Bylos Nr. e2-3812-912/2019

(teisminio proceso Nr. 2-55-3-01049-2019-1)

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1; 2.1.5.1.1; 2.1.5.3; 2.6.2.4; 2.6.3; 2.6.9.2; 2.6.11.18

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus, 

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovui T. E., jo atstovui advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui (Andžej Sinicyn), atsakovo V. G. atstovei advokatei Irenai Maksimovai, trečiajam asmeniui B. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. E. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo; trečiasis asmuo – B. Š..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 323 563,48 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 488,86 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2015 m. lapkričio 3 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė teisę reikalauti iš atsakovo 1 323 563,48 Eur skolos. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2007–2008 metais vedė derybas dėl atsakovui priklausančių 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo už 2 896 200 Eur (10 000 000 Lt). Trečiasis asmuo ir atsakovas nesudarė nei preliminariosios, nei pagrindinės sutarties. Vis dėlto trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui 1 323 563,48 Eur (4 570 000 Lt) (2007 m. kovo 6 d. finansinis raštelis, atsakovo 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešimas, mokėjimo nurodymai). Atsakovas neginčija, kad gavo nurodytą sumą, bet 2008 m. rugsėjo 3 d., 2015 m. gruodžio 22 d. atsisakė grąžinti pinigus ir pareikalavo, kad trečiasis asmuo dar sumokėtų 1 572 637 Eur (5 430 000 Lt). Vėliau trečiasis asmuo nebeturėjo pinigų, todėl negalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties ir įsigyti akcijų. Trečiojo asmens ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai, įsipareigojimai ir prievolės. Akcijų perleidimo sandoris nesudarytas, todėl atsakovas be pagrindo įgijo 1 323 563 Eur. Ieškovo nuomone, yra visos sąlygos pripažinti, kad atsakovas turtą įgijo be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pinigus už akcijas pardavėjas gali gauti tik tada, jeigu raštu sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (ankstesnės redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46 straipsnis; šiuo metu galiojančios redakcijos ABĮ 47 straipsnio 10 dalis). Trečiasis asmuo ir atsakovas nesudarė raštu sutarties, todėl atsakovas neturėjo teisės gauti iš trečiojo asmens pinigų už akcijas. Atsakovas lėšų įgijo dėl to, kad trečiasis asmuo neatsargiai elgėsi su pinigais, buvo geranoriškas, iš anksto, be sutarties sumokėjo didelę sumą, buvo klaidingai įsitikinęs, jog atsakovas sąžiningas, t. y. grąžins pinigus, jeigu nepavyks sudaryti sutarties. Atsakovas lėšas įgijo be teisinio pagrindo, todėl privalo grąžinti. Ieškovas neturi galimybių atgauti lėšų, naudodamasis kitais civilinių teisių gynimo būdais. 

3.       Atsiliepime atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, taip pat ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atsakovas nurodo, kad  trečiasis asmuo ir atsakovas 2007–2008 metais derėjosi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo. Atsakovas ketino parduoti akcijas, derėjosi ne tik su trečiuoju asmeniu, bet taip pat ir su kitu potencialiu pirkėju. Atsakovas sutiko parduoti akcijas trečiajam asmeniui, nes pastarasis buvo geras pažįstamas, juos siejo draugiški santykiai. Derybos truko ne du metus, bet trumpiau. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2007 m. kovo 25 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas iš trečiojo asmens gavo 14 481 Eur (50 000 Lt). Iki 2007 m. kovo 6 d. atsakovas gavo 173 772 Eur (600 000 Lt). Pirmą kartą reikalavimas grąžinti pinigus atsakovui pateiktas 2015 metais, t. y. praėjus 8 metams nuo susitarimo. Atsakovas nurodė neišsaugojęs 2007 m. kovo 25 d. susitarimo per tokį ilgą laiko tarpą. Nurodytame susitarime (kitoje atsiliepimo vietoje nurodyta kita jo data, t. y. 2007 m. vasario 25 d.) nustatytas terminas akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti – iki 2007 m. rugsėjo 30 d. Taip pat susitarime susitarta, kad jeigu pirkėjas iki nurodytos datos nesumokės visos akcijų kainos (2 896 200 Eur), jis privalo sumokėti baudą, kurios dydis lygus tuo metu sumokėtai sumai. Trečiasis asmuo 2007 m. rugsėjo mėn. paprašė pratęsti terminą. Trečiasis asmuo ir atsakovas raštu susitarė pratęsti terminą metams, t. y . iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Taip pat susitarta, kad nesumokėjus visos kainos iki 2008 m. rugsėjo 1 d., už rugsėjo mėnesį bus skaičiuojamos 10 proc. mėnesinės palūkanos. Atsakovas 2008 m. rugsėjo 3 d. priminimu priminė sumokėti likusią kainą be palūkanų iki 2008 m. rugsėjo 10 d., bet trečiasis asmuo nesumokėjo visos kainos. Yra taip pat ir kitas pagrindas ieškiniui atmesti – atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinys teisme paduotas 2019 m. liepos mėn. Praėjo 11 metų nuo galutinio termino, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Nėra svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Trečiasis asmuo 2015 metais kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymas buvo priimtas. Atsakovas pareiškė prieštaravimus. Teismas panaikino teismo įsakymą, nustatė terminą ieškiniui pareikšti, bet ieškinys nepareikštas. Tuo metu ieškovui perleistas reikalavimas. Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės neįrodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių.

