Civilinė byla Nr. e2-2783-904/2018
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00080-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 17 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,
sekretoriaujant Neringai Dužinienei,
dalyvaujant ieškovei G. Š., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kaniškauskui, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Motiejūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. patikslintą ieškinį atsakovui L. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko tiesių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
teisme 2018 m. vasario 7 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti A. A., gimusios (duomenys neskelbtini). nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo dukrai A. A. išlaikymą nustatant, kad atsakovas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters išlaikymui turi mokėti po 200 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, atsižvelgus į infliaciją priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant išlaikymo lėšų tvarkymą uzufrukto teise ieškovei; 3) priteisti iš atsakovo dukrai A. A. už dvylika mėnesių (nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. sausio mėn.) 2400 Eur dukters išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad geriausiai dukters interesus atitiktų, jei jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama – ieškove. Nurodė, kad yra pajėgi dukrai suteikti galimybę gyventi jos poreikius atitinkančioje aplinkoje. Nurodė, kad ją ir dukrą sieja stipus emocinis ryšys, pažymėjo, kad ir iki šiol dukra gyvena su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad dės visas pastangas užtikrinti atsakovo – dukters tėvo visapusišką bendravimą su vaiku. Dėl prašomo priteisti išlaikymo nurodė, kad su atsakovu santuoka nebuvo sudaryta, atsakovas nuo 2015 metų pabaigos savo tolimesnį gyvenimą tęsia atskirai, nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakovas reguliariai išlaikymo vaikui neteikia. Nurodė, kad dukrą išlaiko viena pati, jos finansinė padėtis sunki, verčiasi kukliai, pažymėjo, kad abu tėvai turi išlaikyti vaiką. Nurodė, kad atsakovo padėtis leidžia jam teikti prašomo dydžio išlaikymą dukrai.
2018 m. vasario 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas iš atsakovo L. A. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai A. A., mokamas periodinėmis išmokomis po 175 Eur.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad nuo 2017 metų sausio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio dukra augino kartu su ieškove. Nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. birželio 1 d. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, dukrai gali mokėti 150 Eur išlaikymą.
Išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą.
Ieškovė G. Š. posėdžio metu paaiškino, kad A. A. yra vyriausioji dukra, dar auginą dviejų mėnesių vaiką, dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su ja. Nurodė, kad su atsakovu susitarė, jog jis dukrai mokės po 150 Eur (atsisakė dalies reikalavimo dėl 200 Eur išlaikymo dukrai priteisimo), ginčo dėl to nėra. Išlaikymo įsiskolinimo ieškiniu prašė už vienerių metų laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., įsiskolinimą skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį. Sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio – ieškovė atsisakė dalies reikalavimo dėl įsiskolinimo už išlaikymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.).
Ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Birutė Motiejūnienė palaikė poziciją išdėstytą pateiktoje išvadoje.
Ieškovei išaiškintinos procesinės ieškinio dalies (dėl prašomo išlaikymo dydžio sumažinimo nuo 200 Eur iki 150 Eur ir dėl dalies reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. ) atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko nustatytomis sekančias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini). gimė dukra A. A. (b. l. 8).
Iš pranešimo apie išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. kovo 28 d. buvo nėštumo ir gimdymo atostogose (b. l. 9).
Pateikta išlaidų per mėnesį išleidžiamų dukters A. A. išlaikymui patvirtina, kad dukros išlaikymui ieškovė per mėnesį išleidžia viso 350 Eur (b. l. 10).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Išvadoje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena vieno kambario bute, kuris priklauso jos sugyventinio tėvams, butas tvarkingas, jame yra visi reikalingi baldai. Nurodė, kad vaikų gyvenimui, poilsiui, laisvalaikiui sudarytos patenkinamos sąlygos, institucija neturi duomenų apie netinkamą vaiko priežiūra, todėl ieškovės reikalavimui neprieštarauja. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo nurodė, kad išlaikymo dydžio nustatymas turi būti vaiko interesų naudai, institucija pritaria išlaikymo priteisimo iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių dukros pilnametystės. Institucija mano, kad siekiant išvengti ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, rekomenduoja nustatyti bendravimo tvarką (b. l. 36).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra A. A. nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, yra prisirišusi prie mamos, vaiko tėvas gyvena atskirai, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, atsakovas sutinka, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnametės A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.
Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš dalies jo atsisakė, ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. atsižvelgus į infliaciją priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant išlaikymo lėšų tvarkymą uzufrukto teise ieškovei.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių dukra yra trejų metų amžiaus, vaiką prižiūri, išlaiko ieškovė, atsakovas išlaikymo vaikui reguliariai neteikia nuo 2017 m. sausio 1 d. Ieškovė patikslino reikalavimą ir prašo priteisti 150 Eur išlaikymą mokamą dukrai, atsakovas atsiliepime nurodė, kad yra nedirbantis, sutinka dukrai mokėti 150 Eur išlaikymą.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į ieškovės prašomą išlaikymo vaikui dydį, į šalių dukros amžių, į tai, kad atsakovas sutinka mokėti tokio dydžio išlaikymą, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka minimalius šalių dukros poreikius ir užtikrina abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017 m. sausio 22 d. iki šalių dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).
Nepilnamečio vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), kuriai išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas yra vaiko A. A. tėvas, kuris, kaip nurodė atsiliepime, nuo 2017 m. birželio 1 d. neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės patikslintą reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., iš atsakovo priteistinas 1050 Eur išlaikymo įsiskolinimas (už septynis mėnesius).
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 – 3.170 straipsniai, 3.201straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.
Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas, 2018 m. vasario 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei 2017 m. gegužės 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1003-9821 suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų.
Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, 54 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis (150 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai), 32 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (1050 Eur x 3 procentai), viso – 186 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2605, t. y. 341,08 Eur (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017 m. sausio 22 d. iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1050 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai A. A. įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
Nustatyti nepilnametės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove – mama G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Civilinę bylą dalyje dėl 50 Eur išlaikymo dydžio priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. nutraukti.
Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186 Eur žyminio mokesčio ir 9,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660) bei 341,08 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Palikti galioti teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įsiteisėjimo.
Teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Mantas Ūsas