Administracinė byla Nr. eA-2589-821/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07838-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 23S113048 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 23S113143 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo išnagrinėti iš naujo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 9 d. dalyvavo Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimuose, kuriuose, užpildydamas balsavimo biuletenį, išreiškė palaikymą Baltarusijos demokratines opozicijos atstovei S. T.. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog po šių rinkimų pranešus apie A. L. pergalę, prasidėjo masiniai protestai Minske, įvyko susirėmimai tarp protestuotojų ir specialiosios policijos pajėgų, kadangi opozicijos stabo rinkimų duomenimis šių̨ rinkimų laimėtoja buvo S. T.. Būtent po šių rinkimų dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Minske į „Maršas už laisvę“ prieš A. L. valdymą, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Pareiškėjas nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. lapkričio mėnesio dalyvavo protesto akcijose, nukreiptose prieš Baltarusijos Respublikos valdžią.
2.2. Viename iš tokių protestų pareiškėjas buvo sulaikytas, Minsko miesto Partizanskiy rajono teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirtas 15 parų̨ administracinis areštas už dalyvavimą masiniame renginyje (gatvės eitynėse), siekiant viešai išreikšti savo protestą prieš Baltarusijos Respublikos veikiančios valdžios sprendimus, šaukiant lozungą ir t. t. Įgyvendinant Minsko teismo nutarimą, pareiškėjas buvo sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d.
2.3. Pareiškėjas nukentėjo nuo Baltarusijos valdančiojo režimo įvykdytų represijų, todėl pareiškėjo gyvenimas Baltarusijoje tapo iš esmės nesaugus ne tik jam pačiam, tačiau ir jo šeimai). Lietuvos Respublika palaikė Baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį vadovaujantis demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principais, ir tai, kad Lietuvos Respublika, palaikydama Baltarusijos Respublikos demokratinę opoziciją, sudarė palankias sąlygas persikelti šio režimo nepalaikantiems asmenims, pareiškėjas nusprendė persikelti gyventi į Lietuvos Respubliką.
2.4. Pareiškėjas 2021 m. vasario 5 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuriame, be kita ko, nurodė ir profesinės patirties praeityje (duomenys neskelbtini) faktą. 2021 m. kovo 26 d. Migracijos departamentas pareiškėjui suteikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. birželio 14 d. tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Suteikiant minėtą leidimą, Migracijos departamentas gavo (turėjo gauti) teigiamą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą.
2.5. Suteikus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis kartu su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais atvyko į Lietuvos Respubliką, apsigyveno Vilniuje. Gyvendamas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas reguliariai dalyvavo Baltarusijos opozicijos organizuojamuose renginiuose Vilniuje, socialiniuose tinkluose aiškiai išreikšdamas savo asmeninę poziciją, kad nepalaiko esamo Baltarusijos režimo. 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainą, išreiškė palaikymą Ukrainos valstybei ir jos žmonėms, kurie kariauja už savo šalies laisvę ir nepriklausomybę.
2.6. Pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pateikė užpildytą Migracijos departamento parengtą klausimyną, kuriame pateikė ne tik išsamią informaciją apie save, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog palaiko Ukrainą ir jos žmones, kurie kovoja su Rusijos agresija. VSD 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 18-7256 (toliau – ir VSD Raštas) Migracijos departamentui pateikė vertinimą, jog pareiškėjas tariamai kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas VSD Rašto pagrindu 2023 m. liepos 20 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes dėl asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje gali kilti grėsmė valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 20 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 20 d. iki 2028 m. liepos 19 d.
2.7. Pareiškėjas, susipažinęs su Migracijos departamento sprendimais ir suprasdamas, kad jis gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, būdamas nukentėjęs nuo dabartinio Baltarusijos režimo represijų ir bijodamas dėl savo ir šeimos saugumo, 2023 m. liepos 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentui 2023 m. liepos 21 d. pateiktas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra nagrinėjamas skubos tvarka.
