Civilinė byla Nr. e2-1130-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00997-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Elektrolė“ bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „Adminova“.

2.       Pareiškėja UAB „Mimeta“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2021 m. gegužės 14 d. BUAB „Elektrolė“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nekilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

3.       Pareiškėja nurodė, kad yra BUAB „Elektrolė“ kreditorė. Skundžiamu nutarimu buvo patvirtinta BUAB „Elektrolė“ nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo tvarka, kuri pažeidžia pareiškėjos interesus, yra visiškai neapibrėžta, iš priimtos tvarkos nėra aišku, už kokią kainą bus siūloma hipotekos kreditoriui perimti nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto rinka (duomenys neskelbtini) yra ypač suaktyvėjusi, o rinkos kainos yra pakilusios, todėl tikėtina, kad skelbiant varžytynes, kurios atitiktų varžytynių tvarkos aprašo reikalavimus, atsakovei priklausantis butas būtų parduotas iš varžytynių, tokiu būdu būtų sukuriama galimybė potencialiems pirkėjams konkuruoti dėl parduodamo turto ir pakelti nekilnojamojo turto kainą. Skundžiamu nutarimu yra sudaryta galimybė hipotekos kreditoriui turtą perimti už gerokai mažesnę kainą, nei rinkos vertė. Tikėtina, kad kitų BUAB „Elektrolė“ kreditorių reikalavimai nebūtų patenkinti. Bankroto administratorė nesiekia efektyviai parduoti bankrutuojančios įmonės turto už didžiausią galimą kainą ir tokiu būdu patenkinti visų BUAB „Elektrolė“ kreditorių reikalavimus.

4.       Atsakovės BUAB „Elektrolė“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad paskelbus nekilnojamojo turto varžytynes, vykdant
2021 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, į varžytynių sistemą buvo įkelta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje buvo visos nekilnojamojo turto nuotraukos, turto vietos aprašymas, išsamūs turto juridiniai duomenys, pateikti lyginamieji duomenys su kitais panašiais turto objektais, pateikti nekilnojamojo turto planai su pastato vidaus plotų eksplikacija bei kadastro duomenimis, atitinkamai, potencialūs pirkėjai, susidomėję nekilnojamuoju turtu, galėjo susipažinti su itin plačia turto informacija, galinčia nulemti pasirinkimą turtą įsigyti. Įvertinus pareiškėjos 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimui pateiktą balsavimo raštu biuletenį, akivaizdu, kad pareiškėja pati siūlė patvirtinti pradinę turto realizavimo kainą, identišką patvirtintai ginčijamu nutarimu – 158 100 Eur, tai tik pagrindžia pareiškėjos teiginių dėl neva ginčijamo nutarimo prieštaravimo kreditorių interesams, deklaratyvumą ir nepagrįstumą. Ginčijamu nutarimu nustatyta pradinė turto realizavimo kaina yra tik 5,56 proc. mažesnė, nei buvusi varžytynėse, kuriose nedalyvavo nė vienas potencialus pirkėjas. Įprastinis likvidavimo procese nustatomas kainos mažėjimo procentas yra 10-20 proc., todėl ginčijamas nutarimas, priešingai nei teigia pareiškėja, nepažeidžia kreditorių teisių ir jų teisėtų interesų, kadangi turtą siekiama realizuoti maksimalia kaina.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Mimeta“ skundą dėl bankrutavusios UAB „Elektrolė“ 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu.

6.       Iš kreditorių susirinkimo 2021 m. gegužės 14 d. protokolo teismas nustatė, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė aiškų pagrindimą, dėl ko, administratorės manymu, turtą tikslinga parduoti kitu, negu iš varžytynių būdu: administratorė paaiškino, kad vykdydama 2021 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimus, paskelbė BUAB „Elektrolė“ priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes, tačiau varžytynės neįvyko, nedalyvavus nė vienam pirkėjui. Administratorė pabrėžė, kad siekiant tiek praplėsti potencialių pirkėjų skaičių, tiek galimai padidinti turto likvidumą, administratorės nuomone, nekilnojamasis turtas turi būti pardavinėjamas laisvu pardavimu, tokiu būdu sudarant sąlygas maksimaliam kreditorių reikalavimų patenkinimui. Administratorės nuomone, įmonės turtą pardavinėjant varžytynėse ir neatsirandant potencialių pirkėjų, turto kaina gali ženkliai nukristi iki kol turtas bus realizuotas.

7.       Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu kreditoriai nusprendė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą, t. y. buvo nustatyta tik minimali pardavimo kaina (158 100 Eur), kurios nustatymas iš esmės nelemia galutinės kainos, už kurią turtas realiai gali būti parduotas. Vien aplinkybė, kad turtas bus parduodamas ne iš varžytynių, pati savaime nerodo, jog pardavimas vyks neskaidriai ar bus įmonei nenaudingas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad bankroto administratorė tikslingai siekia hipotekos kreditoriui sudaryti galimybes perimti turtą, taip pat, kad bankroto administratorė nesiekia efektyviai parduoti bankrutuojančios įmonės turtą už didžiausią kainą, siekiant patenkinti visų BUAB „Elektrolė“ kreditorių reikalavimus.

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos UAB „Mimeta“ skundo argumentus, kad nekilnojamojo turto pardavimo tvarka pažeidžia jos interesus, yra visiškai neapibrėžta, iš priimtos tvarkos nėra aišku, už kokią kainą bus siūloma hipotekos kreditoriui perimti nekilnojamąjį turtą. Teismas nurodė, kad įkeistas turtas hipotekos kreditorei (UAB „Kapitalo grupė“) būtų pasiūlytas už tokią pačią kainą, kokia buvo pradinė varžytynių kaina (167 400 Eur). Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas šiuo atveju taip pat numatė turto pardavimo tvarką paskesnėse varžytynėse. Iš skundžiamo kreditorių susirinkimo priimto sprendimo turinio matyti, kad kreditorių susirinkimas taip pat nusprendė šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo (III etapas), jeigu hipotekos kreditorius turto neperimtų.

9.       Teismas sprendė, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo bei bankroto proceso efektyvumo principų. Nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta ginčo turto pardavimo tvarka neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ar pažeidžia kreditorių interesus.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.                      Pareiškėja UAB „Mimeta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu; prijungti papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad turto pardavimo tvarka nepažeidžia kreditorių interesų. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad administratorė nesiekė tinkamai išviešinti varžytinių skelbimo, taip pat pateikti įrodymai, kad administratorė nereaguoja į pareiškėjos prašymus. Nors administratorė deklaratyviai nurodė, kad pareiškėja turi visas galimybes viešinti turtą, tačiau administratorė jokios informacijos apie laisvą pardavimą pareiškėjai neteikė.

21.2.                      Jau vykdant pirmąsias varžytines, administratorė nesilaikė Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo.

21.3.                      Administratorė turtą pardavė laisvu pardavimu 2020 m liepos 30 d., bei|
2021 m. rugpjūčio 4 d. turtą perdavė pirkėjai priėmimo–perdavimo aktu, nors tuo metu buvo įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teisę, kuris galiojo iki
2021 m. rugpjūčio 9 d.

21.4.                      Turtas buvo parduotas už 161 000 Eur sumą, kai reali rinkos kaina (duomenys neskelbtini) buvo ženkliai pakilusi nuo turto vertinimo dienos, turtas 2021 m. vasario 17 d. buvo įvertintas 187 000 Eur, tačiau turto pardavimo metu reali turto kaina galėjo siekti apytiksliai 4 000 Eur už 1 kv/m.

21.5.                      Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties, be to, administratorė elgiasi nesąžiningai, kadangi buvęs UAB „Elektrolė“ direktorius ne kartą teismui teikė įvairius procesinius dokumentus, į kuriuos administratorė rengė atsiliepimus, tačiau administratorė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš bendrovės direktoriaus.

22.                      Atsakovės BUAB „Elektrolė“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti; nenutraukus apeliacinio proceso, Kauno apygardos teismo
2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                      Kadangi pareiškėjos ginčijamas nutarimas iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo įvykdytas, nebeliko ginčo objekto, todėl civilinė byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismui nenutraukus bylos nagrinėjimo, byla nutrauktina apeliacinės instancijos teisme.

22.2.                      Pareiškėjos dėstomi argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla. Pareiškėja teikia argumentus ne dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, tačiau dėl administratorės veiksmų, vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą.

22.3.                      Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – uždraudė vykdyti turto pardavimą ir atliko įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui, nuosavybės teise priklausančiam atsakovei, iki įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2021 m. liepos 8 d. Po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pareiškėja nei karto nesikreipė į administratorę dėl turto pardavimo tvarkos.

22.4.                      Nemokumo administratorė vykdė 2021 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, laikydamasi Turto pardavimo iš varžytynių vykdymo bankroto proceso metu tvarkos aprašo, ir nors turtas buvo aprodytas ne vienam potencialiam pirkėjui, varžytynės neįvyko dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas.

22.5.                      Pareiškėja pasiūlė pirkti turtą už mažesnę kainą, nei jis buvo realizuotas, todėl jos argumentai dėl didesnės rinkos kainos atmestini kaip nepagrįsti.

22.6.                      Bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl pareiškėjos veiksmų – nepagrįsto skundo pateikimo, todėl jos pagrįstai priteistos iš pareiškėjos. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Pareiškėjos argumentai dėl nesudėtingos ir nedidelės apimties bylos yra tik deklaratyvūs.

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

3.       Atsakovė BUAB „Elektrolė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti. Atsakovė nurodo, kad ginčijamas nutarimas iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo įvykdytas, todėl nebeliko ginčo objekto.

4.       Apeliacinės instancijos teismas šio atsakovės prašymo netenkina, nes pagrindo nutraukti apeliacinį procesą nenustatė. Nagrinėjamu atveju nors ginčijamas nutarimas buvo įvykdytas ir BUAB „Elektrolė“ turtas buvo parduotas, tačiau galimas atskirojo skundo patenkinamas galėtų sukelti materialiuosius teisinius padarinius, sprendžiant klausimą turto pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – nekilnojamojo turto skelbimų kopijas, elektroninio susirašinėjimo kopijas, nekilnojamojo turto be varžytynių pirkimo pardavimo sutartį ir Nekilnojamojo turto registro bazės duomenų išrašą.

6.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

7.       Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktos nekilnojamojo turto skelbimų kopijos, elektroninio susirašinėjimo kopijos, taip pat ir Nekilnojamojo turto registro bazės duomenų išrašas jau yra byloje, todėl teismas pakartotinai šių įrodymų į bylą nepriima. Preziumuojama, kad bylos duomenys teismui yra žinomi, todėl pakartotinis tų pačių procesinių dokumentų teikimas teismui vertintinas kaip perteklinis.

8.       Atsižvelgęs į tai, kad apeliantės pateiktas naujas įrodymas – nekilnojamojo turto be varžytynių pirkimo–pardavimo sutartis atsakovei yra žinoma ir ji turėjo galimybę dėl šio įrodymo pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, įvertinęs šio įrodymo ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktą naują įrodymą ir ją vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl BUAB „Elektrolė“ 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

11.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. vykusiame BUAB „Elektrolė“ kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos nustatymo ir buvo nutarta BUAB „Elektrolė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) pardavinėti laisvu pardavimu už 158 100 Eur kainą; nerealizavus nekilnojamojo turto per 20 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą nekilnojamąjį turtą dienos, pasiūlyti įkaito turėtojui perimti nekilnojamąjį turtą; šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

12.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, konstatavo, kad pareiškėja nepaneigė susirinkimo nutarimu nustatytos ginčo turto pardavimo tvarkos pagrįstumo ir realumo. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjos ginčijamas nutarimas pažeistų imperatyviąsias teisės normas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei įmonės ir (ar) jos kreditorių interesus.

13.       Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad skundžiamu nutarimu nustatyta BUAB „Elektrolė“ turto pardavimo tvarka pažeidžia kreditorių interesus, kadangi administratorė netinkamai vykdė turto pardavimo procedūras, nereagavo į pareiškėjos prašymus suteikti informaciją apie parduodamo turto skelbimus. Apeliantė taip pat nurodo, kad jau vykdant pirmąsias varžytines, administratorė nesiekė tinkamai išviešinti turto pardavimo, turtas buvo pardavinėjamas nesilaikant Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo. Be to, apeliantės teigimu, turtas nepagrįstai buvo parduotas galiojant draudimui šį turtą perleisti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentais, kad šie apeliantės dėstomi argumentai iš esmės susiję su bankroto administratorės atliktų veiksmų įmonės bankroto procese tinkamumu. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėtų apeliantės argumentų nepasisako.

14.       Apeliantės manymu, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos turto pardavimo tvarkos nepagrįstumą patvirtina tai, kad turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą. Apeliantė teigia, kad turto pardavimo metu reali turto kaina galėjo siekti 4 000 Eur už 1 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

15.       Kasacinis teismas savo praktikoje dėl kreditorių susirinkimo teisės parduoti bankrutavusios įmonės turtą įgyvendinimo yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas, tačiau teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuoti bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijai. Todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai: teisingumas, protingumas, sąžiningumas (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011) bei vadovaujamasi teismų praktikos išaiškinimais. Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą, turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kreditorių susirinkimas (komitetas), įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kompetenciją, parduodamo turto kainą paprastai nustato įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017).

16.       Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

17.       Apeliacinis teismas pastebi, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente (skunde), nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių duomenų, sukeliančių pagrįstas abejones dėl kreditorių susirinkime nustatytos bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos objektyvumo ar realumo, nustatytos turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo. Apeliantės pateikti išrašai iš skelbimų portalo, kuriuose nurodomi kiti parduodami nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamu nutarimu nustatyta turto kaina neatitinka rinkos vertės ir tikrai yra galimybė parduoti atsakovės turtą už ženkliai didesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės selektyviai atrinkti nekilnojamojo turto skelbimai nepatvirtina realios ginčo buto rinkos vertės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad skelbimuose nurodyti butai buvo parduoti ar galėjo būti parduoti už juose nurodytą kainą.

18.       Nors į bylą yra pateikta 2021 m. vasario 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje ginčo butas įvertintas 186 000 Eur suma, tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad vykdant 2021 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą buvo paskelbtos minėto nekilnojamojo turto varžytynės, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 167 000 Eur, tačiau varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad varžytynėse butas nebuvo parduotas už 167 000 Eur, neatsiradus nei vienam pirkėjui, nėra pagrindo pritarti apeliantei, kad turtas galėtų būti parduotas už ženkliai didesnę kainą. Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjos nuomonė dėl galimos turto kainos ar kitokio pardavimo būdo (formos), kuri paremta tik abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo kainos pagrįstumo ir realumo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, kad nustatyta turto pardavimo tvarka nėra siekiama efektyviai parduoti bankrutuojančios įmonės turtą už didžiausią kainą. Kaip teisingai akcentuojama skundžiamoje nutartyje, vien aplinkybė, kad turtas bus parduodamas ne iš varžytynių, pati savaime nerodo, jog pardavimas vyks neskaidriai ar bus įmonei nenaudingas. Iš bylos duomenų matyti, kad pati apeliantė teikė pasiūlymą nemokumo administratorei turtą įsigyti už 160 000 Eur, t. y. už mažesnę kainą, nei turtas buvo parduotas. Todėl nagrinėjamu atveju spręsti, kad ginčijamu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka pažeidžia kreditorių interesus, nėra pagrindo.

20.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinis teismas sprendžia, kad apeliantės teiginiai nepaneigia teismo išvados, jog ginčijamu kreditorių nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka yra teisinga, nepažeidžianti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisių bei interesų (CPK 17, 178, 185 straipsniai).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų 

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

22.       Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apeliantės skundo, įvertinęs tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (847 Eur) neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, jas priteisė atsakovei iš apeliantės.

23.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties. Apeliantė taip pat nurodo, kad nemokumo administratorė elgiasi nesąžiningai, kadangi buvęs UAB „Elektrolė“ direktorius ne kartą teismui teikė įvairius procesinius dokumentus, į kuriuos administratorė rengė atsiliepimus, tačiau administratorė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš bendrovės direktoriaus.

24.       Sprendžiant, ar tokios išlaidos buvo būtinos, pažymėtina, kad ir bankrutavęs juridinis asmuo, kuriam atstovauja nemokumo administratorius, turi teisę naudotis advokato paslaugomis pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį, juo labiau kad nemokumo administratorius vienu metu įprastai administruoja ne vieną bankrutuojančią bendrovę. Be to, nemokumo administratorius turi teisę pasirinkti, ar bylą, kurioje atstovauja administruojamą įmonę, ves pats, ar naudosis advokato pagalba. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad nemokumo administratorė elgiasi nesąžiningai, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės.

25.       Vertinant apeliantės argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties 2014 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-231/2014 išaiškino, jog reikalavimas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis).

26.       Nagrinėjamu atveju įvertinus nagrinėjamo ginčo sudėtingumą, atsakovės pateikto atsiliepimo į apeliantės skundą apimtį ir advokato laiko sąnaudas rengiant tokį procesinį dokumentą, taip pat atsižvelgus į tai, kad šios išlaidos neviršija maksimalaus už advokato teisinę pagalbą priteistino dydžio už atsiliepimą į ieškinį parengimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

27.       Atmetus apeliantės UAB „Mimeta“ atskirąjį skundą, BUAB „Elektrolė“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Iš pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymo) nustatyta, kad bendrovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 605 Eur išlaidų. Kadangi prašoma priteisti suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji priteistina atsakovei BUAB „Elektrolė“ iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrolė“ (juridinio asmens kodas 134959073) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ (juridinio asmens kodas 133933225) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                           Aldona Tilindienė