Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17072-2023-3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. balandžio 9 d. paduotu ieškovės UAB „IREC Baltic“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „IREC Baltic“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė CK 1.138 straipsnį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas padavė tapatų ieškinį ir tuo pagrindu atsisakė jį priimti. Ieškovės nuomone, šioje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023 išnagrinėtam ieškiniui, nes skiriasi ieškinių tikslai. Išnagrinėtoje byloje ieškovė siekė įpareigoti atsakovę įvykdyti raštu sudarytą preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.213 straipsnio pagrindu) arba ją modifikuoti, pripažįstant, kad buvo sudaryta ne preliminarioji, o pagrindinė sutartis (CK 1.138 straipsnio 5 punkto pagrindu). Šioje byloje ieškovė siekia sukurti naują teisinį santykį – pripažinti, kad, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimui, laikytina, jog tarp šalių yra sudaryta ir galioja pagrindinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuri iki šiol nebuvo sudaryta (CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindais).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti UAB „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) 1061 (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 4 d. AB „Šiaulių bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 0104151141741.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė