Civilinė byla Nr. 2A-3388-803/2015

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10273-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.2..; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) N. E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo N. E. S. ieškinį dėl konkurso rezultatų panaikinimo, atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Nacionaliniam vėžio institutui, trečiasis asmuo F. J..

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė

I. Ginčo esmė

Ieškovas N. E. S. pateikė ieškinį, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinio vėžio instituto (toliau – NVI) direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu rezultatus ir pripažinti jo atleidimą iš darbo, perkeliant jo atleidimo datą į pirmą darbo dieną pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, neteisėtu; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – ŠMM) grąžinti jį į laikinai einančio NVI direktoriaus pareigas; 3) priteisti jam iš ŠMM vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-03-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus universiteto rektoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. P-934 buvo laikinai paskirtas eiti NVI direktoriaus pareigas, su juo 2013-02-12 buvo sudaryta darbo sutartis, kuri įsigaliojo 2013-02-13, nustatant darbo sutarties terminą – iki konkurso. ŠMM paskelbtas konkursas NVI direktoriaus pareigoms užimti (toliau – Konkursas) įvyko 2015-03-13, jį laimėjo trečiasis asmuo F. J., todėl ŠMM kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.4-09-P4-90 ieškovas atleistas iš NVI direktoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 1 dalį, perkeliant atleidimo datą į pirmą darbo dieną pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui. Ieškovo teigimu, jis buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi Konkursas dar nebuvo pasibaigęs, o darbo sutartis su Konkursą laimėjusiu trečiuoju asmeniu nepasirašyta. Ieškovas nurodė, kad su juo 2013-02-12 sudaryta darbo sutartis neatitiko DK 109 straipsnio reikalavimo, todėl darbo sutartis yra nesąžininga, neatitinka teisėtų lūkesčių, protingumo, sąžiningumo principų, o įvertinus aplinkybę, jog NVI būtina užtikrinti nepertraukiamą veiklos tęstinumą, sąlyga „iki konkurso“ turėtų būti  vertinama kaip sąlyga laikinai eiti instituto direktoriaus pareigas iki į pareigas bus paskirtas Konkursą laimėjęs asmuo. Ieškovas pažymėjo, kad ŠMM kancleris priėmė potvarkį dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų tą pačią dieną, kai jis apskundė sprendimą dėl Konkurso rezultatų, nors skundas išnagrinėtas tik po jo atleidimo, t. y. 2015-03-30, be to, jo atleidimo iš darbo dieną išrinktas instituto direktoriumi trečiasis asmuo dar nebuvo paskirtas į pareigas. Kartu pažymėjo, kad jis nebuvo prieš du mėnesius įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovas vadovavosi DK 300 straipsniu ir pažymėjo, kad buvo atleistas iš darbo 2015-03-18 perkeliant jo atleidimo iš darbo dieną į pirmą darbo dieną pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, jo nedarbingumo laikotarpis pasibaigė 2015-03-24, todėl paskutinė darbo diena laikytina 2015-03-25, dėl ko jam priklauso darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-03-26 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kartu ieškovas nurodė, kad Konkurso komisijos nariu bei jos pirmininku buvo paskirtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras D. P., o Konkurso rezultatai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui, kuris yra komisijos narys ir pirmininkas, kas pažeidžia vykdomo Konkurso skaidrumo principą, todėl Konkurso rezultatai turi būti laikomi neteisėtais ir naikinami. Be to, pretendentas į NVI direktoriaus pareigas ne mažiau kaip 5 metus turi būti vadovavęs kolektyvui, kuriame dirbtų ne mažiau nei 10 mokslininkų, todėl Kursą laimėjusiam asmeniui nepateikus Konkurso komisijai dokumentų, pagrindžiančių atitikimą reikalavimams, Konkursą laimėjęs kandidatas neatitinka nurodytų kvalifikacinių reikalavimų. Ieškovo teigimu, Konkursą laimėjusio asmens vadovaujamo darbo daugiau nei 10 mokslininkų patirtis sudaro tik 2 m. 11 mėn., todėl mano, kad turėtų būti panaikinti NVI direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu rezultatai  (T. 1, b. l. 20–25, 69–75).

Atsakovas ŠMM su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Konkurse dalyvavo 3 kandidatai ir komisijos narių balsų dauguma Konkursą laimėjo F. J.. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009-12-01 įsakymu Nr. ISAK-2463 patvirtinto Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 35 punktą asmuo gali apskųsti konkurso rezultatus tiesiogiai teismui,  nėra privaloma kreiptis su skundu dėl konkurso rezultatų į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą, Konkursas vyko maksimaliai skaidriai. ŠMM pabrėžė, kad visų 3 pretendentų pateikti dokumentai atitiko nustatytus reikalavimus ir buvo nustatyta, kad pretendentai turi vadybinės patirties bei ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo patirtį ne mažesniam nei 10 mokslininkų kolektyvui ar institucijos padaliniui arba atskirai institucijai. Atsakovo teigimu, anuliuoti Konkursą nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyta, kad Konkursas būtų organizuotas pažeidžiant Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o anuliavus Konkursą, būtų pažeidžiamos asmens, laimėjusio Konkursą,  teisės, teisėtų lūkesčių principas. Atsakovas nurodė, kad 2013-02-12 darbo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir ieškovo buvo sudaryta iki konkurso, o ne iki kol konkurso tvarka bus paskirtas į NVI direktoriaus pareigas konkursą laimėjęs asmuo, todėl pasibaigus Konkurso procedūroms, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta. Pažymėjo, kad į darbą direktoriaus pareigoms ieškovas buvo priimtas be konkurso, terminuotą darbo sutartį su ieškovu sudarė Vilniaus universitetas, ją ieškovas pasirašė laisva valia ir visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį nekėlė klausimo, kad ji neteisėta ar sudaryta nesąžiningai. Atsakovo nuomone, ieškovas atleistas iš darbo pagrįstai ir teisėtai, jis neturėtų būti grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam neturėtų būti išmokamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (T.1, b. l. 97–101, 173–176).

Atsakovas NVI ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad NVI kaip juridinis asmuo nedalyvauja renkant NVI direktorių ir neturi jokios įtakos sprendimų dėl direktoriaus viešo konkurso organizavimo priėmimui, direktorių skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Pažymėjo, kad NVI nedalyvavo priimant sprendimus dėl NVI direktoriaus rinkimų organizavimo ar vykdymo, kandidatų, dalyvavusių viešame Konkurse išrinkimo, taip pat ieškovo atleidimo iš NVI direktoriaus pareigų (T. 3., b. l. 5–7).

Trečiasis asmuo F. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 94–96). Nurodė, kad Konkurse dalyvavo trys asmenys, nei vienas Konkurso dalyvis nekėlė klausimo dėl komisijos sudėties, be to, visi pretendentai atitiko Konkurso kvalifikacinius reikalavimus, visi dalyvavo Konkurse, todėl nei ieškovas, nei Valstybinė lietuvių kalbos komisija negali aiškinti ministro priimto įsakymo formuluočių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Teismas, įvertinęs Konkurso organizavimo procedūros atitikimą Konkurso medžiagai, nustatė, jog įvykdyta procedūra atitinka Aprašo nuostatas. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu dėl Konkurso vykdymo skaidrumo principo pažeidimo, nustatęs, jog pagal teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras pagrįstai buvo paskirtas į Konkurso NVI direktoriaus pareigoms užimti komisijos narius ir pirmininkus. Kartu teismas pažymėjo, jog draudimo tokį asmenį skirti į komisijos narius ir pirmininkus joks teisės aktas neįtvirtina, o kitus komisijos narius sudarė įvairių institucijų atstovai (l. e. p. Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja, NVI mokslo tarybos narys). Konkursą laimėjęs asmuo buvo išrinktas balsų dauguma. Iš Konkurso komisijos 2015-03-13 protokolo Nr. 24.10-09-P8-2 turinio nustatė, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras balsavo ne už Konkursą laimėjusį asmenį, o už E. S.. Teismas konstatavo, jog skaidrumo principo nepažeidė ir Konkurso rezultatų apskundimas, kadangi sprendimas priimamas visos komisijos vardu. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro D. P. priešiškumo jam. Įvertinęs Konkurso laimėtojo darbinę patirtį, teismas konstatavo, jog laimėtojas atitiko NVI direktoriaus pareigoms keliamus reikalavimus. Taip pat pažymėjo, jog Komisija 2015-02-23 svarstė visų pretendentų NVI direktoriaus pareigoms užimti pateiktus dokumentus ir vienbalsiai pritarė, kad jie atitinka reikalavimus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo nurodytų pažeidimų, sprendė, jog nėra pagrindo naikinti 2015-03-13 įvykusio Konkurso NVI direktoriaus pareigoms užimti, rezultatų. Teismas taip pat konstatavo, jo pagal Aprašo 33 punktą praėjus 3 darbo dienoms po įvykusio Konkurso ir laimėtojo paaiškėjimo, baigiamos visos Konkurso procedūros, todėl Konkursui įvykus penktadienį (2015-03-13), pagrįstai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.4-09-P4-90 ieškovas nuo 2015-03-18 (trečiadienio) atleistas iš NVI direktoriaus pareigų pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (T. 3., b. l.180-185).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, kviesti liudytoju R. K. bei išreikalauti iš ŠMM NVI direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisijos posėdžio garso įrašą ir jį ištirti teismo posėdžio metu. Nurodo, kad teismas, spręsdamas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą, netinkamai įvertino ieškovo ir kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos  Vyriausybės 2002-10-30 nutarimu Nr. 1724 patvirtinto Vilniau universiteto Onkologijos instituto statute bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-02 nutarimu Nr. 629 patvirtintuose Nacionalinio vėžio instituto įstatuose įtvirtintos instituto direktoriaus skyrimo procedūros. Apelianto teigimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, kadangi apie jo netinkamai atliekamas pareigas bei paskirtas drausmines nuobaudas duomenų nėra, be to,  ŠMM kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.1-09-P1-91 E. A. pavesta atlikti NVI direktoriaus funkcijas numatant formuluotę „iki bus paskirtas  konkursą laimėjęs įstaigos vadovas “, kuri iš esmės atitinka Statuto 30 punkto formuluotę, galiojusią ieškovo paskyrimo į pareigas metu. Apeliantas įrodinėja, jog teismas nepagrįstai laikė, kad Darbo sutartis sudaryta iki Konkurso, ir savo poziciją argumentavo Aprašo nuostatomis, nes iki nebus išspręstas ginčas teisme, joks asmuo viešo konkurso būdu  negali būti paskirtas į NVI direktoriaus pareigas. Apeliantas nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog  Aprašo prieštaringos, fragmentiškos ir nepakankamos nuostatos užtikrino skaidrią Konkurso eigą. Apelianto manymu, teismas nevertino komisijos sudarymo principų (Aprašo 7 punktas), vidinių prieštaravimų, sudarančių sąlygas komisijos pirmininkui manipuliuoti Aprašo nuostatomis (Aprašo 9.4 ir 35 punktai), komisijos narių kompetencijos, Aprašo 27 ir 29 punktų prieštaravimų. Pažymėjo, jog  byloje konstatuotinas ne tik privatus, bet ir viešas interesas, dėl ko Konkurso nuostatai turėtų užtikrinti objektyvius pretendentų vertinimo kriterijus, komisijos sudarymo tvarką bei jos narių kompetenciją, todėl teismas nepagrįstai vertindamas Aprašo nuostatas neatsižvelgė į viešąjį interesą, o tik formaliai įvertino teisės aktus. Apeliantas įrodinėja, kad teismas visiškai neįvertino ŠMM ministro veiksmų, atliekamų viešo konkurso metu. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendime konstatuota aplinkybe, jog laimėjęs Konkursą kandidatas atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus. Mano, jog teismas neįvertino aplinkybės, kaip buvo keičiami pagal poreikį vienam kandidatui keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Apeliantas nurodo, jog Konkurso nugalėtojo išrinkimas priklausė ne nuo pretendentų kvalifikacijos, bet nuo pokalbio su Konkurso komisija, tačiau byloje nepateikti įrodymai, jog kitų pretendentų pokalbis buvo įvertintas geriau nei ieškovo pokalbis. Buvęs ŠMM ministras bei NVI direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisijos narys ir pirmininkas D. P. turėjo išankstinį priešiškumą jam, todėl byloje turėtų būti apklausiamas liudytoju R. K.. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė keletą kartų minėtą ieškovo prašymą.      

Atsakovas ŠMM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto reikalavimus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad Konkurso procedūros turėjo baigtis 2015-03-18, ieškovas 2013-02-12 darbo sutarties pagrindu buvo paskirtas NVI direktoriaus pareigose iki konkurso, o ne iki kol konkursą laimėjęs asmuo buvo paskirtas į NVI direktoriaus pareigas, todėl, pasibaigus Konkurso procedūroms, apeliantas buvo atleistas iš darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį. Kadangi ieškovas iš darbo atleistas pagrįstai ir teisėtai, jis neturėtų būti grąžinamas į ankstesnes pareigas. Nurodo, jog apeliantas iki Konkurso nekėlė klausimo dėl Aprašo nuostatų atitikimo kitiems teisės aktams ar jų neaiškumo, taip pat nenurodė, jog Aprašo nuostatos jam nesuprantamos. Atsakovo teigimu, konkursas vyko maksimaliai skaidriai, jiems buvo užduodami vienodi klausimai, pretendentai su Komisija bendravo atskirai, buvo kviečiami abėcėlės tvarka, o laimėjęs Konkursą asmuo atitinka kvalifikacijai keliamus reikalavimus (T. 4., b. l. 9-15).

Trečiasis asmuo F. J. atsiliepime prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog visi apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvūs, kadangi apeliantas nepagrindžia teiginių, jog Konkursas buvo neskaidrus, o Komisijos pirmininkas šališkas (T. 4., b. l.1-7).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad Vilniaus universiteto rektoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. P-934 „Dėl pavedimo laikinai eiti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pareigas“ ieškovas buvo paskirtas nuo 2013-02-11 laikinai eiti NVI (anksčiau vadinosi Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (T. 1., b. l. 28–32)) direktoriaus pareigas (T.3., b. l. 16). 2013-02-12 su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 59000001, įsigaliojusi 2013-02-13, nustatant darbo sutarties terminą – iki konkurso (T. 3., b. l. 17). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-12-04 įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisijos sudarymo“ sudaryta NVI direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisija (T.1., b. l. 117). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. V-1222 „Dėl reikalavimų Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigybei patvirtinimo“ patvirtinti reikalavimai NVI direktoriaus pareigybei (T. 1, b. l. 115–116). 2015-03-13 įvykusiame konkurse į NVI direktoriaus pareigas Konkurso komisija konstatavo, jog iš Konkurse dalyvavusių kandidatų F. J., N. E. S., E. S. tinkamiausiu kandidatu atviro balsavimo metu balsų dauguma NVI direktoriaus pareigoms užimti išrinktas F. J. (T. 1, b. l. 110, 112–113). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.4-09-P4-90 „Dėl N. E. S. atleidimo“ ieškovas nuo 2015-03-18 atleistas iš NVI direktoriaus pareigų pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, perkeliant atleidimo datą į pirmą darbo dieną pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui (T. 1., b. l. 180). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.1-09-P1-91 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus funkcijų atlikimo“ pavesta NVI Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovui E. A. nuo 2015-03-19 atlikti NVI direktoriaus funkcijas iki bus paskirtas Konkursą laimėjęs įstaigos vadovas (T. 1, b. l. 181). 2015-03-17 skundu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui ieškovas prašė anuliuoti 2015-03-13 viešo konkurso NVI direktoriaus pareigoms užimti rezultatus (T. 1, b. l. 131–133), ŠMM 2015-04-07 raštu Nr. SR-1497 ieškovo skundas atmestas kaip nepagrįstas (T. 1, b. l. 124–126).

Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija terminuotų darbo santykių pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pripažįsta aplinkybę, kad terminas nutraukti darbo sutartį apibrėžtas konkrečiu įvykiu – iki konkurso (2013-02-12 darbo sutarties 2 punktas (T. 3., b. l. 17)).

DK 109 straipsnio 1 dalis numato, jog „terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams“. Sudarydamos tokią sutartį šalys susitaria dėl sutarties galiojimo laiko. Apeliantas neįrodinėja, kad darbo sutartis neatitiko jo valios, jis jos nesuprato arba buvo neaiški darbo sutarties sąlyga dėl termino darbo santykiams pasibaigti. Iš esmės kilo ginčas, kai paaiškėjo, jog apeliantas nebuvo pripažintas laimėtoju (T.1, b.l.2,7). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal įstatymą terminas yra sutartinė darbo sutarties sąlyga, kurią lemia ne įstatymai ar kiti norminiai aktai. Sutarties terminas yra būtinoji sąlyga (DK 95 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad apelianto nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1724 patvirtintame Vilniaus universiteto Onkologijos instituto statute procedūros dėl viešo konkurso būdu skyrimo į instituto direktoriaus pareigas neveikia darbo sutarties pasibaigimo, įvykus darbo sutartyje apibrėžtam įvykiui. Kaip, inter alia,  ir  Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2014 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 629 patvirtintų Nacionalinio vėžio instituto įstatų 23 punktas, reglamentuojantis instituto direktoriaus skyrimą viešo konkurso būdu (T.3, b.l.194). Apeliantas neturi diskrecijos spręsti dėl Nacionalinio vėžio instituto veiklos užtikrinimo, nes tai steigėjo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos Respublikos Nacionalinio vėžio instituto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) prerogatyva. Tai reiškia, kad direktoriaus skyrimo į pareigas mechanizmas yra visiškai neveikiantis apelianto darbo santykių pasibaigimo teisinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl aplinkybių, susijusių su instituto direktoriaus skyrimo mechanizmu, veiksmų po konkurso, tame tarpe, pavedimo E. A. atlikti direktoriaus pareigas iki bus paskirtas konkursą laimėjęs asmuo (T.3, b.l.195), nepasisako ir jų nevertina (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 265 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 99 straipsnio 1 dalį  darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo santykių pagrindas yra darbo sutartis (DK 93, 98 straipsniai), o ne Statutas ar/ir kiti individualūs teisės aktai. Konkursas į NVI direktoriaus pareigas įvyko 2015-03-13 (T.1, b. l. 110, 112–113). Taigi konkurso įvykimo faktas tapo juridiniu pagrindu nutraukti terminuotą darbo sutartį, o tuo pačiu ir darbo santykių pasibaigimui. Konkurso teisėtumo faktas neveikia apelianto darbo santykių pabaigos, nes tai nebuvo sąlyga ir dėl jos nebuvo atskirai susitarta, aptariant terminuotos sutarties pasibaigimą (DK 110 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, terminas nutraukti darbo sutartį apibrėžtas konkrečiu įvykiu – iki konkurso, t.y. labai aiškiai.

DK nenumato specialių sutarčių aiškinimo būdų, todėl esant sisteminiam teisės normų veikimui vadovaujamasi ir civilinėje teisėje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, kurių turinys išplėtotas kasacinio teismo praktikoje. Pasisakydamas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog apeliantas nesiremia aplinkybe, jog yra neaiškiai išreikšta terminuotos sutarties būtinoji sąlyga, neįrodinėja, kad iki sutarties sudarymo buvo kitokia šalių valia nei yra darbo sutarties teksto lingvistinė išraiška, todėl nėra pagrindo ją nesiremti, tokiu atveju apelianto argumentai dėl neteisėto atleidimo iš darbo pripažįstami neįrodytais (CPK 185 straipsnis) ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 629 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ 4 punkte nustatyta, jog pavedama Švietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti Nacionalinio vėžio instituto savininko teises ir pareigas (išskyrus tuos atvejus, kai tai priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai). Taigi turint šį pavedimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras pagal 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu ISAK-2463 patvirtintą Aprašą 2014-12-04 įsakymu Nr. V-1159 sudarė NVI direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisiją (T. I, b. l. 117). Taip pat Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. V-1222 patvirtinti reikalavimai NVI direktoriaus pareigybei (T. 1, b. l. 115–116). Abu šie teisės taikymo aktai nebuvo apskųsti apelianto iki konkurso pradžios. Teisme ginčas dėl Aprašo (T.1, b.l.103-106) teisėtumo konkurso organizavimo momentu taip pat nebuvo pradėtas. Apeliantas konkurso rezultatų neteisėtumą įrodinėja piktnaudžiavimo valdžia ir nešališkumo principų pažeidimu.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikšmės, yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Nekrašas v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) įrodinėja, jog tuo atveju, kai pagal Aprašą skiriami du komisijos nariai pavaldūs komisijos pirmininkui, objektyviai neįmanoma užtikrinti kiekvieno narių nepriklausomumo (T.3, b.l.198). Teisėjų kolegija nurodo, kad ši aplinkybė per se neįrodo konkurso neteisėtumo, tačiau sutinka su paties atsakovo į bylą pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvada (T.1, b.l.123), jog tokia nuostata sudaro sąlygas korupcijos veiksniams atsirasti. Kita vertus, Aprašas nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą, ginant pažeistą subjektinę teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog korupcijos aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos objektu, teismas jos plačiau nevertina.

Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008). Tokiu atveju apelianto argumentas (T.3, b.l.198), kad Aprašo nuostatos, kai komisijos sprendimai skundžiami ministrui (35 punktas), o pati komisija nagrinėja skundus (aprašo 9.4 punktas), sudaro sąlygas manipuliuoti, atmetamas kaip neįrodytas, nes jis taip ir nenurodė, kuo pasireiškė manipuliacija, t. y.  nepateikė faktinių aplinkybių dėl įrodinėjamos veikos neteisėtumo (CPK 178 straipsnis). Taip pat iš apeliacinio skundo negalima nustatyti, koks yra priežastinis ryšys su pasekmėmis dėl to, kad apeliantas nelaimėjo konkurso. Tai reiškia, kad apeliantas nepagrindė argumento, jog poveikį konkursui turėjo jo įrodinėjama aplinkybė dėl komisijos šališkumo, dėl ko konkursą būtų galima pripažinti neteisėtu (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti komisijos narių kompetenciją. Apeliacinės instancijos atmeta tokį argumentą, nes pagal DK 101 straipsnio 2 dalį tai yra darbdavio diskrecija. Teismas privalo įvertinti faktines aplinkybes, ar konkurso organizavimo procedūros nebuvo pažeistos dėl komisijos nario kompetencijos trūkumo kaip veiksnio, galinčio paveikti konkurso teisėtumą. Tačiau apeliantas nenurodė tokių aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014 išaiškino, jog konkurso rezultatai turi būti naikinami, jeigu nustatoma, kad kuris komisijos narys vertino pretendentus kaip vertino juos kiti komisijos nariai. Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje, būtent apeliantas turėjo nurodyti nors kokią aplinkybę, dėl kurios teismas galėtų pasisakyti ir spręsti, ar komisijos narys nevertino pagal kitus komisijos narius ar /ir kaip buvo neužtikrintas konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, paties apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis ir joje analizuotos faktinės aplinkybės, tokios kaip vieno iš komisijos nario parašyta rekomendacija pretendentui, konfliktiškumas darbe, pacientų nusiskundimai, pagrindžia, jog šalis nėra atleista nuo pareigos nurodyti teismui faktus. Tuo tarpu apelianto teiginiai tėra deklaracijos dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog kitus komisijos narius sudarė įvairių institucijų atstovai (l. e. p. Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja, NVI mokslo tarybos narys), kaip tai įtvirtinta Aprašo 7 p., būtent jų visų balsų dauguma išrinktas Konkurso laimėtojas (T.1, b. l. 112–113), o iš Konkurso komisijos 2015-03-13 protokolo Nr. 24.10-09-P8-2 matyti, kad pats Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras balsavo ne už Konkursą laimėjusį asmenį, o už E. S. (T.1, b. l. 112–113). Tai parodo, kad konkurso komisijos nariai galėjo išreikšti savarankišką poziciją ir kartu paneigia apelianto argumentą dėl to, jog kai du komisijos nariai pavaldūs komisijos pirmininkui, objektyviai neįmanoma užtikrinti kiekvieno narių nepriklausomumo, nes balsų proporcijos pasiskirstė procentaliai kitaip. Be to, apelianto įrodinėjama aplinkybė dėl Konkurso vykdymo tvarkos formalumo (T.3, b.l.203,205) patvirtina vienodo požiūrio į konkurso dalyvius įgyvendinimą. Formalumas būtent ir pasižymi beasmeniškumu, kai komunikacija vyksta dokumentų pagrindu. Tai, kad D. P., kaip komisijos pirmininkas, balsavo už kitą pretendentą, o ne apeliantą, per se nepagrindžia jo šališkumo. Priešingu atveju butų paneigiama asmens teisė į savo nuomonės turėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis).

