Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-246-903/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00123-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 9.37; 21.9.10

(S)

Registro objektas ROIK: 18077327064

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2018 m. kovo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismas

n u s t a t ė :

V. M. 2017-09-23, 15.51 val., Nemuno g. 24, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) importuojamam automobiliui F. F., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos krovinių postui (prekės pateikimo vieta - Pilies jūrų uosto postas) pateikęs elektroninę importo deklaraciją LRN (duomenys neskelbtini) (MRN (duomenys neskelbtini)) ir būdamas atsakingas už tinkamą muitinės formalumų atlikimą importo ištaigoje, pažeisdamas 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-360 (2016-10-11 įsakymo Nr. 1B-822 redakcija) patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.11 ir 4.12 papunkčius, išgabeno prekę iš pateikimo muitinės įstaigos be muitinės leidimo (nebaigus importo deklaracijos įforminimo). Tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teismo posėdžio metu V. M. prisipažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad dėl didelės darbo apimties padarė klaidą, vietoj automobilio, kurio pirkėjas buvo Ukrainoje gyvenantis asmuo, tranzito deklaracijos pateikė importo deklaraciją, šią klaidą sekančią dieną ištaisė, automobilis per Lenkiją buvo išvežtas į Ukrainą, tranzito procedūra buvo baigta. Taip pat padarė klaidą, kad nepateikė prašymo anuliuoti importo deklaracijos, dėl to labai gailisi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

be V. M. prisipažinimo jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2018-01-24 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto viršininko pavaduotojo R. Z. 2017-11-29 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), elektronine importo deklaracija LRN (duomenys neskelbtini) (MRN (duomenys neskelbtini)) ir kitais byloje surinktais įrodymais.

ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje esančių visų rūšių transporto priemonių ir asmenų išvykimą be muitinį tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno leidimo ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išmaniomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos“, 15 straipsnio 2 dalies c punktas numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (kai taikytina).

Muitinės Departamento Generalinio direktoriaus 2016-10-11 įsakymu Nr. 1B-822 patvirtintų „Dėl Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 4.11 punkte numatyta, kad jeigu importo muitinės įstaiga, atlikusi importo deklaracijos muitinį tikrinimą ir įforminimą, priima sprendimą išleisti prekes, deklaruotas importo procedūrai įforminti, deklarantas, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apie šį muitinės spendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEI29LT, kuriame importo muitinės įstaiga nurodo jos atlikto muitinio tikrinimo rezultatus „Prekių išleidimas importui“. Išsiuntus deklarantui elektroninį pranešimą IEI29LT atitinkamos importo deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu. Tų pačių taisyklių 4.12 punkte numatyta, kad jeigu importo muitinės įstaiga, atlikdama jai pateiktos importo deklaracijos, ją papildančių dokumentų ir (arba) atitinkamų prekių muitinį tikrinimą, nustato neatitikimus, dėl kurių prekės negali būti išleistos, ji priima sprendimą neišleisti importuojamų prekių „Sprendimas neišleisti importuojamų prekių“. Apie tokį importo muitinės įstaigos sprendimą deklarantas informuojamas elektroniniu pranešimu IEI51LT, kuriame nurodomas atitinkamas kodas iš Sprendimų dėl muitinio įforminimo pabaigos klasifikatoriaus ir neišleidimo priežastys. Išsiuntus deklarantui elektroninį pranešimą IEI51LT atitinkamos importo deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu.

Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje paslaugas turi teisę muitinės tarpininkai. Jiems keliami reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta anksčiau, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Įvertinus šios nuostatos aprašymą, darytina išvada, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šioje normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Taigi nekyla abejonių, jog V. M. 2017-09-23, 15.51 val., būdamas (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininku, atsakingu už tinkamą muitinės formalumų atlikimą importo ištaigoje, pateikęs elektroninę importo deklaraciją LRN (duomenys neskelbtini) (MRN (duomenys neskelbtini)) išgabeno prekę - F. F., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš pateikimo muitinės įstaigos be muitinės leidimo, t. y. negavęs muitinės spendimo elektroniniu pranešimu IEI29LT „Prekių išleidimas importui. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte, sudėtį - muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje esančių visų rūšių transporto priemonių ir asmenų išvykimas be muitinį tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno leidimo.

V. M. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. M. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta minimali bauda, nurodė, kad V. M. padarė klaidą dėl didelio darbo krūvio, jo atlyginimas nėra didelis, sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose, gauna pašalpą, jie augina du mažamečius vaikus, turi didelę būsto paskolą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

V. M. administracinį nusižengimą, numatytą  ANK 210 straipsnyje, padarė pirmą kartą (anksčiau baustas už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus), prisipažino ir gailisi nusižengęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Svarbu tai, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių V. M. versiją, kad jis pateikdamas automobilio importo deklaraciją padarė klaidą, o ją ištaisęs, t.y. pateikęs to paties automobilio tranzito deklaraciją ir pagal ją išvežęs automobilį į Ukrainą, apie tai nepranešė importo deklaraciją tikrinantiems muitinės pareigūnams, manydamas, kad muitinės sistema pati susitvarkys. Priešingai, byloje esantys įrodymai rodo, kad automobilio tranzito deklaracija buvo pateikta kitą dieną po importo deklaracijos pateikimo, t.y. 2017-09-23, ir automobilis pagal šią deklaraciją tą pačią dieną buvo išgabentas iš uosto teritorijos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad V. M. padarytas administracinis nusižengimas yra formalus, padarytas galimai neįvertinus to, kad pati Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, leisdama vienu metu įforminti kelias skirtingas tos pačios prekės muitinės deklaracijas, nesugeba sistemiškai įvertinti pasikeitusios situacijos ir anuliuoti seną deklaraciją (nutraukti procedūrą), kai pateikiama nauja deklaracija. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. M. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti įspėjimą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkto sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 210 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 674 straipsniu,

n u t a r i a :

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir paskirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                                                      Gintaras Stonkus