Administracinė byla Nr. ATP-441-383/2012
Proceso Nr. 4-05-3-00068-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
45.4.4; 45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
D. P. 2011 m. gruodžio 17 d., apie 14 val. 38 min., Laimos g. 2, Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, ar tai daryti saugu ir atsitrenkė į šalikelėje paliktą stovėti transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadindamas abi transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, be to, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimų padarymo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-18 nutarimu D. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nubaudė 150 Lt bauda; už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. paskyrė 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas administracines nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir D. P. galutinę administracinę nuobaudą paskyrė – 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti. Skunde nurodoma, jog nutarime išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Nors teismas rėmėsi liudytojo T. R. parodymais, tačiau šis liudytojas teisme apklaustas nebuvo. Dėl to nebuvo pašalinti pagrindiniai prieštaravimai tarp šio liudytojo ir nukentėjusiojo asmens A. R. parodymų. Be to, klaidingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi jame nurodyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), remiantis vien nukentėjusiojo parodymu, nors iš tikrųjų jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Teismas tai įvertino kaip klaidą. Be pagrindo teismas atmetė liudytojos E. J. parodymus, kaip subjektyvius ir prieštaraujančius kitiems įrodymams, nors būtent šios liudytojos parodymai yra teisingi, jog D. P. automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, nesutampa ir abiejų transporto priemonių apgadinimų vietos aukštis, šios aplinkybės apylinkės teismas nepatikrino ir išsprendė ne jo naudai. Teismas visiškai nevertino D. P. parodymų, jog tyčios jo veiksmuose nebuvo iš viso. Jam nebuvo jokio pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos, jeigu jis būtų užkliudęs kitą transporto priemonę. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodinėjimo našta buvo perkelta vien D. P.. Teismas visas abejones vertino ne jo naudai, nors nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jis iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių jo veiksmuose nėra. Automobiliai nebuvo sustatyti greta, nesutampa abiejų automobilių apgadinimai, tokiu būdu būtina kviesti specialistą, kuris patvirtintų ar paneigtų galimo kontakto buvimą. Tai padaryta šioje byloje nebuvo. Teisme pats nukentėjusysis A. R. išsitarė, kad tą dieną jis „baliavojo“ liudytojas T. R. taip pat buvo neblaivus. Policijos pareigūnai tik kitą dieną nuo apelianto namų paėmė jo automobilį, nutempė į saugojimo aikštelę, tačiau šių aplinkybių teismas net nesiaiškino. Tokiu būdu apylinkės teismas nevykdė pareigos išaiškinti aplinkybes, apklausti liudytojus, kas leistų išnagrinėti bylą ir esmės ir priimti teisingą sprendimą.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos l.e.p. viršininkas atsiliepimu į D. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad byloje surinktų duomenų pakanka D. P. kaltei pagrįsti ir teisingai išspręsti bylą. Apeliantas neneigia aplinkybės, kad eismo įvykio dieną buvo nutarime minėtoje vietoje, taip pat jis nurodė, kad iš Laimos gatvės išvažiavo atbulomis, tik vėliau pamatė apgadinimus ant savo automobilio, kurie pagal savo pobūdį buvo švieži, tačiau jų atsiradimo priežasties nurodyti negalėjo. Tai, kad jis tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, kadangi galėjo nepastebėti, kad padarė eismo įvykį, prieštarauja fotonuotraukose ir transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotiems apgadinimams, kurie yra žymūs, abiejų transporto priemonių apgadinimų pobūdis, jų lokalizacija atitinka, todėl daro išvadą, kad jie padaryti eismo įvykio metu. Be to, nukentėjusysis A. R. pats išgirdo suveikusią automobilio signalizaciją, matė apelianto transporto priemonės markę, nepilną valstybinį numerį, kurio duomenis papildė jo kaimynas T. R.. Šis liudytojas matė eismo įvykį, kaltininko transporto priemonę, pilną valstybinį numerį, ir šios aplinkybės yra nurodytos jo paaiškinime. Manytina, kad D. P. žinojo ir turėjo suprasti, kad padarė eismo įvykį, tai yra apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tuo padarydamas turtinę žalą ir pagal KET 231.1 punkto reikalavimus privalėjo nedelsdamas sustoti ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Be to, pagal KET 234 punkto reikalavimus, kadangi eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo nebuvo, privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas apie įvykį pranešti policijai. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, visų apklaustų liudytojų parodymus, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkiančias aplinkybes, nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, nuobaudą paskyrė teisingai, ir jį naikinti pagrindo nėra.
D. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu D. P. nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Pažeidėjas savo kaltę neigia, jo manymu, nutarimas priimtas netinkamai įvertinus bylos duomenis. Tokia jo pozicija nepagrįsta ir štai dėl ko.
D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus, o būtent, 2011-12-17 14.38 val. Kauno mieste (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, važiuodamas neįsitikino, ar tai daryti saugu ir atsitrenkė į šalikelėje paliktą stovėti transporto priemonę, apgadindamas abi priemones, ir apie eismo įvykį nepranešęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai, kad būtent D. P. pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, liudytojų parodymai teismo posėdžio metu, fotonuotraukos, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kiti byloje esantys įrodymai. Šių įrodymų visumos pakanka pagrįsti D. P. kaltę.
D. P. kaltės nepripažino, tačiau tai, kad būtent jis padarė minėtus pažeidimus, įrodo nukentėjusiojo A. R. parodymai, kad jis matė automobilį „Renault Scenic“, kurio numeris 405, kurio pilną valstybinį numerį įsidėmėjo kaimynas, pats matęs eismo įvykį ir jam pasakęs. Liudytojas patrulis R. L. parodė, kad apžiūrėjus apgadintąjį ir D. P. automobilius, abiejų transporto priemonių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitiko. „Renault“ automobilio apgadinimai buvo švieži, „VW Passat“ automobilio apgadinimai taip pat buvo švieži, abejonių nekilo, kad automobiliai buvo susidūrę. Liudytojas patrulis R. K. parodė analogiškai kaip ir liudytojas R. L.. Liudytojas patrulis A. K. parodė, kad jis braižė eismo įvykio schemą, „Volkswagen Passat“ apgadinimai buvo švieži. Schema buvo braižoma vietoje, dėl gatvės pavadinimo galėjo apsirikti. Fotolentelėse užfiksuoti automobilių „VW Passat“ ir „Renault Scenic“ apgadinimai atitinka vienas kitą ir teismui abejonių nekelia. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad „Renault Metane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės žibintas. Apgadinta eismo įvykio metu. Apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Teismas teisingai pažymėjo nutarime, jog spręsdamas D. P. kaltės klausimą, nesivadovaujama vien tik nukentėjusiojo A. R. parodymais, kadangi jis objektyviai negalėjo matyti eismo įvykio, tačiau jo parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, juos patvirtina liudytojų parodymai. Tuo pagrindu apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog D. P., vairuodamas transporto priemonę „Renault Metane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), dėl to sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Nepranešdamas apie įvykį policijai, D. P. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, tokiu būdu jis padarė KET 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimų pažeidimus. Tai, kad D. P. juto susidūrimą, matyti iš liudytojo T. R. rašytinio paaiškinimo, jis matė, kaip išlipęs iš „Renault Megane“ vairuotojas pasižiūrėjo ir išvažiavo (b. l. 19). Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daroma išvada, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Remiantis visomis aukščiau aptartomis nustatytomis aplinkybėmis šioje byloje, nėra pagrindo manyti, kad pažeidėjas smūgio nejuto, tokiu būdu jo pateikta versija, kad jis nesukėlė įvykio, neturėjo tyčios pasišalinti, ir tai, kad įvykio iš viso nebuvo arba jis jo nepastebėjo, atmestina kaip D. P. siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Teisme buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, tai yra tiek eismo įvykio vietos schemoje, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suklysta nurodant įvykio vietą. Posėdyje apklausti asmenys, tame tarpe ir D. P., patvirtino, kad automobiliai stovėjo (duomenys neskelbtini), o ne kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini). Toks apsirikimas esminės reikšmės sprendžiant D. P. atsakomybės klausimą dėl padarytų pažeidimų neturi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. D. P. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą įstatyminio pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Vitunskas