Civilinė byla Nr. e2A-841-967/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02718-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.19.1

                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „CSC TELECOM“ ir M. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. M. ir D. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, akcinė bendrovė SEB bankas, advokatų profesinė bendrija „D. V. ir partneriai“, I. J. UAB, mažoji bendrija „Ultraverso“, uždaroji akcinė bendrovė „GBY“, uždaroji akcinė bendrovė „Lausona“, uždaroji akcinė bendrovė „Miesto Bitė“, uždaroji akcinė bendrovė „BRC finance“, uždaroji akcinė bendrovė „CSC TELECOM“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Prime Leasing“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. S., K. L., taip pat pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Autolux“ savarankišką reikalavimą D. M. dėl skolos priteisimo prijungtoje civilinėje byloje, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, bei suinteresuotų asmenų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „CSC TELECOM“ ir M. S. reikalavimus dėl prievolių pripažinimo bendromis.        

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai G. M. ir D. M. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti tarp pareiškėjų sudarytą santuoką, įregistruotą 2019 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 244, bendru sutikimu ir patvirtinti pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CSC TELECOM“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame pareikštas reikalavimas pripažinti kreditorinį įsipareigojimą kreditorės UAB „CSC TELECOM“ naudai dėl 8 137,41 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 8 137,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 272 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7634-838/2022 bendra sutuoktinių G. M. ir D. M. prievole.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „CSC TELECOM“ nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė iš skolininko D. M. priteisti 8 137,41 Eur skolą, kilusią iš 2018 m. spalio 25 d. Įrangos nuomos sutarties Nr. ES251018/01 (toliau – Įrangos nuomos sutartis) ir 2020 m. spalio 1 d. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarties Nr. ES010720/01 (toliau – Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis). Šių sutarčių priedų-užsakymų pagrindu D. M. naudai nuomos tikslu buvo išduota UAB „CSC TELECOM“ nuosavybės teise priklausanti įranga. 2020 m. spalio 1 d. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarties Paslaugų užsakyme Nr. 1 nurodyta, kad paslaugų teikimo adresas (vieta) yra (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi paslaugų sutarties sąlygomis, UAB „CSC TELECOM“ teikė įrangos nuomos paslaugas sutuoktinių (šeimos) gyvenamojoje vietoje. Vadinasi, skolininkas D. M., kaip vartotojas, nuomojosi įrangą bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrųjų turtinių prievolių padalijimą, sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos. Jeigu prievolių mokėjimo terminas yra suėjęs, nutraukiant santuoką jos priteisiamos iš bendro sutuoktinių turto, o jeigu prievolių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos, bendras turtas mažinamas šių prievolių suma.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „CSC TELECOM“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad D. M. įsteigė mažąją bendriją (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) (Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2018 m. gruodžio 7 d.). 2018 m. gruodžio 20 d. buvo sudarytas Trišalis susitarimas dėl įrangos nuomos sutarties Nr. ES251018/01 teisių ir įsipareigojimų perleidimo (toliau – Trišalis susitarimas). Šio Trišalio susitarimo pagrindu D. M. perdavė UAB „CSC TELECOM“ nuosavybės teise priklausančią įrangą MB (duomenys neskelbtini) žinion. UAB „CSC TELECOM“ ir MB (duomenys neskelbtini) sudarė 2018 m. gruodžio 20 d. Įrangos nuomos sutartį Nr. ES201218/01, kurios užsakymų-priedų pagrindu buvo perduota (išnuomota) papildoma įranga. MB (duomenys neskelbtini) susidūrus su mokumo problemomis, ji žinioje buvusią įrangą perleido D. M.. UAB „CSC TELECOM“ ir D. M. sudarė naują 2020 m. spalio 1 d. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartį. Vadovaujantis sudaryta sutartimi bei jos užsakymu-priedu, D. M. žinion perėjo (buvo išnuomota) UAB „CSC TELECOM“ nuosavybės teise priklausanti įranga. Sutarčiai pasibaigus (sutarties nutraukimo atveju) D. M. privalėjo nedelsiant grąžinti visą perduotą (išnuomotą) įrangą, tačiau iki šiol nėra grąžinęs UAB „CSC TELECOM“ jos nuosavybės teise priklausančios įrangos, o įrangos būklė bei buvimo vieta iki šiol UAB „CSC TELECOM“ nėra žinoma. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00423-23 dėl D. M. sutartimi perduotos UAB „CSC TELECOM“ nuosavybės teise priklausančios įrangos.

5.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) M. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas pripažinti kreditoriaus M. S. naudai kreditorinį įsipareigojimą dėl 4 700 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta (2021 m. spalio 15 d.) iki jos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 4 700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5272-637/2022 bendra sutuoktinių G. M. ir D. M. prievole.

6.       Suinteresuotas asmuo M. S. nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė 2022 m. liepos 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5272-637/2022, kuriame nusprendė iš skolininko D. M. priteisti 4 700 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta (2021 m. spalio 15 d.) iki jos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio) kreditoriaus M. S. naudai. Iki šios dienos nėra įvykdytas sprendimas už akių. Kreditorius M. S. paskolino D. M. 4 700 Eur piniginių lėšų įvairiems šeimos poreikiams tenkinti, kadangi pareiškėjai buvo neseniai sudarę santuoką ir susidūrė su piniginių lėšų trūkumu. Šios kreditoriaus paskolintos lėšos leido užtikrinti naujos šeimos gerovę, stabilumą ir visos šeimos gyvenimo kokybės pagerinimą. Kadangi sutuoktiniai dalijasi ne tik finansinėmis naštomis, bet ir išlaidomis kasdieniame gyvenime, todėl ir skola turėtų būti pripažinta pareiškėjų bendra, nes abiem pareiškėjams tenka atsakomybė už šeimos biudžeto planavimą ir valdymą.

7.       Pareiškėja G. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad sutuoktinių santuoka buvo sudaryta 2019 m. gegužės 4 d., o Įrangos nuomos sutartis buvo sudaryta 2018 m. spalio 25 d., t. y. iki santuokos. Vien adreso nurodymas šeimos namuose nereiškia, kad pareiškėja viską žinojo ar davė sutikimą. Tuo pačiu adresu sutuoktinis D. M. buvo įregistravęs savo įmonę MB (duomenys neskelbtini). Įranga buvo paimta iš kreditorės UAB „CSC TELECOM“ tik įmonės poreikiams. 2020 m. spalio 1 d. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartyje nėra nurodyta, kad įranga imama šeimos poreikiams, yra nurodytas tik adresas asmens, kuris pasirašė sutartį, t. y. D. M.. Telekomunikacijų teikimo sutartis buvo pasirašyta tik paties sutuoktinio vardu, pareiškėja nedalyvavo sandorio sudaryme ir apie jį nieko nežinojo, apie teisminį procesą priteisti iš D. M. 8 137,41 Eur taip pat nežinojo, ji į procesą nebuvo įtraukta. Pareiškėja nesutiko ir su tuo, kad kreditoriaus M. S. paskolintos lėšos D. M. yra bendra sutuoktinių atsakomybė, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų į bylą dėl tokios skolos atsiradimo, perdavimo aplinkybių ir pan. Apie šią skolą pareiškėja niekada nieko nežinojo ir jokiems šeimos poreikiams tokia suma nebuvo reikalinga. Nėra aišku, kuo remiantis galima laikyti, kad pinigai perduoti šeimos poreikiams. Kreditorius M. S. yra buvęs sutuoktinio verslo MB (duomenys neskelbtini) partneris, turbūt ir ši skola kažkaip susijusi su verslu. Tai, kad sutuoktinis turėjo skolas, susijusias su verslu, pagrindžia dauguma byloje pateiktų skolų, taip pat jo įmonės likvidavimas. Su ja jis prisikaupė labai daug skolų, apie kurias pareiškėjai nebuvo žinoma. Klausimas dėl skolos priteisimo M. S. buvo sprendžiamas teisme be pareiškėjos žinios ar įtraukimo. Kreditorius M. S. puikiai žinojo, kad skolina lėšas ne šeimai, o asmeniškai pareiškėjui, kaip verslo partneriui, todėl pareiškėjos niekada netraukė į jų bendrus skolinius klausimus ir bylinėjosi be jos.

8.       UAB „Autolux“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš D. M. priteisti 4 968,80 Eur skolą, 5 065,50 Eur baudą, 1 206,41 Eur delspinigių, 1 143,97 Eur žalą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 2 d. iki 2024 m. birželio 30 d., 5 procentų dydžio palūkanas nuo skolos (4 968,80 Eur) ir žalos (1 143,97 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; leisti kreditorei atsiimti nuomos objektą (automobilį AUDI A6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš jo buvimo vietos D. M. nedalyvaujant.

9.       2024 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinė byla Nr. e2-9977-965/2024 sujungta su civiline byla Nr. e2YT-5541-512/2024 į vieną bylą. Po bylos prijungimo UAB „Autolux“ pateiktas ieškinys laikytas kreditorės savarankišku reikalavimu.

10.       Suinteresuotas asmuo UAB „Autolux“ nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d. sudarė automobilio veiklos subnuomos ir priežiūros paslaugų sutartį (toliau – ir Automobilio veiklos subnuomos sutartis), kurios pagrindu UAB „Autolux“ įsipareigojo perduoti D. M. laikinai naudotis automobilį AUDI A6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o D. M. – mokėti Automobilio veiklos subnuomos sutartyje nustatyto dydžio mėnesinį nuomos mokestį (612,84 Eur) ir aptarnavimo mokestį (208,45 Eur) iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Automobilis nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei (toliau - AB) „Šiaulių bankas“. Automobilis D. M. buvo perduotas 2023 m. lapkričio 25 d. Kadangi D. M. visiškai neatsiskaitė pagal sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) HRTZ-1102, 2024 m. gegužės 23 d. kreditorė informavo, kad nutraukia nuomos sutartį, taip pat pareikalavo, pasibaigus nurodytai sutarčiai, grąžinti automobilį bei sumokėti 6 nuomos įmokų dydžio baudą už nurodytos sutarties nutraukimą ir išrašė PVM sąskaitą - faktūrą bendrai 5 065,50 Eur sumai, kuri nebuvo apmokėta. UAB „Autolux“ teigimu, iš D. M. priteistini 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą apmokėti sąskaitas (išskyrus baudos sąskaitą) dieną. Šių delspinigių dydis yra 1 206,41 Eur. Pagal Automobilio veiklos subnuomos sutarties nuostatas, laiku negrąžinus transporto priemonės nuomotojui, nuomininkas iki transporto priemonės grąžinimo dienos privalo mokėti dvigubo dydžio nuomos įmokas. Atsižvelgdama į tai, kad nuomos mokestis pagal Automobilio veiklos subnuomos sutarties specialiąją dalį be PVM yra lygus 612,84 Eur, į tai, kad birželio mėnuo turi 30 dienų, kreditorė prašė priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 2 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (t. y. 28 dienas), kuri sudarė 1 143,97 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė

11.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gruodžio 3 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo netenkino suinteresuotų asmenų (kreditorių) UAB „CSC TELECOM“ ir M. S. reikalavimų pripažinti prievoles bendromis sutuoktinių prievolėmis, o suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB „Autolux“ savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė UAB „Autolux“ iš pareiškėjo D. M. 4 968,80 Eur skolą, 2 532,75 Eur baudą, 178,88 Eur delspinigių, 1 143,97 Eur už transporto priemonės negrąžinimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 4 968,80 Eur skolos ir 1 143,97 Eur sumos už transporto priemonės negrąžinimą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 131,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat leido suinteresuotam asmeniui (kreditorei) UAB „Autolux“ atsiimti automobilį AUDI A6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš jo buvimo vietos D. M. nedalyvaujant, o kitoje dalyje savarankiško reikalavimo netenkino.

12.       Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 25 d. UAB „CSC TELECOM“ ir D. M. sudarė Įrangos nuomos sutartį Nr. ES251018/01 ir įrangos nuomos užsakymus (priedus prie sutarties), kurių pagrindu D. M. buvo išnuomota įranga, nurodyta užsakymuose. 2018 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „CSC TELECOM“, D. M. ir MB (duomenys neskelbtini) (kurios steigėjas ir vadovas buvo D. M.) sudarytas Trišalis susitarimas dėl įrangos nuomos sutarties Nr. ES251018/01 teisių ir įsipareigojimų perleidimo, pagal kurį šalys susitarė D. M. teises ir įsipareigojimus pagal sutartį perleisti MB (duomenys neskelbtini). UAB „CSC TELECOM“ ir MB (duomenys neskelbtini) sudarė 2018 m. gruodžio 20 d. Įrangos nuomos sutartį Nr. ES201218/01, kurios užsakymų-priedų pagrindu buvo perduota (išnuomota) papildoma įranga. 2020 m. spalio 1 d. tarp UAB „CSC TELECOM“ ir D. M. sudaryta Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis ir užsakymas su priedu, pagal kuriuos D. M. perduota (išnuomota) įranga, nurodyta priede. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, MB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, 2022 m. vasario 8 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinta likviduojamos MB (duomenys neskelbtini) pabaiga, o, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, MB (duomenys neskelbtini) yra išregistruota.

13.       Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7634-838/2022 iš D. M. priteista 8 137,41 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 137,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 272 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB „CSC TELECOM“ naudai. Minėtoje byloje UAB „CSC TELECOM“ reikalavimą priteisti įsiskolinimą iš D. M. grindė 2018 m. spalio 25 d. įrangos nuomos sutarties ir 2020 m. spalio 1 d. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Preliminariame sprendime nurodyta, kad atsakovas (šioje byloje pareiškėjas) neatsiskaitė už pagal Sutartis suteiktas įrangos nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. kovo 3 d.

14.       Teismas pažymėjo, kad, preliminariu sprendimu skola priteista tik iš pareiškėjo D. M., o UAB „CSC TELECOM“

15.       Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5272-637/2022 iš D. M. priteista 4 700 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo tos dienos, kai paskolos suma turėjo būti grąžinta (2021 m. spalio 15 d.) iki jos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos 4 700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106 Eur bylinėjimosi išlaidos kreditoriaus M. S. naudai. Teismas pažymėjo, kad iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, jog pinigai buvo skolinami šeimos interesams, kadangi pareiškėja teigia nieko nežinojusi apie prisiimtą įsipareigojimą, kreditorius M. S. reikalavimo dėl skolos priteisimo pareiškėjai nereiškė, į bylos nagrinėjimą dėl skolos priteisimo pareiškėja nebuvo įtraukta. Be to, iš Liteko duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 21 d. sprendime už akių nurodyta, jog ieškovas (šioje byloje kreditorius M. S.) 2019 m. lapkričio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovui (šioje byloje pareiškėjas D. M.) pinigines lėšas – 4 700 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „Paskola“ (civilinė byla Nr. e2-5272-637/2022). Jokio rašytinio susitarimo dėl pervestų pinigų nėra sudaryta, pinigai pervesti į pareiškėjo sąskaitą, pareiškėja nėra įsipareigojusi jų grąžinti. Duomenų, kad gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, taip pat nėra. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo minėtą finansinį įsipareigojimą pripažinti bendra sutuoktinių prievole, todėl pareiškėjo prievolė M. S. laikytina asmenine pareiškėjo prievole.

16.       Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Autolux“ ir pareiškėjas 2023 m. lapkričio 22 d. sudarė Automobilio veiklos subnuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Autolux“ įsipareigojo perduoti D. M. laikinai naudotis automobilį AUDI A6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o D. M. įsipareigojo mokėti mokestį nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Automobilio veiklos subnuomos sutarties specialiąsias sąlygas nuomos įmoka per mėnesį yra 612,84 Eur (be PVM (po avanso užskaitymo)) ir 208,45 Eur (be PVM) papildomas paslaugų mokestis (automobilio priežiūros paslaugos). Automobilis D. M. buvo perduotas 2023 m. lapkričio 25 d. Transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktu. UAB „Autolux“ išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) HRTZ-1102, HRTZ-1221, iš viso 4 968,80 Eur sumai. Teismas nustatė, kad D. M. sąskaitų-faktūrų neapmokėjo, todėl kreditorė 2024 m. gegužės 23 d. panešimu informavo, jog nutraukia nurodytą sutartį ir pareikalavo grąžinti automobilį.