2.8. Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš Sprendimo 1 turinio matyti, kad Migracijos departamentas dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui sprendė remdamasis tik VSD vertinimu. Pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmė valstybės saugumui yra grindžiama iš esmės vien aplinkybe, jog 2011 – 2015 m. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) dėl ko gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Sprendime 1 nurodyti argumentai, tokie kaip Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas, Seimo konstatuotas siekis Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas, Baltarusijos režimo pagalbą Rusijos agresijai prieš̌ Ukrainą ir kt., iš esmės yra neindividualizuoti ir nesusiję su pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimu. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, o Sprendimą Nr. 1 dėl leidimo laikinai gyventi priėmė iš esmės remdamasis VSD Raštu.
2.9. Migracijos departamentas ir VSD nustatė tik vieną faktą, kurį nurodė pats pareiškėjas, kad šis 2011 – 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu kitos aplinkybės, tokios kaip esamas lojalumas režimui, saugumo ir žvalgybos institucijų̨ teisė ir pareiga kontroliuoti lojalumą, pareiškėjo galimas panaudojamas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus, yra ne faktai, o visiškai nepagristos prielaidos.
2.10. Migracijos departamentas nenurodė, kuo remiantis yra teigiama, jog 2011 m. darbinantis (duomenys neskelbtini), buvo tikrinamas asmenų lojalumas valstybei. Tiek pareiškėjui pradedant dirbti ir per visą darbo laikotarpį, jo lojalumas ar patikimumas nebuvo specialiai vertintas, jam nebuvo suteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, pradedant darbą jam nereikėjo prisiekti, jis neturėjo jokios pareigos teikti kokias nors ataskaitas žvalgybos ar saugumo tarnyboms, su jomis kaip nors bendradarbiauti. Be to, (duomenys neskelbtini) nebuvo ir (tikriausiai) nėra susijusi su Baltarusijos užsienio ar saugumo politikos įgyvendinimu, nėra pavaldi žvalgybos ar saugumo tarnyboms. Vien pats darbo (duomenys neskelbtini) faktas, negali būti laikomas lojalumo Baltarusijos režimui įrodymu.
2.11. Pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2011 m. iki 2015 m., t. y. po šios, pakankamai neilgos veiklos pabaigos jau praėjo daugiau kaip 8 metai. Nuo to laiko pareiškėjas neturėjo jokių dalykinių santykių su Baltarusijos valdžios institucijomis, nevykdė jų pavedimų, neveikė jų vardu ar interesais, niekada nei oficialiai, nei neoficialiai nebuvo susitikęs su Baltarusijos saugumo ir žvalgybos pareigūnais, jo nebuvo prašoma atlikti jokių užduočių̨, todėl yra visiškai nepagrįsta vertinti, jog šis faktas, nesant aktyvaus ryšio su Baltarusijos institucijomis, gali reikšti ne tik pareiškėjo lojalumą̨ Baltarusijos režimui, tačiau ir jo pasiryžimą̨ vykdyti jų užduotis, organizuoti bei rengti provokacijas.
2.12. Pareiškėjas ne tik nėra lojalus Baltarusijos režimui, tačiau yra nuo jo nukentėjęs, viešai pasisako už demokratinius procesus ir esamo režimo pakeitimą. Be nurodytų protestų, vėliau pareiškėjas dalyvavo ir kituose protestuose, tačiau prasidėjus masiniams sulaikymams, neturėjo galimybės padaryti nei nuotraukų, nei vaizdo išrašų, nes tai daryti buvo nesaugu. Gyvendamas Lietuvoje, pareiškėjas su šeima dalyvavo įvairiose palaikymo akcijose, skirtose išreikšti palaikymą Ukrainos valstybei.
2.13. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą nė karto nebuvo sugrįžęs į Baltarusijos Respubliką dėl tos priežasties, kad ten jam gyventi nesaugu ne tik dėl jo dalyvavimo protestuose praeityje 2020 m. po įvykusių Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų bei sulaikymo, tačiau ir dėl tos priežasties, kad jis atvykęs į Lietuvos Respubliką nuo 2021 m. ir toliau aktyviai reiškė palaikymą Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovei S. T., dalyvavo įvairiose eisenose, akcijose. Gyvendamas Lietuvoje neturėjo jokių kontaktų, susitikimų su Baltarusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų atstovais, aktyviai palaikė Baltarusijos demokratines jėgas bei Ukrainos žmones, kurie kovoja prieš Rusijos agresiją.
2.14. Pareiškėjas ir jo šeimos nariai integruojasi į Lietuvos visuomenę.
2.15. Pareiškėjo darbinės patirties faktas buvo žinomas tiek Migracijos departamentui, tiek ir VSD 2021 m. suteikiant leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje. 2021 m. ši pareiškėjo biografijos detalė nebuvo vertinama kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui. Baltarusijos režimo, kaip keliančio grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, vertinimas iš esmės nesikeitė – tiek 2021 m., tiek ir 2023 m. Baltarusijos režimas ir jo vykdoma politika buvo laikoma grėsme.
2.16. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, o tik mechaniškai perkėlė VSD išvadą į Sprendimą Nr. 1. Migracijos departamentas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai ivertinęs, galėjo daryti išvadą̨ apie jo grėsmės valstybės saugumui realumą. Sprendimas Nr. 1 neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.
2.17. Migracijos departamentas nerinko jokios papildomos informacijos apie pareiškėjo pažiūras, gyvenimą Lietuvoje, socialinius ir ekonominius ryšius, visiškai ignoravo pareiškėjo pateiktą užpildytą klausimyną.
2.18. Sprendimas Nr. 1 pažeidžia proporcingumo principą̨.
2.19. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas pats griežčiausias nustatytas sprendimas, visiškai nevertinant, ar tariamų grėsmių suvaldymas negali būti pasiektas kitomis, ne tokiomis ribojančiomis priemonėmis.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Migracijos departamentas priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
4.2. Priimant Sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
4.3. Pareiškėjas pasirinkdamas dirbti (duomenys neskelbtini), žinojo, kad šioje institucijoje personalui keliami itin griežti reikalavimai, o joje esanti personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką.
4.4. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Migracijos departamento vykdoma politika dėl leidimų išdavimų nėra nuosekli vien dėl to, jog prieš tai pareiškėjui pildant prašymą ir nurodžius paskutines darbovietes nebuvo grėsmės valstybės saugumui, o jau vėliau tie patys duomenys įvertinti kaip grėsmė valstybės saugumui. Per minėtą laikotarpį labai pasikeitė geopolitinė padėtis ir būtent VSD kontržvalgybos duomenimis yra suaktyvėjęs Baltarusijos žvalgybos darbas su išvykusiais Baltarusijos piliečiais. Visa tai tik dar labiau patvirtina VSD išvadą, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, o tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.
4.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo nelojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai parodo balsavimo biuletenis, pasisakymas „Facebook“, nuotrauka ir 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas. Iš teismui pateikto nutarimo matyti, kad pareiškėjas posėdžio metu teigė, jog iš tiesų buvo minėtoje gatvėje, tačiau eitynėse nedalyvavo, lozungų nešaukė ir su draugu ėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pasisakė savo asmeniniame „Facebook“ puslapyje, kuriame yra 54 pareiškėjo draugai. Nurodyti pareiškėjo duomenys niekaip nepaneigia jo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
4.6. Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Remiasi suformuota teismų praktiką, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Taip pat toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
4.7. Buvo įvertinti ir pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės siejo tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.
4.8. Sprendime Nr. 1 buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, jog Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, o Baltarusija palaiko tokią Rusijos politiką. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
4.9. Pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Buvo vadovautasi Migracijos departamento nustatytais duomenimis ir VSD išvada, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.
4.10. Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikiai) ryšiai su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
6.1. Sprendimai yra priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
6.2. Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kuriuo nustatė, jog pareiškėjas nuo 2011 m. iki 2015 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, jog šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
6.3. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.
6.4. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybinėse institucijose, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių, gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams.
6.5. Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes, kur agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra nurodyta Nacionalinio saugumo strategijoje, VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijose ir pan.
6.6. Priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimus, įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 2101,15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
8.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. birželio 14 d. turėjęs galiojusį leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. balandžio 2 d. Pareiškėjo sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai taip pat turėjo nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. birželio 14 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi.
8.2. Pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra aukštos profesijos kvalifikacijos darbuotojas.
8.3. 2023 m. birželio 7 d. pareiškėjas užpildė Migracijos departamento klausimyną ir į 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) atsakydamas nurodė, kad 2011–2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini).
8.4. VSD 2023 m. liepos 3 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 18- 7256, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, VSD prašo neišduoti pareiškėjui leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti jį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
9. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Įstatymo nuostatas (4 str. 3–7 d., 53 str. 2 d. 3 p., 54 str. 1 d. 2 p., 133 str. 1 d., 5 d., 7 d., 8 d.), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatas (5 p., 37 p., 38 p., 39 p.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas (10.31p., 111 p.) ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
10. Teismas, įvertinęs VSD Migracijos departamentui pateiktą raštą, konstatavo, kad iš esmės jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos Respublikos keliamą grėsmę Lietuvai. Tokia informacija iš esmės gali būti taikoma bet kuriam asmeniui, kuris kada nors yra dirbęs ar tarnavęs Baltarusijos Respublikos institucijose. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nebuvo atliktas individualus pareiškėjo galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, kaip to reikalaujama pagal Įstatymą.
11. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendimus priėmė tuo pačiu pagrindu, t. y. kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė iš esmės tik remdamasis VSD siųsta bendro pobūdžio išvada dėl aplinkybių, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu Baltarusijos Respublikoje dirbo valstybės institucijose ir todėl gali būti panaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nurodė ir pateikė įrodymų, kad dar būdamas Baltarusijos Respublikoje, dalyvavo protestuose nukreiptuose prieš Baltarusijos valdžią. Byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo nesankcionuotame masiniame renginyje, gatvės eitynėse, be atitinkamo Minsko miesto vykdomojo komiteto leidimo, siekdamas viešai išreikšti savo protestą prieš Baltarusijos Respublikos veikiančios valdžios sprendimus, kurio metu veikdamas kartu su organizuota piliečių grupe, ėjo pėsčiųjų taku, šaukė lozungus. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas pateikė argumentus, jog iš minėto nutarimo matyti, kad pareiškėjas posėdžio metu teigė, jog iš tiesų buvo minėtoje gatvėje, tačiau eitynėse nedalyvavo, lozungų nešaukė ir su draugu ėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas skunde būtent ir nurodo, jog siekia gyvenimą kurti Lietuvos Respublikoje, kadangi baiminasi dėl savo ir savo šeimos saugumo, todėl tokie pareiškėjo teiginiai Baltarusijos teisme gali būti vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, neatitinkanti realios pareiškėjo pozicijos. Teismas pabrėžė, kad pačiame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo, veikė kartu su organizuota piliečių grupe, ėjo pėsčiųjų taku, šaukė lozungus. Šios aplinkybės patvirtintos byloje dalyvavusių liudytojų, kas dar labiau sustiprina abejones dėl pareiškėjo išsakytų teiginių Baltarusijos teisme. Atsakovas minėtų aplinkybių nevertino, pareiškėjo valios ir nuomonės dėl Baltarusijos Respublikos politinio režimo nesiaiškino.
13. Teismas pažymėjo, kad svarbi pareiškėjo pozicija išvykus iš Baltarusijos, kuri Sprendimuose taip pat nebuvo vertinta. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kokia nors forma išsakęs savo poziciją, palaikančią dabartinę Rusijos federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos politiką, karinius veiksmus Ukrainoje, priešingai – neigiama pareiškėjo pozicija Rusijos vykdomų veiksmų Ukrainoje atžvilgiu atspindėta pareiškėjo pateiktuose atsakymuose į Migracijos departamento klausimyną (pvz., atsakant į 10, 11 klausimus). Pareiškėjas į bylą pateikė nuotraukų, liudijančių pareiškėjo dalyvavimą įvairiose protesto akcijose. Pareiškėjo galimo lojalumo Baltarusijos režimui įrodymų byloje nepateikta, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo tokiu įrodymu įvardija vienintelę aplinkybę – pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini).
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas bei jo sutuoktinė gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nepilnamečiai vaikai čia lanko mokymo ir ugdymo įstaigas, Migracijos departamentas šių aplinkybių taip pat nevertino visumos kontekste, o tik formaliai jas konstatavo.
15. Teismas sprendė, kad pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) pats savaime nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo pavojingumą.
16. Teismas vertino, kad Sprendimai buvo priimti formaliai remiantis VSD rašte pateikta bendro pobūdžio informacija ir pareiškėjo atsakymu į klausimyno 2 klausimą, neatlikus individualaus pareiškėjo galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Nustatytos su pareiškėju susijusios faktinės aplinkybės, neįvertinus visų duomenų viseto bei neišsiaiškinus pareiškėjo tikrosios pozicijos.
Teismas padarė išvadą, kad sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti, todėl Sprendimus panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
III.
17. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
18. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai patvirtina, jog kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
19. Atsakovas akcentuoja, kad Išvada dėl pareiškėjo nėra nemotyvuota. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas 2011–2015 m. (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams.
20. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrista ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla).
21. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas per daug siaurai vertina situaciją ir užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. 2015 m. Rusija jau buvo įvykdžiusi Krymo aneksiją, o Baltarusijoje ribojama žodžio ir asociacijų laisvė, persekiojami žurnalistai, naudojamas spaudimas nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu ir kt. Kaip matyti iš kompetentingos institucijos – VSD – išvados, Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Baltarusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
22. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad dalyvavo protestuose nukreiptuose prieš Baltarusijos valdžią ir tai įrodo byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas, kuriame pareiškėjas teigė, jog eitynėse nedalyvavo, lozungų nešaukė ir su draugu ėjo pas jį į namus.
23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas anksčiau turėjo vieną leidimą laikinai gyventi, nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ar kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y. jo šeimos nariams, kurių prašymai pakeisti leidimą laikinai gyventi yra pateikti šeimos susijungimo pagrindu, kuriems atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
25. VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant Pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
26. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini) (tarnyba (duomenys neskelbtini)). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
27. VSD teigia, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime Nr. 1 išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pakankamai reali Sprendimui Nr. 1 priimti.
28. VSD pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien faktas, jog Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas Pareiškėjo keliamai grėsmei patvirtinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimas Nr. 1 ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas Sprendimas Nr. 1, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. Taip analogiškas situacijas aiškina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje.
29. VSD teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia Sprendimo Nr. 1 argumentų, susijusių su pareiškėjo lojalumu Baltarusijos valdžiai, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdoma lojalumo valdančiajam režimui kontrole, realiomis galimybėmis pareiškėjui būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
30. VSD laikosi pozicijos, kad surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą Nr. 1, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad Pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
32. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų, kad Pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o apeliantai apeliaciniuose skunduose neįrodė priešinga.
33. Pareiškėjas nurodo, kad VSD nepagrįstai teigia, jog vien tik profesinės patirties kriterijus teismų yra vertinamas kaip pakankamas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad nei viena VSD nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nėra ir negali būti laikoma precedentu sprendžiant dėl pareiškėjo teisės laikinai gyventi Lietuvoje, be to, VSD apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos šioje byloje.
34. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja labai aiškią praktiką, kad bendro pobūdžio nurodydamas apie profesinę patirtį, nesant jokių kitų įrodymų, negali lemti asmens pripažinimo keliančiu grėsmę saugumui, o asmens būtina įvertinti visas aplinkybes, individualizuojančias pareiškėjo situaciją.
35. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde nepasisakoma apie pareiškėjo ryšius su šeima, ryšius su Lietuva, socializacijos lygį, lūkesčius. Atsakovas hipotetiškai, visiškai nekreipdamas dėmesio į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aiškina, kad pareiškėjas gali būti visuomenei pavojingas.
36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek VSD, tiek Migracijos departamentas neįrodinėja, jog egzistuoja konkretūs faktai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, kad pareiškėjas yra atlikęs ar atlieka kokius nors veiksmus, vykdydamas Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų užduotis, palaiko ryšius su Baltarusijos valdžios atstovais, veikia priešingai Lietuvos valstybės saugumo interesams.
37. Pareiškėjas pažymi, kad VSD ir Migracijos departamentas yra nenuoseklūs, kadangi viena vertus, teigia, jog Baltarusijos valdžios institucijų, įskaitant teismų, veikla yra nukreipta ne tik prieš Baltarusijos žmones, tačiau ir prieš Lietuvos saugumo interesus, tačiau, kita vertus, apeliaciniuose skunduose įrodinėja, jog yra reikalinga vadovautis Baltarusijos teismų sprendimų motyvais dėl pareiškėjo (ne) dalyvavimo protestuose, mitinguose ar eitynėse.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 23S113048 atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Sprendimas Nr. 1), Migracijos departamento 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 23S113143 (Sprendimas Nr. 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamus Sprendimus nustatęs, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, neįvertino svarbių aplinkybių, individualizuojančių pareiškėjo situaciją, ir padaręs išvadą, kad Sprendimai buvo priimti formaliai remiantis VSD rašte pateikta bendro pobūdžio informacija ir pareiškėjo atsakymu į klausimyno 2 klausimą, neatlikus individualaus pareiškėjo galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo.
40. Atsakovas Migracijos departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad teisės aktai patvirtina, jog VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsakovas akcentuoja, jog Išvada nėra nemotyvuota, joje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas 2011-2015 m. (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžia bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visapusiškai neištyrė visų su byla susijusių aplinkybių, nustatė per aukštą įrodinėjimo standartą, kartu nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimas Nr.1 ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, taip pat nesilaikė susiformavusios teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą.
41. Nagrinėjamu atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgus į atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
42. Atsižvelgus į tai, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti pripažinus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjo) gyvenimo Lietuvoje grėsmės, be kita ko, valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
43. Nustačius, kad Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023).
44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė ir pateikė įrodymų, jog dar būdamas Baltarusijos Respublikoje dalyvavo protestuose nukreiptuose prieš Baltarusijos valdžią, tačiau Migracijos departamentas šių aplinkybių nevertino, pareiškėjo valios ir nuomonės dėl Baltarusijos politinio režimo nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad svarbi pareiškėjo pozicija išvykus iš Baltarusijos, kuri Sprendimuose taip pat nebuvo vertinta, pažymėdamas, jog pareiškėjas į bylą pateikė nuotraukų, liudijančių jo dalyvavimą įvairiose protesto akcijose. Taip pat teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas visumos kontekste nevertino aplinkybių, jog pareiškėjo sutuoktinė gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, o nepilnamečiai vaikai čia lanko mokymo ir ugdymo įstaigas, sprendė, kad pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) pats savaime nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai neįvertino šių svarbių aplinkybių, reikšmingų tinkamai individualizuoti pareiškėjo situaciją.
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kuriuo pagrįstos aptartos teismo išvados, sutinka su teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, nevisapusiškai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie jo darbą (duomenys neskelbtini) 2011-2015 m. laikotarpiu gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus valstybės saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų pareiškėjo situaciją individualizuojančių aplinkybių visumos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Migracijos departamentu ir Valstybės saugumo departamentu, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių ryšiai su Lietuvai priešišku autoritariniu Baltarusijos režimu nesuderinami su interesu užtikrinti valstybės saugumą. Tačiau tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, būtina įvertinti visas aplinkybes, individualizuojančias pareiškėjo situaciją. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinos visos reikšmingos su pareiškėjo situacija susijusios aplinkybės, ginčijami Migracijos departamento sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
47. Atsakant į Valstybės saugumo departamento apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos kariuomenėje ar kitose valdžios institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Valstybės saugumo departamento apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje.
48. Atsakant į Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl Valstybės saugumo departamento Išvados pagrįstumo pažymėtina, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl užsieniečio (šiuo atveju pareiškėjo) grėsmės, pavyzdžiui, valstybės saugumui vertinimo. Tačiau Migracijos departamentas, priimdamas galutinį administracinį sprendimą, sukeliantį užsieniečiui (šiuo atveju pareiškėjui) teisines pasekmes, turi pagrįsti jį objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023).
49. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, teisėtai ir pagrįstai panaikino Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Atskirai neaptarti Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento apeliacinių skundų argumentai šiuo konkrečiu atveju teisiškai nereikšmingi, nes jie niekaip nekeičia šioje teismo nutartyje padarytų apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadų. Todėl Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
50. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
51. Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Pareiškėjui buvo pateikta 2023 m. lapkričio 30 d. advokatų kontoros 3327,50 Eur sąskaita Nr.ZIP-0497 (už teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į Migracijos departamento ir VSD apeliacinius skundus), kurią pareiškėjas apmokėjo.
52. Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą paslauga suteikta ir apmokėta 2023 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2000,1 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 600,13 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į pareiškėjo atsiliepimo turinį ir apimtį bei Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisinėmis paslaugomis, mažintinos atitinkamai iki 2000 Eur sumos, kuri priteistina pareiškėjui lygiomis dalimis iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui K. K. (K. K.) lygiomis dalimis iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė