Administracinė byla Nr. I-2974-789/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00010-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9; 1.9.5; 1.9.6; 3.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

dalyvaujant pareiškėjui T. Š., pareiškėjo atstovui Ryčiui Kazilevičiui ir atsakovės atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-25 nutartimi priimtas pareiškėjo skundas, kuriame prašoma: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-12-08 sprendimą Nr.(17.5-40)-R-9021 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti VMI perskaičiuoti 2006 – 2015 m. pareiškėjo mokestinio laikotarpio žemės mokestį už Panevėžio mieste esantį 1,3094 ha žemės sklypą (unikalus Nr.4400-0872-9813) (toliau – ir Sklypas Nr. 1) ir 0,1713 ha žemės sklypą (unikalus Nr.4400-0872-8427) (toliau – ir Sklypas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sklypai), bei sugrąžinti po perskaičiavimo nustatytą žemės mokesčio permoką (b. l. 8–10).

Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. Ž-1792 nuo      2006-06-14 Sklypų plotas yra skirtas bendriems Panevėžio miesto visuomenės poreikiams tenkinti, bendrai inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, susisiekimui ir keliams formuoti. Nurodė, kad Sklypai yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė, tačiau jų plotu komunikacijų ir kelio servituto teise naudojasi visa Panevėžio miesto visuomenė, todėl Sklypai neturėtų būti apmokestinami žemės mokesčiu. Paaiškino, kad pateikė prašymą VMI panaikinti žemės mokesčio mokėjimo reikalavimą ir sugrąžinti žemės mokesčio permoką nuo 2006 m. Nurodė, kad VMI Sprendimu atsisakė perskaičiuoti žemės mokestį ir sugrąžinti susidariusią žemės mokesčio permoką.

Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byla dėl žemės mokesčio mokėjimo bei jo grąžinimo yra traktuojamas kaip mokestinis ginčas, todėl turi būti nagrinėjamas privaloma ikiteismine tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Nurodė, kad pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuriame išdėstyti argumentai dėl Sklypo Nr. 1 apmokestinimo, tačiau realias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė konkrečios deklaracijos, todėl ginčo dalykas gali būti tik žemės mokesčio deklaracijos. Pažymėjo, kad pareiškėjas mokestinį ginčą inicijavo 2015 m., mokesčių administratorius gali atlikti mokesčio perskaičiavimą už 5 praėjusius metus, todėl žemės mokestis negali būti perskaičiuotas už 2006 m., 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. Taip pat teigia, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. žemės mokesčio deklaracijas (b. l. 23–25).

Paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Sklype Nr. 1 yra naudmena ,,kelias“, kurio plotas 0,8934 ha, todėl nuo 2015 m. mokestinio laikotarpio Sklypui Nr. 1 taikoma lengvata neapmokestinti bendro naudojimo kelių užimtos žemės. Nurodė, kad Sklype Nr. 2 naudmena „kelias“ nėra numatyta, todėl žemės mokesčio lengvata netaikoma.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad prašymą perskaičiuoti žemės mokestį pateikė teritoriniam VMI skyriui. Teritorinis VMI skyrius pareiškėjo prašymą persiuntė centriniam mokesčių administratoriui, kuris išnagrinėjo prašymą ir priėmė Sprendimą, kurį pareiškėjas apskundė. Paaiškino, kad Sklypai yra skirti viešiesiems poreikiams tenkinti, juose nutiestas kelias. Paaiškino, kad pareiškėjas vykdo VMI nurodymus dėl mokesčių apskaičiavimo. Paaiškino, kad dėl žemės mokesčio lengvatos teikė prašymus VMI ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Paaiškino, kad 2015 m. nebuvo pritaikyta žemės mokesčio lengvata. Teigia, kad VĮ Registrų centre gatvės, esančios Sklypuose, yra registruotos, tačiau nesusietos su Žemės sklypais, todėl VMI nepagrįstai atsisako taikyti žemės mokesčio lengvatą. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad už 2015 mokestinius metus dar nesumokėjo žemės mokesčio. Paaiškino, kad žemės mokestį už Sklypus moka nuo 2001 m. Nurodė, kad teikė Panevėžio miesto savivaldybei prašymą inicijuoti Sklypų paėmimo visuomenės reikmėms procedūrą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas turėjo skundą teikti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nurodė, kad pareiškėjas turi ginčyti žemės mokesčio deklaracijas, ginčijamas Sprendimas yra aiškinamojo pobūdžio. Pripažino, kad Sprendime nėra atsakyta į pareiškėjo skunde pateiktus 1 ir 2 klausimą, tačiau teigia, kad minėti klausimai išspręsti kituose VMI raštuose.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra Sklypų savininkas (b. l. 11–16). Pareiškėjas pateikė VMI 2014-11-11 prašymą, kuriame prašė sustabdyti žemės mokesčio mokėjimo reikalavimą už 2014 m. (b. l. 44). VMI 2014-12-04 raštu Nr. (30.3-30-2)R-9182 atsakė į pareiškėjo 2014-11-11 raštą, kuriame nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis Sklypams yra nustatyti kelio servitutai, bet nenurodyti jų plotai, taip pat nėra nustatytas kelias kaip sudėtinės sklypų ploto dalis. Nurodė, kad Sklypų kelių plotai būtų neapmokestinami kaip bendro naudojimo kelias, jei šie plotai būtų nurodyti kaip kelias Nekilnojamojo turto registro kadastrinių rodiklių duomenyse ir kai tokiems keliams būtų nustatyti kelio servitutai. Pareiškėjui VMI 2014-12-04 rašte nurodyta, kad dėl Sklypų kelių ploto patikslinimo Nekilnojamojo turto registro kadastrinių rodiklių duomenyse pareiškėjas turi kreiptis į VĮ Registrų centrą (b. l. 48).

Pareiškėjas pateikė VMI 2015-03-03 prašymą, kuriame nurodė, kad visam šių Sklypų plotui yra nustatytas kelio servitutas, todėl visas Sklypų plotas yra kartu ir bendro naudojimo kelio plotas (b. l. 49). VMI 2015-03-30 raštu Nr. (30.3-30-2)R-2594 atsakė į pareiškėjo 2015-03-03 prašymą, kuriame pareiškėjui pateikė analogišką informaciją kaip ir VMI 2014-12-04 rašte (b. l. 52).

Pareiškėjas pateikė VMI 2015-07-27 prašymą, kuriame nurodė, kad Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2015-07-08 išraše nurodyta, kad Sklypo plotas – 1,3094 ha, kelio servitutas - 1,3094 ha, kelių plotas – 0,8934 ha. Pareiškėjas 2015-07-27 prašyme prašė panaikinti žemės mokesčio mokėjimo reikalavimą už Sklypą Nr. 1 ir Sklypą Nr. 2 bei sugrąžinti pareiškėjui žemės mokesčio permoką už neapmokestinamų žemės sklypų mokesčių mokėjimą nuo 2006-06-14 dienos (b. l. 53). VMI 2015-08-26 raštu Nr. (17.5-40)-R-6343 atsakė į pareiškėjo 2015-07-27 prašymą, kuriame nurodė, kad Sklypo Nr. 1 0,8934 ha plotas kaip kelio naudmena atsirado, 2015-05-21 parengus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir patikslinus Sklypo Nr. 1 kadastrinius duomenis, todėl išskirtas 0,8934 ha kelio plotas bus neapmokestinamas tik nuo 2015 m. VMI 2015-08-26 rašte taip pat nurodė, kad Sklypo Nr. 1 žemės mokestis nuo 2006 m. nebus perskaičiuojamas (b. l. 56).

Pareiškėjas pateikė VMI 2015-11-02 prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, kad iš VMI 2015-08-26 rašto Nr.(17.5-40)-R-6343 nėra aišku, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis  žemės mokestis nuo 2006 m. nebus perskaičiuotas. Nurodė, kad neaišku, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu VMI toliau apmokestins 0,0870 ha vandens telkinių plotą, kuris yra neapmokestinamas pagal Žemės mokesčio įstatymo 8 str. 2 d. 5 p (b. l. 57). VMI Sprendimu atsakė į pareiškėjo Prašymą, kuriame nurodė, kad Sklypo Nr. 1 kelias ir jo plotas Nekilnojamojo turto registre nustatyti tik 2015-05-21, todėl žemės mokesčio lengvata taikoma tik nuo 2015 m. mokestinio laikotarpio (b. l. 58).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateikta informacija ir teikia teismui skundą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje mokesčių administratorius pripažįstamas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, inter alia, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2016, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje A-650-556/2015, LVAT 2011-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-867/2011, LVAT 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1517/2013). Įstatymų viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 32 str.). VAĮ 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2015-12-07 nutartis administracinėje byloje                              Nr. A-2519-502/2015). Taigi VAĮ 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui, inter alia, mokesčių administratoriaus priimamų sprendimų turiniui.

Prašyme VMI pareiškėjas suformulavo šiuos reikalavimus: 1) panaikinti žemės mokesčio mokėjimo reikalavimą už visą Sklypą Nr. 1 ir už visą Sklypą Nr. 2; 2) sugrąžinti pareiškėjui žemės mokesčio permoką už neapmokestinamų Sklypų mokesčių mokėjimą nuo 2006-06-14; 3) išsamiai paaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu Sklypų žemės mokestis iki šiol nėra perskaičiuotas ir nėra sugrąžinta žemės mokesčio permoka nuo 2006 m.; 4) atsakyti, kodėl ir kokiu pagrindu Sklypo Nr. 1 0,0870 ha vandens telkinių plotas yra apmokestinamas žemės mokesčiu, jei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė yra neapmokestinama pagal Žemės mokesčio įstatymo 8 str. 2 d. 5 p.

VMI Sprendime paaiškino, kad Sklype Nr. 1 kelias ir jo plotas Nekilnojamojo turto registre nustatyti tik 2015-05-21, todėl žemės mokesčio lengvata taikoma tik nuo 2015 m. mokestinio laikotarpio. Nurodė, kad mokestiniais laikotarpiais nuo 2006 m. iki 2014 m. buvo nustatytas tik kelio servitutas, todėl minėtu laikotarpiu nėra pagrindo taikyti žemės mokesčio lengvatą. Teismas vertina, kad šioje Sprendimo dalyje VMI pateikė pareiškėjui atsakymą į 3 Prašymo reikalavimą – paaiškino, kodėl ir kokiu pagrindu Sklypų žemės mokestis iki šiol nėra perskaičiuotas ir nėra sugrąžinta žemės mokesčio permoka nuo 2006 m.

Taip pat Sprendime VMI nurodė, kad Sklypo Nr. 1 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ įrašo „vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė“ nėra, o kadastriniuose rodikliuose nurodytai žemės naudmenai „vandens telkinių žemė“, kurios plotas 0,8934 ha, lengvata pagal įstatymų nuostatas nenumatyta, todėl nurodytas plotas apmokestinamas žemės mokesčiu. Teismas vertina, kad šioje Sprendimo dalyje VMI pateikė pareiškėjui atsakymą į 3 Prašymo reikalavimą – atsakyti, kodėl ir kokiu pagrindu Sklypo Nr. 1 0,0870 ha vandens telkinių plotas yra apmokestinamas žemės mokesčiu, jei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė yra neapmokestinama pagal Žemės mokesčio įstatymo 8 str. 2 d. 5 p.

Pareiškėjas Prašyme, be kita ko, suformulavo ir šiuos reikalavimus: 1) panaikinti žemės mokesčio mokėjimo reikalavimą už visą Sklypą Nr. 1 ir už visą Sklypą Nr. 2; 2) sugrąžinti pareiškėjui žemės mokesčio permoką už neapmokestinamų Sklypų mokesčių mokėjimą nuo 2006-06-14. Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuota žemės mokesčio dalimi, turi ginčyti žemės mokesčio deklaracijas. Tuo tarpu iš Sprendimo turinio neaišku, kokiu atsakymu VMI atsisakė panaikinti žemės mokesčio mokėjimo reikalavimą už Sklypus ir sugrąžinti pareiškėjui žemės mokesčio permoką. Nagrinėjamu atveju VMI nepranešė pareiškėjui, kad Prašymo 1 ir 2 reikalavimai nenagrinėtini, taip pat nereikalavo pateikti papildomų duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti pateiktą Prašymą. VMI Sprendime nėra nurodyta, kad pareiškėjo Prašyme suformuluoti 1 ir 2 reikalavimai nepriimti nagrinėti, Sprendime nenurodyta, kad pareiškėjo 1 ir 2 reikalavimai negali būti tenkintini, nes nėra skundžiamos žemės mokesčio deklaracijos.

Pažymėtina, kad tinkamas priimamų sprendimų pagrindimas yra tiesiogiai susijęs su mokesčių administratoriui tenkančios pareigos bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju vykdymu, taip padedant šiam naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas (MAĮ 27 str. 1 d. 5 p.). VMI ginčijamame Sprendime į Prašyme pateiktus 1 ir 2 reikalavimus atsakymų nepateikė. Atsakovės atstovas teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad Sprendime nėra pateikti atsakymai į Prašyme pateiktus 1 ir 2 reikalavimus. Taigi atsakovė nepaisė vieno iš pagrindinių mokestinių santykių teisinio reglamentavimo principų – apmokestinimo aiškumo (MAĮ 6, 9 str.). VMI Sprendime nepateikus motyvų dėl pareiškėjo Prašyme suformuluotų 1 ir 2 reikalavimų, nepagrįstai apribojama jo, kaip mokesčių mokėtojo, galimybė tinkamai realizuoti savo teises.

Pažymėtina, kad atsiliepime VMI išaiškino aplinkybes dėl žemės mokesčio perskaičiavimo, nurodė, kad pareiškėjas dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir / ar grąžinimo turi teikti skundą dėl žemės mokesčio deklaracijų, kuriomis apskaičiuotas minėtas mokestis, bei išdėstė poziciją dėl skundo pateikimo terminų, tačiau šie duomenys Sprendime nėra pateikti. Teismas vertina, kad VMI atsiliepimas administracinėje byloje negali būti laikomas skundžiamo Sprendimo sudedamąja dalimi, todėl nėra pagrindo vertinti VMI atsiliepime nurodytų argumentų, susijusių su Prašyme suformuluotais 1 ir 2 klausimais.

Pareiškėjas skunde teismo prašo įpareigoti VMI perskaičiuoti 2006 – 2015 m. pareiškėjo mokestinio laikotarpio žemės mokestį už Panevėžio mieste esantį Sklypą Nr. 1 ir Sklypą Nr. 2 bei sugrąžinti po perskaičiavimo nustatytą žemės mokesčio permoką. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (LVAT 2014-03-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-34/2014). Sprendime VMI nepateikti argumentai dėl atsisakymo perskaičiuoti 2006 – 2015 m. pareiškėjo mokestinio laikotarpio žemės mokestį už Sklypą Nr. 1 ir Sklypą Nr. 2 bei sugrąžinti po perskaičiavimo nustatytą žemės mokesčio permoką. Atsižvelgiant į tai, kad VMI Sprendime nėra pateikti motyvai dėl pareiškėjo Prašyme suformuluotų 1 ir 2 reikalavimų, teismas negali pasisakyti dėl VMI argumentų, kurie nebuvo išdėstyti Sprendime.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad VMI Sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų – yra nemotyvuotas, todėl naikintinas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo Prašyme išdėstyti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl naikintinas visas VMI Sprendimas ir VMI įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015-11-02 prašymą, VMI gautą 2015-11-09. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602?2008/2013, 2014-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d., 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo T. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-12-08 sprendimą Nr.(17.5-40)-R-9021 „Dėl žemės mokesčio mokėjimo reikalavimo panaikinimo ir žemės mokesčio permokos sugrąžinimo“.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos  pareiškėjo 2015-11-02 prašymą svarstyti iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė