Civiline? byla Nr. e2S-695-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02706-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos :

 (S)

3.4.5.19; 3.4.2.3.2; 3.4.2.3.3; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-316-887/2020 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pateikti, suinteresuotas asmuo byloje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. K..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pateikti, kuriame prašė termino praleidimo priežastį pripažinti svarbia, atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą palikėjo paveldėtojams, patvirtinti 8 546,82 Eur dydžio turtinį reikalavimą palikėjo E. K. paveldėtojams.

2.       Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje E. K. nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. spalio 20 d. įregistruotas kaip draudėjas, vykdantis individualią veiklą, veiklos rūšys – vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas. E. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nustatė, kad E. K. mirus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. spalio 30 d. liko 8 546,82 Eur įsiskolinimas, kurį sudarė 324,90 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, 1 677,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos už savarankiškai dirbantį asmenį ir 6 544,00 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už savarankiškai dirbantį asmenį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 7 d. gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. K. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo bei sumokėjimo. Šių duomenų pagrindu, vadovaudamasis duomenų apie apdraustuosius bei draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, XI skyriaus nuostatomis, išnagrinėjo draudėjo E. K. vykdančio individualią veiklą, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje (toliau – Registras) įrašytus duomenis bei draudėjo byloje sukauptus dokumentus ir 2019 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų tikslinimo. Patikslinti priskaičiuoti duomenys įkelti į Registrą 2019 metų antrą ketvirtį. Todėl pareiškėja neturėjo galimybės įvykdyti CK 5.63 straipsnio numatytos pareigos kreiptis į notarą per tris mėnesius dėl kreditorinio reikalavimo. Laikė, jog šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip itin svarbios, dėl to yra pagrindas pripažinti, kad kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ „Registrų centras“) Testamentų registro duomenimis nuo 2019 m. vasario 27 d. K. K. ir A. K. yra E. K. palikimą priėmę asmenys. E. K. turtą paveldėjo jo sutuoktinė K. K. ir nepilnametis sūnus A. K.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. rugpjūčio 13 d. visais žinomais adresais išsiuntė K. K. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. K., vykdančio individualią veiklą, skolos sumokėjimo. Per rašte nustatytą terminą įsiskolinimas sumokėtas nebuvo, prašymas dėl įmokų atidėjimo nebuvo gautas. Pareiškėjas  2019 m. rugpjūčio 29 d. gavo K. K. atsakymą, kuriuo ji informavo, kad sumokėti skolą nesutinka.

3.       Suinteresuotas asmuo K. K. 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymo dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti netenkinti.

4.       Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodė, kad sutuoktinis E. K. užsiėmė individualia veikla, vykdė vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų montavimo ir įrengimo darbus. E. K. (duomenys neskelbtini) žuvo autoįvykio metu, jo turtą paveldėjo ji su sūnumi A. K.. Priimant palikimą jokie sutuoktinio kreditoriai nei jai, nei notarui kreditorinių reikalavimų nepareiškė. Jeigu būtų žinojusi, kad sutuoktinis turi kreditorių, būtų įvertinusi skolų dydį ir sprendusi dėl palikimo atsisakymo arba jį būtų priėmusi pagal apyrašą. Kreditorių reikalavimai pareikšti po šio termino pasibaigimo, kas apsunkina jos padėtį ir sudaro galimybę apgauti palikimą priėmusį įpėdinį. Trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini), pasibaigė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 8 d., t. y. praėjus daugiau negu metams nuo termino kreditorių reikalavimams pareikšti pradžios. Pareiškėjas apie E. K. mirtį sužinojo automatiškai, kai tik mirties faktas buvo įregistruotas. Be to, E. K. vertėsi individualia veikla, turėjo samdomų darbuotojų, todėl kiekvieną mėnesį jis pareiškėjui už save ir samdomus darbuotojus mokėjo įmokas bei teikė nustatytos formos deklaracijas apie apdraustuosius darbuotojus, kurias privaloma teikti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Todėl pareiškėjas jau 2018 metų lapkričio mėnesį žinojo, kad deklaracijos apie apdraustuosius už 2018 metus nepateiktos ir yra skola, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

                II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo sutuoktinė K. K. 2018 m. lapkričio 22 d. priėmė palikimą, sūnus A. K. 2019 m. vasario 27 d. priėmė palikimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pateikti, t. y. praėjus daugiau negu metams laiko. Iš pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas duomenis apie mirties faktą gauna automatiškai, todėl turi nedelsti atliekant jų darbą reglamentuojančiuose nuostatuose atitinkamas procedūras. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Mirusio draudėjo skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui administravimo darbo procedūrų aprašymo nuostatų teismas nustatė, kad sąrašai apie mirusius skolingus asmenis sudarinėjami kartą per mėnesį, o po sąrašų sudarymo, seka reglamentuoti nuoseklūs, trumpi – 5 dienų, 10 dienų terminai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojų veiksmams atlikti dėl mirusio asmens skolingo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skolos tvarkymo, administravimo, turto ir turto paveldėtojų nustatymo, skolos išieškojimo iš paveldėtojų bei skolų nurašymo.