Pažymėtina, kad apeliantas nėra subjektas, galintis reikšti ieškinį viešam interesui ginti (CPK 49 straipsnis). Iš esmės jis kreipėsi į teismą gindamas savo subjektinę teisę į darbą, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumento dėl viešojo intereso pažeidimo. 

Taip pat apeliantas ginčija konkurso teisėtumą argumentu dėl pretendentų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog byloje buvo tirtos konkurso sąlygos ir nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. V-1222 „Dėl reikalavimų Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigybei patvirtinimo“ patvirtintus reikalavimus NVI direktoriaus pareigybei (T.1, b. l. 115–116) pretendentas turi atitikti vieną iš nurodytų reikalavimų: 1) turėti vadybinę ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo patirtį stambiam, ne mažesniam, kaip 10 mokslininkų kolektyvui arba 2) turėti vadybinę ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo institucijos padaliniui patirtį, arba 3) turėti vadybinę ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo atskirai institucijai patirtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada. Priešingu atveju būtų neprotinga manyti, jog vadovavimo patirties reikalavimai būtų surašyti tokie, kad apimtų vienas kitą, dubliuotų, prieštarautų, nes vadovavimas institucijos padaliniui arba atskirai institucijai skiriasi vien jau administraciniu pavaldumo santykiu (DK 35 straipsnis). Kita vertus, apeliantas labiau retoriškai kvestionuoja, ar F. J. atitiko konkurso sąlygas, o jo argumentai yra prieštaraujantys vieni kitiems (pvz., apeliantas įrodinėja, kad F. J. nepateikė dokumentų, leidžiančių objektyviai įvertinti jo kvalifikaciją (T.3, b.l.201), tačiau po to  atlieka jų vertinimą (T.3, b.l.202)). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad F. J. 2000-2001 metais ėjo Lietuvos onkologijos centro direktoriaus pavaduotojo klinikai pareigas, nuo 2002 iki 2006 m. dirbo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Urologijos skyriaus vedėju. Taigi vie šių pareigybių vadovaujamo darbo stažo padaliniams bendra suma yra daugiau kaip 5 metai. Taip pat laimėjęs konkursą asmuo nuo 2006 metų iki šiol užima Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Urologijos centro direktoriaus pareigas. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su F. J. atsiliepimo argumentu, kad NVI veikla paremta  mokslinės institucijos veikimo ypatumų. Tai reiškia, jog tuo atveju, jei į direktoriaus pareigas pretenduoja akademinės visuomenės narys, tuomet jo vadybinei kompetencijai keliamas dar vienas kriterijus – būti vadovavusiam daugiau kaip 10 mokslininkų kolektyvui. Tai visiškai atitinka universiteto vidaus administravimo suskirstymą. Kaip teisingai nurodė ŠMM atsiliepime į apeliacinį skundą, NVI steigiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl komisijos atlikto N. E. S. skundo nagrinėjimo (T.3, b.l.202), nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui. Apeliantas kreipėsi į teismą, gindamas savo teises, o bylos nagrinėjimo metu buvo patikrintas konkurso organizavimo skaidrumas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas negali būti  paneigtas apelianto atliktu faktinės situacijos interpretavimu ir pagal tai padarytomis išvadomis (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl apelianto prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka

Apeliantas (ieškovas) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti liudytoju R. K.. Kiti proceso dalyviai prašo atmesti šiuos apelianto prašymus. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame  procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apelianto prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą neargumentuotas, todėl teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo  skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).  Kiti asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas  apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                           Goda Ambrasaitė – Balynienė

Rūta Petkuvienė

Jelena Šiškina