17.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio: tiek kreditorius, tiek pareiškėjai sutiko, jog tai yra asmeninė pareiškėjo prievolė. Byloje taip pat nebuvo ginčo, jog D. M. yra neatsiskaitęs su kreditore „Autolux“ pagal 2023 m. lapkričio 22 d. sudarytą Automobilio veiklos subnuomos sutartį.

18.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo sutartinių įsipareigojimų sudarytoje sutartyje numatytais terminais nevykdė, taip pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminą. Teismas pripažino, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, tai yra jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu kreditorei atsiradusius nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.499 straipsnis). Teismas vertino, kad kreditorės reikalavimai dėl 4 968,80 Eur skolos ir 1 143,97 Eur transporto priemonės negrąžinimo laikytini pagrįstais, todėl tenkintini. Įvertinęs kreditorės UAB „Autolux“ reikalavimą priteisti 1 206,41 Eur delspinigių, paskaičiuotų po 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną iki 2024 m. liepos 30 d. ir 5 065,50 Eur baudą (už Automobilio veiklos subnuomos sutarties nutraukimą), teismas pažymėjo, kad paminėtoje sutartyje nustatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną yra aiškiai per dideli, jų priteisimas kreditorei suteiktų pagrindą nepagrįstai praturtėti, nes byloje nėra nustatyta, kad kreditorė patyrė tokius didelius nuostolius dėl nesavalaikio pareiškėjo atsiskaitymo pagal sąskaitas faktūras. Teismas sumažino delspinigių dydį iki 178,88 Eur (4 968,80 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

19.       Teismas pažymėjo, kad kreditorė paskaičiavo 5 065,50 Eur baudą už Automobilio veiklos subnuomos sutarties nutraukimą pagal nurodytos sutarties bendrųjų sąlygų 9.4.2 papunktį. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra tenkintinas, tačiau, teismo vertinimu, palyginus su nesumokėtos skolos dydžiu, prašomas priteisti baudos dydis laikytinas neprotingas ir aiškiai per didelis, atliktų baudimo funkciją, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), todėl mažintinas per pusę, t. y. iki 2 532,75 Eur.

20.       Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog pareiškėjas, nutraukus paminėtą sutartį, automobilio kreditorei negrąžino, kreditorės reikalavimas leisti atsiimti automobilį iš jo buvimo vietos pareiškėjui nedalyvaujant yra tenkintinas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

21.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „CSC TELECOM“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. dalinio sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas apeliantės reikalavimas pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – apeliantės reikalavimą pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole tenkinti, taip pat priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Nagrinėjamu atveju, teismui nusprendus byloje priimti dalinį sprendimą, teismo proceso metu nebuvo atliktas teisme įrodymų tyrimas kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Teismas, išklausęs nuomones, pozicijas ir prašymus, iš karto, nepaklausęs šalių nuomonės, nutarė išeiti priimti dalinį sprendimą dėl kreditorinių reikalavimų, nebuvo suteikta teisė pasakyti baigiamąsias kalbas. Įrodymų tyrimo neatlikimas ir šalių teisės pasisakyti baigiamosiose kalbose nesuteikimas yra rimti proceso normų pažeidimai, kurie pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį neabejotinai gali būti pripažinti esminiais, nes jie akivaizdžiai turi įtakos teisingam bylos išsprendimui bei teisingumo vykdymui teisme. Tam tikrų proceso veiksmų atlikimo negalima perkelti į apeliacinę instanciją, todėl sprendimas skundžiamoje dalyje turi būti panaikintas.

21.2.                      UAB „CSC TELECOM“ teikė įrangos nuomos paslaugas D. M. naudai. Paslaugų sutarties užsakyme nurodyta, kad paslaugų teikimo vieta yra sutuoktinių (šeimos) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Vadinasi, skolininkas D. M., kaip vartotojas, nuomojosi įrangą bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

21.3.                      Neatlikus įrodymų tyrimo, nesuteikus teisės apklausti pareiškėjus, nebuvo galimybės spręsti dėl įrodymų išreikalavimo. Byloje nebuvo iš pareiškėjų pusės pateikti visi banko sąskaitų išrašai, rodantys pinigų judėjimą ir jų panaudojimą šeimos reikmėms (pavyzdžiui, nuomai, komunaliniams mokesčiams, vaikų išlaikymui), taip pat nebuvo pateikti visi duomenys, kuriuos pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti – bankų išrašai, VSDFV duomenys, ir vykdomųjų bylų duomenys. Nors dalies įrodymų nepateikimo klausimas buvo keliamas 2024 m. lapkričio 14 d. posėdžio metu, tačiau teismas jį atidėjo motyvuojant, kad šiuo metu nagrinėjami kreditorių reikalavimai.

21.4.                      Jei individualios veiklos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams, tai ir įsipareigojimai, susiję su individualia veikla, yra bendri. Iš pareiškėjos G. M. 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad ji nuolat domėjosi pareiškėjo verslu, stebėjo jį ir kontroliavo.