7.       Teismas vertino, kad šios nuostatos paneigia pareiškėjo atstovės paaiškinimus, kad trijų mėnesių termino praleidimą nulėmė draudėjo E. K., vykdančio individualią veiklą, duomenų tikslinimas nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. kovo 4 d., sprendimo 2019 m. kovo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimas dėl duomenų tikslinimo bei patikslintų priskaičiuotų duomenų įkėlimas į registrą 2019 metų antrą ketvirtį, nes priskaičiuotų įmokų tikslinimas vykdomas vieną kartą per ketvirtį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2018 m. lapkričio 2 d. persiuntė pareiškėjui informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo santykių pasibaigimo E. K. mirus. Todėl, vadovaudamasis minėto aprašymo nuostatomis, teismas nurodė, kad pareiškėjui po 2018 m. lapkričio 10 d. sąrašų sudarymo neabejotinai buvo žinoma apie E. K. mirties faktą, kadangi po to turėjo sekti aprašyme reglamentuoti specialistų veiksmai per nustatytus terminus, kuriuos įvertinus, matyti, kad atlikus visų registrų patikrinimus, trijų mėnesių bėgyje buvo galima suspėti kreiptis į notarą. Tuo tarpu pareiškėjas pirminius veiksmus atliko tik 2019 metų kovo mėnesį. Taip pat teismas nurodė, kad netgi darant prielaidą, kad pareiškėjas iki 2019 metų kovo mėnesio dėl objektyvių priežasčių neturėjo reikiamos informacijos iš VMI dėl mirusiojo skolos, pareiškimas teismui pateiktas po nepateisinamai ilgo laiko tarpo – 2019 m. lapkričio 8 d., t. y. po E. K. mirties dienos praėjus daugiau negu dvylikai mėnesių.

8.       Spręsdamas dėl pareiškėjo atstovės paaiškinimo, kad kreipimasis į teismą užtruko dėl didelės darbų apimties, kada užduotį gavo, tada ją ir įvykdė, tačiau trys metai nepraėjo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog kreipimasis į teismą užtruko dėl didelio darbo krūvio, nevertintina kaip svarbi, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9.       Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – termino praleidimo priežastį pripažinti svarbia, atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą palikėjo paveldėtojams, patvirtinti 8546,82 Eur dydžio turtinį reikalavimą palikėjo E. K. (mirusio (duomenys neskelbtini)), paveldėtojams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į faktines pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nutartyje perrašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos specialistų taisykles ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Teismas nevertino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje E. K. registruotas laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. spalio 20 d. kaip draudėjas vykdantis individualią veiklą, veiklos rūšys – vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas. E. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir šiai datai jis  Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinimo už samdomus darbuotojus ir kaip savarankiškai dirbantis asmuo neturėjo. Informacija apie 3 apdraustųjų darbo santykių pasibaigimą, su nulinėmis draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumomis, į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis buvo įrašyta pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus raštą dėl darbuotojų darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui mirus. Trijų mėnesių laikotarpis kreditoriniam reikalavimui pateikti baigėsi (duomenys neskelbtini), iki to laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus turimais duomenimis draudėjas E. K., vykdantis individualią veiklą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo neskolingas. Tik 2019 m. vasario 7 d., tai yra praėjus 3 mėnesių laikotarpiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius buvo informuotas VMI raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  apie atliktą patikrinimą. Pagal 2019 m. sausio 28 d. VMI patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. mokestinio patikrinimo metu, buvo papildomai apskaičiuota 8 546,82 Eur, iš jų 324,90 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už 3 darbuotojus už 2018 m. spalio mėnesį, 1 677,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų už savarankiškai dirbantį asmenį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 20 d. (įmokų sumokėjimo terminas iki 2019 m. gegužės 2 d.) ir 6 543,99 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbantį asmenį. Mokestinis patikrinimas atliktas pagal įpėdinės K. K. 2018 m. lapkričio 22 d. prašymą apskaičiuoti jos mirusio sutuoktinio E. K. mokesčių skolas/permokas. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas ir 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteikti K. K. iki palikimo priėmimo. VĮ Registrų centras Testamentų registro duomenimis nuo 2019 m. vasario 27 d. K. K. ir A. K. yra E. K. palikimą priėmę asmenys. E. K. turtą paveldėjo jo sutuoktinė K. K. (gimusi (duomenys neskelbtini).) ir sūnus A. K. ( gimęs (duomenys neskelbtini)). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, gautų iš VMI duomenų pagrindu, vadovaudamasis duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo, XI skyriaus nuostatomis, išnagrinėjo draudėjo K. E. vykdančio individualią veiklą, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje įrašytus duomenis bei draudėjo byloje sukauptus dokumentus, pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje pagal VMI 2019 m. vasario 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ draudėjo K. E. vykdančio individualią veiklą tikslino duomenis ir 2019 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų tikslinimo. Teismas turėjo atsižvelgti į prašymo pagrindą, o būtent, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apie skolą sužinojo tik gavęs VMI patikrinimo aktą, t. y. pasibaigus 3 mėnesių laikotarpiui.

9.2.                      K. K. atstovas, advokatas V. K., klaidino teismą teikdamas, kad K. K. nežinojo apie įsiskolinimą, tuo pačiu, 2019 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakydamas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovės klausimus patvirtino, kad apie VMI atliktą patikrinimą K. K. žinojo, nes gavo VMI pranešimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo VMI patikrinimo akto pagrįstumo, nepareikalavo pateikti teismui visus VMI susirašinėjimo bei K. K. informavimo dokumentus, nesiaiškino ar minėtas VMI patikrinimo aktas buvo skundžiamas.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko savo pareigos ir neįvertino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nurodytų svarbių aplinkybių dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Teismas, nagrinėdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos specialistų pareigas bei duomenų įrašymo teises, nuklydo nuo ieškinio dalyko. Priežasties dėl kurios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, teismas nenagrinėjo.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. K. prašo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pareiškėjas apie E. K. mirtį žinojo jau 2018 metų lapkričio mėnesį, kadangi  deklaracijos apie apdraustuosius už 2018 metus nebuvo pateiktos ir todėl buvo susidariusi skola, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Be to, pareiškėjas apie E. K. mirtį sužinojo ir iš karto, kai buvo užregistruotas E. K. mirties faktas, šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjo atstovė. E. K. vykdė individualią veiklą, skola kildinama iš jo veiklos. Iš pareiškėjo pateiktų į bylą dokumentų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, jog atitinkamas struktūrinis padalinys informavo pareiškėją, kad E. K. miręs, kad jis turėjo samdomų darbuotojų, su kuriais nutraukiamos darbo sutartys, priskaičiuojamos įmokos. Po mirties fakto ši informacija pareiškėjui buvo iš karto žinoma ir jis galėjo informuoti suinteresuotą asmenį ar notarą, kad yra kreditorius, tuomet suinteresuotas asmuo būtų apsisprendęs, ar priimti palikimą. K. K. kreipėsi į notarą, nesulaukusi jokių kreditorių pretenzijų, palikimą priėmė su sūnumi. Procedūrai buvo reikalingas teismo leidimas, todėl ji užtruko, tačiau per tą laiką jokių pretenzijų negavo. Praėjus metams, K. K. sužinojo, kad pareiškėjas reiškia pretenzijas. Ir tik 2019 metų rugpjūčio mėnesį iš pareiškėjo buvo gautas raštas, į kurį atsakyta per nustatytus terminus. Neginčijamas faktas, kad pareiškėjas vėliausiai 2018 metų lapkričio mėnesį sužinojo, jog yra kreditorius ir E. K. skolingas pagal individualią veiklą.

10.2.                      Pareiškėjas nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo ir jo atstovas klaidina teismą, tokiais teiginiais būtent pats bando klaidinti teismą, kadangi 2019 m. gruodžio 18 d. posėdžio metu K. K. atstovas advokatas V. K. patvirtino, kad jo klientė apie skolą VMI sužinojo tik 2019 m. birželio 10 d. gavusi pranešimą sumokėti skolą, t. y. praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo E. K. mirties.

10.3.                      Pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka svarbių aplinkybių, CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, reikšmės, nes jos priklausė nuo pačio pareiškėjo valios ir buvo jo kontroliuojamos, o pačio pareiškėjo neaktyvumas, siekiant gauti informaciją apie skolininką, neteikia pagrindo pateisinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleidimo priežasčių. VMI priimtas sprendimas negali būti atskaitos tašku, nuo kurio būtų galima skaičiuoti terminą, nes pareiškėjas apie E. K. mirtį ir jo skolą fondo biudžetui turėjo sužinoti ir sužinojo žymiai anksčiau. Pagal įstatymą terminas yra trys mėnesiai ir tik dėl objektyvių priežasčių terminas gali būti atstatytas, tačiau tokių įrodymų bei objektyvių priežasčių nepateikta, todėl pareiškėjo neaktyvumas, neoperatyvumas negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu.

    Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo reikalavimui įpėdiniams priėmusiems palikimą pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio 1 dalies paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.

