Administracinė byla Nr. A-1478-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02549-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. M. (A. M.) su skundu (b. l. 2–4, 13–15, 75–76) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau ? ir Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. birželio 3 ir 4 d., būdamas Šiaulių TI, kentė didelius nugaros skausmus ir dėl to negalėjo užmigti. Jis užsirašė į priėmimą pas Šiaulių TI dirbantį gydytoją A. B., tačiau dvi dienas gydytojas jo neapžiūrėjo. 2015 m. birželio 3 d. rytinio patikrinimo metu padavė pareigūnams prašymą skirtą bendrosios praktikos gydytojui A. B. priimti medicininei apžiūrai. Tą pačią dieną užsirašė į priėmimą ir pas gydytoją psichiatrę paprašyti raminamųjų, migdomųjų vaistų. Tačiau tą dieną nei pas vieną iš gydytojų nebuvo pristatytas, todėl 2015 m. birželio 4 d. rytinio patikrinimo metu pareigūnams pateikė skundą dėl medikų darbo. 2015 m. birželio 4 d. gydytoja psichiatrė pareiškėją išsikvietė ir jį išklausė, paskyrė medikamentinį gydymą, tačiau pas bendrosios praktikos gydytoją jis pristatytas nebuvo. Todėl 2015 m. birželio 5 d. rytinio patikrinimo metu pareigūnams padavė antrą skundą, adresuotą Šiaulių TI direktoriui, dėl neteisėtų gydytojų veiksmų. Pareiškėjas gydytojo buvo apžiūrėtas 2015 m. birželio 5 d. 2015 m. birželio 9 d. jis gavo Šiaulių TI direktoriaus atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2015 m. birželio 5 d. ir atsižvelgus į pareiškėjo nusiskundimus, jam buvo suteikta reikiama medicininė priežiūra, gydytojų pažeidimų nenustatyta. Nesutikdamas su Šiaulių TI direktoriaus atsakymu, pareiškėjas parašė pakartotinį skundą Šiaulių TI direktoriui. Šiaulių TI direktoriaus atsakymą apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui. 2015 m. rugpjūčio 18 d. gavo Kalėjimų departamento atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad Šiaulių TI dirbantis vienas bendrosios praktikos gydytojas užsirašiusius pacientus priima eilės tvarka kaip ir laisvėje esančiose viešosiose įstaigose.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (b. l. 50–53, 86–87) į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas savo skundą grindė bendro pobūdžio prielaidomis, neįrodė jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pareiškėjo pretenzijos, atsakovo nuomone, Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybai neturi pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. užsiregistravo pas psichiatrą, tačiau duomenų, kad būtų buvęs užsiregistravęs ir pas bendrosios praktikos gydytoją, nėra. Konsultacija buvo perkelta į vėlesnę dieną, t. y. 2015 m. birželio 4 d. jam buvo suteikta psichiatro konsultacija, kurios metu nustatyta, jog pareiškėjas reikalauja dėmesio, nes prieš savaitę nustojo vartoti narkotikus. Iš Kalėjimų departamento 2015 m. rugpjūčio 3 d. atsakymo matyti, kad buvo nustatyta, jog esant dideliam suimtųjų, norinčių patekti pas šią specialistę, skaičiui, pareiškėjas A. M. buvo operatyviai priimtas konsultacijai. Iš pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos Nr. 496 matyti, kad bendrosios praktikos gydytojas A. Č. jį apžiūrėjo 2015 m. birželio 5 d. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tiek 2015 m. birželio pradžioje, tiek visą jo kalinimo laikotarpį nebuvo paliktas be priežiūros, jį ne kartą apžiūrėjo tiek gydytojas psichiatras, tiek bendrosios praktikos gydytojai, jam visuomet buvo pasiūlytos nuskausminimo paslaugos – išrašyti nuskausminamieji vaistai.
5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad per klaidą teismui nebuvo pateiktas pareiškėjo A. M. 2015 m. birželio 11 d. skundas Nr. 72/04-4086 ir Šiaulių TI 2016 m. birželio 17 d. atsakymas Nr. 17/01-1489, kuriame aiškiai atsakyta į minėtą skundą. Iš atsakymo matyti, kad pareiškėjas į psichiatrą ir bendrosios praktikos gydytoją kreipėsi 2015 m. birželio 3 d. Gydytojos psichiatrės jis buvo apžiūrėtas kitą dieną, t. y. 2016 m. birželio 4 d. Atsakovas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. birželio mėn. darbuotojų grafiko Nr. 20/01-1686, psichiatrė R. M. 2016 m. birželio 3 d., kaip ir kiekvieną mėnesio trečiadienį, turėjo laisvą dieną.
6. Iš pareiškėjo A. M. Asmens sveikatos istorijos Nr. 496 matyti, kad bendrosios praktikos gydytojas A. Č. jį apžiūrėjo 2015 m. birželio 5 d. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo A. M. teiginiai, kad jis, kaip sergantis ŽIV, pas bendrosios praktikos gydytoją turėjo būti priimtas nedelsiant, neturi jokio teisinio pagrindo, nes jokie teisės aktai tokio pirmumo nereglamentuoja.

II.

7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu (b. l. 141–146) pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui A. M. iš atsakovo 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. 08.30 val. užsiregistravo pas gydytoją, registracijos priežastis nurodyta „pas psichiatrą“ (įrašo eilės Nr. 2040) ir „pablogėjo sveikata“ (įrašo eilės Nr. 2048). Prie registracijos įrašo pas psichiatrą padarytas įrašas: „perkelta į 06.04 d.“. Prie registracijos įrašo Nr. 2048 apie pareiškėjo apžiūrą įrašų nebuvo. Taip pat pareiškėjas 2015 m. birželio 4 d. 8.30 val. užsiregistravo pas gydytojus, registracijos priežastis „konsultacijai“ (įrašo eilės Nr. 2050) ir „pas psichiatrą“ (įrašo eilės Nr. 2051), duomenų apie apžiūrą nėra (b. l. 28–30). Iš sveikatos istorijos (b. l. 39) ir pažymos (b. l. 27) matyti, kad 2015 m. birželio 4 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojos psichiatrės R. M., o 2015 m. birželio 5 d. bendrosios praktikos gydytojo A. Č..
9. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, kad pareiškėjas buvo užsirašęs pas gydytoją G. Stankevičių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas prašė, kad jį priimtų gydytojas A. B. Iš byloje esančio Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. birželio mėnesio darbo apskaitos žiniaraščio matyti, kad gydytojas A. B. 2015 m. birželio 3, 4 ir 5 dienomis dirbo visą darbo dieną. Be to, 2015 m. birželio 3 ir 5 dienomis dirbo ir gydytojas A. Č. atitinkamai 4:31 val. ir 6:20 val. Iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos (b. l. 123) matyti, kad 2015 m. birželio 3 ir 4 dienomis pas gydytojus užsirašę suimtieji (nuteistieji) beveik visi pateko pas gydytojus, tačiau atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas nebuvo pristatytas pas gydytoją 2015 m. birželio 3 ir 4 dienomis.
10. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įrodė, jog kreipėsi į atsakovą dėl medicininės pagalbos suteikimo ir jam medicininė pagalba nebuvo suteikta. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus Šiaulių TI ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
11. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui Šiaulių TI dvi dienas nebuvo suteikta medicininė pagalba, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukėlė dvasines kančias. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą, todėl priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 50 Eur.

III.

12. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde (b. l. 151–153) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, tačiau jis nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi netinkamais kriterijais, neįvertino to, kad jis kankinosi tris dienas, o tai sutrikdė jo sveikatą. Be to, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo amžių ir į tai, kad jis serga ŽIV. Teismas, pareiškėjo teigimu, tinkamai neįvertino to fakto, kad dėl neteisėtų Šiaulių TI gydytojų veiksmų, abejingumo buvo žalojama pareiškėjo ir taip silpna sveikata. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo priteista 50 Eur suma net nepadegs jo 2 metus trukusio bylinėjimosi išlaidų.
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 159–160), kuriuo prašo pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovo nuomone, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai. Be to, nors pareiškėjas tvirtina, kad jis patyrė dideles fizines ir psichines kančias dėl medicininės pagalbos nesuteikimo laiku, tačiau šių teiginių jis konkrečiai nedetalizuoja. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo A. M. skundas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų Šiaulių TI pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su priteistos sumos dydžiu, teigia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 50 Eur suma yra neadekvati jo patirtiems išgyvenimams.
19. Teisėjų kolegija, pirmiausia atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
20. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.
22. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 101 punktą suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde konkrečiai nurodė, kada ir pas kokį gydytoją jis norėjo patekti. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją dėl medicininių paslaugų suteikimo kreipėsi 2015 m. birželio 3 d., tačiau psichiatrės buvo apžiūrėtas 2015 m. birželio 4 d., o bendrosios praktikos gydytojo 2015 m. birželio 5 d. Taigi, pareiškėjui dvi dienas nebuvo suteikiamas gydymas, dėl ko galėjo pablogėti pareiškėjo sveikata. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais.
24. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
25. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).
26. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma šiuo konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes (2015 m. birželio 4 ir 5 dienomis pareiškėją apžiūrėję medicinos specialistai sunkių sveikatos sutrikimų nenustatė), teisingumo ir protingumo kriterijus laikytina atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo prašomos sumos 1 000 Eur priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija. Vien tai, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui atrodo pernelyg maža, nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui didesnę piniginę kompensaciją.
27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.