21.5.                      Sutartimi pareiškėjai turtą, įskaitant teises ir pareigas, dalina taip, kad iš esmės visas turto teigiamas balansas tenka sutuoktinei be realios kompensacijos sutuoktiniui, o sutuoktiniui paliekami visi įsipareigojimai (prievolės). Šeimos turtas ir prievolės turi būti vertinami kaip vienas ekonominis vienetas. Turto dalybos, kai vienas sutuoktinis gauna visą teigiamą turto balansą, o kitas lieka atsakingas už skolas, paneigia šeimos, kaip ekonominio vieneto, teoriją. Nesąžiningos turto dalybos rodo, kad prievoles siekiama sąmoningai palikti tik vienam sutuoktiniui, o kitam perduoti šeimos turto teigiamą balansą ir taip apsisaugoti nuo kreditorinių reikalavimų realaus įvykdymo.

21.6.                      Jei vienas iš sutuoktinių teigia, kad įsipareigojimas apeliantui buvo panaudotas ne šeimos interesams, turėtų būti objektyviai išsiaiškinta, kaip tiksliai ir kam jis buvo panaudotas. Tačiau byloje priimant sprendimą tai nebuvo daroma. Abstraktūs pareiškėjų argumentai pristatant savo poziciją dėl kreditorės reikalavimo, ypač kai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatomas akivaizdžiai matomas turto teigiamo balanso ir įsipareigojimų paskirstymo tarp sutuoktinių disbalansas, neturi būti vertinami kaip pagrindžiantys asmeninės prievolės egzistavimą.

22.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) M. S. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. dalinio sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas apelianto reikalavimas pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – apelianto reikalavimą pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole tenkinti, taip pat priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apelianto M. S. apeliaciniame skunde iš esmės nurodyti tapatūs argumentai kaip ir apeliantės UAB „CSC TELECOM“ apeliaciniame skunde. Suinteresuoto asmens apeliacinis skundas papildomai grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Kreditorius M. S. paskolino D. M. 4 700 Eur piniginių lėšų įvairiems šeimos poreikiams tenkinti, kadangi pareiškėjai buvo neseniai sudarę santuoką ir susidūrė su piniginių lėšų trūkumu. Šios kreditoriaus paskolintos lėšos leido užtikrinti naujos šeimos gerovę, stabilumą ir visos šeimos gyvenimo kokybės pagerinimą. Kadangi sutuoktiniai dalijasi ne tik finansinėmis naštomis, bet ir išlaidomis kasdieniame gyvenime, skola turėtų būti pripažinta pareiškėjų bendra, nes abiem pareiškėjams tenka atsakomybė už šeimos biudžeto planavimą ir valdymą.

22.2.                      Teismas neatliko įrodymų tyrimo, todėl nenustatė ginčo lėšų panaudojimu šeimos reikmėms. Teismas privalo tirti byloje pateiktus įrodymus ir nurodomas aplinkybes. Nesant rašytinio susitarimo dėl paskolos, byloje turi būti vertinami visi netiesioginiai įrodymai, galintys patvirtinti šeimos interesų egzistavimą (pavyzdžiui, banko operacijų išrašai, liudytojų parodymai), tačiau to nebuvo padaryta. Nepagrįsta teigti, kad šeimos poreikiai neegzistavo, jei tokie įrodymai apskritai nebuvo tirti. Teismas privalėjo ne tik konstatuoti įrodymų nebuvimą, bet ir ištirti galimą įrodymų surinkimo potencialą, įskaitant banko sąskaitų išrašų trūkumą.

23.       Pareiškėja G. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydama suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti pareiškėjai iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tada, kai teismas savo nuožiūra mato, kad jau yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui priimti sprendimą toje dalyje, kaip yra šiuo atveju.

23.2.                      Nagrinėjamu atveju reikia vertinti ne papildomus dar įmanomus pateikti kreditoriaus argumentus, o apeliacinio skundo ribose vertinti tai, ką teismas išnagrinėjo, į ką atkreipė dėmesį, ką vertino priimdamas skundžiamą dalinį sprendimą, ar tie argumentai yra priimti teisėtai, tinkamai išnagrinėjus bylą. Šiuo atveju teismas visiškai teisingai išnagrinėjo tai, kas buvo pateikta į bylą, ir nepraleido nei vienos detalės.

23.3.                      Kadangi tik bylos nagrinėjimo metu pareiškėja sužinojo apie visus savo sutuoktinio kreditorius, pareiškimas buvo tikslinamas. Visi kreditoriai buvo tinkamai įtraukti į bylą ir pateikė savo atsiliepimus, tarp jų ir apeliacinį skundą pateikę asmenys. Atsiliepime į ieškinį kreditorė UAB „CSC TELECOM“ pateikė turimą informaciją, argumentus ir savo poziciją šiuo klausimu. Buvo išdėstyta pozicija, kad įranga paimta šeimos interesams remiantis adresu. Taip pat kreditoriaus M. S. atsiliepime taip pat buvo išdėstyta tai, kad paskolinti pinigai yra skirti šeimos poreikiams, nes taip neva nurodė pareiškėjas skolinimosi metu. Pirmas posėdis įvyko dar 2024 m. rugpjūčio 2 d. Posėdžio metu pasiūlyta kreditoriams pateikti savo ieškinius, tačiau to nepadarė nei vienas, pateikė tik UAB „Autolux“. Posėdžio metu taip pat buvo suteikta galimybė pasisakyti iš pradžių kreditoriams, ką patvirtina protokolas. Vykusiuose proceso etapuose, t. y. nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki dalinio sprendimo priėmimo buvo pakankamai laiko savo argumentams, įrodymams ir kitai medžiagai pateikti.

