Administracinė byla Nr. eA-1014-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02034-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, Teritorinis registratorius) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr.VILKS-837; panaikinti Centrinio registratoriaus VĮ Registrų centro (toliau – ir Centrinis registratorius) 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. cspr 1-119; įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą vykdyti 2018 m. vasario 28 d. sudarytą vartotojišką viešųjų paslaugų sutartį įrašant patikslinimus į Nekilnojamojo turto kadastrą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas atsisakė suteikti viešąją atlygintiną paslaugą, kai atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tekstinius ir grafinius kadastro duomenis. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sandoriu įsigijo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašyta servitutinė sutartis su AB LESTO nutiesti elektros kabelį. 2014 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto registre ši daiktinė teisė buvo registruota. 2018 m. sausio 15 d. jis sudarė sutartį su UAB „Inžinerijos centras“ dėl kadastro bylos patikslinimo papildyti žemės sklypo planą grafine žyma, žyminčia servitutą, ir tekstiniu papildymu. 2018 m. sausio 26 d. UAB „Inžinerijos centras“ pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui preliminarų prašymą Nr. 16722771 patikrinti parengtą kadastro bylą. 2018 m. sausio 30 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas priėmė sprendimą Nr. ZT-370, kad kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre. 2018 m. vasario 24 d. pareiškėjas sudarė vartotojišką viešų paslaugų sutartį dėl kadastro duomenų bylos patikslinimo ir už šią paslaugą sumokėjo sąskaitą, kartu pateikė prašymą Nr. 16980096, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas padarytų patikslinimą kadastro duomenų byloje pagal UAB „Inžinerijos centras“ parengtą kadastro duomenų bylą ir kuri buvo preliminariai patikrinta ir 2018 m. sausio 30 d. priimtas sprendimas Nr. ZT-370, kad kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre.

3.       VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. VILKS-837, kuriuo atsisakė suteikti viešąsias paslaugas, nes kitos paskirties žemės sklypas yra adreso objektas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka šiam nekilnojamajam daiktui adresas nėra suteiktas. Centrinio registratoriaus VĮ Registrų centras 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. CSPR 1-119 nebuvo tenkintas pareiškėjo 2018 m. balandžio 4 d. skundas, kadangi adresas teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypui nebuvo suteiktas.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į kitus teisės aktus bei normas, kurie jo manymu, suteikia jam teisę prašyti, kad būtų suteikta viešoji paslauga ir registruotas objektas nekilnojamojo turto kadastre bei argumentai dėl adreso nebuvimo nepagrįsti. Pareiškėjui kilo abejonių, ar ginčijamą sprendimą priėmė įgaliotas subjektas. Nekilnojamojo turto kadastro administravimas yra ne administracinė paslauga, o viešoji paslauga. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Kadastro nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o pagal 4 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, todėl laikytina, kad sprendimą dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą turėjo priimti Valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, o ne Valstybės įmonė Registrų centras ar jo struktūriniai padaliniai.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovo atstovai pirmame savo 2018 m. sausio 30 d. sprendime Nr. ZT-370 nusprendė, kad kadastro duomenų byla neturi trūkumų, o praėjus mėnesiui sprendime jau laikosi pozicijos, kad netinkama kadastro duomenų byla, kadangi nėra nurodytas privalomasis kadastro duomuo – adresas. Atsakovas nenurodo jokio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio pagrindo, dėl ko negali vykdyti sutarties.

6.       Centrinio registratoriaus sprendimo išvada, kad pareiškėjo motyvas, jog kadastro tvarkytojas turi būti Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė kadastro tvarkytojas yra nepagrįstas, yra klaidinga ir minimas Vyriausybės norminis aktas prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, todėl negali būti taikomas. Taip pat Sprendime nėra nurodyti norminai aktai, kurie draudžia keisti kadastro duomenis ir nesant pilniems kadastro duomenis, be kita ko, ir adresui.

7.       Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

8.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl 0,11 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre UAB „Inžinerijos centro“ parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Teritorinis registratorius 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. VILKS-837 atsisakė pakeisti Sklypo kadastro duomenis, nes Sklypui teisės aktų nustatyta tvarka adresas nebuvo suteiktas. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. cspr 1- 119 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.

9.       Atsakovas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 14.1.2, 139.9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) 4.1, 4.2 punktais, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu.

10.       Atsakovas nurodė, kad L. R. skunde nepagrįstai teigia, neva Teritorinis registratorius 2018 m. sausio 30 d. sprendime Nr. ZT-370 nurodė, jog Sklypo kadastro duomenų byla yra tinkama pakeisti Sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, o 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. VILKS-837 pakeitė savo poziciją ir nurodė papildomus reikalavimus. Aplinkybė, jog tam, kad Sklypo kadastro duomenys būtų pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre turi būti nustatytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įvardintas duomuo – adresas, L. R. buvo žinoma ne tik iš Teritorinio registratoriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. ZT-370, bet ir iš ankstesnio Centrinio registratoriaus 2018 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. csprl-5. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-46100-905/2016 pateiktų dokumentų matyti, jog pats pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dar 2016 m. gegužės 16 d. teikė prašymą „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui, Vilniaus mieste“, kuriuo prašė suteikti Sklypui adresą. Tai patvirtina, kad pačiam L. R. yra žinoma, jog Sklypas yra adreso objektas, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų suteikti adresą.

11.       Atsižvelgiant į tai, jog: 1) UAB „Inžinerijos centro“ 2018 m. sausio 26 d. parengtoje Sklypo kadastro duomenų byloje Sklypo naudojimo būdas nurodytas „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ ir šis žemės sklypo naudojimo būdas yra skirtas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, todėl, vadovaujantis Adresų formavimo taisyklių 4.1 punktu, Sklypas laikytinas adreso objektu, 2) L. R. Teritoriniam registratoriui teikti dokumentai dėl tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Sklype, kadastro ir registro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą leidžia daryti išvadas, jog pagal pateiktus dokumentus Sklype esant statiniams, jis laikytinas adreso objektu ir pagal Adresų formavimo taisyklių 4.2 punktą, todėl Teritorinis registratorius, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 30 d. sprendime Nr. ZT-370 bei ginčijamame 2018 m. kovo 5 d. sprendime Nr. VILKS-837 nurodė, jog Sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre galės būti pakeisti tik tuo atveju, kai šiam Sklypui teisės aktų nustatyta tvarka bus suteiktas adresas.

12.       Priešingai nei teigia pareiškėjas, tiek Centrinis registratorius (2018 m. sausio 10 d. sprendime Nr. csprl-5 ir 2018 m. gegužės 2 d.  sprendime Nr. cspr 1-119), tiek Teritorinis registratorius (2018 m. sausio 30 d. sprendime Nr. ZT-370 ir 2018 m. kovo 5 d. sprendime Nr. VILKS-837) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre yra būtinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl adreso šiam žemės sklypui suteikimo bei šio adreso įregistravimas Adresų registre.

13.       Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų pagrindų nenurodymas sprendime negali būti laikomas pagrindu laikyti Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. VILKS-837 neteisėtu, kadangi šiame sprendime išvardintos kitos šį sprendimą pagrindžiančios normos.

14.       Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 742 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl valstybės įmonės Registrų centro įsteigimo“ (toliau – ir Nutarimas) buvo įsteigta valstybės įmonė Registrų centras, kuriam be kitų šiame nutarime išvardintų funkcijų buvo pavesta tvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą (inventorizaciją) ir registrą (Nutarimo 4.2 p.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 6 punktas numato, jog Kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, o 7 punktas aiškiai apibrėžia, jog kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašo ir tvarko Kadastro tvarkytojo (valstybės įmonės Registrų centro) struktūrinių padalinių apskričių centruose ir savivaldybėse darbuotojai. Juridinių asmenų registro duomenimis, toks subjektas, kaip „valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas“ neegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl neva netinkamo subjekto, t. y. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo teisės priimti sprendimus keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre yra visiškai nepagrįsti.

15.       Atsakovas teigė, jog nei Teritorinis registratorius, nei Centrinis registratorius su L. R., priešingai nei teigia pareiškėjas, nesudarė jokių sutarčių dėl viešųjų paslaugų teikimo, o nagrinėdami pareiškėjo prašymą dėl Sklypo kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tiek Teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius vykdė jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas administracines funkcijas.

II.

16.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2018 m. vasario 28 d. prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – 0,1100 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr.VILKS-837 atsisakė pakeisti minėto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes kitos paskirties žemės sklypas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) yra adreso objektas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka šiam nekilnojamajam daiktui adresas nėra suteiktas. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamiesiems daiktams Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas bei numeris gatvėje). Be to, Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo pateikta 2018 m. sausio 26 d. elektroninio dokumento – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plano kopija įstatymų nustatyta tvarka nėra patvirtinta matininko. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Šį Sprendimą pareiškėjas apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. cspr1-119 paliko galioti Teritorinio registratoriaus Sprendimą.

18.       Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, Registro nuostatų 14.1.2 punkto, Adresų formavimo taisyklių 4.1, 4.2 punktų. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punkto nuostatomis. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad dar 2018 m. sausio 30 d. Teritorinio registratoriaus sprendime Nr. ZT-370 nurodyta, kad Sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre galės būti keičiami, kai bus žemės sklypui teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas adresas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė nepagrįstomis pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog Teritorinis registratorius 2018 m. sausio 30 d. sprendime Nr. ZT-370 nurodė, kad Sklypo kadastro duomenų byla yra tinkama pakeisti Sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. UAB „Inžinerijos centro“ 2018 m. sausio 26 d. parengtoje Sklypo kadastro duomenų byloje nurodytas Sklypo naudojimo būdas: „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, kas, vadovaujantis Adresų formavimo taisyklių 4.1 punktu, sudaro adreso objektą. Pareiškėjo Teritoriniam registratoriui teikti dokumentai dėl tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Sklype, kadastro ir registro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, suponuoja išvadą, jog pagal pateiktus dokumentus Sklype esant statiniams, šis sklypas laikytinas adreso objektu ir pagal Adresų formavimo taisyklių 4.2 punktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, jog atsakovas skundžiamame 2018 m. kovo 5 d. Sprendime pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad Sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre galės būti pakeisti tik tuo atveju, kai šiam Sklypui teisės aktų nustatyta tvarka bus suteiktas adresas.

19.       Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad sprendimą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą turėjo priimti VĮ Kadastro tvarkytojas, o ne VĮ Registrų centras ar jo struktūrinis padalinys (atsakovas), kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 742 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro steigimo“ buvo įsteigta VĮ Registrų centras, kuriam be kitų funkcijų, buvo pavesta tvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą (4.2 p.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigtas VĮ Kadastro tvarkytojas, Kadastro nuostatų 6 punkte numatyta, kad Kadastro tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, o 7 punkte nurodyta, kad kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašo ir tvarko Kadastro tvarkytojo (VĮ Registrų centro) struktūrinių padalinių apskričių centruose ir savivaldybės darbuotojai. Tokiu būdu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turi teisę priimti sprendimus keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

20.       Teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, atsižvelgė į tai, kad tiek atsakovas, tiek Centrinis registratorius savo sprendimuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre yra būtinas Vilniaus m. savivaldybės administracijos sprendimas dėl adreso minėtam žemės sklypui suteikimo ir šio adreso įregistravimas Adresų registre.

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad atsakovas ir Centrinis registratorius priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti, išsamūs, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti bei įpareigoti atsakovą įrašyti patikslinimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tiek teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus, nepažeidė jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, įvertino jiems pateiktus dokumentus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų, skundas atmestas kaip nepagrįstas.

22.       Pareiškėjas teismo prašė stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti: ar Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, toje apimtyje, kad Kadastro tvarkytojo sprendimai mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikoma apskundimo tvarka nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatant, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 111 straipsnio 2 daliai, nustatytai konstitucinei teisei, kad administracinių kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specialieji teismai civilinį ginčą iš esmės nustato jiems nagrinėti ne administracinių kategorijų bylas, o teisę nagrinėti ginčus kilusius iš civilinių santykių ir tuo pažeidžiamas Konstitucijos vientisumas bei teisinės valstybės principai; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 Dėl valstybės įmonės registrų centras įsteigimo 4.2 punktas, toje apimtyje, kur nurodoma, kad valstybės įmonei Registrų centras pavedama vykdyti funkciją – tvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą (inventorizaciją) neprieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, kur nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas ir 4 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Kadastro tvarkytojo darbuotojai; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 1.2 punktas, kur nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras neprieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, kur nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas ir 4 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Kadastro tvarkytojo darbuotojai; ar Nekilnojamojo turto registro įstatymo straipsniai dėl ginčo teismingumo neprieštarauja teisinės valstybės principui.

23.       Teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalis), išnagrinėjęs šios bylos medžiagą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusį ginčą ir taikytinų teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III.

24.       Pareiškėjas L. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

25.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą teismo procesą. Pareiškėjas teismui buvo pateikęs prašymą, kad ginčą perduotų bendros kompetencijos teismui arba spręstų ginčo teismingumą kreipiantis į specialiąją komisiją, tačiau teisėja netenkino prašymo ir sprendime nepateikė ginčo kvalifikavimo ir nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl tai laikytina administraciniu ginču. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas. Nagrinėjamas ginčas iš esmės kyla iš privatinių (civilinių) teisinių santykių, t. y. tarp juridinio asmens VĮ Registrų centro ir privataus asmens dėl atsiradusių civilinių teisinių santykių, kai buvo nevykdomi viešosios vartojimo atlygintinų paslaugų sutarties įsipareigojimai.

26.       Teismui nurodžius teisminio ginčo nagrinėjimo neatitikimus teisės sistemai pareiškėjas pateikė prašymą, kad būtų kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Tačiau teismas ignoravo aiškų teisinį prieštaravimą ir nepasinaudojo teise kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl galimai pareiškėjo ginčas buvo neteisingai išspręstas. Pareiškėjas mano, kad sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumą būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl teikiamas prašymas dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į minimą instituciją.

27.       Ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjui kilo abejonių, kad teisme nagrinėjamą ginčijamąjį sprendimą priėmė įgaliotas subjektas. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalį  Kadastro nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o įstatymų leidėjas įtvirtino 4 straipsnio 1 dalį, kad Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, todėl laikytina, kad sprendimą dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą turėjo priimti Valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, o ne Valstybės įmonė Registrų centras ar jo struktūriniai padaliniai. Todėl spręstinas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų: 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 „Dėl valstybės įmonės registrų centras įsteigimo“ 4.2 punkto ir 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.2 punkto atitikties Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 daliai. Dėl tokio teisinio normų prieštaravimo pareiškėjas prašė teismo stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau teisėja nematė Vyriausybės nutarimo prieštaravimo įstatymui.

28.       Ginčijamas sprendimas laikytinas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pažeidė teisėtą lūkestį, kad teismo sprendimai bus grindžiami teisės normomis. Teismas nenurodo jokios teisės normos, pagal kurią atsakovui yra suteikta teisė nutraukti teikti viešąją paslaugą nesant suteikto nekilnojamojo turto adreso. Teismas nepasisakė, kaip tokiu atveju yra registruota to turto kadastro byla Nekilnojamojo turto kadastre ir kaip šis turtas viešinamas Nekilnojamojo turto registre, kai nėra adreso. Teismas be motyvo atmetė faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas du kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui suteiktas adresas, tačiau buvo atsisakyta suteikti administracines paslaugas ir šiuos ginčus sprendė administracinis teismas. Teismas nustatė tokią teisinę padėtį, kai pripažįsta, kad pareiškėjo nekilnojamajam turtui adresas nenustatomas, tačiau čia pat pripažįsta, kad viešasis paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti teikti paslaugas, jeigu nekilnojamojo turto objektui nėra suteiktas adresas. Pareiškėjas mano, kad toks teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijos garantuojamai teisei į nuosavybės apsaugą.

29.       Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30.       Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas net kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl adreso žemės sklypui suteikimo, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė šiam žemės sklypui suteikti adresą, nėra susijusios su pirmosios instancijos teismo tikrintų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

31.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip priimtas teismo sprendimas trukdo jam naudotis savo nuosavybe.

32.       Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti įgalinimai steigti valstybės įmonę nekilnojamojo turto kadastro tvarkymui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 1.2 punkte bei šiuo nutarimu patvirtintų Kadastro nuostatų 6, 7 punktuose detalizavo, jog būtent valstybės įmonė Registrų centras (jo struktūriniai padaliniai) ir yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įvardintas Kadastro tvarkytojas, darytina išvada, jog poįstatyminiu teisės aktu nebuvo pakeistos įstatymo normos, taip pat nebuvo sukurtos naujos bendro pobūdžio teisės normos, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Akivaizdu, jog poįstatyminiu teisės aktu buvo realizuotos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normos. Aukščiau nurodytos pozicijos teisingumą patvirtina ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis registro valdytojo ir tvarkytojo skyrimą.

33.       Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, nagrinėdamas L. R. prašymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre veikė kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis jam teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas administracines funkcijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr.VILKS-837 ir VĮ Registrų centro 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. cspr 1-119 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą vykdyti 2018 m. vasario 28 d. sudarytą vartotojišką viešųjų paslaugų sutartį įrašant patikslinimus į Nekilnojamojo turto kadastrą pagrįstumo.

35.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tiek teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus, nepažeidė jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, įvertino jiems pateiktus dokumentus, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų.

36.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad šiuo atveju atsakovas nutraukė viešosios paslaugos teikimą nesant suteikto nekilnojamojo turto adreso, taip pat reiškia abejones dėl bylos teismingumo administraciniam teismui, tam tikrų teisės normų atitikties Konstitucijai.

37.       Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne  pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.????Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).??? Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nesant ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo išvadas teisėjų kolegija papildo naujais motyvais.

38.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. VILKS-837 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. vasario 28 d. prašymą bei pateiktus dokumentus, nusprendė atsisakyti pakeisti 0,1100 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes kitos paskirties žemės sklypas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) yra adreso objektas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka šiam nekilnojamajam daiktui adresas nėra suteiktas. VĮ Registrų centro 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. cspr1-119, išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas paliktas galioti.

39.       Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris).

40.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama atsakovo išvada, jog Sklypas laikytinas adreso objektu pagal Adresų formavimo taisykles. Su tuo sutinka ir pareiškėjas, kuris pats nurodė, kad du kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, būtent kuriai priskirta funkcija yra adresų žemės sklypams suteikimas, dėl adreso Sklypui suteikimo.

41.       Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija du kartus netenkino pareiškėjo prašymo suteikti jam nuosavybės teise priklausančiam turtui adresą, šiuo atveju neturi įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas pats nurodė, jog ginčus dėl savivaldybės administracijos atsisakymo suteikti turtui adresą nagrinėjo teismas kitose bylose. Taigi, adreso Sklypui nesuteikimas ir priežastys, kodėl tai nebuvo padaryta, nėra šiuo atveju nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

42.       Taip pat nustatyta ir neginčijama, kad Sklypui, kurio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pareiškėjas siekė pakeisti, šiuo metu nėra suteiktas adresas.

43.       Kaip minėta, Nekilnojamojo turto kadastro 6 straipsnio 3 dalis nustato, jog įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis privalo būti įrašytas to nekilnojamojo daikto adresas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Sklypui šiuo metu nėra suteiktas adresas, jis į nekilnojamojo turto kadastrą negalėjo būti įrašytas, atitinkamai, esant tokiai situacijai, negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl Sklypo duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre.

44.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir VĮ Registrų centras priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurie yra motyvuoti, pagrįsti, išsamūs, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti bei įpareigoti atsakovą įrašyti patikslinimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, jame pateiktų motyvų išdėstymas yra pakankamas.

45.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su bylos teismingumu bendrosios kompetencijos teismui, pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu įvertino pareiškėjo prašymą kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ir nutarė jo netenkinti, kadangi teismui nekilo abejonių dėl rūšinio teismingumo (I t., b. l. 120–122). Nėra pagrindo su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių. Priešingai, nei teigia, pareiškėjas, šioje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kurį VĮ Registrų centro Vilniaus filialas priėmė vykdydamas teisės aktais nustatytas funkcijas.

46.       Pareiškėjas su apeliaciniu skundu taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti: 1) ar Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, toje apimtyje, kad Kadastro tvarkytojo sprendimai mutatis mutandis taikoma apskundimo tvarka, nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, numatant, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 111 straipsnio 2 daliai, toje apimtyje, kai nustatyta, kad administracinių kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą įsteigti specialieji teismai nagrinėja civilinį ginčą iš esmės ir tuo pažeidžiamas Konstitucijos vientisumas bei teisinės valstybės principai; 2) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 Dėl valstybės įmonės registrų centras įsteigimo 4.2 punktas, toje apimtyje, kur nurodoma, kad valstybės įmonei Registrų centras pavedama vykdyti funkciją – tvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą (inventorizaciją), neprieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, kur nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, ir 4 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo valstybės įmonės Kadastro tvarkytojo darbuotojai; 3) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 1.2 punktas, kur nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau vadinama – kadastro tvarkytojas), neprieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, kur nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, ir 4 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Kadastro tvarkytojo darbuotojai.

47.       Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019). Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.).

48.       Kaip minėta, šiuo atveju nenustatyta jokių tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusių civilinių teisinių santykių, atsakovas veikė vykdydamas viešąjį administravimą. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šiuo atveju taikytino teisinio reguliavimo, numatančio, kad tokio pobūdžio kaip šioje byloje priimti sprendimai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

49.       Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimų atitikties Nekilnojamojo turto kadastro įstatymui iš esmės tuo aspektu, kad įstatyme minimas pavadinimas – ne VĮ Registrų centras, o valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas. Iš pareiškėjo nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 742 ir 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 normų matyti, kad VĮ Registrų centras būtent ir yra Vyriausybės įsteigtas kadastro tvarkytojas.

50.       Įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes bei šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismui nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai, o pareiškėjo subjektyvios abejonės nėra pakankamai teisiškai argumentuotos. Nenustačius būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

51.       Apibendrindama išdėstytus argumentus bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a: 

Pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė