Civilinė byla Nr. e2-4739-566/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00187-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.38.; 2.6.10.5.2.8.; 2.6.4.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

sekretoriaujant Erikai Ramoškienei,

dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Renatai Janušytei,

atsakovo atstovei advokatei Aistei Povilonytei,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų G. L. ir J. L. ieškinį atsakovei UAB „G4S Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydami, jog 2020 m. rugsėjo 27 d. apie 14 val. ieškovai ir jų draugai užėjo į parduotuvę ,,Lidl‘‘ esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovai turėjo filmavimui skirtą įrangą, kurią naudojosi savo asmeniniams tikslams. Užėję į parduotuvę ,,Lidl‘‘ ieškovai norėjo nufilmuoti save ir savo apsipirkimo procesą, tačiau 7.12 apsipirkimo minutę prie ieškovų priėjo ,,Lidl‘‘ apsaugos darbuotojas, kuris paklausė ar jie turi leidimą filmuoti parduotuvėje. Vienas iš ieškovų atsakė, kad filmuoja save, savo gyvenimą. Apsaugos darbuotojas ieškovams nurodė, jog filmuoti parduotuvėje yra draudžiama, apie šį draudimą yra pateikta informacija prie įėjimo. Apsaugos darbuotojas neleido ieškovams baigti apsipirkimo ir pakvietė parduotuvės darbuotoją, kuri taip pat paklausė ieškovų ar jie turi leidimą filmuoti. Prasidėjus konfliktui tarp ieškovų ir apsaugos darbuotojo ieškovai toliau tęsė filmavimą. Apsaugos darbuotojas pranešė, kad yra iškviesta policija, ieškovai yra sulaikomi ir apsaugos darbuotojas neleido ieškovams išeiti iš parduotuvės. Į parduotuvę atvykus policijos pareigūnams ieškovai buvo nuvežti į policijos komisariatą, kuriame praleido kelias valandas, tačiau ieškovų atžvilgiu už filmavimą nebuvo pritaikyta jokia atsakomybė. Ieškovai pažymėjo, jog nedarė jokios neteisėtos veiklos ir nepažeidė jokių įstatymų, todėl apsaugos darbuotojas neturėjo teisės jų sulaikyti, juos pažemindamas kitų pirkėjų akivaizdoje ir taip sukeldamas jiems nepatogumus, be to, ieškovai dėl apsaugos darbuotojo kaltės negalėjo laisvai judėti ir atlikti suplanuotus tos dienos darbus, kadangi kelias valandas praleido būdami sulaikyti apsaugos darbuotojo, o vėliau aiškindamasi situaciją policijos komisariate. Apsaugos darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijas, viršijo savo įgaliojimus ir neteisėtais veiksmais sukėlė neturtinę žalą ieškovams.

Ieškovai nurodė, jog ,,Lidl‘‘ parduotuvės apsaugos darbuotojas dirba atsakovės įmonėje, todėl ji yra atsakinga už ieškovams sukeltus nepatogumus. Ieškovų nuomone, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovės darbuotojo veiksmais, kai ieškovų judėjimo laisvė buvo suvaržyta bei jie buvo pažeminti kitų pirkėjų akivaizdoje, ieškovai prarado visą dieną dėl atsakovės darbuotojo kaltės, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (po 500,00 Eur kiekvienam ieškovui), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovų atstovė bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė teikia fizinės ir elektroninės apsaugos paslaugas. Atsakovė ir UAB „Lidl Lietuva“ (toliau - Klientas) 2020 m. birželio 1 d. sudarė Sutartį dėl saugos paslaugų teikimo (toliau - Paslaugų sutartis), kurios pagrindu atsakovė parduotuvėse „Lidl“ teikia teritorijos ir statinių apsaugos paslaugas. Atsakovė, teikdama saugos paslaugas Klientui, parduotuvėse „Lidl“ užtikrina saugą laikydamasi Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo(toliau – ATSĮ), Paslaugų sutarties turinio ir Kliento nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų. Atsakovė pažymėjo, jog apsaugos darbuotojas laikėsi Fizinės apsaugos instrukcijoje jam nustatytų pareigų, daug kartų pakartojo, jog ieškovų atliekami veiksmai, jiems neturint atitinkamo leidimo, suteikiančio teisę filmuoti parduotuvėje, laikytini neleistinais. Tačiau ieškovai apsaugos darbuotojo reikalavimams nepakluso, ginčijosi ir neturėdami leidimo, toliau filmuodami vaikščiojo po prekybos salę, rinkosi prekes. Atsakovė pažymėjo, jog netrukus prie ieškovų priėjo parduotuvės „Lidl“ pamainos vadovė ir ieškovams išreiškė analogiškus prašymus kaip ir apsaugos darbuotojas, be to, parduotuvės pamainos vadovė išreiškė nesutikimą būti filmuojamai, tačiau ieškovai į prašymus nereagavo, ginčijosi ir provokavo konfliktą.

Atsakovė nurodė, jog parduotuvės „Lidl“ pamainos vadovė ieškovų atžvilgiu surašė pareiškimą policijai, apsaugos darbuotojas V. L. 2020 m. rugsėjo 27 d. surašė tarnybinį pranešimą. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina Kliento poziciją dėl parduotuvės vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, kuriuos atliko ieškovai, o atsakovės apsaugos darbuotojas, veikdamas Paslaugų sutarties pagrindu bei jam nustatytomis Fizinės apsaugos instrukcijomis vykdė savo pareigas.

Atsakovė pažymėjo, jog ieškovai rinko informaciją (filmavo) pažeidžiant Informacijos rinkimo taisyklėmis nustatytą tvarką, t.y. ieškovai rinko informaciją draudžiamu būdu. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog apsaugos darbuotojas visos situacijos metu elgėsi taktiškai ir mandagiai. Apsaugos darbuotojas atitinka ATSĮ apsaugos darbuotojams keliamus reikalavimus, turi apsaugos darbuotojo pažymėjimą, išduotą įgaliotos institucijos Utenos AVPK. Atsakovė nurodė, jog apsaugos darbuotojo veiksmai buvo nukreipti išskirtinai vykdant darbines funkcijas, veiksmai atlikti tinkamai ir jokie apsaugos darbuotojams suteikti profesiniai įgaliojimai nebuvo viršyti, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus bei taikyti civilinę atsakomybę atsakovei. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovams 1000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios sumos (500 Eur) skiriant atsakovės UAB „G4S Lietuva“ naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog ieškovai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kilusios žalos ir priežastinio ryšio tarp jų. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovai 2020 m. rugsėjo 27 d. (toliau - Įvykis) lankėsi „Lidl“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė „Lidl“). Iš byloje pateikto vaizdo įrašo ir stenogramos Nr. C0019 (toliau – Įrašas) matyti, jog  ieškovai eidami į parduotuvę „Lidl“ nusprendė savo apsipirkimą filmuoti vaizdo kamera, tačiau leidimo filmavimui neprašė („Žodžiu, chebra, mes jau parduotuvėj, varom, nenorim prašyti leidimo filmuoti, tiesiog greitai prasilėksim, nufilmuosim, nusipirksim ir išeisim. Varom“, Įrašo laikas 00:00:01-00:00:22). Užėję į parduotuvę, ieškovai filmuodami procesą, rinkosi prekes, tarėsi dėl jų asortimento. Filmavimo metu buvo užfiksuotos ne tik perkamos prekės, bet ir parduotuvės prekybos salė, parduotuvės darbuotojai ir prekybos salėje apsiperkantys pirkėjai. Vaizdo Įraše matyti, jog po 6.55 minučių nuo filmavimo pradžios prie ieškovų priėjo atsakovės apsaugos darbuotojas, kuris pasiteiravo ieškovų ar jie turi leidimą filmavimui. Ieškovai atsakė, kad leidimo neturi. Apsaugos darbuotojas prašė nutraukti filmavimą, kadangi tai yra draudžiama. Ieškovai apsaugos darbuotojo reikalavimų nevykdė ir toliau filmuodami tęsė apsipirkimą (Įrašo laikas 00:06:53-00:07:51). Įrašo 0:08:33 minutę parduotuvės „Lidl“ pamainos vadovė ieškovams taip pat nurodė, jog be leidimo filmuoti parduotuvėje negalima, bei pareiškė, jog nesutinka būti filmuojama, tačiau, ieškovai šio reikalavimo nevykdė ir toliau tęsė filmavimą „Lidl“ parduotuvėje (Įrašo laikas 00:08:30-00:09:42).Iš Įrašo matyti, kad reikalavimą nutraukti filmavimą apsaugos darbuotojas pakartojo ieškovams kelis kartus, tačiau jo reikalavimas įvykdytas nebuvo (Įrašo laikas nuo 00:09:27 iki 00:09:48). Įrašo 00:11:52 minutę apsaugos darbuotojas informavo ieškovus, kad jie yra sulaikomi, kadangi iškviesta policija.

Iš byloje pateikto Įrašo matyti, jog ieškovai filmavo visą apsipirkimo „Lidl“ parduotuvėje procesą (prekių asortimentą, prekių pasirinkimo procesą, parduotuvės interjerą, prekių išdėstymą). Įraše taip pat matyti, kad apsipirkimo metu yra filmuojami kiti parduotuvės „Lidl“ lankytojai, darbuotojai, aptarnaujantis personalas. 

Nustatyta, jog parduotuvių „Lidl“ administracija yra patvirtinusi Lankytojų „Lidl“ parduotuvėse elgesio taisyklės (toliau - Elgesio taisyklės), kurios numato lankytojų elgesio „Lidl“ parduotuvėse ir teritorijoje tvarką. Šių taisyklių privalo laikytis visi „Lidl“ parduotuvių lankytojai, pirkėjai, darbuotojai, parduotuvių fizinės apsaugos paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai (toliau - apsaugos darbuotojai) ir kiti atsakingi asmenys (1 punktas). Elgesio taisyklės taikomos bet kuriam į „Lidl“ parduotuvę ir jos teritoriją įeinančiam ir joje esančiam asmeniui (2 punktas).

Elgesio taisyklių 4.2 punktas numato, kad informacijos rinkimas - bet koks informacijos rinkimas ir/ar kaupimas, šią informaciją užsirašant, skenuojant, fotografuojant, filmuojant, išsaugant, įrašant ir/ar fiksuojant bet kokiomis programomis, programine įranga, įrenginiais ir/ar aparatais, rankiniu ar bet kokiu kitu būdu bet kokioje laikmenoje ar priemonėje. Informacijos rinkimu taip pat gali būti laikoma filmo, vaizdo klipo ar bet kokio kito vizualinio ir/ar audiovizualinio kūrinio kūrimas ar atlikimas parduotuvėje.

 Pagal Elgesio taisyklių 5.4 punktą „Lidl“ parduotuvės lankytojai privalo vykdyti parduotuvės darbuotojų (administracijos), apsaugos darbuotojų, ir /ar kitų asmenų, įgaliotų užtikrinti saugumą parduotuvėje, nurodymus. 5.7. punktas numato, jog lankytojai privalo laikytis Informacijos rinkimo taisyklių, be atskiro parduotuvės valdytojo sutikimo „Lidl“ parduotuvėse draudžiama filmuoti, fotografuoti ar kitais būdais rinkti informaciją komerciniais tikslais.

Elgesio taisyklių 22 punktas numato, jog kiekvienas lankytojas patekęs į parduotuvės patalpas, teritoriją automatiškai patvirtina, kad yra susipažinęs su šiomis taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis. Parduotuvės darbuotojai, apsaugos darbuotojai ar parduotuvės valdytojas turi teisę informuoti/ įspėti apie taisyklių laikymąsi ir galimus pažeidimus, paprašyti neteisėtus ar galimai neteisėtus veiksmus atliekantį asmenį apleisti Parduotuvės patalpas ir/ar Teritoriją bei imtis kitų būtinų ir teisėtų priemonių siekiant užtikrinti Parduotuvės, jos darbuotojų, lankytojų ir/ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (Elgesio taisyklių 23 punktas).

Byloje nustatyta, jog „Lidl“ parduotuvėse taip pat  yra taikomos informacijos rinkimo „Lidl“ parduotuvėse taisyklės (toliau - Informacijos rinkimo taisyklės), numatančios informacijos rinkimo tvarką „Lidl“ parduotuvėse, kurių privalo laikytis „Lidl“ parduotuvių lankytojai, pirkėjai darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys, užtikrinantys tinkamą taisyklių laikymąsi (1.1 punktas). Informacijos rinkimo taisyklių 2.1.4 punkte numatyta, jog Informacijos rinkimas, tai bet koks informacijos rinkimas ir/ar kaupimas, šią informaciją užsirašant, skenuojant, fotografuojant, filmuojant, išsaugant, įrašant ir/ar fiksuojant bet kokiomis programomis, programine įranga, įrenginiais ir/ar aparatais, rankiniu ar bet kokiu kitu būdu bet kokioje laikmenoje ar priemonėje. Informacijos rinkimu taip pat gali būti laikoma filmo, vaizdo klipo ar bet kokio kito vizualinio ir/ar audiovizualinio kūrinio kūrimas ar atlikimas parduotuvėje.

Informacijos rinkimo taisyklių 3.1 punkte numatyta, jog informacijos rinkimas asmeniniais tikslais reiškia, kad įprasto apsipirkimo Parduotuvėje buvimo laiku Pirkėjas gali rinkti tikslinę informaciją apie pavienes atskiras prekes ar kelias atskiras prekes, kurios jį domina ar kurias ketina pirkti, kainą ar prekinę išvaizdą, bet ne apie kelias ar visas prekes iš eilės, ypač jei neketina šių prekių įsigyti, taip pat kitus Parduotuvės lankytojus, darbuotojus, aptarnaujantį personalą, Parduotuvės interjerą, įrangą, prekių išdėstymą, patalpas ir pan.

Informacijos rinkimo taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad pastebėjus bet kokių informacijos rinkimo požymių, parduotuvės apsaugos darbuotojai turi teisę pirkėjo pasiteirauti, kokiais tikslais yra renkama informacija, o įvertinus, kad pirkėjo elgesys neatitinka taisyklių reikalavimų, turi teisę reikalauti sunaikinti surinktą informaciją ar, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo jiems suteiktomis teisėmis. Parduotuvės apsaugos darbuotojų teisė informuoti/įspėti apie taisyklių laikymąsi ir galimus pažeidimus, o prireikus - imtis būtinų ir teisėtų priemonių, siekiant užtikrinti parduotuvės, jos darbuotojų ir pirkėjų teises bei teisėtus interesus, taip pat įtvirtinta Informacijos rinkimo taisyklių 5.1 punkte.

Informacijos rinkimo taisyklių 4.3 punktas draudžiama rinkti informaciją grupiniu būdu, t. y. trims ar daugiau asmenų, veikiant kartu, vienu metu atlikti tuos pačius ar panašius informacijos rinkimo veiksmus ar bet kokius kitus veiksmus, kurie gali trukdyti įprastinę parduotuvės veiklą ir yra iš anksto nesuderinti su parduotuvės valdytoju. Pagal Informacijos rinkimo taisyklių 4.6 punktą informacijos rinkimo metu yra draudžiama rinkti Informaciją taip, kad būtų fotografuojami, filmuojami ir/ar kitaip fiksuojami parduotuvėje esantys kiti asmenys, jeigu jie prieštarauja tokiems veiksmams. Jeigu nėra gautas atitinkamo asmens aiškiai žodžiu ir/ar raštu išreikštas sutikimas būti fotografuojamam ir/ar filmuojamam, laikoma, kad tokie asmenys nesutinka būti fotografuojami ir/ar filmuojami.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė ir UAB „Lidl Lietuva“ (toliau - Klientas), 2020 m. birželio 1 d. sudarė Sutartį dėl saugos paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Paslaugų sutartis), kurios pagrindu atsakovė parduotuvėse „Lidl“ teikia teritorijos ir statinių apsaugos paslaugas. Paslaugų sutarties Priedo Nr. 1 „Fizinės apsaugos instrukcija“ 16 punkte numatyta, jog apsaugos darbuotojui pastebėjus asmenis salėje, kurie užsiima nebūdinga pirkėjams veikla - skaičiuoja ar perstatinėja prekes, užrašinėja kainas, filmuoja ar fotografuoja prekes, jis turi  pasiteirauti užsakovo kontaktinių asmenų, ar tai suderinta; jei parduotuvės darbuotojai negali patvirtinti, kad asmenys salėje yra su jų žinia - tiesiogiai pasiteirauti asmens kokiu tikslu jis lankosi, paprašyti nutraukti neįprastą veiklą ir ateityje suderinti tokius veiksmus iš anksto; asmeniui nesutinkant paklusti šiems reikalavimams - informuoti parduotuvės pamainos vadovą, susiderinti dėl tolimesnių veiksmų.

Byloje pateiktas Utenos AVPK 2020 m. liepos 10 d. V. L. išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto atsakovės apsaugos darbuotojo V. L. 2020 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis pastebėjo asmenis filmuojančius parduotuvėje. Apsaugos darbuotojas priėjęs prie šių asmenų paprašė parodyti leidimą. Pirkėjai leidimo neturėjo, todėl apsaugos darbuotojas prašė ištrinti vaizdo įrašą ir toliau nefilmuoti parduotuvės teritorijoje. Asmenims atsisakius vykdyti nurodymą buvo iškviesta policija. Parduotuvės „Lidl“ pamainos vadovė K. G. dėl tokio ieškovų elgesio (filmavimo parduotuvėje „Lidl“ be leidimo ir atsisakymo šiuos veiksmus nutraukti) parašė pareiškimą policijai.

Byloje pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. liudytojo V. L. apklausos protokolas, kuriame jis nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. apie 14.04 val. dirbant apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Lidl“ jam buvo pranešta, kad 4 vaikinai parduotuvėje filmuoja. Priėjęs prie šių asmenų paprašė parodyti leidimą. Pirkėjai leidimo neturėjo, todėl apsaugos darbuotojas prašė ištrinti vaizdo įrašą ir toliau nefilmuoti parduotuvės teritorijoje. Pirkėjai į apsaugos darbuotojo ir parduotuvės pamainos vadovės reikalavimus nereagavo, toliau tęsė apsipirkimo procesą viską filmuodami. Apsaugos darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinams susimokėjus už prekes apsaugos darbuotojas informavo juos, kad yra iškviesta policija ir jiems teks palaukti kol atvyks policijos pareigūnai. Netrukus atvyko papildomas apsaugos darbuotojų ekipažas ir jie liko kartu laukti policijos pareigūnų.

Iš byloje pateikto ieškovo G. L. 2020 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimo matyti, jog jis ir 3 draugai užėjo į parduotuvę „Lidl“ apsipirkti. Su savimi turėjo vaizdą ir garsą įrašančią įrangą. Nurodė, jog parduotuvėje filmavo, kadangi jautė pavojų savo saugumui. Pažymėjo, jog apsipirkimo metu prie jų priėjo vyras apsirengęs „GUS“ apsaugos darbuotojo uniformą, kuris neprisistatęs prašė nefilmuoti parduotuvėje „Lidl“ bei ištrinti nufilmuotą medžiagą. Nurodė, jog jis ir jo draugai šį prašymą ignoravo, kadangi jų manymu, tai buvo neteisėti reikalavimai, todėl tęsė apsipirkimą. Jiems baigus apsipirkimą ir pasukus link išėjimo, tas pats vyras neleido jiems išeiti ir nurodė, kad yra iškviesta policija.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariatas 2020 m. spalio 7 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nenustatyta objektyvių ir konkrečių duomenų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).  CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Įvykio metu „Lidl“ parduotuvėje apsaugos paslaugas teikė atsakovės įmonėje dirbantis apsaugos darbuotojas, taigi UAB „G4S“ yra tinkama atsakovė byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.).

 CK 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Kasacinio teismo praktikoje yra labai plačiai išaiškinta, kad prievolei dėl žalos padarymo ir atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala nukentėjusiojo turtui ar asmeniui, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis). Atsakomybė už padarytą žalą, o kartu ir pati prievolė dėl žalos padarymo, galima tik esant įrodytoms visoms keturioms nurodytoms sąlygoms. Pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotą įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti neteisėtų veiksmų, kilusios žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos faktus tenka ieškovui, o paneigti kaltę, kuri yra preziumuojama pagal CK nuostatas, tenka atsakovei.

Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (toliau – ATSĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, taip pat apsaugos darbuotojas stažuotojas, dirbdamas kartu su apsaugininku arba apsaugos darbuotoju, turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. Neleisti į saugomus objektus, kuriuose jis užtikrina režimą, asmenų, įtariamų bandant įsinešti uždraustus daiktus, atsisakiusių parodyti su savimi turimus daiktus ar nesilaikančių nustatytų patekimo į saugomą objektą taisyklių, taip pat išvesdinti iš saugomų objektų asmenis, pažeidusius tvarką ar nesilaikančius objekto savininko ar valdytojo nustatytų patekimo ir buvimo saugomame objekte taisyklių ( ATSĮ 5 straipsnio 5 dalis). ATSĮ 17 straipsnio 2 dalis, numato, jog apie sulaikytą įtariamą teisės pažeidėją nedelsiant turi būti informuojama policija ir jai atvykus sulaikytas įtariamas teisės pažeidėjas perduodamas policijai įvykio vietoje.

Byloje nustatyta, jog Įvykio metu ieškovai savo apsipirkimą „Lidl“ parduotuvėje filmavo vaizdą ir garsą įrašančia įranga. Pažymėtina, jog pagal „Lidl“ parduotuvės Elgesio taisyklių 5.7 punktą ir Informacijos rinkimo taisyklių 4.3 punktą filmuoti parduotuvėje reikalingas parduotuvės „Lidl“ leidimas. Iš byloje pateikto Vaizdo įrašo ir jo stenogramos matyti, jog filmavimui parduotuvėje „Lidl“ ieškovai leidimo prašyti neketino, tačiau, apie būtinumą jį turėti žinojo.  Vaizdo Įrašas patvirtina, jog ieškovai eidami į parduotuvę matė (nufilmavo) ant parduotuvės durų ženklą, draudžiantį filmuoti, be to, prieš įeidami į parduotuvę ieškovai susitarė filmuoti greitai, nes filmavimui reikalingas leidimas, kurio jie neturi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog apsaugos darbuotojas, vadovaudamasis Paslaugų sutartimi, Fizinės apsaugos instrukcijos 16 punktu, Elgesio taisyklių 5.4, 23 punktais ir Informacijos rinkimo taisyklių 3.2 ir 5.1 punktais, pastebėjęs, kad ieškovai filmuoja parduotuvėje „Lidl“, prašė jų pateikti leidimą filmavimui, o jo neturint nutraukti filmavimą ir ištrinti vaizdo įrašą. Analogiškus reikalavimus ieškovams pateikė ir „Lidl“ parduotuvės pamainos vadovė, tačiau ieškovai šiuos reikalavimus ignoravo ir toliau filmuodami, tęsė apsipirkimą „Lidl“ parduotuvėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įraše nufilmuoti ne tik ieškovai ir jų draugai, tačiau ir kiti parduotuvės „Lidl“ lankytojai, darbuotojai, aptarnaujantis personalas, prekybos salė, be to, „Lidl“ parduotuvės pamainos vadovė nesutiko būti filmuojama, tačiau ieškovai šiuos reikalavimus ignoravo. Tokiu būdu, buvo pažeisti Informacijos rinkimo taisyklių 3.1 ir 4.6 punktai, o ieškovų teiginiai, kad jie filmavo tik save ir apsipirkimo procesą, nepažeisdami jokių taisyklių, atmestini. Pažymėtina ir tai, jog parduotuvės „Lidl“ vadovybės ir atsakovės apsaugos darbuotojo veiksmai buvo suderinti, kaip tai numato Paslaugų sutartis ir Fizinės apsaugos instrukcijos 16 punktas, o „Lidl“ parduotuvės pamainos vadovė nesutiko, kad ieškovai toliau tęstų apsipirkimą filmuodami parduotuvėje. Konstatuotina, jog ieškovai pažeidė Elgesio taisyklių 5.4 ir 5.7 punktus, todėl pagal ATSĮ 17 straipsnio 2 dalį atsakovės darbuotojas įgijo teisę kviesti policijos pareigūnus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai pažeidė „Lidl“ parduotuvėje nustatytas Elgesio ir Informacijos rinkimo taisykles. Teismo vertinimu, apsaugos darbuotojo veiksmai, teikiant saugos paslaugas Klientui, siekiant užtikrinti Kliento, jo darbuotojų, parduotuvės pirkėjų teises bei teisėtus interesus, neviršijo jam suteiktų profesinių įgaliojimų ir atitiko Paslaugų sutarties ir ATSĮ nuostatas. Jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių apsaugos darbuotojo atliktus neteisėtus veiksmus ieškovai nepateikė, teismas tokių byloje taip pat nenustatė (CPK 178 straipsnis). Vien tik ieškovų deklaratyvūs teiginiai dėl apsaugos darbuotojo netinkamai atliktų pareigų nesudaro pagrindo pripažinti jo veiksmus neteisėtais. Teismui nenustačius atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų, t.y. nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą. Taigi, nesant įrodytiems atsakovės darbuotojo netesėtiems veiksmas, teismas nepasisako dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu atmestini.

CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovai būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškę nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovams baudą atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė patyrė 254,10 Eur vaizdo įrašų šifravimo ir vertimo išlaidų, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės naudai priteistina 254,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „G4S Lietuva“ j. a. k., 122887029, naudai 254,10 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                [pasirašyta elektroniniu parašu]                               Diana Butrimienė