23.4.                      G. M. pateikė savo rašytinius papildomus paaiškinimus 2024 m. rugpjūčio 16 d., taip pat dar 2024 m. lapkričio 5 d., o 2024 m. spalio 10 d. buvo paskirtas dar vienas posėdis, kurio metu buvo suteikta teisė šalims pateikti ir patikslinimus, ir paaiškinimus, ir įrodymus, bei pasisakyti dėl situacijos. Dalyvavo ir kreditoriai. Pareiškėja nuolatos teikė įrodymus, aiškino svarbias aplinkybes, nurodytas daliniame sprendime. Kreditoriai visos bylos nagrinėjimo metu iki dalinio sprendimo laikėsi vienos vienintelės pozicijos, kad sudaryta įrangos sutartis buvo šeimos poreikiams, kadangi adresas buvo nurodytas šeimos. Tačiau pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad yra kitų įrodymų, susijusių su įranga, – pridėtos ekranvaizdžio kopijos iš susirašinėjimų su M. S., iš kurių matyti jo raginimas D. persirašyti sutartį dėl įrangos nuomos jau savo vardu, bei ištrauka - priminimas dėl išduotos įrangos 2018m. D. įmonei. Pareiškėja byloje teikė paaiškinimus, kad vien adresas nesuteikia pagrindo manyti, jog įranga paimta šeimos poreikiams, nes visi kiti byloje pateikti įrodymai – įrangos kiekis, įmonės adresas šeimos adresu, susirašinėjimų ištraukos pagrindžia, kad įranga neimta šeimos poreikiams, pareiškėja apie tai nieko nežinojo. Tokie įrodymai buvo pateikti byloje. Be to, pirminė sutartis dėl biuro įrangos buvo sudaryta dar iki santuokos, t. y. 2018 m. spalio 25 d.

23.5.                      2024 m. lapkričio 14 d. vyko trečias posėdis byloje, kurio metu kreditoriai turėjo galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus. Posėdžio pabaigoje teisėjas nurodė, kad išeina priimti dalinio sprendimo, taip pat nurodė dalinio sprendimo paskelbimo datą. Nei viena iš šalių nepateikė jokių pastabų dėl dalinio sprendimo priėmimo.

23.6.                      Kiti kreditorių argumentai buvo išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, dėl jų pirmosios instancijos teismas pasisakė išsamiai skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų neturi pakartotinai pasisakyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių dalinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

26.       Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. dalinio sprendimo dalies, kurioje buvo atmesti suinteresuotų asmenų (kreditorių) UAB „CSC TELECOM“ ir M. S. reikalavimai pripažinti prievolę bendra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

27.       Aktualioje bylos dalyje nustatyta, kad pareiškėjai D. M. ir G. M. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti 2019 m. gegužės 4 d. tarp jų sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) UAB „CSC TELECOM“ ir M. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, prašydami pripažinti pareiškėjo D. M. vardu sudarytų sutarčių pagrindu kilusias prievoles nurodytiems kreditoriams bendromis sutuoktinių prievolėmis, t. y. suinteresuotas asmuo UAB „CSC TELECOM“ prašė pripažinti kreditorinį įsipareigojimą UAB „CSC TELECOM“ naudai dėl 8 137,41 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 272 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7634-838/2022 bendra sutuoktinių prievole ir, priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti lygiomis dalimis; suinteresuotas asmuo M. S. prašė netvirtinti pareiškėjų sudarytos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nenurodžius D. M. priklausančios piniginės kompensacijos dydžio dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, viso sutuoktinių dalintino bendro turto (jo kiekio ir vertės) ir priklausančių kompensacijų, taip pat pripažinti kreditoriaus M. S. naudai kreditorinį įsipareigojimą dėl 4 700 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5272-637/2022 bendra sutuoktinių prievole ir, priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti lygiomis dalimis.

28.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, civilinėje byloje Nr. e2-7634-838/2022 priteisė iš atsakovo D. M. 8 137,41 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8 137,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 272 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „CSC TELECOM“ naudai. Paminėtoje byloje teismas nustatė, kad ieškovė UAB „CSC TELECOM“ teikė atsakovui D. M. įrangos nuomos paslaugas pagal tarp ginčo šalių sudarytą 2018 m. spalio 25 d. Įrangos nuomos sutartį ir 2020 m. spalio 1 d. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartį, t. y. atsakovo naudai nuomos tikslu sutarčių priedų-užsakymų pagrindu buvo išduota UAB „CSC TELECOM“ nuosavybės teise priklausanti įranga, tačiau už pagal paminėtas sutartis suteiktas įrangos nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. kovo 3 d. atsakovas su ieškove neatsiskaitė.

29.       Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. liepos 21 d. sprendimu už akių, kuris yra įsiteisėjęs ir kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, civilinėje byloje Nr. e2-5272-637/2022 priteisė iš atsakovo D. M. 4 700 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kai paskolos suma turėjo būti grąžinta (2021 m. spalio 15 d.) iki jos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovui M. S.. Paminėtoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas M. S. 2019 m. lapkričio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovui D. M. pinigines lėšas – 4 700 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“. 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovui D. M. buvo išsiųstas reikalavimas dėl paskolos grąžinimo, prašant ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 15 dienos grąžinti 4 700 Eur dydžio paskolą ieškovui, tačiau nurodytos lėšos paskolos davėjui grąžintos nebuvo.

30.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai skundžiamu 2024 m. gruodžio 3 d. daliniu sprendimu, be kitų išspręstų klausimų, pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje netenkino suinteresuotų asmenų UAB „CSC TELECOM“ ir M. S. reikalavimų pripažinti prievoles sutuoktinių bendromis prievolėmis, nustatęs, kad suinteresuoti asmenys neįrodė, jog sutartys, kurių pagrindu kilo atitinkamos prievolės, buvo sudarytos šeimos poreikių tenkinimui. Paminėti suinteresuoti asmenys, nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, pateikė apeliacinius skundus, prašydami dalinį sprendimą aktualioje dalyje panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti suinteresuotiems asmenims palankų procesinį sprendimą.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

31.       Apeliaciniuose skunduose suinteresuoti asmenys teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinių prielaidų priimti dalinį sprendimą, kadangi nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, taip pat kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimu, todėl nepagrįstai nepripažino suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų prievolių bendromis sutuoktinių prievolėmis.

32.       CPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, jog teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu.

33.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dalinio sprendimo priėmimas taikytinas tokiais atvejais, kai dalis byloje pareikštų reikalavimų faktinių aplinkybių aspektu yra itin sudėtingi, ir dėl kitos reikalavimų dalies išsprendimo netikslinga laukti, kol bus surinkti visi įrodymai, reikalingi visiems pareikštiems reikalavimams išspręsti. Taip sudaroma galimybė bent dėl dalies reikalavimų pagreitinti teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015).

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų pareikštų reikalavimų, t. y. turi būti atsižvelgiama į visų pareikštų reikalavimų esmę ir jų tarpusavio ryšį. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje ir toje byloje teismas galėtų priimti galutinį sprendimą. Reikalavimų savarankiškumas priklauso nuo materialinių teisinių santykių, iš kurių šie reikalavimai yra kilę, specifikos. Jei remiantis materialinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis yra galima priimti sprendimą dėl vieno ar kelių reikalavimų, neišsprendus likusių reikalavimų, reikalavimai yra savarankiški ir gali būti sprendžiami daliniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. dalinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

35.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. daliniu sprendimu išsprendė suinteresuotų asmenų UAB „CSC TELECOM“ ir M. S. atsiliepimuose, pateiktuose byloje dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pareikštus reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje UAB „CSC TELECOM“ 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsiliepimus į pareiškimą. Siekdamas pagrįsti savo reikalavimą, kartu su 2024 m. birželio 6 d. atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „CSC TELECOM“ pateikė teismui 2020 m. spalio 1 d. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartį ir priedą prie užsakymo. Suinteresuoto asmens M. S. procesiniai dokumentai (atsiliepimai) byloje buvo gauti 2024 m. birželio 13 d. ir 2024 m. rugsėjo 6 d. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta suinteresuoto asmens M. S. pozicija, tačiau jokių įrodymų kartu su paminėtais procesiniais dokumentais teismui pateikta nebuvo. 2024 m. rugpjūčio 2 d., spalio 10 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. vyko teismo posėdžiai, kuriuose, be kitų proceso dalyvių, dalyvavo ir suinteresuotų asmenų UAB „CSC TELECOM“ ir M. S. atstovas, kuris siekė pagrįsti nurodytų suinteresuotų asmenų poziciją byloje. Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo ir informacinės pažymos, teismas, šio posėdžio metu išklausęs suinteresuotų asmenų argumentus, nurodė, kad dalinis sprendimas dėl kreditorių reikalavimų bus skelbiamas 2024 m. gruodžio 3 d. 9 val. Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoti asmenys per visą nurodytą laikotarpį turėjo galimybę būti išklausyti procese ir teikti įrodymus, o apie tai, kad 2024 m. gruodžio 3 d. dėl jų reikalavimų bus priimtas teismo procesinis sprendimas, suinteresuoti asmenys neabejotinai žinojo. Iš skundžiamo dalinio sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė tuos įrodymus, kurie buvo pateikti byloje dalyvaujančių asmenų (UAB „CSC TELECOM“ teismui pateikė Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartį ir priedą, pareiškėjos pateiktą susirašinėjimo medžiagą ir kitus įrodymus), taip pat LITEKO duomenis apie suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas išnagrinėtas civilines bylas Nr. e2-7634-838/2022 ir e2-5272-637/2022. Duomenų, kad suinteresuotiems asmenims nebuvo suteikta galimybė pateikti kokius nors konkrečius įrodymus, apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kaip nenurodyta ir tai, kokias konkrečias aplinkybes iš kitų apeliantų nurodytų įrodymų, kurių surinkimo potencialo, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino (pavyzdžiui, vykdomųjų bylų duomenys, banko sąskaitų išrašai ir kt.), šioje byloje būtų galima nustatyti. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad apeliantų argumentai dėl dalinio sprendimo priėmimo sąlygų nebuvimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo dalinį sprendimą.

36.       Vertinant apeliantų argumentus apie sutuoktinių prievolių bendrumą, pažymėtina, kad tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių.

37.       Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, kasacinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

38.       Bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė taip pat neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

41.       Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus, siekiančio, jog prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

42.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Taigi bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

43.       Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame daliniame sprendime, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad suinteresuoto asmens UAB „CSC TELECOM“ D. M. išnuomota įranga buvo naudojama šeimos interesais. Nors 2020 m. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis, kuria remiasi suinteresuotas asmuo UAB „CSC TELECOM“, ir buvo sudaryta D. M. vardu, o šioje sutartyje nurodytas paslaugų teikimo adresas sutapo su pareiškėjų gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), pažymėtina, kad nurodytu adresu taip pat buvo registruota pareiškėjo D. M. dar iki santuokos sudarymo įsteigtos (2018 m. gruodžio 7 d.) MB (duomenys neskelbtini), kuri, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų duomenų, vertėsi kompiuterių programavimo veikla, buveinė. Be to, dar 2018 m. spalio 25 d. suinteresuotas asmuo UAB „CSC TELECOM“ ir D. M. buvo sudarę tokio pat pobūdžio Įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu įgytos D. M. teisės ir įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „CSC TELECOM“, D. M. ir MB (duomenys neskelbtini) sudarytu Trišaliu susitarimu buvo perleisti MB (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė pagrindžia, kad pirmine Įrangos nuomos sutartimi įranga buvo naudojama pareiškėjo D. M. verslo interesais. Aplinkybę, kad 2020 m. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta dėl verslui skirtos įrangos papildomai patvirtina ir šios sutarties priede (užsakyme) paminėtas didelis įrangos kiekis. Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. suinteresuoto asmens „CSC TELECOM“ pretenzijos dėl išduotos įrangos grąžinimo matyti, kad ši pretenzija buvo adresuota D. M., kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovui. Duomenų, kad su UAB „CSC TELECOM“ sudarytose sutartyse būtų dalyvavusi pareiškėja G. M., byloje nėra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7634-838/2022 skola, susidariusi įrangos nuomos sutarčių pagrindu, UAB „CSC TELECOM“ naudai taip pat buvo priteista tik iš D. M., jokių reikalavimų UAB „CSC TELECOM“ pareiškėjai G. M. nurodytoje byloje nereiškė. Pareiškėja teismui pateikė ir D. M. bei M. S., kuris, remiantis pareiškėjos paaiškinimais, buvo pareiškėjo D. M. verslo MB (duomenys neskelbtini) partneris, susirašinėjimo medžiagos fragmentą, iš kurio matyti, kad joje kalbama apie išnuomotą įrangą. Taigi, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad išnuomota įranga buvo naudojama šeimos interesams.

44.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame daliniame sprendime padarytai išvadai, kad byloje neįrodyta ir tai, jog 4 700 Eur, kuriuos 2019 m. lapkričio 8 d. suinteresuotas asmuo M. S. pervedė pareiškėjui D. M., paskirtyje nurodydamas „Paskola“, buvo panaudoti šeimos interesais. Vien aplinkybė, kad nurodyta suma buvo pervesta pareiškėjui D. M., pati savaime nepagrindžia suinteresuoto asmens teiginio, jog nurodytomis lėšomis naudojosi abu sutuoktiniai. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo M. S. ir pareiškėjas D. M. rašytinės sutarties paskolos sutarties, kuri galėtų patvirtinti suinteresuoto asmens teiginius, nesudarė, lėšos buvo pervestos į pareiškėjo D. M. banko sąskaitą, be to, suinteresuotas asmuo M. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5272-637/2022, kurioje 2022 m. liepos 21 d. buvo priimtas sprendimas už akių dėl paminėtos skolos iš D. M. priteisimo suinteresuoto asmens naudai, reikalavimą pareiškė tik D. M.. Duomenų, kad pareiškėja G. M. žinojo apie paminėtą paskolą ar pasinaudojo šio sandorio rezultatu, byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, šiuo atveju neturėjo jokio pagrindo tenkinti nurodyto suinteresuoto asmens reikalavimo dėl iš paminėtos paskolos teisinių santykių kilusios prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole.

45.       Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

46.       Nagrinėjamu atveju byloje iš tiesų nematyti pareiškėjų pastangų detaliai paaiškinti, kaip konkrečiai buvo naudojama šioje nutartyje paminėta įranga bei paskolintos lėšos. Vis dėlto, kaip jau minėta, procesinę pareigą įrodyti, kad aptarti sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, turėjo šalis, siekianti, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, šiuo atveju – suinteresuoti asmenys UAB „CSC TELECOM“ ir M. S.. Kaip matyti iš suinteresuotų asmenų argumentų ir pateiktų įrodymų, UAB „CSC TELECOM“ iš esmės rėmėsi vien tik su D. M. sudarytose sutartyse nurodytu paslaugų teikimo adresu, kuris sutapo su sutuoktinių gyvenamosios vietos adresu, o suinteresuotas asmuo M. S. – pačiu paskolos suteikimo vienam iš sutuoktinių faktu. Šie įrodymai, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, kitų byloje esančių ir šioje nutartyje aptartų įrodymų kontekste neleidžia pagrįstai įsitikinti, kad D. M. suinteresuotų asmenų išnuomota įranga ir paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti paminėtų suinteresuotų asmenų reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis suinteresuotų asmenų apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50.       Apeliacinius skundus atmetus, spręstinas pareiškėjos G. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai iš suinteresuotų asmenų 350 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą už teisines paslaugas, atsiskaitymo duomenis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos lygiomis dalimis (po 175 Eur) priteistinos pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų (apeliantų).

51.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „CSC TELECOM“ ir M. S. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „CSC TELECOM“, juridinio asmens kodas 111818067, ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) iš kievieno.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                         Asta Jakutytė-Sungailienė        

                                                                        Dalia Trumpulienė 

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė