorius, t. y. atsakovas. Taigi teigė, kad būtent atsakovas faktiškai nustatė, kokia medžiaga ir kokiais kiekiais turi būti naudojama produkcijos gamybai. Pirkimų skyriaus vadovas pirkimus organizavo vadovaudamasis atsakovo parengta gamybos receptūra. Pagal ieškovės popieriaus gamybos technologiją produkcijos gamybai buvo naudojamas kviečių krakmolas maišant jį lygiomis dalimis su tapijokos krakmolu. Ji jau nuo 2012 m. sprendė dėl galimybės įgyvendinti technologinius sprendimus, kurie jos veikloje sudarytų sąlygas produkcijos gamyboje naudoti išimtinai pigesnę žaliavą, tai yra kviečių krakmolą, kurio kaina yra apie 390 Eur už toną, vietoje tapijokos krakmolo, kuris yra gerokai brangesnis už kviečių krakmolą ir kurio kaina siekia 520 Eur už toną. Nurodė, jog 2012 m. balandžio 17 d. ieškovės užsakymu ROQUETTE AMILINA, AB (tuo metu Amilina, AB) atliktame bandyme, buvo konstatuota, kad naudojant vien kviečių krakmolą pavyksta pasiekti reikiamus popieriaus kokybės rodiklius kaip ir su kviečių - tapijokos krakmolo mišiniu. Toje pačioje bandymo ataskaitoje nurodyti jai rekomenduojami atlikti veiksmai, kuriuos įgyvendinus vietoje kviečių - tapijokos krakmolo mišinio būtų galima naudoti vien tik kviečių krakmolą. Toks produkcijos gamybos technologijos modifikavimas pradėjus naudoti vien tik kviečių krakmolą sudarytų sąlygas tiek sumažinti produkcijos gamybos kaštus, kad toks modifikavimas buvo laikomas svarbiu strateginiu ieškovės veiklos tikslu. Atsakovas, vykdydamas savo darbo pareigas, dalyvavo atliekant galimybių pereiti prie vien tik kviečių naudojimo gamyboje bandymus, žinojo apie šio strateginio tikslo siekimą, apie atliekamus bandymus ir jų rezultatus, apie ekspertų teikiamas rekomendacijas, leidžiančias šį tikslą įgyvendinti. Ieškovas šiomis bandymų pagrindu pateiktomis rekomendacijomis vadovavosi, atliko jų įgyvendinimui reikalingus veiksmus, tame tarpe ėmė naudoti rekomendacijose nurodytą Brookfield prietaisą hidrolizato klampumui nustatyti. Be to, ir personalas buvo apmokytas naudotis šiuo prietaisu, o tai, pasak ieškovės, reiškia, kad jie galėjo gaminti produkciją naudodami vien tik gerokai pigesnį kviečių krakmolą. Nurodė, jog atsakovas, pažeisdamas darbo pareigas ir žinodamas, kad jau nuo 2014 m. ieškovė galėjo gaminti produkciją naudodama vien tik gerokai pigesnį kviečių krakmolą, būdamas atsakingas, be kita ko, už tikslinę išteklių panaudojimo kontrolę (Pareiginių nuostatų 7.5. p.), gamybos ekonomiškumą (Pareiginių nuostatų 7.11. p.), ieškovės nuosavybės išsaugojimą (Pareiginių nuostatų 7.37. p.), visą laikotarpį nuo 2014 m. iki 2019 m. pradžios sąmoningai ir toliau rengė gamybos receptūrą, pagal kurią turėjo būti perkamas ir gamyboje naudojamas būtent brangesnis tapijokos krakmolas. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pagal savo kompetenciją ir pareigas, kad gamyboje būtų naudojamas tik kviečių krakmolas, jis ne tik pažeidė jo pareiginiuose nuostatose nurodytas pareigas, Darbo kodekso 24 straipsnio 1 ir 5 dalis, 31 straipsnio 2 dalies, nuostatas, tačiau veikė tyčia, ir, be to, galimai turėdamas ir savanaudiškų tikslų pasipelnyti iš tokio savo elgesio rezultatų.

Taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. produkcijos gamybai naudojamą krakmolą ji pirko per tarpininkaujančią įmonę UAB „ChemTrade LT“ (toliau – Chemtrade), o nuo 2016 m. vasario 1 d. – per Chemtrade dukterinę įmonę „Sago Industries Ltd“ (toliau – Sago). 2018 m. gegužės 16 d. iš Sago buvo gauta eilinė tapijokos rūšies krakmolo siunta, tačiau prie šio krovinio pridedamuose dokumentuose buvo nurodyta, kad pristatytas ne tapijokos rūšies krakmolas, o kviečių krakmolas. Analogiška situacija pasikartojo ir 2018 m. rugsėjo 7 d. Ieškovei pasiteiravus tiekėjo, kaip galėjo nutikti, kad vietoje užsakyto tapijokos rūšies krakmolo buvo gautas kviečių krakmolas, Sago atstovas paaiškino, kad dėl klaidos įmonės sistemoje šie klaidingi dokumentai buvo atspausdinti ir pridėti prie atvežtos krakmolo siuntos. Šiuo Sago paaiškinimu ieškovė abejojo, todėl 2018 m. rugsėjo 12 d. iš 2018 m. rugsėjo 7 d. gautos siuntos ir taip pat iš iki 2018 m. rugsėjo 7 d. Sago patiekto krakmolo siuntos paėmė krakmolo mėginius jų botaninei kilmei nustatyti. Paaiškėjo, kad tai yra kviečių, o ne tapijokos krakmolas. Be to, įmonė „Jackering Muhlen - und Nahrmittelwerke GmbH“ (toliau – Jackering), iš kurios Sago pirko ieškovei atsiųstą tariamai tapijokos krakmolą, nurodė, kad negamina kitos rūšies krakmolo, išskyrus kvietinį, tai yra apskritai negamina tapijokos krakmolo, todėl, ieškovės nuomone, jai ilgą laiką vietoje tapijokos rūšies krakmolo nuolatos buvo tiekiamas kviečių krakmolas. Ieškovė mano, jog atsakovas apie tokias krakmolo tiekimo iš Sago neatitiktis ne tik žinojo, tačiau ir atliko aktyvius veiksmus tam, kad būtų gauti oficialūs duomenys, jog iš Sago tiekiamas krakmolas yra ne kvietinis, o tariamai tapijokos krakmolas. Tai, ieškovės teigimu, patvirtina tai, kad po šių duomenų išaiškėjimo atsakovas pats tiesiogiai kreipėsi į ROQUETTE AMILINA, AB darbuotoją Ž. S. dėl Sago parduoto krakmolo botaninės kilmės nustatymo. Ž. S. 2018 m. rugpjūčio 28 d., ne darbo laiku duotame atsakyme yra nurodyta, kad, įvertinus gautus duomenis (nors nebuvo pateikti jokie tyrimo atlikimą patvirtinantys duomenys), ištirtas bandinys turėtų būti tapijokos krakmolas. Pasak ieškovės, kokybės tikrinimas yra pirkimo skyriaus darbuotojų kompetencija, o atsakovui šioje veiklos srityje jokia kompetencija suteikta nebuvo, todėl jis neturėjo nei pareigos, nei teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su tiekiamos produkcijos atitikimu užsakymams. Atsakovas tokį prašymą atlikti tyrimus pateikė Ž. S. be jokio oficialaus pagrindo. Šis atsakovo tiesioginis kreipimasis į Ž. S. ir prašymas patvirtinti tariamai nustatytą faktą, jog iš Sago gautas krakmolas yra ne kviečių, o tapijokos krakmolas, rodo, kad atsakovas, žinodamas, jog yra aptiktos sistemines krakmolo tiekimo neatitiktys, asmeniškai rūpinosi, kad neišaiškėtų aplinkybė apie Sago tiekiamą kviečių krakmolą vietoje tapijokos krakmolo, o tuo pačiu ir aplinkybė, kad gamyboje naudojamas tik kviečių krakmolas ir taip nesilaikoma nustatytos receptūros, už kurios sudarymą ir laikymąsi yra atsakingas atsakovas. Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad jis ne tik žinojo apie sistemingas krakmolo tiekimo neatitiktis, kai vietoje jo parengtose receptūrose nurodomo ir vadovaujantis tiekimo dokumentais ieškovės perkamo tapijokos krakmolo faktiškai buvo tiekiamas gerokai pigesnis kviečių krakmolas, bet ir nesiėmė jokių veiksmų, kad tokie gamybos proceso neleistini neatitikimai būtų pašalinti ir nevyktų ateityje (Pareiginių nuostatų 5.2, 5.3, 7.3 punktai), bei aktyviais veiksmais tyčia siekė gauti neteisėtus duomenis apie tariamai nustatytą krakmolo botaninę kilmę ir jais disponuoti su tikslu nuslėpti aplinkybes apie savo darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas, pažeisdamas darbo pareigas, tyčia sudarė sąlygas nepirkti gamybai tinkamos pigesnės žaliavos. Neteisėtas atsakovo elgesys laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuriam esant tolesni darbo santykiai su atsakovu negalimi.

Be to, nurodė ir tai, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytais motyvais, kad jie neįrodė, jog nuo 2014 metų gamyboje buvo galima pereiti prie pigesnės žaliavos (kviečių krakmolo vietoj tapijokos) naudojimo, nes Brookfield prietaiso įsigijimas buvo tik viena iš ROQUETTE AMILINA, AB rekomendacijų, kad ir po 2014 metų buvo vykdomi technologiniai patobulinimai ir bandymai, siekiant gamyboje „pereiti“ nuo tapijokos prie kviečių krakmolo, kad jie nepagrindė, kodėl kiti darbuotojai, žinodami, kad buvo įsigytas Brookfield aparatas, iki pat 2019 metų nekėlė klausimo dėl perėjimo prie pigesnės žaliavos naudojimo. Nesutikimą argumentuoja tuo, kad: 1) byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2012 m. balandžio 17 d. ROQUETTE AMILINA, AB bandymo ataskaitos 3 straipsnyje nurodytos rekomendacijos nebuvo įgyvendintos iki 2014 metų; 2) bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu nurodė, kad po 2014 metų nebuvo atliekami reikšmingi krakmolo apdorojimo technologinio proceso pakeitimai, galėję nulemti perėjimą nuo tapijokos krakmolo naudojimo produkcijos gamyboje prie kviečių krakmolo naudojimo; 3) byloje nėra jokių duomenų apie po 2014 metų galimai atliktus bandymus siekiant pereiti prie vien tik kviečių krakmolo naudojimo gamyboje - jie pateikė ROQUETTE AMILINA, AB elektroninius laiškus, kuriuose yra nurodyta, kad po 2012 m. balandžio 17 d. jokių bandymų, atliktų pas juos, ataskaitų nėra parengta; 4) net jei ir laikyti, kad krakmolo apdorojimo technologinio proceso pakeitimus, reikalingus „pereiti“ prie vien tik kviečių krakmolo naudojimo gamyboje jie atliko ir po 2014 m., tai iš ieškovės atliktų krakmolo ceche darbų suvestinės matyti, kad bet kuriuo atveju po 2017 m. gegužės 15 d. nebebuvo atliekami visiškai jokie modernizavimo, testavimo darbai. Taigi, ieškovės tikinimu, nuo šios datos jie turėjo galimybę atsisakyti gamyboje naudoti brangų tapijokos krakmolą ir naudoti vien tik kviečių krakmolą. Tai reiškia, kad jei ne nuo 2014 metų, tai vėliausiai nuo 2017 m. gegužės 15 d., atsakovas, tinkamai vykdydamas savo darbines pareigas, turėjo atlikti visus būtinus veiksmus tam, kad krakmolo apdorojimo technologinis procesas būtų atitinkamai pakeistas, ir parengta atitinkama produkcijos gamybos receptūra, tačiau atsakovas to nedarė. Nors 2019 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku pats generalinis direktorius V. B. nurodė atsakovui pradėti dirbti vien su kvietiniu krakmolu, tai yra visiškai atsisakant tapijokos krakmolo rūšies, atsakovas iki pat jo atleidimo dienos, beveik pusė metų nekeitė krakmolo virimo technologinio proceso. Tokiam perėjimui prie vien kvietinio krakmolo naudojimo gamyboje reikalingi programiniai pakeitimai buvo padaryti tik 2019 m. birželio pradžioje, po atsakovo atleidimo iš darbo. Nurodė, kad visą laikotarpį nuo 2019 metų pradžios iki atsakovo darbo santykių nutraukimo vietoje tapijokos krakmolo pradėtas naudoti kvietinis krakmolas buvo apdorojamas tapijokos krakmolui pritaikyta programa, dėl ko galėjo padidėti kvietinio krakmolo sąnaudos; 5) šiame darbo ginče yra nagrinėjami būtent atsakovo darbo pareigų nevykdymo klausimai, todėl būtina nustatyti aplinkybes ir priežastis, apibūdinančias būtent atsakovo elgesį jo pareiginių nuostatų ir darbo teisės normų kontekste. Be to, neatmetama, kad V. B. ir atsakovas, netinkamai vykdydami savo darbines pareigas, darydami jiems žalą, veikė kartu ir sutartinai, turėdami bendrų savanaudiškų tikslų.

            Atsakovas J. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti; pripažinti jo 2019 m. gegužės 17 d. atleidimą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu neteisėtu; negrąžinti jo į darbą; nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti iš ieškovės jo naudai keturių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; priteisti iš ieškovės jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš ieškovės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė jo neteisėtų veiksmų ar darbo pareigų pažeidimo, neįrodė, kad nuo 2014 m. gamyboje buvo galima pereiti prie pigesnės žaliavos (kviečių krakmolo vietoje tapijokos) naudojimo. Jis su ieškovės pateiktais samprotavimais kategoriškai nesutinka dėl šių argumentų: 1) perėjimas prie produkcijos gaminimo vien tik naudojant kviečių krakmolą nebuvo ieškovės investicinis planas (strateginis planas), kadangi buvo abejojama dėl gamybos modifikavimo naudingumo - naudojant kartono gamyboje tik kviečių krakmolą, kviečių krakmolo išeiga padidėja atsiranda daugiau krakmolo virimų, dėl ko taip pat reikia panaudoti daugiau enzimų. 2015 metais ieškovė ruošėsi dideliam popieriaus mašinos modernizavimo etapui, kurio vertė buvo beveik 20 mln. eurų, todėl klausimas dėl perėjimo prie kviečių krakmolo naudojimo nebuvo prioritetinis. 2017 metais po popieriaus mašinos modernizavimo (rekonstrukcijos) buvo sprendžiamos problemos, atsiradusios po modernizavimo (kaip kokybiškai pagaminti produkciją). 2018 metais ieškovė daug kartų stabdė popieriaus gamybos procesus dėl mechaninių ir dėl technologinių problemų, todėl tiek jis, tiek kiti ieškovės darbuotojai dėjo visas pastangas išspręsti problemas. Be to, kartono gamybos modifikavimas, apima, pirmiausiai, ne receptūros pakeitimą, bet naujų technologinių įrengimų, technologinių procesų bei gamybos linijos paruošimą ir įdiegimą. Įdiegus naujus technologinius įrenginius, suharmonizavus naujus technologinius procesus ir paleidus naują gamybos liniją bei esant naujai suformuotai gamybos užduočiai, tik tada galimas naujos receptūros parengimas; 2) jis ne tik kad neturėjo pareigos priimti sprendimo dėl kartono gamybos modifikavimo (kartono gamyboje naudojimo tik kviečių krakmolą), bet net neturėjo tokių įgalinimų (teisės). Jis turėjo pareigą tik dalyvauti techninių priemonių gamybos linijos paruošime ir įdiegimo stadijose (Nuostatų 7.12. p.) bei teikti rekomendacijas, pasiūlymus naujos technologijos įdiegimui (Nuostatų 7.11. p.). Tai, kad ne jo kompetencija buvo priimti sprendimus dėl naujos technologijos įdiegimo patvirtina generalinio direktoriaus V. B. 2019 m. sausio 3 d. elektroninis laiškas, kuriame jam buvo suformuota gamybinė užduotis - „kadangi eilę suplanuotų techninių pagerinimų krakmolo tirpalo ruošimo / virimo procese yra užbaigti, prašau šį mėnesį pradėti gamybinį bandymą, pereinant dirbti vien su kvietiniu krakmolu“. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis nebūtų teikęs pasiūlymų ir / ar nebūtų dalyvavęs naujos technologijos (kartono gamybos vien tik naudojant kviečių krakmolą) įdiegime, priešingai, byloje esančios ataskaitos bei ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jis dalyvavo įdiegiant naują technologiją; 3) ieškovė pati nėra apsisprendusi, nuo kurio momento atsirado realios galimybės įmonėje pereiti prie kartono gamybos naudojant tik kviečių krakmolą, nes ieškinyje yra minimos dvi datos 2014 m. ir 2017 m. gegužės 15 d. Ieškovė nenurodė, kada konkrečiai 2014 metais įmonė tariamai galėjo pereiti prie kartono gamybos naudojant tik kviečių krakmolą. Be to, jis gamybos direktoriumi tapo 2014 m. vasario 20 d., o Nuostatai buvo patvirtinti tik 2014 m. spalio 21 d.; 4) ataskaitose matosi, kad 2008 m. buvo nesėkmingai mėginama pereiti prie kartono gamybos naudojant vien tik kviečių krakmolą. Bandymai buvo atlikti 2008 m. rugsėjo mėn., 2008 m. spalio mėn., 2011 m. sausio mėn., 2011 m. liepos mėn., 2011 m. rugpjūčio mėn. Iš 2014 m. vasario 5 d. AB „Amilina“ ataskaitos matyti, kad nepavyko pasiekti gerų rezultatų, nes viena iš pagrindinių problemų yra krakmolo dozavimo įrangos netikslumai. Sekant 2014 m. vasario 5 d. ataskaita, buvo rekomenduojama patikrinti dozavimo įrangą ir jeigu įmanoma - padidinti bendrą sistemos tikslumą. Tik padidinus tikslumą galima būtų daryti sekantį bandymą.  AB „Amilina“ ataskaitos viena vertus, patvirtina, jog po 2014 m. vasario 5 d. turėjo būti atlikti bandymai, kuriais būtų konstatuota reali galimybė pereiti prie produkcijos gamybos naudojant tik kviečių krakmolą, kita vertus, paneigia ieškovės teiginius, jog, neva nuo 2014 m. ieškovė turėjo visas technologines bei technines galimybes gaminti kartoną naudojant vien tik kviečių krakmolą. Nurodė, jog nėra tikėtina, kad ieškovė iki 2012 metų atlikdavusi reguliarus bandymus, nuo 2014 metų įgyvendinusi tik vieną iš 2012 m. bandymo ataskaitoje nurodytų rekomendacijų (įsigijusi Brookfield prietaisą), daugiau neatliko nei vieno bandymo; 5) ieškovė galimybę pereiti prie kartono gamybos naudojant tik kviečių krakmolą sieja su Brookfield prietaiso įsigijimo momentu, tačiau ieškovė iki naujo Brookfield prietaiso įsigijimo naudojo mechaninį Brookfield prietaisą, kuris taip pat nustatydavo hidrolizato klampumą, tad, modernesnio prietaiso įsigijimas neišsprendė kitų technologinių bei techninių uždavinių, todėl 2014 metais nebuvo galimybės pereiti prie kartono gamybos naudojant vien tik kviečių krakmolą. Taip pat nurodė, kad gamybos modernizavimo procese dalyvavo ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai, technologų grupės vadovas, technologai, technikai, servizo tarnyba ir kitų krakmolo tiekėjų atstovai su technologais (AB „Amilina“, Lavisa, Allstarch, Interstarch, TSC, etc), kurie turėjo išspręsti su technologine bei technine perėjimo dalimi susijusius uždavinius. Per laikotarpį iki realaus perėjimo (iki 2019 m. vasario mėnesio) buvo atlikta daug paruošiamųjų darbų, buvo keičiamos termo poros, varikliai, mentės, keičiamos ir statomos naujos svarstyklės, keičiama vandens padavimo apskaita, perrašomos virimo programos, perdaryti dozavimo įrenginiai ir kt.; 6) jo įsitikinimu, generalinio direktoriaus V. B. 2019 m. sausio 3 d. elektroninis laiškas akivaizdžiai patvirtina, kad tik 2019 m. sausio mėnesį buvo pasirengta pereiti prie krakmolo gamybos naudojant tik kviečių krakmolą; 7) nors kviečių krakmolas yra pigesnis nei tapijoka, tačiau jo reikia sunaudoti ženkliai daugiau, atsiranda papildomi krakmolo virimai, dėl ko taip pat sunaudojama daugiau enzimų (2019 m. gegužės 15 d. generalinio direktoriaus V. B. elektroninis laiškas). Gamyboje naudojant vien tik kviečių krakmolą, gaunamas ne tik didesnis krakmolo suvartojimas, bet ir didesnė piniginė išraiška, o tai yra finansiškai nenaudinga įmonei. Kadangi krakmolo išeiga auga, tai kartu auga ir krakmolo paruošimo kaštai; 8) 2019 m. gegužės 17 d. ieškovės reikalavime pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo nėra nurodyta, kad jis padarė šiame punkte aptariamą darbo drausmės pažeidimą, kas, viena vertus, leidžia teigti, kad apskritai tokio darbo drausmės pažeidimo nebuvo padaryta, kita vertus, buvo pažeistos darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalies nuostatos. Be to, nurodė ir tai, kad jis kategoriškai nesutinka, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto (toliau – institutas) atliktas tyrimas patvirtina tai, kad Sago teikė ne tapijokos, o kviečių krakmolą, nes ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji pateikė mėginius UAB ,, Axioma servisui “, o pastaroji - institutui; nepateikė jokių duomenų, ar mėginiai buvo paimti tik iš Sago siuntų ir ar iš kitų tiekėjų siuntų; nepateikė jokių duomenų, ar buvo sudaryta speciali komisija mėginiams paimti, ar buvo surašytas mėginių paėmimo aktas, kaip buvo sunumeruoti mėginiai; nepateikė nei vieno įrodymo apie mėginių paėmimo tikslą, vietą, mėginius paėmusį asmenį bei laiką. Iš instituto atsakymo matyti, kad dalis mėginių yra tapijoka. Instituto atsakymo 5 punkte yra nurodyta „kukurūzai“, tačiau ieškovė negamina produkcijos iš kukurūzų ir / ar kukurūzų krakmolo, taip pat nei kukurūzų, nei kukurūzų krakmolo ieškovei neteikia nei vienas iš tiekėjų, taip pat kukurūzų krakmolas nėra laikomas ieškovės sandėliuose. Nurodė, jog siekiant išsiaiškinti, ar Sago 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. vietoje tapijokos pateikė ieškovei kviečių krakmolą, 2018 m. gruodžio viduryje buvo sudaryta speciali komisija, kuri paėmė mėginius iš Sago bei kitų įmonių (Interstarch, AB „Amilinos“) siuntų, mėginiai buvo užplombuoti, kiekvienam mėginiui buvo suteiktas numeris (Sago ėmimams suteikti G 149953, G 149954, G 149955 numeriai), komisija surašė mėginių paėmimo protokolą. Po jo atleidimo  2019 m. birželio 7 d., ieškovė gavo Allstarch atsakymą, kuriame nurodyta, jog pateikti mėginiai buvo patikrinti mikroskopu, trečiasis ėminys (Sago) yra tapijokos krakmolas. Nors Darbo ginčų komisija įpareigojo ieškovę pateikti Allstarch atsakymą, tačiau ji melagingai nurodė, kad atsakymo iš Allstarch nėra gavusi. Ieškovė atleido jį nesulaukusi Allstarch tyrimo išvados, kuri patvirtina, kad Sago teikė ieškovei tapijokos krakmolą. Be to, į Jackering kompaniją dėl pastarosios gaminamos krakmolo rūšies buvo kreiptasi tik 2019 m. gegužės 27 d. po jo atleidimo. Be to, pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje ieškovė nurodė, kad į Sago nebuvo kreiptasi nei su pretenzija, nei su ieškiniu, kas, jo nuomone, akivaizdžiai patvirtina, kad Sago tiekė tapijoką, o ne kviečių krakmolą. Šiuo atveju ne jis, o Sago tiekė krakmolą, be to, jis neturėjo nei pareigos, nei teisės parinkti tiekėją, taip pat sudaryti sutartis su tiekėju, tikrinti tiekėjo pateikiamos produkcijos kokybės bei atitikties pirkimo - pardavimo sutarties sąlygoms. Visas anksčiau nurodytas funkcijas turėjo atlikti pirkimo skyriaus darbuotojai. Nurodė, kad į Ž. S. dėl Sago mėginių tyrimo atlikimo jis kreipėsi todėl, kad pirkimų skyriaus darbuotojas E. M. jo paprašė padėti išsiaiškinti, ar Sago pateikė tapijoką, ar kviečių krakmolą. Tai, kad Ž. S. buvo užsiklausta naudojantis darbine pažintimi ir Ž. S. pateikė neoficialų atsakymą niekaip neįrodo jo kaltės – sąmoningo žinojimo apie tariamą Sago netinkamą produkcijos tiekimą. Be to, jei Sago būtų teikęs ne tapijoką, o kviečių krakmolą, gamyboje dirbantys darbuotojai tai būtų pastebėję ir pranešę jam. Nurodė, kad laboratorijos darbuotojai kiekvieno virimo metu atlieka krakmolo virimo mėginių tyrimus, tačiau net laboratorijos darbuotojai nei karto neužfiksavo aplinkybės, kad gamyboje naudojama ne tapijoka, o tik kviečių krakmolas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad aptariamu laikotarpiu būtų padidėjęs krakmolo ir enzimų suvartojimas, taip pat būtų atsiradę papildomi krakmolo virimai. Pažymėjo, kad atskirti tapijoką ir kviečių krakmolą „plika akimi“ neįmanoma, tai galima padaryti tik specialiose laboratorijoje, turint tam reikalingą įrangą. Mano, kad drausminė atsakomybė jam už netinkamą receptūrą turėjo būti taikoma 2014 metais, vėliausiai iki 2017 m. lapkričio 16 d., kadangi Sago, neva, pateikė netinkamą produkciją 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d., terminas jam taikyti drausminę atsakomybę baigėsi 2019 m. kovo 8 d., o ieškovė jį iš darbo kaip padariusį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleido 2019 m. gegužės 17 d., praleidusi DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus terminus. Be kita ko nurodė ir tai, kad tiek kartono gamybos modifikavime, tiek tapijokos iš tiekėjų užsakymo ir kontrolės procese dalyvavo ir kiti darbuotojai, tačiau ieškovė netaikė jiems drausminių nuobaudų. Nuostatus yra pasirašęs ne tik jis, bet ir vyriausieji technologai ir gamybos koordinatorė, kurie pavaduodavo jį ir vykdydavo jo funkcijas. Tai, kad šiems asmenims nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, jo įsitikinimu, įrodo, kad jokie neteisėti veiksmai, nurodyti ieškinyje, nebuvo atliekami. Be to, jei iš tiesų gamyboje būtų naudojama ne tapijoka, o kviečių krakmolas, anksčiau nurodyti asmenys tai būtų pastebėję ir informavę ieškovės vadovybę ir / ar akcininkus.

            Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad, jų manymu, Darbo ginčų komisijoje skundas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, atsakovas padarė šiurkštų darbo pažeidimą, todėl ir buvo atleistas. Atsakovas buvo atsakingas už receptūrų rengimą. Jo, kaip gamybos direktoriaus pagrindinės darbo pareigos buvo organizuoti ir kontroliuoti gamybos technologinį procesą bei žaliavų, medžiagų ir kitų materialių išteklių tikslinį panaudojimą, priimti sprendimus, įgalinančius užtikrinti gamybos ekonomiškumą, saugoti ieškovės nuosavybę. Nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad jis negalėjo priimti jokių sprendimų. Jie neįrodinėja, kad atsakovas privalėjo priimti visus sprendimus susijusius su gamybos pakeitimais, naujų technologijų įrengimu, tačiau atsakovo pareiga buvo aktyviai pagal savo kompetenciją teikti siūlymus. Jis įmonėje buvo priimtas dirbti technologu, nes tik gamybos vadovas gali suprasti ko įmonei reikia, kad pasiekti savo tikslus, todėl jo pareiga buvo organizuoti padalinio darbą, kontroliuoti padalinio darbą, teikti rekomendacijas, aktyviai pateikti informaciją tiems asmenims kurie turi teisę priimti sprendimus. Atsakovas parinkdavo kokios medžiagos yra reikalingos, sudarydavo receptūras ir teikdavo įmonės vadovui jas tvirtinti. Jeigu ta receptūra yra parengta atsakingo asmens, vadovas ją ir tvirtindavo. Atsakovas ir pats neginčija, kad tokias receptūras teikdavo įmonės vadovui tvirtinti. Gamyboje buvo naudojamas kviečių krakmolas, lygiomis dalimis maišomas su tapijokos krakmolu. Ieškovė nuo 2012 metų gamyboje siekė naudoti tik kviečių krakmolą dėl kainų skirtumo, nes tapijokos krakmolo 1 tonos kaina yra 520 Eur, o kviečių krakmolo 390 Eur. Ieškovei buvo svarbu kuo ekonomiškesnėmis sąlygomis gaminti produkciją, todėl jie siekė gamyboje „pereiti“ tik prie kviečių krakmolo. Atsakovas pagal savo pareigas dalyvavo prie šio „perėjimo“ gamyboje vien iš kviečių krakmolo, dalyvavo bandymuose, susipažino su ekspertų pasiūlytomis išvadomis. Paskutiniai kviečių krakmolo cecho modernizavimo darbai buvo atlikti 2017 metais, todėl tai laikytina vėliausia data, kada įmonė galėjo visiškai pereiti dėl produkcijos gaminimo vien iš kviečių krakmolo. Atsakovas, eidamas gamybos direktoriaus pareigas, privalėjo dirbti ieškovės interesams, rengti ekonomiškiausias receptūras pagal ieškovės gamybinius pajėgumus, tačiau to nedarė. Paaiškino, kad atsakovo nurodyti teiginiai, jog „pereiti“ prie gamybos vien iš kviečių krakmolo nebuvo galimybės iki 2019 m. kovo pradžios neatitinka tikrovės. Nurodė, kad iki pat atsakovo atleidimo iš darbo nebuvo atliekami jokie darbai susiję su krakmolo virimo modernizavimu. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad vėliausiai nuo 2019 m. vasario 15 d. gamyboje buvo naudojamas kvietinis krakmolas. Atsakovo lentelėse nurodytos ir krakmolo sąnaudos. Jie mano, kad ir anksčiau buvo naudojamas tik kvietinis krakmolas, tačiau nurodyta, kad mišinys. Byloje nėra jokių duomenų, kad po V. B. 2019 m. sausio 3 d. nurodymo pereiti vien prie gamybos iš kvietinio krakmolo, atsakovas būtų atlikęs kokius veiksmus, ar nurodęs savo pavaldiniams atlikti kokius tai veiksmus, apie programos pakeitimus, kad pritaikyti virti iš tapijokos krakmolo į kvietinį krakmolą. Ieškovės duomenimis toks programos pakeitimas buvo daromas po atsakovo atleidimo, tai yra 2019 m. birželio mėn. Ieškovės įsitikinimu, tai reiškia, kad atsakovui buvo žinoma ir aišku, kad pradėjus gamyboje naudoti vien kvietinį krakmolą vietoje tapijokos krakmolo, jokie programos pakeitimai nebuvo reikalingi, todėl jie nebuvo daromi. Buvo rengiamos receptūros, pagal kurias turėjo būti naudojamas 50 proc. kviečių krakmolas ir 50 proc. tapijokos krakmolas. Iš tapijokos tiekėjo Sago buvo perkamas tapijokos krakmolas, dokumentuose nurodyta, kad tai tapijokos krakmolas, tačiau ieškovei buvo tiekiamas kviečių krakmolas. Ieškovė tiekėjui Sago mokėjo kaip už tapijokos krakmolą, dvigubai brangiau, nors buvo tiekiamas ieškovei kviečių krakmolas. Atsakovas pagal savo pareigas tokių aplinkybių negalėjo nežinoti ir tokios aplinkybės, jų nuomone, susiklostė ne be atsakovo žinios. Paaiškino, kad 2018 m. gegužės 16 d. iš Sago buvo gauta eilinė tapijokos rūšies krakmolo siunta, tačiau prie šio krovinio pridedamuose dokumentuose buvo nurodyta, kad pristatytas ne tapijokos rūšies krakmolas, o kviečių krakmolas. Analogiška situacija pasikartojo ir 2018 m. rugsėjo 7 d., kas matyti iš 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. krakmolo siuntų vežimo dokumentų. Sago ieškovei perdavė krakmolo siuntą pagal užsakymą kaip tapijokos krakmolą, nors dokumentuose matosi, kad ji iš įmonės Jackering paėmė kviečių krakmolą. Sago jiems paaiškino, kad prie dokumentų buvo pateikti ne su kroviniu susiję dokumentai. Iš tų dokumentų matyti, kad Sago, kuri turėjo parduoti krakmolą ieškovei, pati pirko krakmolą iš įmonės Jackering, kuri aiškiai nurodė, jog yra parduodamas kviečių krakmolas ir kuri patvirtino, jog niekada nėra prekiavusi tapijokos krakmolu. Šis krakmolas pas ieškovę atsirasdavo kaip tapijokos krakmolas, todėl, kad buvo keičiami prekės pavadinimo dokumentai. 2018 m. rugpjūčio 12 d. iš anksčiau gautų siuntų iš Sago buvo paimti mėginiai ir nustatyta, kad tai ne tapijokos krakmolas, o kviečių, kaip ir nurodyta dokumentuose. 2019 m. gruodžio 6 d. ieškovė gavo duomenų iš Jackering įmonės, kuri nurodė, kad būtent tuo metu ji pakrovė tą kiekį ir į tuos automobilius, kurie nurodyti važtaraščiuose, kviečių krakmolą, kuris buvo pristatytas ieškovei. Paaiškino, kad nuo 2018 m. kovo mėn. ieškovė tapijokos krakmolą pirko iš Sago, sutartyse nurodyta į kokius automobilius bus kraunamas, kokiuose pakuotėse pakrauti. Įmonė Jackering ieškovei perdavė B elektroninį laišką, kuriame ji pateikė nurodymą įmonei su etiketės ruošiniu. Etiketėje nurodyta, kad prekė yra natūralus krakmolas. Jų manymu, įmonės Sago nurodymas įmonei Jackering, kokia turi būti etiketė yra siekis nuslėpti, kad tai yra ne tapijokos krakmolas, tiesiog nenurodant botaninės kilmės krakmolo. Š. T. B pridėtas ruošinys turi savo meta duomenis, iš tų duomenų ieškovė išsiaiškino, kad tos etiketės rengėjas yra buvęs vadovas V. B., todėl ieškovei aišku, kad iš jo kilo idėja, kad įmonei tiekėjas turėtų tiekti krakmolą, kuris neturi būti identifikuotas. Atsakovo darbo vietoje atleidimo dieną ieškovė rado USB atmintinę, kurioje be kitų duomenų, buvo ir Excel failas „Klaipėda“, kuris yra CMR važtaraščių ruošinys. Jame įrašytas tekstas visai atitinka važtaraščius, kuriais atvežtas krakmolas iš Jackerig, kurį pirko įmonė Sago, ir po to pardavinėjo ieškovei. Tai, ieškovės tikinimu, įrodo V. B. sąsajas su tomis įmonėmis dėl krakmolo tiekimo, tai įrodo, kad atsakovas taip pat aktyviai tame dalyvavo. Atsakovas, dirbdamas gamybos vadovu ir vykdydamas savo darbines funkcijas, jokių funkcijų susijusių su krakmolo tiekimu negalėjo turėti. Paaiškino, kad atsakovas, žinodamas, kad jau 2018 m. gegužės 16 d. paaiškėjo iš Sago tiekiamo krakmolo neatitikimas užsakymui, pats tiesiogiai kreipėsi į ROQUETTE AMILINA, AB darbuotoją Ž. S. dėl Sago parduoto krakmolo botaninės kilmės nustatymo, nors jis neturėjo jokios pareigos nei teisės atlikti kokybės vertės nustatymo. Paaiškino, kad sandėlyje buvęs krakmolas, nurodytas kaip tapijokos, buvo suvežtas į cechą ir sunaudotas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad gamyboje buvo sunaudotas kvietinis krakmolas vietoj tapijokos, ir nebuvo jokių gamybos sutrikimų užfiksuota. Atsakovas darbuotojui I. Z. liepė parengti krakmolo bandymo ataskaitą, kurioje turėjo būti nurodytos tariamai bandyto krakmolo sąnaudos. I. Z. ataskaitos nepasirašė, o tai rodo, kad atsakovas norėjo įrodyti, kad yra naudojama būtent tapijokos programa, nors ji nebuvo keičiama ir po 2019 m. sausio 3 d. po B nurodymo dėl „perėjimo“ nuo tapijokos krakmolo į kvietinio krakmolo gamybą. Ieškovei padaryta žala tuo, kad vietoj dokumentuose nurodyto tapijokos krakmolo buvo perkamas kviečių krakmolas ir naudojamas gamyboje. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio 30 d. ieškovei padaryta 2428000 Eur žala. Nesutinka su ta aplinkybe, kad verdant kviečių krakmolą padidėja gamybos sąnaudos, nes ieškovei atlikus gamybos analizę laikotarpiu nuo 2018-2019 metų, didelio sąnaudų padidėjimo nesimatė, sąnaudos augo nežymiai arba nedidėjo. Dėl baudos skyrimo atsakovui ieškovė termino nepraleido, jo pažeidimai yra tęstiniai. Tuo metu vadovavęs V. B. nesiekė nustatyti atsakovo pažeidimų, nes abu kartu siekė sunaikinti duomenis, kurie įrodytų jų neteisėtą veikimą įmonės interesams. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo teisinis pagrindas atsakovą atleisti iš darbo pagal DK 58 straipsnio 8 punktą, konstatuojant šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Paaiškino, kad krakmolo neatitikimo faktas buvo nustatytas tuo pačiu metu kai jis buvo atvežtas. Kadangi krakmolo atitikimo faktas yra ne gamybos skyriaus kompetencijoje, o pirkimo skyriaus, todėl iš pradžių niekas nesiejo atsakovo atsakomybės su tuo. Tai, kad gamybos direktorius galimai susijęs su tuo, kilo įtarimas pirkimo skyriuje. 2018 m. pabaigoje 2019 m. pradžioje V. B. buvo pateikta informacija, kad vyksta galimai netinkamo krakmolo tiekimas. Kol vadovu buvo V. B., nebuvo aišku kiek prie visko buvo prisidėjęs atsakovas. Tyrimas dėl atsakovo atleidimo buvo atliktas žodinio nurodymo pagrindu. Galimybė pereiti prie kviečių krakmolo gamybos buvo 2014 metais. Iki 2017 metų buvo atliekami programavimo darbai, todėl galutinai nuo 2017 m. gegužės 13 d. galėjo jau pereiti dėl kviečių krakmolo panaudojimo gamyboje. Receptūrą konkrečiam gaminiui parengdavo atsakovas, ją keisti tam tikrais laikotarpiais galėjo, tačiau tai neturi nieko bendro su virimo programa. Jų duomenimis virimo programa nebuvo keičiama iki 2019 m. birželio mėn. Drausminėn atsakomybėn dėl to paties fakto kiti darbuotojai traukti nebuvo. Buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau jis buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo požymių, nutarimai įsiteisėję. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovas su V. B. veikė bendrai. Atsakovas disponavo CMR važtaraščio ruošiniu, todėl tai duoda pagrindą tikėti, kad jie susiję. Nuotraukos yra iš telefono, kuriuo jis naudojasi darbo metu. Vizualiai tapijokos krakmolas nuo kviečių krakmolo nesiskiria. Paaiškino, kad jis negali pasakyti, kas turėjo priimti galutinį sprendimą „pereiti“ iš tapijokos gamybos į kviečių, bet būtent gamybos vadovas turėjo padaryti išvadą ir įvertinti, kad įmonėje yra galimybė pereiti iš tapijokos į kviečių gamybą ir teikti pasiūlymą vadovui. Atsakovas bandymuose dalyvavo, bet ar visuose, nežino. Paimti gruodžio mėn. mėginiai ilgą laiką nebuvo išsiųsti į laboratorijas ir neaišku kokie jie buvo išsiųsti, nes mėginiai nebuvo saugomi, todėl neaišku kokie mėginiai pateko tyrimui. Ieškovė per tris mėnesius nesikreipė dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Jie neturi duomenų patvirtinančių, kad atsakovas turėjo ryšių su įmone Sago, jie tik įrodinėja, kad V. B. su atsakovu turėjo kažkokias sąsajas su Sago, nes Sago pirko krakmolą iš Jackering. V. B. buvo etiketės autorius, todėl neaišku, kokias būdais ji pakliuvo Sago, o Bpersiuntė Jackering. Jų nuomone, atsakovo su B sąsajas ir įrodo tos aplinkybės, kad atsakovo USB atmintinėje buvo rasti važtaraščiai, kurie buvo ruošti B. USB laikmenoje buvo tik CMR važtaraščio ruošinys. Apie priklausomybę UAB laikmenos atsakovui, jie sprendė pagal to rakto turinį. Tai buvo asmeninio pobūdžio nuotraukos, viso turinio jie neteikė. Receptūros yra paruoštos atsakovo ir pasirašytos V. B.. Jis nežino, kas iš ieškovės darbuotojų turi pateikti užsakymą krakmolo įsigijimui. Jie neturi duomenų, kad atsakovas kreipėsi į vadovą dėl technologijų keitimo.

              Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas papildomai paaiškino, kad 2019 m. gegužės 17 d. atvažiavo valdyba, pasikvietė jį į kabinetą, su juo kalbėjo V. K., jam siūlė išeiti iš darbo savo noru, pasakė „arba varyk ant V. B., galėsi dirbti įmonėje“. Jis nesutiko, nes nesuprato ko nori iš jo. Visus sprendimus įmonėje priimdavo G. P.. Jis nesutiko su jam mestais kaltinimais, todėl pasiaiškinime rašė, kad jam nebuvo žinoma apie krakmolo vežimą. Jis nė karto negavo jokių pretenzijų dėl netinkamo krakmolo tiekimo. Jis buvo kaltinamas, kad galimai krakmolą perka per tarpininką ir, kad tiekiamas ne tas krakmolas ir užklijuotos ne tos etiketės. Jo duomenimis „perėjimas“ prie vienos rūšies krakmolo gamyboje prasidėjo gana seniai, apie 2007 m. Paaiškino, kad jis asmeniškai krakmolo nevirdavo, virdavo technologai, virimo bare jis pasirodydavo retai. Paaiškino, kad „pereiti“ į kitą gamybą galima, bet gaunasi didesnės sąnaudos krakmolo sunaudojimo, todėl „pereiti“ į gamybą iš vienos rūšies krakmolo nebuvo prasmės. Paskaičiuoti sąnaudas yra gana paprasta. 2019 m. sausio 3 d. jie nusprendė kad „pereiti“ į gamybą iš vienos rūšies krakmolo, tačiau greitai tai padaryti nėra galimybės, nes krakmolas yra užsakomas ketvirčiui, tą kiekį reikia užsisakyti. Jie „perėjo“ vasario 15 d., krakmolo sąnaudos pradėjo didėti. Jis gavo laišką iš direktoriaus ką daryti, nes sąnaudos didėja. Jis kvietė technologus, aiškinosi, kodėl sąnaudos didėja. Jam dar dirbant buvo „pereita“ į gamybą iš vienos rūšies krakmolo. Krakmolo virimas ir klijavimas pagal kompetenciją priklausė V. Z.. Dėl bet kokio „perėjimo“ ar pakeitimo jis turėjo atsiklausti savo vadovo V. B., arba kreiptis į valdybą. Dėl keitimo kreipdavosi ir raštu, pateikdavo skaičiavimus, projektus. Jis su Sago jokių ryšių neturi ir jokios naudos nėra gavęs. Jis USB laikmenų turėjo ne vieną, kai jis grįžo į kabinetą neberado nei kompiuterių, nei USB laikmenų. Ieškovės nurodytų duomenų USB laikmenoje negalėjo būti. Paaiškino, kad pagal pareigines funkcijas jis už pirkimus neatsakė, tam buvo pirkimo skyrius, o vėliau viskas buvo daroma centralizuotai Grigiškėse, jis buvo atsakingas už paties proceso koordinavimą, už pasiūlymų, už savalaikį mašinų aprangos užsakymą, už cheminių medžiagų vartojimą, kad kuo pigiau ir mažesnėmis sąnaudomis pagaminti produktą. Krakmolo sąnaudos jam dirbant buvo sumažintos. Paskutinį bandymą jis paprašė technologų padaryti, jie informavo, kad gali būti padidėjusios krakmolo sąnaudos, taip ir buvo. Jie visi kartu, V. B., M. J. ir E. M. kartu paėmė mėginius, parsinešė ir sprendė ką daryti. Jie užsisakė daugiau kvietinio krakmolo ir bandė „pereiti“ ant kvietinio krakmolo gamybos, tokiu būdu jie stengėsi savo jėgomis „padaryti“ įrangą ant vienos rūšies krakmolo virimo. Paaiškino, kad jie kviesdavosi išorines kompanijas, kad jiems patartų kaip tai padaryti, jis kaip gamybos direktorius stengėsi kuo greičiau tai padaryti. Pagrindiniai ieškovės strateginiai tikslai buvo: 2016 m. įgyvendinimo mašinos modernizaciją, 2017 m. buvo formuojamas tikslas keisti preso, klijavimo dalį, tačiau to buvo atsisakyta. 2017-2019 m. investicijų didelių nebuvo. Paaiškino, kad produkcijos ir žaliavų pirkimą ir klientų paiešką atlieka pirkimo vadybininkai. Pirkimo skyrius techninę datą gaudavo iš gamybos, iš jo, todėl jie žinodami tikslią datą išsiunčia toms įmonėms produktams užsakyti. Pirkimo skyrius kartais tiesiogiai kreipdavosi į technologų skyrių. Už žaliavų pirkimą, jų trūkumą ir kontrolę atsakingas buvo pirkimo skyrius. Receptūras jo nebuvimo laikotarpiu darė ir jo kolegos, kurie jį pavaduodavo. Paaiškino, kad jį ir M. J. į kabinetą pasikvietė direktorius V. B., ir pasakė, kad galimai M. J. nustatė, kad tai yra ne tas krakmolas, o jam pasidarė keista, kad dėl krakmolo neatitikimo nesikreipė virimo technologai. Jie visi kartu nusprendė, kad kažką reikia daryti, kad paimti pavyzdžius ir išsiųsti į kelias laboratorijas juos ištirti. Paaiškino, kad jo tiesioginis vadovas yra generalinis direktorius. Įtariant, kad kažkas yra ne taip, reikia pirmiau surinkti įrodymus ir kreiptis į vadovybę. V. B., M. J. ir E. M. ėmė mėginius, mėginiams imti yra specialūs maišai, jie užplombuoti, turintys savo inventorinį numerį. Šiuos mėginius išsiųsti turėjo M. J., arba nurodyti išsiųsti E. M., siuntimą organizuoja pirkimų skyrius. Jam keista, kodėl nuo 2018 m. gruodžio 16 d. nebuvo galima surasti laboratorijos, nes mėginiai buvo išsiųsti tik sekančių metų gegužės mėnesį, tuos mėginius išsiuntė E. M.. Pirmasis įtarimas kilo M. J., apie tai jis jam paminėjo 2018 m. rugpjūčio mėn., kad patikrinti gaunamą krakmolą. Jis paėmė, nunešė į administraciją sekretoriatui ir prašė išsiųsti į laboratoriją AB „Amilina“. Atsakymas buvo gautas elektroniniu paštu. J. Ž. S. paprašė, kad pateikti oficialų atsakymą, ant oficialios formos, tačiau jis jam atsakė, nes neturėjo teisės to daryti. Jis nežino, kodėl M. J. kilo įtarimų dėl šio tyrimo. Jo su M. J. nesiejo draugiški santykiai, kažkada dėl jų ginčas kilo dėl diplomo, po to tie santykiai ir liko nelabai draugiški. Antrą kartą jam apie krakmolo kokybę pranešė direktorius, tačiau ten dalyvavo ir M. J.. Jis generaliniam direktoriui apie M. J. diplomo neturėjimą pasakė 2018 m. gruodžio mėn. Paaiškino, kad paskutinę „partiją“ krakmolo iš Sago jie liepė aptverti, kad jos nesunaudotų, o patikrintų, bet ieškovė krakmolą paėmė ir suvartojo. Tai buvo po jo atleidimo. Jis žino, kad buvo sukeistas krakmolas gamyboje, vietoje tapijokos panaudotas kviečių, tai buvo padaryta E. M. nurodymu, nes pirkimo tarnyba liepė sukeisti. Jam dirbant jis nekeitė krakmolo, nes iškart būtų atsiliepę produkcijos kokybei. Buvo situacijų, kai jie neturėdavo tapijokos krakmolo, tada naudodavo kviečių. Buvo teikiami rašytiniai skaičiavimai. Paaiškino, kad iki 2019 m. sausio 3 d., jie visi pasitarė, kad galima „pereiti“ prie kviečių gamybos. Po švenčių generalinis direktorius viską sukoordinavo, jie nusprendė, kad jis daro „perėjimą“, o M. J. užtikrins, kad netrūktų žaliavos. Iki 2019 m. sausio 3 d. buvo galimybė „pereiti“ prie kviečių krakmolo gamybos, tačiau tai būtų buvę su didesnėmis sąnaudomis. Paaiškino, kad generalinis direktorius V. B. technologinių patikrinimų neatlikdavo. Visą tą laiką buvo atliekama daug pakeitimų pereiti tik prie kviečių krakmolo. Esminiai darbai buvo baigti 2018 m. viduryje, o realus „perėjimas“ į gamybą vien iš kviečių krakmolo buvo galimas 2018 m. lapkričio - gruodžio mėn. Paskutinis bandymas buvo atliktas 2019 m. sausio mėn., ir pateikta išvada, kad galima gamyba iš kviečių krakmolo, tačiau sąnaudos bus didesnės. Techniniai technologiniai keitimai buvo keisti. Jis procese keitimo nedalyvavo, bet mano, kad buvo keičiama daug kas, receptūra buvo modifikuota. 2018 m. sudaryta receptūra, įrašyta tapijoka su kviečiais, ši receptūra buvo naudojama. 2019 m. balandžio mėn. jau vietoje tapijokos  krakmolo buvo naudojamas kviečių krakmolas. Po 2019 m. sausio 3 d. iki vasario 15 d., vyko bandymai naudojant tik kviečius, buvo didesnės sąnaudos. V. B. parašė visiems, kad padidėjo sąnaudos, pakeitus tapijokos krakmolą. Susirinkimui buvo pristatyta sąnaudų padidėjimas. Buvo bandoma surasti optimaliausią variantą krakmolo virimui. Pakeitimai buvo daromi per tą laiką, keičiamos programos, ir niekam nekilo įtarimas, kad tai ne tas krakmolas. Kai vietoje tapijokos krakmolo buvo pakeistas kviečių krakmolas, tokią aplinkybę jam nurodė M. B., o jam dyzelinio krautuvo vairuotojas, kuris krauna chemines medžiagas. I. Z. taip pat žinojo, kad toks pakeitimas nepavyko. Jis pačios ataskaitos už laikotarpį nuo 2018 m gruodžio 21 d. iki 2019 m. sausio 10 d. bandymo nėra matęs, tokią ataskaitą buvo paprašęs padaryti M. J.. Jis apie tai informavo V. B., dėl šių aplinkybių buvo paimtas pasiaiškinimas iš A. P. dėl krakmolo rūšies. Nurodė, jog kiekvienas virimas yra surašomas į programą.

             Liudytojas I. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jis įmonėje „Grigeo“ dirba technologų vadovu, atsakovas buvo jo tiesioginis vadovas. Santykiai su atsakovu darbiniai. Jis žino, kad atsakovas buvo atleistas iš įmonės dėl netinkamos žaliavos naudojimo. Kiek jam žinoma, buvo naudojamas ne tos rūšies krakmolas. Jis visada virdavo iš dviejų rūšių – tapijokos ir kviečių krakmolo. Paaiškino, kad apie 2018 m. gruodžio mėn. bandymą pakeisti krakmolo rūšį jis nežinojo. J. G. jo prašė parengti ataskaitą kviečių krakmolo, kurio bandymas buvo atliktas 2018 m. gruodžio mėn., nors jis tuo metu buvo atostogose. Jo prašė parašyti gamybinio bandymo ataskaitą, iš pradžių prašė pirkimo vadovas, jam gamybos direktorius neleido rašyti, bet po to jis parengė ir nusiuntė gamybos direktoriui suderinimui. Jo paprašė, kad sumažinti krakmolo panaudojimą gamyboje. Jis nežinojo, ar tas bandymas buvo atliktas, jam buvo nurodytos datos, kada buvo atliktas bandymas. Duomenis bandymo jis paėmė iš apskaitos žurnalų. Per jo darbo istoriją buvo atlikti kviečių virimo bandymai, tačiau tai atlikdavo „ofšorinės“ įmonės. Jie visada turėjo proporciją 50 proc. tapijokos ir 50 proc. kviečių, kitokių neturėjo. Nebuvo to, kad „pereiti“ prie kitokios proporcijos krakmolo gamyboje. 2019 m sausio 15 d. bandymo metu jam nurodė gamybos direktorius koks buvo panaudotas krakmolas. Mano, kad gamybos direktorius tokią ataskaitą liepė parengti vien norėdamas pamokyti M. J.. Vėliau kalbos ėjo, kad pakeistas yra krakmolas, M. J. taip pat prašė ataskaitos, bet jis atsisakė, pranešė vadovui savo, bet po kažkurio laiko paprašė pats vadovas tokią ataskaitą pateikti. Raštiško nurodymo „pereiti“ prie kviečių krakmolo gamybos nebuvo. Visada buvo naudotas tapijokos ir kviečių krakmolas, bet girdėjo nuogirdų, kad jau verda tik kviečių krakmolą, nors pristatytas krakmolas tokiose pat pakuotėse kaip ir tapijokos, todėl jam buvo nebeaišku visai iš kokio krakmolo yra verdama. Už tinkamos programos virimo nustatymą buvo atsakingas gamybos direktorius, jis kaip technologų vadovas su savo inžinieriais. Programą virimo jis pakeitė 2019 m. birželio mėn. Jis keitė ne kartą programas, naujos valdžios reikalavimu. Dabar naudoja kviečių krakmolą. Krakmolo sąnaudos buvo skirtingos. Nuo 2019 m. gegužės mėn. sąnaudos yra panašios kaip buvo iki šiol 1-2 kg skirtumu. Bandymai buvo daromi, išverdant krakmolą ir pamatuojant popieriaus standartus. Įtarimas, kad naudojama ne ta krakmolo rūšis kilo po paskutinio virimo, kad krakmolas gavosi rausvos spalvos ir klampesnis, jis parašė ataskaitą ir nusiuntė gamybos direktoriui, jis neturėjo įtarimo, kad krakmolas ne tas. Jie dokumentų pirkimo nematė, jiems ateidavo tik žaliava. Jis matydavo retkarčiais krakmolo maišus, bet šiaip jam nebuvo paskirta žaliavas tikrinti. 2019 m. ant maišų buvo nurodyta, kad tai natūralus krakmolas, tapijokos etikečių jau nebebuvo. Visi pokyčiai vyko 2019 m. po birželio mėn. Iš tapijokos į kviečių programa buvo pakeista birželio mėn. Anksčiau programa keista iš tapijokos į kviečių nebuvo niekada. J. G. iki posėdžio buvo susitikęs su juo grįždamas namo, jis bandė su juo susisiekti. Klausė ar gavo šaukimą į teismą. Jis sakė, kai sužinosi kada kvies į teismą pasakyk man. Klausinėjo kaip sekasi darbe, kaip gamyboje sekasi, buvo kalba ir apie paskutinę ataskaitą, buvo prašymas nerodyti tos ataskaitos. Apie šį pokalbį jis pasakė įmonės generaliniam direktoriui. Iš jo buvo bandoma sužinoti informaciją. Paaiškino, kad jis tą ataskaitą, kurią prašė atsakovas paruošti, pasirašė. Jis elektroninio laiško dėl „perėjimo“ tik į kviečių virimą nepamena ar gavo. Po visų incidentų buvo pasakyta kažkuriuo momentu, kad virsim kviečių krakmolą, bet laikinai, nes su kviečių krakmolu kokybės neišgausim. Buvo keičiama programa, atliekami naujinimo darbai, buvo norima padaryti kompiuterizuotą krakmolo virimą, tai buvo 2014 m., ar 2016 m., tai buvo daroma, kad palengvinti darbą. Jis technologų grupės vadovas, turi pavaldžius inžinierius technologus, jis atsakingas už gamybą. Jis buvo kartu ūkvedys, inžinierius ir pamainos vadovas. Organizuodavo visą darbą, prastovos buvimą, ataskaitos ruošimų, dalyvavimas susirinkimuose ir t. t. Jis yra pasirašęs tik ant technologų grupės vadovo pareigybių. Su gamybos direktoriaus pareiginiais nuostatais jis yra susipažinęs. Jis pavaduodavo atsakovą jam nesant, tačiau atlikdavo tik savo tiesioginį darbą, o pavaduodamas nueidavo į ketvirto lygio susirinkimus, pavaduodavo, kai jis išvykdavo kur, pavaduojantį asmenį nurodydavo jį. Receptūras ruošdavo pagrinde atsakovas, po to paskutinius du metus įtraukdavo ir juos, receptūras darydavo pagal faktą. Jis kaip technologas užsakydavo tik daiktus, bet cheminių medžiagų neužsakydavo. Medžiagų pirkimus atlikdavo pirkimo skyrius, už chemines medžiagas ir aprangą buvo atsakingas gamybos direktorius. Vėliau už chemines medžiagas buvo atsakingas M. B.. Paaiškino, kad gamybiniai bandymai atliekami norint sužinoti ar tinkamas produktas yra gamybai. Tuo atveju buvo atliekamas konkrečiai kviečių krakmolui. Tą bandymą, kad jis buvo atliktas sužinojo iš pirkimo vadovo M. J.. Jis pirmiausia ir paprašė surašyti tą ataskaitą. Jis patvirtina, kad ataskaitoje nurodė realius duomenis paimtus iš operatinės žiniaraščių. J. G. jam pasakė, kad „pereina“ prie gamybos tik iš kviečių po naujųjų metų. Pasiūlymą modernizuoti visą krakmolo virimo barą buvo gavęs atsakovas iš firmos „Gaf“, tačiau, ar tai buvo įtraukta į investicijas jis nežino, nes investicijų svarstyme dalyvavo tik direktoriai. Informaciją apie tokių pat maišų atvežimą po direktorių atleidimo sužinojo iš E. M., maišai buvo tokie pat kaip ir tapijokos. Po direktoriaus pasakymo, kad „pereiti“ prie kviečių gamybos programos nekeitė iš karto dėl didelio darbo krūvio. Paaiškino, kad darbuotojai verdantys krakmolą jam pasakė, kad krakmolas yra įtartinai rusvos spalvos, tai buvo 2019 metais. Išvirus tą aptvertą krakmolą, kuris buvo tapijokos, vėl buvo krakmolas rusvos spalvos. 2019 m. gegužės mėn. virtas krakmolas akivaizdžiai buvo rausvas. Jis negali pasakyti, kokiais laikotarpiais koks krakmolas buvo verdamas, kokį atveždavo tokį ir virdavo. Jis suabejojo tapijokos krakmolu kelis kartus, tik negali pasakyti ar to pačio tiekėjo. Ankstesniais laikais pokyčių nepastebėjo. Paskutinė partija kėlė abejonių. Bandymą atliko per du kartus, pirmą kartą nukrito rodikliai smarkiai, sąnaudos išaugo. Po to dar bandė virti, rodikliai daugiau mažiau gavosi, tačiau sąnaudos buvo didesnės. Su birželio 7 d. atsakymu jo nesupažindino, oficialiai tai buvo lygtais tapijoka. Jis vadovauja konkrečiai inžinieriams technologams, jie atlieka įvairias funkcijas. Kuris reaktorius virė tapijokos krakmolą nepasakys. 2016 m. buvo atlikta grandiozinė mašinų modernizacija. Kiek tai kainavo jis negali tiksliai įvardinti, apytiksliai keliolika milijonų. Paaiškino, kad gamyba profilaktiškai yra stabdoma kiekvieną mėnesį.

                Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo įmonė „Grigeo“. Su atsakovu santykiai dalykiški. Įmonėje „Grigeo“ dirbo pirkimo vadovu. Dėl ko atleido atsakovą iš darbo jis nežino konkrečiai. Buvo nujautimas, kad į bendrovę vietoje tapijokos krakmolo buvo atvežtas kitas krakmolas. Tiekėjas kuris turėjo tiekti tapijokos krakmolą pridėjo dokumentus ne to krakmolo, kurį jie turėjo gauti, ir jis buvo pakrautas ne ten, kur turėjo būti pakrautas. Tai buvo 2018 m. gegužės mėn. Buvo paimtas krakmolo mėginys, pridedant kitų krakmolų, siųsti 7 mėginiai, atsakymas atėjo gal lapkričio mėn. Įtarimai pasitvirtino, kad buvo ne tas krakmolas. Atvežtas buvo pigesnis krakmolas. Gavus tyrimų rezultatus, per kitą kompaniją užsakė iš tos pačios gamyklos krakmolą ir pastatė į sandėlį, tas krakmolas buvo sunaudotas ir niekas nepastebėjo jokių pakitimų gamyboje. Atsakymas buvo gautas lapkričio mėn. el. paštu, o jau gruodyje oficialus atsakymas. Paimant mėginius dalyvavo jis, E. M.. Iškrovus mašiną sandėlyje, atsirišo maišą ir pasiėmė mėginiams to krakmolo, niekas daugiau nedalyvavo imant mėginius. Jis asmeniškai nusprendė ištirti krakmolą, norėjo įsitikinti, ar tą krakmolą naudoja. Krakmolą užsakydavo E. M.. Paaiškino, kad tiekėjas buvo Saga, Airijoje registruota bendrovė, ji turėjo tiekti tik tapijokos krakmolą. Prie siuntos buvo pridėti krovinio dokumentai, kur nurodyta, jog krovinys pakrautas iš tiekėjo Švedijoje, kuris tiekė kviečių krakmolą. Jis žino Vokietijos įmonę Jackering, kuri yra kvietinio krakmolo gamintoja, ar kitą krakmolą gamina jis neturi duomenų. Tapijoka auga aplink atogrąžas, Tailandas, Vietnamas. Jo žinioje Lietuvoje nėra tapijokos krakmolo tiekėjų. Sandėlyje buvo aiškiai atskirtos lokacijos, kur buvo kvietinis, kur tapijokos krakmolas buvo laikomas. Mašina, kuri atvežė krakmolą neįspėjusi, ji krakmolą padėjo kur buvo laikomas tapijokos krakmolas, pakavimai buvo identiški kaip tapijokos. Savo įtarimais dėl krakmolo jis buvo pasidalinęs ir anksčiau. J. G. pasiūlė krakmolą ištirti firmoje Amelina. Iniciatyva buvo daugiau atsakovo. Buvo gautas atsakymas, kad krakmolas yra tapijokos. Jis gavo tekste parašytą laišką, tyrimo akto jis nematė. V. B. jis informavo, kad naudoja pigesnį krakmolą nei perka pagal dokumentus, tai buvo 2018 m. gruodžio mėn. Po tos mašinos sunaudojimo, kai vietoje tapijokos krakmolo buvo sunaudotas kvietinis krakmolas, jis nepamena ar kreipėsi į Zubrų. J. V. B. pasakė, kad galimai naudoja ne tokį krakmolą. Buvo pasakyta atsakovui, jis atsakė, kad negali būti, buvo nuspręsta atlikti papildomus bandymus. Paaiškino, kad jis, V. B., J. G. ir E. M. ėjo paimti iš sandėlyje esančių maišų mėginius, žinodami, kad tai yra tapijokos krakmolas. Jie vadovavosi lokacija ir žinojo, kaip yra ženklinamas tapijokos krakmolas, etiketėje angliškai užrašyta, kad tai krakmolas, tapijokos įrašo nebūdavo, bet skirdavosi tų maišų net įpakavimas. V. B. ragindavo atlikti tuos tyrimus. Tiesiogiai buvo jo pareiga atlikti tuos tyrimus, bet jis buvo pavedęs E. M.. Jo darbo praktikoje nebuvo daromi tokie tyrimai, nebuvo poreikio. Paaiškino, kad buvo priimtas sprendimas pereiti tik prie kvietinio krakmolo, tai buvo 2019 m. sausio pradžia, jis gavo pranešimą el. paštu. Generalinis direktorius buvo informuotas, kad panaudojus kvietinį krakmolą jokių nukrypimų nebuvo pastebėta gamyboje. Kai 2018 m. gruodžio mėn. buvo paimti mėginiai, jie buvo padėti sandėliuke pas sekretorę, sudėti į dėžę. Atsakingas niekas nebuvo už jų saugojimą. Maišeliai yra specialūs mėginiams imti, atplėšus jie susigadintų nepataisomai. Sandėliukas nebuvo prieinamas bet kuriam darbuotojui, raktai buvo pas sekretorę. Paaiškino, kad jis 2019 m. kovo 28 d. atleistas iš įmonės Grigeo. Jo pareigos buvo vadovaujamos, jam pavaldūs 3-4 darbuotojai – pirkimų vadybininkai. E. M. buvo pirkimo vadybininkas. Jo funkcijos buvo pirkimo proceso užtikrinimas – įmonę aprūpinti medžiagomis, prieš tai suderinus su kitais padaliniais. Iš kur užsakinėti produkciją spręsdavo pirkimo skyrius, derinant su kitais padaliniais. Sutartį nutraukė su juo, nes neatitiko reikalavimų pareigybės, jis nėra baigęs aukštojo mokslo. Atleistas jis iš darbo šalių susitarimu. Darbdavys žinojo, kad jis neturi aukštojo mokslo diplomo. 2017-2019 metais įmonėje nuolat buvo atnaujinimas, didesnių investicijų jis nepamena. 2015-2016 metais buvo modernizuotas cechas. Su įmone Sago sutartis sudaryta buvo lygtais 2015 metais, tiksliai jis pasakyti negali. Nuolat buvo ieškoma alternatyvių tiekėjų, buvo perkama ne iš vienos įmonės tapijokos krakmolas. Tinkamumą krakmolo gamybai turėjo tikrinti gamybos skyrius. Pirkimo skyrius gavęs nusiskundimų iš galutinio vartotojo, spręsdavo klausimą su pardavėju. 2018 m. gegužės mėn. prasidėjo įtarimai dėl netinkamo krakmolo. Dėl įmonės darbuotojų jis įtarimų neturėjo. 2018 m. liepos mėnesį jis nedirbo, o direktoriui pranešė apie neatitikimus rugpjūčio mėn. Jis rašė laišką Sago, kad yra ištirtas krakmolas ir gauti rezultatai, ir kad jie stabdo bendradarbiavimą. Tiekėjas informavo, kad gali atvykti tik už trijų mėnesių, o tai yra nenormalu gamyboje. Oficialios pretenzijos Sago neteikė. Mėginiai buvo keli išsiųsti dėl tikslumo nustatymo. Likučių tapijokos krakmolo nebuvo tuo metu. Pareiginėse nuostatose nebuvo numatyta, kad gali imti mėginius. Mėginius, kada tiksliai ėmė nepamena, bet turbūt 2018 m. gegužės mėn., maišeliai buvo septyni paimti. Aktas mėginių paėmimo nebuvo rašytas, tik užsirašė ant lapo ką išsiunčia ir nusifotografavo. 2018 m. rugsėjo 12 d. surašytas raštelis E. M., kai surinko visų krakmolų mėginius, tikslių aplinkybių nepamena. Nežino, kodėl nuotraukoje yra šeši mėginiai, trūksta kukurūzų krakmolo. Maišeliai buvo naudojami tie patys, kurie naudojami kuro mėginiams siųsti į laboratoriją. Kiekvienas maišelis yra sunumeruotas, jis turi unikalų numerį. E. M. išsiuntė mėginius į mokslo centrą ištyrimui. Mėginiai turėjo būti perduoti kurjeriui. Nuotrauka buvo padaryta prieš išsiuntimą. Įmonėje jis buvo daug kartų po atleidimo. Jis neprisidėdavo prie receptūros rengimo. Normatyvus jis užsakydavo pagal sunaudojimą, jie buvo patvirtinti generalinio direktoriaus. Normatyvų nustatymuose jis dalyvaudavo. Tapijokos krakmolas yra labai panašus į bulvių krakmolą. Užsakant krakmolą pirkimo skyrius ieškodavo pigesnių variantų.

              Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Grigeo pirkimo vadovu. Santykiai su atsakovu darbiniai, nebendrauja, buvo kolegos. Jam žinoma, kad atsakovas yra atleistas iš darbo už sukčiavimą perkant krakmolą. Paaiškino, kad buvo perkamas vienos rūšies krakmolas, o gautas visai kitas. Tas aplinkybes įrodo dokumentai pridėti iš įmonės Sago. 2018 m. gegužės mėn. jie gavo tapijokos krakmolą iš Sago, vairuotojas paliko visus dokumentus, prie kurių dar yra kitų dokumentų. Tada jie pamatė, kad krovinys yra pakrautas Vokietijoje, surašyti mašinų numeriai, tada jam tapo aišku, kad kažkas čia ne taip. Tada jis su dokumentais nuėjo pas vadovą M. J. ir pasakė, kad čia kažkas yra negerai. Kad jie perka ne tą kas yra deklaruojama dokumentuose. Jie su M. J. nutarė išsiųsti mėginius ištirti, tačiau tai nebuvo tos mašinos mėginys. Mėginys ilgai tyrėsi, tačiau konkretaus atsakymo negavo, davė kažkokias išvadas savo, bet konkretaus tyrimo negavo. Apie tai jis informavo tiesioginį vadovą. Jis pradėjo ieškoti tapijokos krakmolo rinkoje ir jiems paaiškėjo, kad jis auga tik Azijoje. Buvo gavę keletą pasiūlymų. Pabandė vieną partiją tapijokos krakmolo iš kambodžos, jie jį panaudojo gamyboje, jokių trūkumų nepastebėjo, tik gal truputį pasikeitusi spalva. Vėliau jie vėl gavo tapijokos krakmolo iš Sago įmonės su nurodymu, kad tai tapijokos krakmolas, vėl buvo pridėta dokumentų, kurių neturėjo būti. Dokumentus jis nunešė tiesioginiam vadovui. Tada jie nutarė paimti mėginius iš visų krakmolų ką jie turi. Jis paėmė mėginius vienas iš visų krakmolų ką turėjo. Apie 7-8 mėginius, ten įdėjo du iš Kambodžos tapijokos krakmolo mėginius, bei kitus, kuriuos turėjo sandėlyje bei Sago pateikto krakmolo mėginius. Jie spalio mėn. gavo atsakymą, kad iš visų yra tik du tapijokos krakmolo mėginiai, kiti paprastas krakmolas. Gruodžio mėnesį jie gavo tyrimo rezultatus su visomis nuotraukomis. Jis asmeniškai tiesiogiai bendravo su savo vadovu M. J.. Paaiškino, kad prie dokumentų iš Sago buvo pridėti Jackering dokumentai, kad tai yra kvietinis krakmolas, jie tada nusprendė, kad reikia ištirti krakmolą, bet pirmam paimtam mėginiui nebuvo išvadų konkrečių. Apie 2018 m. gegužės mėnesį pateikto krakmolo išvadas J. G. jie neinformavo, jie norėjo tada viską išsiaiškinti. Jis iš J. G. gavo persiųstą laišką, kad buvo padarytas bandymas krakmolo iš Amilinos, kas inicijavo tą bandymą jis nežino. Jis neprašė to laiško, jis nežinojo kad yra paimtas mėginys. Kažką kalbėjo apie tuos bandymus, atsakovas minėjo, kad jei reikėtų ateityje vėl ištirti krakmolą galim siųsti į Ameliną pasitikrinti. Jam žinoma, kad vietoje tapijokos krakmolo buvo sunaudotas kvietinis krakmolas. Grigeo įmonė gavo krakmolo pasiūlymą iš kito tiekėjo, kurio krakmolo nebuvo naudoję niekada. Jiems reikėjo išbandyti tą krakmolą, kad įsitikinti, ar jis tinkamas gamyboje, tai buvo gruodžio mėnesį. Niekas nebuvo informuotas apie šį krakmolą. Mašina atvyko apie 19-20 d. jie net neinformavo gamybos apie tą mašiną. Tą mašiną kvietinio krakmolo sunaudojo vietoj tapijokos krakmolo, ir nebuvo jokių nusiskundimų dėl kažkokio tai neatitikimo. Tapijokos krakmolo skiriasi pakuotė, kiekvienas gamintojas yra uždėjęs savo etiketę, tapijokos buvo puse juostos mėlynos, o kvietinio per visą pakuotę juosta ėjo. Rašydavo kiekvienas gamintojas pavadinimą ant etikečių. Kiekvienas tiekėjas rašė ant etikečių. Kad būtų parašyta tapijokos krakmolas jis nematė. Ant Sago atvežamų pakuočių buvo užrašyta lietuviškai tai pat. Jackering pridėtuose dokumentuose ir Sago dokumentuose viskas atitiko, tie patys mašinų duomenys. Kiekvienas tiekėjas gali įdėti savo etiketę. Po 2018 m. rugsėjo mėn. krakmolo tiekimo, jis nusiuntė Sago dokumentus nuskanavęs, kad paaiškintų viską. Jam atrašė, kad buvo klaida sistemoje, dokumentai blogai išrašyti, atsiprašo už nepatogumus. Tuo metu jokių veiksmų su Sago jie nesiėmė, nes laukė atsakymo iš laboratorijos. Antrą kartą jie mėginius ėmė, kai gavo atsakymus mėginių, todėl buvo nuspręsta paimti dar vienus mėginius ir išsiųsti į užsienį. 2018 m. gruodžio mėn. jis, J. G., M. J. ir E. M. paėmė mėginius ir padėjo į administratorės sandėliuką. Po visų švenčių ieškojo, kur pateikti mėginius ištirti, greit nepavyko surasti. Ta užduotis buvo paskirta jam. Jie norėjo pateikti tirti mėginius užsienyje, buvo toks sprendimas. Jis gavo laišką iš V. B. ar J. G., kur būtų galima kreiptis, bet niekur nebuvo įmanoma rasti laboratorijos. Mėginius jis vėliau išsiuntė gegužės mėnesį, nes vėl gavo laišką iš generalinio direktoriaus, kodėl nevykdomas nurodymas. Jis sukontaktavo ir išsiuntė gegužės mėn. gruodžio mėn. paimtus mėginius. Jie paėmė trijų skirtingų tiekėjų po tris mėginius. Iš gruodžio mėnesio paimto Sago teikto krakmolo buvo tapijokos krakmolas, tik buvo truputi kitoks parametras. Gruodžio mėnesio mėginiai buvo paimti tik iš to, kas buvo pristatyta Sago gruodžio mėnesį. Jie paėmė tris mėginius iš Amelinos kviečių krakmolo, tris mėginius Interstarso ir tris mėginius iš Sago pateikto tapijokos krakmolo. Nuo 2018 m. 09 iki 2019 m. 12 Sago pakuotė keitėsi.

              Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra buvęs AB „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius. J. G. buvo gamybos direktorius, jų santykiai darbiniai, išsilavinimas magistro. Jo žiniomis atsakovas buvo atleistas dėl to, kad buvo perkama pigesnė žaliava, nei deklaruojama dokumentuose, o jis atleistas šalių susitarimu. Paaiškino, kad 2018 m. apie 8-9 mėn. pas jį atėjo M. J. ir pranešė, kad galimai tiekėjas atvežė ne tos kokybės krakmolą. Jis su savimi turėjo dokumentą, kuris atvyko kartu su vairuotoju ir kroviniu. Jis asmeniškai su tiekėju nebuvo kontaktavęs, todėl liepė jam tiekėjo paklausti apie šią situaciją. Tiekėjas informavo, kad tai elementari klaida. Po to spalio mėn., dar kartą atėjo M. J. ir pasakė, kad čia kažkas yra negerai, kad tiekiamas krakmolas yra ne tos kokybės. Jis liepė paimti mėginių tyrimą, mašiną pastatyti ir laukti atsakymų. M. J. jį informavo, kad mėginiai yra paimti ir jis jį informuos apie atsakymus. Gruodžio mėn. buvo gautas atsakymas iš žemdirbystės instituto, kuriame buvo surašyti krakmolo pavadinimai, pradedant tapijoka, kviečių, kukurūzų, bet dokumente nebuvo nurodyta iš kur imta, koks kiekis ir t.t. Iš tokio dokumento negalima nieko objektyviai nuspręsti. Jis tada liepė paimti kitus mėginius dalyvaujant kitiems asmenims. Jie sudarė komisiją iš kurios susidėjo jis (generalinis direktorius), gamybos vadovas, pirkimo vadovas ir pirkimo vadybininkas. Jie nuėjo į sandėlį kur yra laikomas krakmolas, E. M. sėmė į maišiukus skirtus mėginiams paimti mėginius, buvo paimta iš trijų skirtingų tiekėjų – Amilina, Sago ir Interstarto. Kiekvieno mėginio buvo po tris egzempliorius. Paaiškino, kad kiekvienas maišelis turi savo unikalų numerį, šaknelė išsiuntus lieka pas tave. Jie užfiksavo mėginius ir paliko pas sekretorę referentę patalpoje, kuri yra rakinama, nes neturėjo pirkimo skyrius kontakto, kur išsiųsti. Jis norėjo, kad tai būtų tarptautinė laboratorija. Mėginių išsiuntimas vyko pakankamai sudėtingai, jis du ar tris kartus priminė pirkimo vadovui apie neatliktą darbą, tie mėginiai buvo išsiųsti E. M. apie gegužės mėn., o pirkimo vadovas jau buvo atleistas. Jis parašė el. laišku M. J., kad jis turi atlikti tą darbą. Pirkimo vadybininko ir vadovo buvo pasakymas, kad sunku rasti laboratoriją, tada jis pats ieškojo kas gali tai atlikti. Buvo išsiųsti mėginiai į Interstar kompaniją. Vėliau jis buvo atleistas, tolimesnės aplinkybės jam nebuvo žinomos. Paaiškino, kad jo atleidimas yra šalių susitarimu, su J. G. atleidimu aplinkybės nesiejamos. Jam buvo išsakyta, kad su juo bus susitvarkyta jei pats geruoju neparašys pareiškimo. Iki gegužės mėn. jokių konfliktų jie neturėjo su valdybos pirmininku. Jam nežinoma, kodėl jis atleistas šalių sutarimu, o kodėl atsakovas kitu pagrindu. Jis nedalyvavo J. G. atleidime. Paaiškino, kad įmonėje sprendimus kokį krakmolą pirkti priimdavo pirkimo skyrius kainodaros principu, kas yra pigiau ir taupumo principu. Net pirkimo procedūroje pirkėjas ieško, tiria rinkas, parenka pigiausią tinkamą gamybai medžiagą, už konkrečius pirkimus yra atsakingi pirkėjai. Gamybininkams užduotys buvo statomos kitokios. J. G. teikia pasiūlymus, ir ne kartą jis jas teikė, ne kartą siūlomas normatyvas jo netenkino, jie juos koregavo. Istorija dėl perėjimo į gamybą tik iš kviečių krakmolo, jau buvo svarstoma 2015 metais, tas variantas buvo atmestas. Prie šio klausimo buvo sugrįžę 2016 m. pabaigoje, bet valdyba vėl atmetė, sprendimo nepriėmė. 2017 m. pradžioje jo iniciatyva, gamybos direktoriaus iniciatyva, V. J. iniciatyva suformuotas gamybos linijos panas, kurį jie pasitvirtino. Darbai užsitęsė ir jis yra teikęs pasiūlymus, 2018 m. pabaigoje, kai darbai buvo užbaigti, jie priėjo išvados, kad bandyti grįžti prie pigesnio krakmolo gamybos. Tokie bandymai buvo pradėti daryti anksčiau jau nei 2007 metais. Strateginiuose tiksluose perėjimo vien į gamybą iš kviečių krakmolo nebuvo. Didžiausia investicija buvo 2016 m. gamybos linijos modernizavimas. 2017 - 2019 didelių investicijų nebuvo. Kodėl taip įvyko, kad apkaltintas gamybos direktorius, kad perkamas ne tos kokybės krakmolas yra visai absurdiška. Ne gamybos direktorius atlieka tuos virimus, tai atlieka operatorius, kontroliuoja technologai, juos kontroliuoja vadovas, kontrolė gaminamos produkcijos, visada fokusas buvo į popieriaus kokybę, buvo kontroliuojama ir laboratorija koks projektas pasiektas. 2017 m. ar 2018 m. buvo daryti gamybiniai bandymai su Lavisos koncernu, jie du kartus tiekė krakmolą, kadangi buvo ieškoma alternatyvų. Visi pirkimai turi būti matomi buhalteriniuose dokumentuose. Visos atvykusios prekės buvo įtraukiamos į apskaitą ir apmokama už prekes. Mėginiai buvo paimti iš trijų tiekėjų po tris maišelius. Tuo metu jie kito tapijokos krakmolo neturėjo. Iš žemdirbystės instituto atlikto bandymo nebuvo nieko aišku, J  buvo susinervinęs tą dieną, kai jis liepė pakartotinai paimti mėginius. Paaiškino, kad daugiau po to žmonių atleista nebuvo, tik jis ir atsakovas. Daugiau pranešimų iš kitų darbuotojų dėl krakmolo kokybės nebuvo. Paaiškino, kad jį informavo, kad krautuvo vairuotojui buvo nurodyta nekreipti dėmesio į etiketes ant maišų ir statyti mašiną ne prie tapijokos reaktoriaus, o prie kvietinio. Apie šį atvejį jį informavo gamybos direktorius, jam atnešė gamybos direktorius paaiškinimą iš vairuotojo. Iš jo gautos informacijos, laiku buvo pastebėtas toks įvykis ir tas krakmolas buvo atkeistas. Jis turėjo informacijos iš J. G., kad galbūt M. J. neturi diplomo. Paaiškino, kad krakmolo rodikliai padidėjo atlikus bandymą gamyboje dirbant vien su kvietiniu krakmolu. Finansų padalinio ruošiamoje analizėje buvo išskirtas grafikas kuriame įeina daug rodiklių, ten aiškiai matėsi, kad krakmolo sąnaudos nuo sausio mėnesio iki kovo mėnesio stipriai didėja, jis informavo valdybą apie tai. 2018 m. pabaiga - 2019 m gegužės m., stambių klientų naujų nebuvo. „Grigeo Klaipėda“ produkcijos iš kukurūzų krakmolo negamina ir nėra to fakto, kad jie būtų pirkę ar naudoję tokį krakmolą. Jis kompiuteryje jungdavosi visada iš įrašytos atminties, pilnas vardas ir pilna pavardė, trumpiniai buvo konvertuoti, tačiau ten buvo apie 2009-2010 m., ir didžiosiomis raidėmis. Nuo 2010 m. trumpinių nebebuvo. Diskusijas dėl „perėjimo“ vien prie kvietinio krakmolo jie turėjo, atlikinėjo realius bandymus. Konkrečiai pirkimų skyrius turėdavo parinkti kokį krakmolą pirks, užpildyti pirkėjo įvertinimo sąlygas, jo kokybę, kainą ir kt. Pirkimo skyrius gauna kokybės sertifikatą, bendrauja su technologais ir vertina, ar toks krakmolas gali būti naudojamas gamyboje. Jeigu įvertinimas būdavo taip, tada sekdavo bandymo procedūra. Pirkimo skyrius nuspręsdavo kokį krakmolą perka, jeigu jiems buvo reikalinga konsultacija, jie ją galėjo gauti, jie tą darė ir tai buvo pirkimo praktika. Pirkimo skyrius galėjo tokius siūlymus daryti, keisti krakmolo kompoziciją, jie tą ir darė. Vienareikšmiškai priimti sprendimą pirkti vietoje tapijokos krakmolo tik kvietinį, jie neturėjo kompetencijos. Pilnai perėjo prie kvietinio krakmolo 2019 m vasario viduryje. Normos suvartojimo nuosekliai didėjo sausio, vasario, kovo mėn., kreivė ir suvartojimas vienai tonai išaugo negu biudžetuota, faktiškai daugiau nei praeitais metais. Kovo mėnesį tie rezultatai nedžiugino perėjus vien ant kviečių krakmolo gamybos. Iki 2019 m. sausio pradžios, per periodą nuo 2017 m., buvo padaryta eilė veiksmų, modernizuojant esamus reaktorius, kad jų virimas būtų kaip įmanoma stabilesnis, net gamybinės ataskaitos ruošiamos išorinių kompanijų nurodė kokie veiksmai turi būti padaryti norint pasiekti kokybiškesnį krakmolo virimą. Prieš pereinat prie gamybos iš kvietinio krakmolo dalis mechanizmų buvo pakeista, bandymai buvo daromi. Laiškas buvo skirtas ne tik gamybai bet ir pirkimo skyriui, nes ir medžiagas gamybai reikia užsipirkti. Vien pereinant ant krakmolo gamybos padidėjo virimo skaičius, padidėjo normos. Ilgieji bandymai prasidėjo sausio mėnesį. Jis niekada nežinojo, ar jo sprendimas bus teisingas, bet vertinant normatyvus ir naudojant pigesnę žaliavą, ekonomiškumas turėjo gautis. Detaliai įvardinti darbų, kokie buvo atlikti modernizuojant gamybą, įvardinti negali, nes tai buvo didelis darbų sąrašas. Jis nepamena, kada ir koks konkrečiai buvo atliktas darbas iš to modernizavimo, nes už plano įgyvendinimą buvo atsakingas technikos direktorius P. S., o už kiekvieną darbą paskirtas atsakingas asmuo. 

           Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo, atsakovo ir jo atstovės paaiškinimų, liudytojų E. M., I. Z., M. J., V. B. parodymų nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad 2011 m. vasario 10 d. tarp ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ (buvę pavadinimai AB „Klaipėdos kartonas“; AB „Grigeo Klaipėdos Kartonas“) ir atsakovo J. G. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3787, pagal kurią atsakovas nuo 2011 m. vasario 11 d. įmonėje pradėjo dirbti pirkimo skyriuje – vadybininku. Darbo sutartis keista kelis kartus, nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. jis paskirtas gamybos padalinio vadovu, o nuo 2014 m. vasario 20 d. paskirtas gamybos direktoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas) (1 t., e. b. l. 38-49).

Nustatyta, kad 2012 m. kovo 9 d. UAB „Chem Trade LT“ išsiuntė J. G. ir V. B. elektroninį laišką su siūlymu paskutinę kovo mėn. savaitę atlikti bandymus dėl 100 proc. kvietinio krakmolo panaudojimo gamyboje (1 t., e. b . l. 16-17).

Iš pateiktų elektroninių laiškų nustatyta, kad tarp atsakovo J. G. ir Ž. S. vyko susirašinėjimas dėl atsakovo pateikto krakmolo tyrimo rezultatų. Nustatyta, kad Ž. S. informavo atsakovą, kad jo pateiktas mėginys turėtų būti tapijokos krakmolas, bet identifikuoti tiksliau bei įvertinti duomenis jam reikalinga atlikti tikslesnius tyrimus. Taip pat pažymėjo, jog jis atsakymo išvados negali pateikti ir duomenys turi likti tik tarp jų (1 t., e. b . l.18-19).

Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. „Grigeo Klaipėda“ l. e. p. direktorius V. M. įteikė gamybos direktoriui atsakovui J. G. reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo. Paaiškinti, kodėl ilgą laiką su jo žinia buvo perkamas tapiokos krakmolas, o faktiškai į gamybą pristatomas kviečių krakmolas, kuris yra ženkliai pigesnis (1 t., e. b . l. 36). 2019 m. gegužės 17 d. atsakovas į šį reikalavimą pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis nežinojo, jog yra perkamas kitas krakmolas nei nurodytas gavimo dokumentuose, jis jokių sutarčių su tiekėjais nesudarinėjo, visus pirkimus vykdė pirkimo skyrius, jis nėra atsakingas už sutarčių sudarymą (1 t., e. b . l. 37).

Nustatyta, kad vieningą procedūros “PIRKIMAS“ dokumentą 2015 m. sausio 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. pasirašė AB „Grigeo Klaipėda“ pirkimo vadovas M. J., AB „Grigeo Grigiškės“ viceprezidentas pirkimui ir logistikai V. J. ir AB „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius V. B. (1 t., e. b . l. 50- 116). Nustatyta, kad pirkimus vykdantys asmenys AB „Grigeo Klaipėda“ buvo pirkimo vadovas M. J. ir pirkėjai – E. M., E. A., M. Š. R. K., A. M., A. S., J. B., N. Š., E. V., A. B., E. G., V. M., J. R.) (1 t., e. b . l. 50-90).

Elektroninis laiškas 2019 m. gegužės 27 d. gautas V. M. į el. paštą - (duomenys neskelbtini)  iš el. pašto (duomenys neskelbtini)   patvirtina, kad įmonė Jackering neturi kitokio krakmolo nei kvietinis krakmolas, ir ji negalėjo pakrauti tapijokos krakmolo, todėl tie du važtaraščiai iš dalies gali būti teisingi (1 t., e. b . l. 117-118).

AB „Klaipėdos kartonas“ pirkimo skyriaus pirkimo vadovo pareiginiai nuostatai pasirašyti 2014 m. birželio 1 d. generalinio direktoriaus V. B. numatė, kad pirkimo vadovo pareigybės tikslas yra organizuoti ir vadovauti pavaldaus personalo darbui, užtikrinant būtinų gamybiniam procesui žaliavų, technologinių medžiagų, atsarginių dalių, bei eksploatacinių medžiagų tiekimą (1 t., e. b . l. 119 – 120).

Nustatyta, kad 2012 m. balandžio 17 d. „Amilina“ atliko bandymą, kurio tikslas - gaminamų popierių kokybinių rodiklių gerinimas naudojant tik kviečių krakmolo hidrolatą. Atlikę bandymą jie rekomendavo įsigyti Brokfield prietaisą, su kuriuo galėtų tiksliai nustatyti hidrolizato klampą ir esant poreikiui atlikti reikiamas korekcijas hidrolizato paruošimo receptūroje (1 t., e. b . l . 135-139).

Nustatyta, kad 2014 m. spalio 21 d. generalinis direktorius V. B. patvirtino AB „Klaipėdos kartonas“ gamybos padalinio, gamybos direktoriaus pareiginius nuostatus. Pagal pareigybės nuostatus atsakovo pareigos buvo: 5.1 p. Organizuoti gamybos padalinio darbą, kontroliuoti gamybos technologinį procesą; 5.2. p. Suderinti ir užtikrinti gamybinių užduočių vykdymą pagal nustatytus techninius-technologinius rodiklius; 5.3. p. užtikrinti pagamintos ir vartotojui pateiktos produkcijos kokybę, neatitiktinio produkto valdymą, už iš vartotojų gautas pretenzijas, jų tyrimą, sprendimų priėmimą joms šalinti; 5.4. p. užtikrinti mašinos aprangos, cheminių medžiagų savalaikį užsakymą, laikantis normatyvų. Dokumentuoti jų sunaudojimą; 5.5. p. užtikrinti priešgaisrinio inventoriaus tvarkingą būklę gamybos padalinyje; 5.6. p. organizuoti ir vadovauti tiesiogiai pavaldaus personalo darbui, užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos instrukcijų laikymąsi (1 t., e. b . l . 140-143).

Nustatyta, kad 2016 m. liepos 27 d. buvo priimtas generalinio direktoriaus įsakymas dėl AB „Grigeo Klaipėda“ metinės inventorizacijos atlikimo (2 t., e. b. l. 74-81).

Nustatyta, kad nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. tarp E. M. ir I. L. (Biokuro tyrimų laboratorijos technikos vadovės) vyko susirašinėjimas dėl paimtų mėginių ištyrimo. 2018 m. spalio 24 d. el. laišku E. M. gavo atsakymą su rezultatais, kad Nr. 1 yra tapijoka (standartas), 2 - kviečiai, 3- kviečiai, 4- tapijoka, 5 – kukurūzai; 6 – kviečiai; 7 – kviečiai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas UAB „Axioma servisas“ atsiuntė pranešimą dėl krakmolo botaninės kilmės nustatymo, kuriame nurodė, jog buvo atliekami krakmolo botaninės kilmės tyrimai mikroskopavimo metodu, lyginant tiriamuosius metodus su skirtingos rūšies kilmės krakmolo standartais. Ištirti 7 krakmolo mėginiai ir nustatyta jų botaninė kilmė (1 t., e. b . l . 144-151).

Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. AB „Grigeo Klaipėda“ priėmė sprendimą konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurį padarė gamybos direktorius J. G.. Padarymo data nėra aiški, pažeidimai tęstiniai. Darbo pažeidimų paaiškėjimo diena – 2019 m. gegužės 15 d. darbo pareigų pažeidimas: su darbuotojo žinia ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodyta sąskaitose alternatyvą ir dėl to dėl savo kalto veikimo ar neveikimo darbuotojas tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei ir taip pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas (1 t., e. b . l . 164). 2019 m. gegužės 17 d. AB „Grigeo Klaipėda“ vadovaudamasi DK 65 straipsnio 1 dalimi nusprendė nutraukti su J. G. 2011 m. vasario 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 3787. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Darbo santykių pasibaigimo diena 2019 m. gegužės 17 d. (1 t., e. b . l . 162).

Iš pateiktų lentelių ir grafikų nustatyta, kad „perėjus“ gamyboje 2019 m. sausio mėn. ant kviečių krakmolo, krakmolo norma žymiai padidėjo (1 t., e. b . l . 165-167).

Nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. atsakovas J. G. gavo el. laišką iš generalinio direktoriaus V. B. su nurodymu šį mėnesį pradėti gamybinį bandymą, pereinant dirbti vien su kvietiniu krakmolu, tai yra visiškai atsisakant tapijokos krakmolo rūšies, nes eilė suplanuotų techninių pagerinimų krakmolo tirpalo ruošimo / virimo procese yra užbaigta. Šis el. laiškas buvo adresuotas ir M. J., E. M. (1 t., e. b . l . 169).

Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Grigeo Klaipėda“ nuo 2008 m. vyko bandymai siekiu įvertinti galimybę vartoti vien tik kviečių krakmolą popieriaus gamyboje bei kiti bandymai. Bandymus 2008 m. rugpjūčio 24 d., 2008 m. rugsėjo 25 d., 2008 m. spalio 16 d., atliko AB „Malsena“; 2011 m. sausio 25 d., 2011 m. liepos 11 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. vasario 5 d. AB „Amilina“ (2 t., e. b . l .14- 55).

Nustatyta, kad generalinis direktorius V. B. 2019 m. gegužės 15 d. el. laišku klausė pirkimų vadovo M. J., kodėl praėjus 3 mėn. po tapijokos krakmolo mėginių paėmimo nerasta kam išsiųsti juos dėl analizės atlikimo. Jis nurodė įmones, kurios galėtų atlikti krakmolo analizę. Be to, nustatyta, kad jis tą pačią dieną el. laišku atsakovo klausė, kodėl taip ryškiai didėja krakmolo sąnaudos ir kas bus daroma siekiant gerinti sunaudojimo rezultatą (2 t., e. b . l .53-55).

2018 m. rugsėjo 24 d. bandymo Nr. 12 /2018-09-24 „Agridient“ firmos krakmolo gamybinio bandymo ataskaita DĮ-76/IPR-17 patvirtina, kad bandymo tikslas buvo nustatyti „Agridien“ krakmolo išeigą 1 tonai produkcijos ir palyginti su dabartinėmis naudojamo krakmolo rūšimis. Pateikta išvada, kad išvirto krakmolo tirpalas buvo keistai rudos spalvos, lyginant su kitais gamintojais. Agridient krakmolo kaina už 1 t produkcijos 26 Eur, o Sago industries 28,3 Eur (2 t., e. b . l. 87-88). 2017 m. birželio 1 d. AB „Grigeo Klaipėda“ /PM 3 buvo atlikti bandymai nustatyti krakmolo sąnaudas išlaikant tuos pačius popieriaus mechaninius rodiklius (4 t., e. b. l. 22-23). 2018 m. gruodžio 21 d. – 2019 m. sausio 12 d. buvo atliktas bandymas Nr. 2, išbandytas „Agridient BV“ firmos krakmolo išeiga 1 tonai produkcijos ir palyginti su dabartinėmis naudojimo krakmolo rūšimis. Padaryta išvada, kad norint naudoti „Agrident BV“ krakmolą būtinai reikia pakeisti krakmolo virimo programą, nes bandymo metu buvo naudojama tapijokos krakmolo virimo programa, dėl šių priežasčių galimi technologinio virimo proceso sutrikimai ir klampumo skirtumai (4 t., e. b. l. 32-33).

Darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. APS-115-11204/2019 esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. birželio 11 d. atsakovas J. G. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas (kompensacijas). Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4548, kuriuo tenkino atsakovo prašymą ir pripažino, kad J. G. ieškovo AB „Grigeo Klaipėda“ 2019 m. gegužės 17 d., iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai. Nustatė, kad darbo sutartis tarp J. G. ir AB „Grigeo Klaipėda“ nutraukta Komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną. Nusprendė išieškoti iš atsakovo AB „Grigeo Klaipėda“ J. G. 13 587,42 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2019-05-17) iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (2019-07-30), o nuo 2019-07-31 išieškoti po 266,42 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Išieškoti iš AB „Grigeo Klaipėda“ J. G. keturių ieškovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 22 272,72 Eur (neatskaičius mokesčių) (3 t., e. b. l. 4-292).

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas pareiškėjų AB „Grigeo Klaipėda“ ir kitų asmenų bendras pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, tarp jų ir dėl J. G. galimai nusikalstamų veiksmų. 2019 m. liepos 2 d. šis pareiškimas pagal kompetenciją buvo persiųstas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja 2019 m. liepos 15 d. nutarimu, vadovaudamasi BPK 168 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavusi, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjų AB „Grigeo Klaipėda“ ir kitų asmenų bendri skundai buvo atmesti (4 t., e. b. l. 6).

Nustatyta, kad AB „Aminila“ atliko bandymą, ar tikrai kviečių krakmolas gali pilnai pakeisti tapijokų / bulvių krakmolą? Atsakymas – taip. AB „Aminila“ pasiūlė pakeitimus ir veiksmų planą (4 t., e. b. l. 12-21).

Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad tarp ieškovės atstovų E. M., M. J. ir įmonės Sago vyko susirašinėjimas dėl netinkamų dokumentų pridėjimo prie siunčiamos krakmolo partijos bei užsakymų sustabdymo (4 t., e. b. l. 34-46).

Nustatyta, kad 2015 m. vasario 25 d. GAW techologies GmbH siuntė P. S. el. laišką – pasiūlymą dėl krakmolo paruošimo, presavimo ir šilto vandens paruošimo baro (4 t., e. b. l. 47-48).

Nustatyta, kad ant popieriaus lapo “tapflo“ 2018 m. rugsėjo 12 d. yra surašyti 7 vnt. krakmolo pavadinimai, o nuotraukoje mėginių maišelių tik 6. Nustatyta, kad pirmuoju numeriu lape yra įrašyta krakmolas 1 (G116573) Agridient, o nuotraukoje pirmuoju numeriu pažymėtas krakmolas Tapijoka. (4 t., e. b. l. 58-59). Byloje pateiktas kitas lapas „kemira“, kuriame nurodytos trys grupės krakmolo po tris pavadinimus, iš viso 9 krakmolo rūšys, po tris mėginius paimta iš Interstarch, tris iš Amilina ir tris iš Sago (4 t., e. b. l. 97).

Nustatyta, kad 2019 m. birželio mėn. ieškovė (el. laiško gavėjas E. M.) gavo birželio mėnesio testo rezultatus iš Lars Tilgner, kuriame nurodyta, jog pirmieji du pavyzdžiai atrodo, kaip įprastas kviečių krakmolas, o trečiasis yra tapijokos krakmolas (4 t., e. b. l. 88).

Nustatyta, kad 2019 m. kovo 25 d. ieškovės generalinis direktorius V. B. iš personalo ir komunikacijos direktorės J. S. gavo el. laišką informuojantį apie tai, kad M. J. pateikti bakalauro ir magistro diplomai yra neegzistuojantys. V. B. 2019 m. kovo 25 d. išsiuntė el. laišką A. B. dėl dokumentų paruošimo M. J. atleidimui (4 t., e. b. l. 128-129).

Byloje pateiktos sutartys patvirtina, kad 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. liepos 5 d., Sago Industries Ltd ir Jackering sudarė sutartį dėl kvietinio krakmolo tiekimo. Krakmolas į įmonę Sago buvo tiekiamas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Elektroniniai laiškai patvirtina, kad T. B. į įmonę Jackering siuntė etiketės pavyzdį, kurią įmonė jos nurodymu turi naudoti ant didelių pakuočių. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina kokiomis etiketėmis ir kokiomis pakuotėmis įmonė Jackering siuntė krakmolo pakuotes (Byloje faile DOK-54393).

Iš AB „Klaipėdos Kartonas“ 2014 m. spalio 21 d. patvirtintų gamybos padalinio inžinieriaus – technologo pareiginių nuostatų nustatyta, kad pagal 7.18 p. jo pareiga buvo informuoti savo vadovus apie atliktus darbus, iškilusias problemas ir numatytas priemones joms spręsti. Teikti siūlymus darbo kokybės ir efektyvumo gerinimui.

Nustatyta, kad atsakovą J. G. komandiruočių metu ir dėl kt. priežasčių nebūnant darbe, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. pavaduodavo technologų grupės vadovas I. Z. ir inžinieriai - technologai M. B. ir V. P..

Nustatyta, kad technologų grupės vadovo I. Z. pareigybės / darbo aprašyme, patvirtintame 2018 m rugsėjo 14 d., yra numatyta, kad jis yra pavaldus gamybos direktoriui, pareigybės 4.2 p., numatyta, kad jis užtikrina sklandžią produktų kokybės patikros eigą pagal nustatytą procesą; 4.3 p., kad jis, pastebėjęs neatitikimus, fiksuoja juos pagal nustatytą procedūrą, inicijuoja reikalingus korekcinius veiksmus, užtikrina jų įgyvendinimą; 4.4. p., kad jis skatina savo komandos narius laikytis produkto ir kokybės kontrolės proceso, o pastebėjus neatitikimus juos fiksuoti ir inicijuoti sisteminius sprendimus, būtinus išvengti pasikartojančių neatitikimų ateityje.

Byloje esančios receptūros už 2012 – 2019 m. patvirtina, kad jas sudarė ir pasirašė atsakovas gamybos vadovas J. G., o tvirtino generalinis direktorius.

Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindo.

Teisinė atsakomybė – tai visuomenės atsakas į teisės pažeidimą. Teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma žala įstatymo saugomoms asmenų teisėms, teisėtiems interesams arba bendrai teisinei valstybės tvarkai.

Darbo teisėje atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, ji gali atsirasti dėl tam tikrų darbo teisės subjektų santykių. Atsakomybė pagal darbo teisę gali būti dvejopa: materialinė ir drausminė. Materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti nuostolius, o drausminės atsakomybės – nubausti pažeidėją už netinkamą darbo funkcijų atlikimą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių (susijusių darbo teisiniais santykiais – ieškovės (darbdavės) ir atsakovo (darbuotojo)) kilo dėl drausminės atsakomybės – atleidimo iš darbo už darbuotojo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – taikymo teisėtumo.

Įstaigų darbo tvarką reguliuoja bendrieji ir vietiniai norminiai teisės aktai. Darbo sutarties šalys taip pat turi vadovautis įvairiomis taisyklėmis, instrukcijomis, pareigybių aprašymais ir kitokiais vietiniais norminiais teisės aktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad darbo drausmės pažeidimui konstatuoti būtinieji požymiai yra objektyvūs - darbuotojo neteisėtas elgesys, tai yra darbo pareigą nustatytų norminiuose bei lokaliniuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, ir subjektyvūs - darbuotojo kaltė.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimais; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo.

Ginčas byloje yra kilęs dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas.

Sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo teisėtumo būtina nustatyti, kokiais kaltais darbuotojo veiksmais buvo padarytas konkretus pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimas (DK  58 straipsnio 1 dalis), ir ar šis pažeidimas atitinka bent vieną šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymį, įtvirtintą DK 58 straipsnio 3 dalyje. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas - tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2011 m. vasario 11 d. sudarė darbo sutartį Nr. 3787, pagal kurią atsakovas J. G. buvo įdarbintas pas ieškovę vadybininku, po to darbo sutartis buvo keista keletą kartų, keičiant atsakovo darbo užmokestį bei pareigybę. Atsakovas nuo 2014 m. vasario 20 d. buvo paskirtas gamybos direktoriumi. Darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva 2019 m. gegužės 17 d., darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Šis sprendimas buvo priimtas remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu, numatančiu darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti turtinės žalos).

Ieškovė savo reikalavimą dėl atsakovo J. G. atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu su atsakovu grindžia tuo, kad pagrindiniai nustatyti atsakovo šiurkštūs darbo pažeidimai buvo tie, kad atsakovas, žinodamas, kad ieškovė gali pereiti prie pigesnių žaliavų naudojimo, nevykdė savo pareigų inicijuoti tokius gamybos proceso pakeitimus bei, kad atsakovas, ilgą laiką žinodamas, kad ieškovei yra tiekiamas ne tapijokos, o kviečių krakmolas, kaip nurodyta sąskaitose, nesiėmė jokių veiksmų, ir taip ieškovei padarė didelės žalos.

Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog atsakovas, būdamas ieškovės gamybos direktoriumi bei pasirašytinai supažindintas su jam privalomais gamybos direktoriaus pareiginiais nuostatais, jų nesilaikė. O būtent, kad prekių, žaliavų pirkimai buvo organizuojami vadovaujantis gamybos receptūra, už kurios parengimą pagal Pareiginių nuostatų 5.2. p. buvo atsakingas gamybos direktorius – atsakovas J. G.. Taigi ieškovė teigė, kad būtent atsakovas šioje byloje aktualiu laikotarpiu faktiškai nustatė, kokia medžiaga ir kokiais kiekiais turi būti naudojama produkcijos gamybai.

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimus, sutinka su ieškovės išsakytais argumentais, kad atsakovo, kaip gamybos direktoriaus, pagrindinės darbo pareigos buvo organizuoti ir kontroliuoti gamybos technologinį procesą bei žaliavų, medžiagų ir kitų materialių išteklių tikslinį panaudojimą, priimti sprendimus, įgalinančius užtikrinti gamybos ekonomiškumą, saugoti ieškovės nuosavybę. Taip pat sutinka ir su tuo, kad pagal savo darbo pareigas, atsakovas spręsdavo, ar tam tikra medžiaga savo savybėmis yra tinkamiausia gamybos procedūrai, sudarydavo gamybos receptūrą ir teikdavo ją tvirtinti įmonės vadovui. Šių aplinkybių atsakovas neneigė, pripažino, kad receptūras surašydavo ir teikdavo pasirašyti vadovui jis, tačiau tai vyko konsultuojantis su technologais. Šių aplinkybių, kad receptūros buvo sudarinėjamos dalyvaujant technologams nepaneigė ir liudytojas I. Z.. Jis patvirtino, kad paskutiniais metais ruošiant receptūras gamybos vadovas kviesdavosi ir juos – technologus.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas neneigė ir tos aplinkybės, kad popieriaus produkcijos gamybai buvo naudojamas kviečių krakmolas maišant jį lygiomis dalimis su tapijokos rūšies krakmolu.

Ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, šiurkščiu jo darbo pareigų pažeidimu nurodė tai, kad jis, žinodamas, jog ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą, dėl tokio savo kalto veikimo ar neveikimo tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei.

Ieškovė tvirtino, kad atsakovas žinojo, jog „Sago“ ieškovei vietoje tapijokos krakmolo tiekia kviečių krakmolą, kurio kaina už toną yra 390 Eur, o tapijokos krakmolo kaina už toną yra 520 Eur. Atsakovo žinojimą grindė tuo, kad dar iki 2018 m. rugsėjo 7 d., kai antrą kartą buvo gauta tapijokos rūšies krakmolo siunta (pirmą kartą siunta gauta 2018 m. gegužės 16 d.), prie jos pridėtuose dokumentuose buvo nurodyta, kad tai yra kviečių krakmolas, o atsakovas kreipėsi į „Amilina” darbuotoją Ž. S. dėl krakmolo botaninės kilmės nustatymo. Tokį prašymą atsakovas Ž. S. pateikė ir krakmolo pavyzdį atsiuntė be konkretaus pagrindo, paaiškinimo, vien iš asmeninių paskatų. Ž. S. atsakyme buvo nurodyta, kad įvertinus gautus duomenis, ištirtas bandinys turėtų būti tapijokos krakmolas, nors, 2018 m. rugsėjo 12 d. bandinių tyrimo rezultatai buvo priešingi. Jų manymu, atsakovas ėmėsi tokių veiksmų siekiu ieškovei pateikti duomenis, kad ieškovei ir yra tiekiamas tapijokos krakmolas, o klaida yra padaryta tik siuntos dokumentuose, kuriuose nurodyta, kad siuntose yra kviečių krakmolas. Jų nuomone, tai patvirtina, kad atsakovas žinojo apie sistemingą kviečių krakmolo tiekimą ir nesiėmė jokių veiksmų, kad tokie gamybos proceso neleistini neatitikimai butų pašalinti ir nevyktų ateityje, tuo jis pažeidė ir Pareiginių nuostatų 5.2, 5.3, 7.3 punktus.

Atsakovas su tokiais ieškovės argumentais kategoriškai nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ne jo kompetencijoje buvo pirkimų vykdymas ir jis nežinojo, kokį krakmolą gamybai pirkimų skyrius užsako. Atsakovas, nesutikimą su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis grindė ir tuo, kad pagal pirkimo procedūras atvežtų prekių kokybės tikrinimas yra ieškovės pirkimo skyriaus darbuotojų, bet ne jo kompetencija, šią aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė bei liudytojas M. J., kuris patvirtino, kad jo, kaip pirkimo skyriaus vadovo funkcijos buvo pirkimo proceso užtikrinimas – įmonę aprūpinti medžiagomis, prieš tai suderinus su kitais padaliniais. Liudytojas M. J. patvirtino, kad iš kur užsakinėti produkciją spręsdavo taip pat pirkimo skyrius, derinant su kitais padaliniais. O tai, kad jis (atsakovas) pirkimo skyriaus darbuotojo E. M. paprašytas kreipėsi į Ž. S., kad išsiaiškinti, ar Sago pateikė tapijoką ar kviečių krakmolą, neįrodo jo kaltės ir žinojimo apie tariamą Saga netinkamos produkcijos tiekimą.

Atsakovas nesutikimą grindė ir tuo, kad krakmolo virimo procese dalyvauja daug darbuotojų, todėl pakeitus receptūrą ir vietoje tapijokos krakmolo panaudojus kviečių krakmolą, būtų padidėję sunaudojamo krakmolo kiekiai, pasikeitusi krakmolo spalva, todėl kas nors iš darbuotojų tikrai būtų pastebėjęs ir pranešęs ne tik jam bet ir technologams, vadovui, tačiau to padaryta nebuvo. Be to, atsakovas patvirtino, kad jo nebuvimo darbe laikotarpiu jį dažnai pavaduodavo technologų grupės vadovas I. Z. ir inžinieriai - technologai M. B. ir V. P.. Šį faktą patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovą komandiruočių metu ir dėl kt. priežasčių nebūnant darbe, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. pavaduodavo atsakovo nurodyti darbuotojai, tačiau iš jų jokių pranešimų apie netinkamo krakmolo pateikimą gamybai jis pavadavimo laikotarpiu negavo. Apie tai, kad galimai bendrovei yra teikiamas ne tas krakmolas, kuris yra deklaruojamas dokumentuose, atsakovas sužinojo tik 2018 m. pabaigoje iš generalinio direktoriaus V. B., kuris jam pranešė kartu su M. J..

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimus, sutinka su atsakovo išsakytais argumentais, kad žaliavų pirkimas nebuvo numatytas jo pareiginiuose nuostatuose, kad žaliavas produkcijai pirko ir užsakymus darė ne jis, o pirkimo skyrius. Būtent tai yra numatyta pirkimo vadovo pareiginiuose nuostatuose, kuriuose nurodyta, kad pirkimo vadovo pareigybės tikslas yra užtikrinti būtinų gamybiniam procesui žaliavų, technologinių medžiagų, atsarginių dalių, bei eksploatacinių medžiagų tiekimą. Teismas sutinka ir su tuo, kad atsakovas neturėjo nei pareigos, nei teisės parinkti tiekėją, taip pat sudaryti sutartis su tiekėju, tikrinti tiekėjo pateikiamos produkcijos kokybės bei atitikties pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas.

Be to, kaip nustatyta šioje byloje esančiais duomenimis, ne atsakovas tiekė ieškovei krakmolą, o įmonė „Sago“, todėl pretenzijas dėl netinkamo krakmolo tiekimo ieškovė turėjo reikšti būtent jai, tačiau tokių įrodymų, kad ieškovė būtų pareiškusi pretenzijas įmonei „Sago“ dėl netinkamos produkcijos tiekimo ieškovė teismui nepateikė, išskyrus užklausą dėl pridėtų dokumentų prie 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. krakmolo siuntų. Ieškovė teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad ieškovė sprendė tiekėjos „Sago“ atsakomybės klausimą dėl netinkamo krakmolo pristatymo aplinkybių. Be to, ieškovės į bylą pateiktas įmonės Jackering raštas, patvirtinantis tai, kad ji negamina tapijokos krakmolo, taip pat nepatvirtina tos aplinkybės, kad tiekėja „Sago“ visą laiką vietoje tapijokos krakmolo ieškovei teikė kviečių krakmolą.

Taip pat teismas vertina, kad ieškovės į bylą pateiktas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo žemdirbystės instituto raštas UAB „Axioma servisas“ negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes byloje nėra pateiktas mėginių paėmimo aktas, patvirtinantis, kad mėginiai buvo paimti tik iš „Sago“ siuntų, ar iš kitų tiekėjų, nepateikti duomenys, ar buvo sudaryta komisija mėginiams paimti, koks asmuo paėmė mėginius. Nors liudytojas E. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis paėmė krakmolo mėginius tyrimams, tačiau šis faktas nėra užfiksuotas jokiuose aktuose. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kur vienoje iš jų yra nufotografuotas popieriaus lapelis su užrašu “tapflo“, 2018 m. rugsėjo 12 d. surašytus 7 vnt. krakmolo pavadinimus, o kitoje fotonuotraukoje mėginių maišeliai, kurių tik 6 vnt. Instituto rašte nurodyta, kad dalis krakmolo yra tapijoka, o 5 punkte - „kukurūzai“, nors tiek ieškovė, tiek atsakovas bei liudytojai patvirtino, kad jų įmonėje buvo naudojamas tik kviečių ir tapijokos krakmolas. Būtent dėl šių visų priežasčių instituto raštas nėra laikytinas tinkamu įrodymu byloje siekiant įrodyti, kad su atsakovo žinia ieškovės gamybos veikoje vietoje tapijokos krakmolo buvo naudojamas tik kviečių krakmolas.

Taip pat atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas su įmone „Sago“ bendradarbiavo tiekiant krakmolą ieškovei, nes ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sąsajas su tiekėja „Sago“. Byloje pateiktos USB laikmenos fotonuotraukos ir joje esančių dokumentų turinys neįrodo, kad būtent ši USB laikmena su joje esančia informacija apie krakmolo etiketes ir važtaraščių ruošinius priklauso būtent atsakovui, o ir atsakovas teismo posėdžio nepripažino, kad būtent ieškovės pateiktoje nuotraukoje esanti USB laikmena ir joje esantys duomenys priklausė jam. Ieškovė nepateikė teismui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodančio, kad būtent ši USB laikmena su joje esančiais duomenimis buvo paimta iš atsakovui J. G. priklausančio kompiuterio, ar jo darbo vietos. Be to, vertinant šio įrodymo patikimumą, svarbu yra ir tai, kad šie duomenys teismui buvo pateikti jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu, po ieškovės atstovo apklausos, kurios metu ieškovės atstovas apie šių duomenų egzistavimą teismui net nebuvo užsiminęs. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šiuos duomenis vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Be to, byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas pareiškėjų AB „Grigeo Klaipėda“ ir kitų asmenų bendras pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tarp jų ir dėl J. G. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, tačiau prokuroro 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjų AB „Grigeo Klaipėda“ ir kitų asmenų bendri skundai buvo atmesti, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, požymių.

Maža to, ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad iš vis būtų buvęs atliktas vidinis tyrimas, kurio metu, ieškovės teigimu, buvo nustatytas atsakovo J. G. darbo pareigų pažeidimas ir jo kaltė.

Byloje apklausti liudytojai E. M., I. Z., M. J., V. B. taip pat nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas galimai žinojo apie „Sago“ tiekiamą ne tą krakmolą, kuris buvo deklaruojamas dokumentuose, jie patvirtino, jog įtarė, jog gamyboje yra naudojamas ne tapijokos krakmolas, o kviečių, tačiau kas dėl to buvo atsakingas, pagrįsti negalėjo.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad tiek atsakovas, tiek ir liudytojai M. J., V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. gruodžio mėnesio viduryje, E. M., stebint jiems, paėmė mėginius iš „Sago“, „Interstarch“ ir „Amilinos“ tiekiamo krakmolo siuntų, kuriuos užplombavo, kiekvienam suteikiant numerį, po ko E. M. juos išsiuntė į Allstarch kompaniją tyrimui. 2019 m. birželio 19 d. ieškovė gavo atsakymą, kad mėginiai iš „Sago“ yra tapijokos krakmolas.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, darytina išvada, jog ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad vietoje tapijokos krakmolo buvo tiekiamas kviečių krakmolas, ir kad atsakovas J. G. apie tai žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovė tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų atlikusi tyrimą, kad būtų kreipusi į tiekėją su pretenzija dėl krakmolo pristatymo aplinkybių, nustatinėjusi kaltus asmenis, todėl, teismo vertinimu, ieškovės atsakovui inkriminuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – su darbuotojo žinia ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą, ir dėl to dėl savo kalto veikimo ar neveikimo darbuotojas tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei – yra pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais.

Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad atsakovas, pažeisdamas darbo pareigas ir žinodamas, kad jau nuo 2014 m., ieškovė gali pereiti prie pigesnių žaliavų naudojimo gamyboje, būdamas atsakingas už tikslinę išteklių panaudojimo kontrolę (Pareiginių nuostatų 7. 5. p), gamybos ekonomiškumą (Pareiginių nuostatų 7. 11. P), ieškovės nuosavybės išsaugojimą (Pareiginių nuostatų 7. 37. p.) sąmoningai visą laikotarpį nuo 2014 metų iki 2019 metų pradžios, nevykdė savo pareigų inicijuoti tokius gamybos proceso pakeitimus, rengė gamybos receptūrą, pagal kurią turėjo būti perkamas ir gamyboje naudojamas būtent brangesnis tapijokos krakmolas.

Šiame kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo sutarties nutraukimo tvarką, darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, reguliuoja DK 58 straipsnio 4-6 dalys, 65 straipsnio 1-5 dalyse.

DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovo atleidimo iš darbo dieną – 2019 m. gegužės 17 d., ieškovė pateikė reikalavimą atsakovui pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo, o būtent:

„Kodėl su jūsų žinia AB „Grigeo Klaipėda“ (toliau – Bendrovė) ilgą laiką pirko tapioką, o faktiškai buvo pristatomas ir gamyboje naudojamas kviečių krakmolas, t. y. pigesnė žaliava, negu nurodyta PVM sąskaitose faktūrose? Kodėl jūs, gamybos direktorius, būdamas atsakingas už žaliavų panaudojimą nesiėmėte jokių veiksmų?

Kodėl jūs būdamas gamybos vadovas ir žinodamas, kad perkami dažai kartono gamybai per tarpininką, keičiant etiketes, nieko nedarėte?

Tokiais savo veiksmais jūs dėl savo kalto veikimo ar neveikimo tyčia padarėte itin didelės žalos Bendrovei ir taip pažeidėte Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas)“.

Taigi atsakovui nebuvo pateiktas šioje byloje ieškovės ieškiniu ir teismo posėdžio metu įrodinėjamas reikalavimas pasiaiškinti, kad jis (atsakovas), pažeisdamas darbo pareigas ir žinodamas, kad jau nuo 2014 m., ieškovė gali pereiti prie pigesnių žaliavų naudojimo gamyboje, būdamas atsakingas už tikslinę išteklių panaudojimo kontrolę (Pareiginių nuostatų 7. 5. p), gamybos ekonomiškumą (Pareiginių nuostatų 7. 11. P), ieškovės nuosavybės išsaugojimą (Pareiginių nuostatų 7. 37. p.) sąmoningai visą laikotarpį nuo 2014 metų iki 2019 metų pradžios, nevykdė savo pareigų inicijuoti tokius gamybos proceso pakeitimus, rengė gamybos receptūrą, pagal kurią turėjo būti perkamas ir gamyboje naudojamas būtent brangesnis tapijokos krakmolas.

Tai reiškia, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų, ar tikrai nuo 2014 metų, o vėliausiai nuo 2017 m. gegužės 15 d., buvo galimybė pereiti prie pigesnės žaliavos naudojimo gamyboje, arba kodėl tokios galimybės nebuvo, o ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad šios aplinkybės buvo ištirtos ir konstatuotos. Tuo buvo pažeistos DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Nepaisant to, byloje esantys duomenys nepagrindžia ir šio, pažeidžiant DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsakovui ieškovės inkriminuoto darbo pareigų pažeidimo.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad nuo 2012 metų gamyboje ieškovė siekė naudoti tik kviečių krakmolą dėl kainų skirtumo, nes tapijokos krakmolo 1 tonos kaina yra 520 Eur, o kviečių krakmolo 390 Eur. Ieškovei buvo svarbu kuo ekonomiškesnėmis sąlygomis gaminti produkciją, todėl ji siekė pereiti gamyboje vien iš kviečių krakmolo. Ji įrodinėjo, kad paskutiniai kviečių krakmolo cecho modernizavimo darbai buvo atlikti 2017 m. gegužės 12 d., todėl 2017 m. gegužės 13 d. laikytina vėliausia data, kada įmonė galėjo visiškai pereiti dėl produkcijos gaminimo vien iš kviečių krakmolo. Įrodinėjo, kad nuo paskutinių krakmolo cecho modernizavimo darbų atlikimo, įmonėje jokie su kvietinio krakmolo virimu susiję darbai nebebuvo atliekami. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, eidamas gamybos direktoriaus pareigas, privalėjo veikti ieškovės interesais, dalyvauti įrengimų modernizavimo, gamybos ekonomiškumo didinimo procese, rengti ekonomiškiausias ir tinkamiausias receptūras pagal ieškovės gamybinius, technologinius pajėgumus ir galimybes, tačiau visą laikotarpį nuo 2014 m. iki 2019 m. pradžios sąmoningai ir toliau rengė gamybos receptūrą, pagal kurią turėjo būti perkamas būtent brangesnis tapijokos krakmolas, neteikė pasiūlymų ir nedalyvavo naujos technologijos (kartono gamybos naudojant vien tik kviečių krakmolą) įdiegime.

Atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes laikė nepagrįstomis, nes pačios ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės (17 p.), kad „atsakovas vykdydamas savo darbo pareigas dalyvavo atliekant galimybių pereiti prie vien tik kviečių naudojimo gamyboje bandymus, žinojo apie šio ieškovės strateginio tikslo sekimą, apie atliekamus bandymus ir jų rezultatus, apie ieškovei ekspertų teikiamas rekomendacijas, leidžiančias šį tikslą įgyvendinti“, patvirtina faktą, kad atsakovas gamybos modernizavimo procese dalyvavo.

Atsakovas aplinkybę, kad nuo 2017 m. gegužės 15 d. ieškovė „neperėjo“ ant gamybos vien iš kviečių krakmolo grindė tuo, kad iki 2019 m vasario mėn., buvo atlikta daug paruošiamųjų darbų, buvo keičiamos termoporos, varikliai, mentės, keičiamos ir statomos naujos svarstyklės, keičiama vandens padavimo apskaita, perrašomos virimo programos, perdaryti dozavimo įrenginiai ir kt.

Teismas šiuos atsakovo argumentus laiko pagrįstais, nes byloje yra nustatyta, be to, ši faktą patvirtino atsakovas ir liudytojai M. J. ir E. M., kad generalinis direktorius juos 2019 m. sausio 3 d. elektroniniu laiško informavo, kad „šį mėnesį pradėti gamybinį bandymą, pereinant dirbti vien su kvietiniu krakmolu, tai yra pilnai atsisakant tapiokos krakmolo rūšies, nes eilė suplanuotų techninių pagerinimų krakmolo tirpalo ruošimo / virimo procese yra užbaigta“.

Nors ieškovė į bylą ir pateikė 2018 m. rugsėjo 24 d. bandymo Nr. 12 /2018-09-24 „Agridient“ firmos krakmolo gamybinio bandymo ataskaitą DĮ-76/IPR-17, kuri patvirtino, kad bandymo tikslas buvo nustatyti „Agridien“ krakmolo išeigą 1 tonai produkcijos ir palyginti su dabartinėmis naudojamo krakmolo rūšimis, kurioje pateikta išvada, kad išvirto krakmolo tirpalas buvo keistai rudos spalvos, lyginant su kitais gamintojais. Agridient krakmolo kaina už 1 t produkcijos 26 Eur, o Sago industries 28,3 Eur; 2018 m. gruodžio 21 d. – 2019 m. sausio 12 d. atlikto bandymo Nr. 2, kuriuo išbandyta „Agridient BV“ firmos krakmolo išeiga 1 tonai produkcijos ir palyginta su dabartinėmis naudojimo krakmolo rūšimis, kurioje padaryta išvada, kad norint naudoti „Agrident BV“ krakmolą būtinai reikia pakeisti krakmolo virimo programą, nes bandymo metu buvo naudojama tapijokos krakmolo virimo programa, dėl šių priežasčių galimi technologinio virimo proceso sutrikimai ir klampumo skirtumai, tačiau tai aplinkybei pagrįsti, kad kviečių krakmolo reikia ženkliai daugiau, kad reikia papildomai daugiau virimų, sunaudojama daugiau enzimų ir tokiu atveju padidėja ženkliai virimo kaštai, atsakovas pateikė lenteles, kuriose aiškiai matyti, kad gamyboje naudojant vien tik kviečių krakmolą yra gaunamas ne tik didesnis krakmolo suvartojimas, bet ir didesni piniginė išraiška. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo į bylą pateiktos lentelės paskaičiavimai, kurie patvirtina, kad 2019 m. vasario 15 d. pradėjus naudoti tik kviečių krakmolą, vienai tonai produkcijos pagaminti krakmolo suvartojimas padidėjo nuo 42,96 iki 46,57 kg. Kovo mėnesį krakmolo suvartojimas pakilo iki 51,15 kg, balandžio mėnesį krakmolo suvartojimas ir toliau kilo iki 54,06 kg. Įvertinus šias atsakovo nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad atsakovas dalyvavo įrengimų modernizavimo, gamybos ekonomiškumo didinimo procese, teikė skaičiavimus ir siūlymus vadovui siekiant pereiti prie gamybos vien tik iš kvietinio krakmolo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina generalinio direktoriaus V. B. 2019 m. gegužės 10 d. el. laiškas siųstas atsakovui, kuriame klausiama, kodėl taip ryškiai didėja krakmolo sąnaudos ir kas bus daroma siekiant gerinti sunaudojimo rezultatą. 

Be to, pirmiau išdėstyti ir išanalizuoti rašytiniai bylos duomenys, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimai, patvirtina, kad vienas pats atsakovas negalėjo priimti sprendimo „pereiti“ prie gamybos vien iš kvietinio krakmolo, nes tokių įgaliojimų jis neturėjo ir tai nebuvo numatyta gamybos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovės atstovas. Be to, byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad įmonėje buvo atliekama daug bandymų, skaičiavimų siekiu „pereiti“ vien prie gamybos iš kviečių krakmolo, ir prie šio įgyvendinimo prisidėjo daugelis darbuotojų, tarp jų ir atsakovas. Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovės atstovas, jokiems kitiems ieškovės darbuotojams, kurie pagal darbo pareiginius nuostatus taip pat turėjo prisidėti prie gamybos cecho modernizavimo, „perėjimo“ vien prie kviečių krakmolo, drausminių nuobaudų skirta nebuvo.

Esant visoms pirmiau išdėstytoms ir išanalizuotoms aplinkybėms, teismas, nenustatęs atsakovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys – atmestinas. 

Tai reiškia, kad atsakovas J. G., ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“, 2019 m. gegužės 17 d. iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neprašo būti grąžintas į buvusį darbą, tačiau prašo priteisti jam iš ieškovės keturių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, o jo su ieškove sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Teismui atsakovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, atsakovo prašymas priteisti keturių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, laikytinas pagrįstu.

Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. Nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis apie atsakovo dienos vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) (266,42 Eur), teismas apskaičiuoja, jog atsakovui, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, iš ieškovės priteistina                         53 284,00 Eur (266,42 Eur / d. d. x 200 d. d.) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2019 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2020 m. kovo 3 d., ir po 266,42 Eur per darbo dieną (neatskaičius mokesčių) nuo 2020 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pas ieškovę išdirbo ilgiau nei 8 metus, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės keturių jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją tenkintinas. Iš ieškovės atsakovo naudai yra pagrindas priteisti                   22 272,72 Eur  (266,42 Eur / d. d. x 20,9 d. d. x 4 mėn.) (neatskaičius mokesčių) kompensacijos sumą.

Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalimis, laikytina, kad ieškovės ir atsakovo 2011 m. vasario 10 d. sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 3650 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokatės teisinę pagalbą). Todėl ieškinį atmetus iš ieškovės yra pagrindas atsakovui priteisti 3650 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ieškinį atmesti.

            Pripažinti, kad atsakovas J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“, juridinio asmens kodas 141011268, 2019 m. gegužės 17 d. iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

            Nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“, juridinio asmens kodas 141011268, nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

            Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“, juridinio asmens kodas 141011268, atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 284,00 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. kovo 3 d.), o nuo 2020 m. kovo 4 d. išieškoti iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“, juridinio asmens kodas 141011268, atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 266,42 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 42 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

             Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“, juridinio asmens kodas 141011268, ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturių atsakovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 22 272,72 Eur (dvidešimt du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus 72 ct) (neatskaičius mokesčių).

             Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. DGKS-4548 darbo byloje Nr. APS-115-11204/2019, laikyti netekusiu galios.

             Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“, juridinio asmens kodas 141011268, atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3650 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

             Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                 Vytautas Pliuskevičius