4.       Trečiasis asmuo prašė patenkinti ieškinį, nurodė tokius pat argumentus, kurie nurodyti ieškinyje. Papildomai trečiasis asmuo nurodė, kad 2008 metais prasidėjo ekonominė krizė, todėl trečiasis asmuo nebeturėjo lėšų visai akcijų kainai sumokėti. Jis prašė, kad atsakovas perleistų akcijų dalį, už kurią sumokėta. Atsakovas atsisakė tai padaryti, nurodė, kad grąžins trečiajam asmeniui visus sumokėtus pinigus, jeigu pastarasis ras naują akcijų pirkėją. Trečiasis asmuo nerado naujo pirkėjo, reikalavo, kad atsakovas grąžintų sumokėtus pinigus, bet šis atsisakė tai padaryti. Trečiasis asmuo 2015 metais kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Trečiasis asmuo neturėjo pinigų sumokėti žyminio mokesčio už ieškinį, todėl perleido reikalavimą ieškovui.

5.       Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad, trečiajam asmeniui pranešus, kad negali sumokėti pinigų, atsakovas sutiko grąžinti pinigus, jeigu trečiasis asmuo suras kitą pirkėją. Taigi atsakovas negrąžina be pagrindo įgyto turto. Negalima taikyti ieškinio senaties, nes neaišku, kada pasibaigė trečiojo asmens ir atsakovo teisiniai santykiai. Reikalavimo perleidimo metu reikalavimą patvirtinantis įrodymas buvo teismo įsakymas. Už reikalavimo perleidimą trečiasis asmuo nesumokėjo, bet reikalavimą perleido už savo skolą ieškovui.

6.       Teismo posėdyje trečiasis asmuo prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė ieškovas ir jo atstovas, papildomai paaiškino, kad su atsakovu buvo labai geri draugai. Atsakovas nebenori parduoti akcijų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos patalpos yra miesto centre ir ten suplanuota statyti objektą. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo ranka pasirašytas raštelis. 2008 metais trečiasis asmuo pranešė, kad nebeturi pinigų. Atsakovas pasiūlė rasti pirkėją. Trečiasis asmuo rado mažiausiai 10 pirkėjų, bet atsakovas atsisakydavo parduoti akcijas.

7.       Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad trečiasis asmuo užsiiminėjo atkurtos nuosavybės pardavimu. Trečiasis asmuo pinigus atsakovui mokėjo tik pavedimais. Paskirtis buvo aiški. Finansiniame raštelyje įrašytas žodis „zalog“. Tai – rankpinigiai, netesybos. Atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad visa sumokėta suma bus laikoma bauda, kurią privalo sumokėti nesąžininga šalis. Tai, kad pirkėjas nesugebėjo įvykdyti sutarties, t. y. surinkti pinigų ir sumokėti visos kainos, nereiškia, kad atsakovas yra nesąžiningas.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos aplinkybės

8.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl pinigų, sumokėtų ketinant pirkti akcijas grąžinimo.

9.       Ieškovas teigia, kad trečiasis asmuo 2007–2008 metais derėjosi su atsakovu ir ketino iš pastarojo pirkti 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 2 896 200 Eur (10 000 000 Lt). Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui 1 323 563,48 Eur (4 570 000 Lt) už ketinamas pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo 23 mokėjimo nurodymais sumokėjo atsakovui 1 259 847 Eur (4 350 000 Lt) (2007 m. vasario 26 d., 2007 m. kovo 6, 13, 28 d., 2007 m. birželio 1, 29 d., 2007 m. liepos 11 d., 2007 m. rugpjūčio 17, 31 d., 2007 m. rugsėjo 12, 21, 26 d., 2007 m. spalio 5, 12, 30 d., 2007 m. lapkričio 9, 23, 29 d., 2007 m. gruodžio 27 d., 2008 m. sausio 3, 21 d., 2008 m. vasario 1 d., kovo 19 d.) (1 t., b. l. 24–46). Nurodytuose mokėjimo nurodymuose įrašyta, kad mokėjimų paskirtis – avansas.

10.       Trečiasis asmuo ir atsakovas 2007 m. kovo 6 d. pasirašė finansinį raštelį, kuriame įrašyta, kad atsakovas iš trečiojo asmens gavo 173 772 Eur (600 000 Lt) avansinę sumą, kaip užstatą, perkant firmos „(duomenys neskelbtini)“ akcijas; visa akcijų kaina yra 2 896 200 Eur (10 000 000 Lt) (1 t., b. l. 21, 22).

11.       Atsakovas 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešimu pranešė trečiajam asmeniui, kad jie 2007 m. kovo 6 d. susitarė, jog trečiasis asmuo įsigys iš atsakovo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 2 896 200 Eur ir kad trečiasis asmuo įsipareigojo iki galo atsiskaityti už akcijas iki 2007 m. rugsėjo 30 d. (t. 1, b. l. 20). Pranešime taip pat nurodyta, kad iki pranešimo dienos trečiasis asmuo sumokėjo 1 323 563,48 Eur (4 570 000 Lt) ir liko skolingas 1 572 636 Eur (5 430 000 Lt). Be to, atsakovas pareikalavo, kad trečiasis asmuo sumokėtų likusią kainą iki 2008 m. rugsėjo 10 d., o jei tai nebus padaryta, bus skaičiuojamos 10 proc. mėnesinės palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos.

12.       Trečiasis asmuo nesumokėjo visos akcijų kainos, nebeturi pinigų ir nebenori pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Jis kreipėsi į teismą dėl sumokėtų lėšų atgavimo. Kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. įsakymu nutarė išieškoti iš atsakovo 1 323 463,48 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų (civilinė byla Nr. eL2-40413-905/2015). Trečiasis asmuo 2015 m. lapkričio 3 d. teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimą ieškovui. Atsakovas 2015 m. gruodžio 22 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir pareiškė, kad prieštarauja kreditoriaus reikalavimui. Teismas priėmė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Byla išsiųsta pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų (nesumokėjo viso žyminio mokesčio). Dėl to Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (civilinė byla Nr. e2-1285-580/2016). Nagrinėjamoje byloje tokį pat ieškinį ieškovas pareiškė teisme 2019 m. liepos 19 d.

Dėl santykių, kurių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą, kvalifikavimo

13.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas iš atsakovo reikalauja pastarajam sumokėtų lėšų, kaip be pagrindo įgyto turto. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus.

14.       Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Pagal Kasacinio teismo praktiką, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

15.       Bylos ieškovas reikalavimą atsakovui grindžia iš 2015 m. lapkričio 3 d. cesijos sutarties pagrindu perimto trečiojo asmens reikalavimu atsakovui dėl 2007–2008 metais mokėjimo nurodymais sumokėtų lėšų grąžinimo (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). Trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimai sutampa tiek, kiek jie nurodo taręsi dėl 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo už 2 896 200 Eur (10 000 000 Lt). Trečiasis asmuo ketino pirkti nurodytas akcijas už nurodytą kainą, o atsakovas – jas parduoti. Trečiasis asmuo teigia, kad jis su atsakovu tarėsi sumokėti visą akcijų kainą ir tik po to raštu sudaryti rašytinės arba notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo paaiškinimas dėl sutarties kitoks, t. y. atsakovas teigia, kad jis ir trečiasis asmuo buvo sudarę raštu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2007 m. vasario (arba kovo) mėn., bet trečiasis asmuo iki galo sutarties neįvykdė, nesumokėjo visos akcijų kainos, ilgą laiką nereiškė pretenzijų dėl akcijų, todėl atsakovas neišsaugojo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties dokumento. Taigi nagrinėjamoje byloje išsiskyrė ieškovo, trečiojo asmens ieškovo pusėje ir atsakovo pozicija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

16.       Pirkimo-pardavimo sutarties elementai yra vienos šalies įsipareigojimas pirkti ir kitos šalies įsipareigojimas parduoti daiktą (CK 6.159 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.311 straipsnį, pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymuose gali būti nustatytos specialios jų sudarymo taisyklės.

17.       Trečiasis asmuo ir atsakovas 2007 metais tarėsi dėl uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo už 2 896 200 Eur (10 000 000 Lt) kainą. Trečiasis asmuo ir atsakovas yra fiziniai asmenys. Pagal 2007 metais galiojusios redakcijos CK, toks sandoris turėjo būti sudarytas paprasta rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį nedaro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Nurodytų nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

19.       Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2008 m. birželio 21 d.) 46 straipsnio 1 dalį, materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys.

20.       Vadovaujantis ABĮ 46 straipsnio 2 dalimi, nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Pagal ABĮ 46 straipsnio 3 dalį, sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: 1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė; 3) akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas); 4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės.

21.       ABĮ 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų.

22.       Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

23.       Į bylą nepateikta rašytine forma sudarytos trečiojo asmens ir atsakovo sutarties dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo. Dėl to byloje nėra galimybių patikrinti, ar tokia sutartis atiko 2007 metais galiojusios redakcijos ABĮ 46 straipsnio 1–3 dalyse uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pardavimo sutartims nustatytų reikalavimų. Vis dėlto byloje yra rašytinių įrodymų, pagal kuriuos darytina išvada, kad trečiasis asmuo ir atsakovas buvo sudarę susitarimą dėl nurodytos uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo už konkrečią kainą (2 896 200 Eur arba 10 000 000 Lt), trečiajam asmeniui (pirkėjui) įsipareigojus sumokėti kainą iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Susitarimą dėl akcijų pirkimo-pardavimo, kaip pirkimo-pardavimo sutarties elementą, įrodo 23 mokėjimo nurodymai, kuriais trečiasis asmuo avansu sumokėjo atsakovui 43,5 proc. visos akcijų kainos (1 259 847 Eur x 100 proc. : 2 896 200 Eur = 43,5 proc.). Be to, susitarimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų prikimo-pardavimo įrodo trečiojo asmens ir atsakovo 2007 m. kovo 6 d. finansinis raštelis bei atsakovo 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešimas-reikalavimas sumokėti likusią akcijų kainą.

24.       Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo nebeturėjo lėšų likusiai akcijų kainai sumokėti, todėl atsisakė pirkti akcijas, pareikalavo atsakovą grąžinti sumokėtas sumas, o ieškovas perėmė šį trečiojo asmens reikalavimą. Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas kilęs iš atsisakymo vykdyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. atsisakymo iki galo sumokėti akcijų kainą ir pirkti akcijas. Ieškovo teisės gali būti ginamos kitu civilinių teisių gynimo būdu. Dėl to ieškovo reikalavimas kvalifikuojamas kaip pirkėjo reikalavimas grąžinti pardavėjui sumokėtą avansą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis), bet ne reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytas lėšas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties

25.       Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Pagal CK 6.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atsakovas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. vasario 25 d. arba 2007 m. kovo 25 d., bet jis neišsaugojo šią sutartį patvirtinančio dokumento. Teismas atkreipia dėmesį į atsakovo nurodytų aplinkybių prieštaravimą viena kitai. Pirma, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo dvi skirtingas sutarties sudarymo datas. Antra, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta 2007 m. kovo 25 d., nes trečiasis asmuo ir atsakovas jau anksčiau 2007 m. kovo 6 d. pasirašė finansinį raštelį dėl 173 772 Eur avanso, kaip užstato, sumokėjimo patvirtinimo. Be to, pirmoji avanso suma sumokėta taip pat anksčiau, t. y. 2007 m. vasario 26 d. Trečia, atsakovas 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešime-reikalavime sumokėti likusią akcijų kainą, pirmajame sakinyje įrašė, kad pirkėjas ir pardavėjas 2007 m. kovo 6 d. sutarė, kad trečiasis asmuo įsigys iš atsakovo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo ir atsakovas akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2007 m. kovo 6 d. Atsakovo 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešime pareikalauta trečiojo asmens sumokėti likusią akcijų kainą iki 2008 m. rugsėjo 10 d. Dėl to teismas sprendžia, kad trečiojo asmens, taip pat ir reikalavimą perėmusio ieškovo reikalavimui, dėl išankstinių įmokų už perkamas akcijas grąžinimo ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008 m. rugsėjo 11 d. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.128 straipsnis).

26.       Nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiasis asmuo 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš ieškoti iš atsakovo už akcijas sumokėtas išankstines įmokas (avansą). Priėmus teismo įsakymą, po to priėmus atsakovo prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir nustačius terminą paduoto ieškovo (perėmusio trečiojo asmens reikalavimą) ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, todėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (civilinė byla Nr. e2-1285-580/2016). CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. CK 1.130 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė.

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovui dėl avanso grąžinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, nes pastarasis nepašalino ieškinio trūkumų – nesumokėjo viso žyminio mokesčio. Taigi trečiojo asmens kreipimasis 2015 m. rugsėjo 24 d. į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo nenutraukė ieškinio senaties termino, nes teismas ieškinį laikė nepaduotu dėl ieškovo kaltės (CK 1.130 straipsnio 4 dalis). Dėl to dešimties metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl trečiojo asmens sumokėto avanso grąžinimo pareikšti pasibaigė 2018 m. rugsėjo 11 d. Nagrinėjamoje byloje ieškinį ieškovas pareiškė teisme 2019 m. liepos 19 d., praleidęs daugiau negu 10 mėnesių ieškinio senaties terminą.

28.       Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

29.       Trečiasis asmuo nurodė, kad, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, nesugebėjo surinkti pakankamai lėšų ir sumokėti visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kainą. Trečiasis asmuo sumokėjo 43,5 proc. kainos. Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad pranešė atsakovui, jog negalės sumokėti visos akcijų kainos, atsakovas sutiko grąžinti sumokėtą avansą, jeigu trečiasis asmuo ras naują pirkėją. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo naujų pirkėjų, buvo radęs dešimt asmenų, kurie sutiko pirkti akcijas iš atsakovo, bet pastarasis reikalaudavo didesnės kainos ir atsisakė parduoti akcijas visiems trečiojo asmens rastiems ir pasiūlytiems pirkėjams. Dėl to trečiasis asmuo tik 2015 metais kreipėsi į teismą dėl avanso grąžinimo. Atsakovas nepaneigė nurodytų aplinkybių. Reikalavimo teisę iš trečiojo asmens perėmęs ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų – nesumokėjo viso žyminio mokesčio už ieškinį, nes už pareikštus reikalavimus paskaičiuota žyminio mokesčio suma jam labai didelė. Tai, kad ieškovo turtinė būklė sunki, pagrindžia į bylą pateikti įrodymai. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gauna 793,50 Eur darbo užmokestį. Ieškovas augina ir išlaiko nepilnametį vaiką. Įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimo sumą, trečiojo asmens ir atsakovo santykių pobūdį, ypatumus ir trukmę, ieškinio senaties praleidimo trukmę, jos santykį su 10 metų senaties terminu, taip pat ieškovo turtinę būklę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl to teismas atnaujina praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

 Dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo

30.       Ieškovas nurodo, kad trečiasis asmuo įsipareigojo nupirkti iš atsakovo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, bet negalėjo sumokėti visos kainos, todėl reikalauja, kad atsakovas grąžintų išankstines įmokas. Iš trečiojo asmens reikalavimo teisę perėmęs ieškovas nereikalauja, kad atsakovas perduotų akcijas. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu, teigia, kad trečiasis asmuo ir atsakovas akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo susitarę dėl trečiojo asmens, kaip pirkėjo, prievolės įvykdymo užtikrinimo. Atsakovas tvirtina, kad jis ir trečiasis asmuo susitarė, jog, jeigu trečiasis asmuo per sutartyje nustatytą terminą nesumokės visos akcijų kainos, iki nurodyto momento sumokėtos išankstinės įmokos liks atsakovui (pardavėjui) už sutartinės prievolės neįvykdymą. Byloje reikšmingas yra trečiojo asmens ir atsakovo 2007 m. kovo 6 d. finansinis raštelis. Jame trečiasis asmuo ir atsakovas susitarė, kad atsakovas iš trečiojo asmens gavo 173 772 Eur (600 000 Lt) avansinę sumą, kaip užstatą, perkant firmos „(duomenys neskelbtini)“ akcijas; visa akcijų kaina yra 2 896 200 Eur (10 000 000 Lt). Nurodytą susitarimą teismas kvalifikuoja kaip trečiojo asmens ir atsakovo susitarimą dėl rankpinigių (CK 6.98 straipsnio 1 dalis, 6.99 straipsnis).

31.       Pagal CK 6.98 straipsnio 1 dalį, rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 6 d. finansinio raštelio pagrindu trečiasis asmuo jam priklausančių mokėti sumų sąskaita davė atsakovui 173 772 Eur avansą, įrodydamas akcijų pirkimo-pardavimo už 2 896 200 Eur kainą sutarties sudarymą ir užtikrindamas jos įvykdymą. Trečiasis asmuo iki šalių sutarto termino pabaigos, t. y. iki 2008 m. rugsėjo 10 d., nesumokėjo visos akcijų kainos, todėl jis atsako už sutarties neįvykdymą. Dėl to 173 772 Eur dydžio rankpinigiai lieka antrajai šaliai – atsakovui (CK 6.100 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra rašytinės sutarties dokumento, taip pat kitų rašytinės formos susitarimų, kuriuose trečiasis asmuo ir atsakovas būtų susitarę kitas išankstines įmokas laikyti rankpinigiais. Pagal CK 6.99 straipsnio 2 dalį, rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį. Dėl to teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo ir atsakovas nesusitarė dėl kitos sumokėto avanso dalies kaip rankpinigių, todėl trečiojo asmens reikalavimą perėmęs ieškovas pagrįstai jų reikalauja iš atsakovo (CK 6.315 straipsnio 3 dalis). Atėmus 173 772 Eur rankpinigius iš likusios 23 mokėjimo nurodymais trečiojo asmens sumokėto avanso, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo 1 086 075 Eur išankstinių įmokų (avanso) (1 259 847 – 173 772 = 1 086 075).

32.       Atsakovas 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešime trečiajam asmeniui nurodė, kad, pastarajam praleidus terminą visai akcijų kainai sumokėti, bus skaičiuojamos 10 proc. mėnesinės palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos. Pirmiau nurodyta, kad į bylą nepateikta trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas teigia, kad neišsaugojo aptariamos sutarties dokumento. Byloje nėra trečiojo asmens pasirašytų dokumentų, kuriuose būtų įtvirtinta jo valia ir susitarimas su atsakovu nustatyti 10 proc. mėnesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos už akcijas sumos (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl to nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo priteistino avanso mažinti aptartų palūkanų dydžiu.

33.       Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistina 1 086 075 Eur. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 1 086 075 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinta 82 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta – 18 proc. Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 10 902 Eur žyminis mokestis. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovo mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 1 962,36 Eur (10 902 x 0,18 = 1 962,36). Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 4 139 Eur žyminio mokesčio, o 6 801 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 2 176,64 Eur sumokėto žyminio mokesčio (4 139 – 1 962,36 = 2 176,64) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35.       Valstybei iš atsakovo priteistina likusi žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atėmus ieškovui iš atsakovo priteistą žyminio mokesčio dalį, t. y. 6 763 Eur (10 902 x 0,82 – 2 176,64 = 6 763) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36.       Šalys nepateikė įrodymų apie advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui T. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G. (V. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 086 075 Eur (vieną milijoną aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septyniasdešimt penkis eurus), 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1 086 075 Eur (vieno milijono aštuoniasdešimt šešių tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 176,64 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt šešis eurus 64 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. G. (V. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 763 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt triks eurus) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą atsakovas turi pateikti teismui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

(parašas)