15.       Teismas gali pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Kai kreditorius, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Atsižvelgtina ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015). Taigi, svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, kaip ir nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. 

16.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjas E. K. mirė (duomenys neskelbtini). E. K. palikimą 2018 m. lapkričio 20 d. priėmė jo sutuoktinė K. K. ir 2019 m. vasario 27 d. priėmė jo sūnus A. K.. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas E. K. kreditoriams jo palikimą priėmusiems įpėdiniams K. K. ir A. K. pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino E. K. įpėdiniams kreditoriniam reikalavimui pareikšti kreipėsi žymiai praleidęs įstatymo nustatytą terminą – 2019 m. lapkričio 8 d. Pagrindine termino praleidimo priežastimi pareiškėjas nurodė aplinkybę, jog apie palikėjo skolą sužinojo tik 2019 m. vasario 7 d. gavęs VMI raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. K. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo bei sumokėjimo, t. y. pasibaigus 3 mėnesių laikotarpiui.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto nurodytas jo nuomone svarbias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, bei atsižvelgdamas į šios nutarties 16 punkte nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas yra valstybės institucija, turinti pakankamai kompetencijų nustatyti, jog E. K. mirė (duomenys neskelbtini).  Pirmosios instancijos teismas ne be pagrindo citavo ir rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto „Mirusio draudėjo skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui administravimo darbo procedūrų aprašymo“ nuostatomis, kurių laikantis pareiškėjas ne tik, kad būtų nustatęs, jog E. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos skolas, tačiau ir gavęs iš Testamentų registro duomenis apie mirusio asmens paveldėtojus. Apeliantas jokių argumentų, patvirtinančių, kad laikėsi šiame Apraše nurodytų procedūrų, nenurodė, taip pat nepagrindė, kad buvo priežasčių, kurios sutrukdė jų laikytis, ar kad tos priežastys nepriklausė nuo jo valios.  

18.       Pareiškėjas nei pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių jis apie E. K. mirtį negalėjo sužinoti jau nuo 2018 metų lapkričio mėnesio, t. y. nuo to laikotarpio, nuo kurio nebuvo pateiktos deklaracijos apie apdraustuosius asmenis ir todėl buvo susidariusi skola. Pareiškėja neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad Fondo valdybos Alytaus skyrius 2018-11-02 persiuntė pareiškėjui informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo santykių pasibaigimo E. K. mirus bei išvados, kad pareiškėjui po 2018-11-10 sąrašų sudarymo neabejotinai tapo žinoma apie E. K. mirties faktą, todėl po to turėjo sekti Apraše reglamentuoti specialistų veiksmai per nustatytus terminus. Tuo tarpu pareiškėjas pirminius veiksmus atliko 2019 metų kovo mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja 2019 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos duomenų tikslinimo, tačiau net ir po to, kai jai tapo žinomas kreditorinio reikalavimo dydis, delsė kreiptis į teismą.

19.       2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje pareiškėjos atstovė paaiškino, kad jau 2019 m. kovo mėn. gale į informacinę sistemą buvo įkelti duomenys apie skolininką. Į teismo klausimą, tai kodėl tik 2019 m. lapkričio mėn. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, atstovė paaiškino, kad kada gavo užduotį, tada ją ir vykdė, be to, yra didelis darbo krūvis. Pareiškėjo nuomone, trejų metų terminas, net kreipiantis į teismą ir 2019 m. lapkričio mėn., nėra praleistas, todėl atnaujintinas (garso įrašas nuo 22:00 min. iki 23:55 min.). Tačiau tokios aplinkybės suponuoja vertinimą, kad pačio pareiškėjo darbuotojų nepakankamas pareigų atlikimas ir reikiamo atidumo valdant informaciją apie skolininką stoka buvo termino praleidimo priežastimi. Šios aplinkybės yra susijusios su pačio pareiškėjo neveikimu, todėl nėra pagrindo jas vertinti svarbiomis, suponuojančiomis praleisto termino atnaujinimo pagrindą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų nesvarbių priežasčių praleidę terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Tokiu atveju atnaujinus be svarbių priežasčių praleistą terminą,  rizika dėl skolos išieškojimo būtų nepagrįstai perkelta palikėjo įpėdiniams.  

20.       Sprendžiant dėl prašomo atnaujinti termino praleidimo trukmės pažymėtina, kad pareiškėjas net ir 2019 m. vasario 7 d. gavęs VMI raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. K. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo bei 2019 m. kovo 4 d. priėmęs sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos patikslinimo delsė kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pastebėtina, kad pareiškėjas pareiškime dėl termino atnaujinimo pats nurodė, jog tik 2019 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė K. K. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. K., vykdančio individualią veiklą, skolos sumokėjimo. Šią aplinkybę atstovė patvirtino ir 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 26:35 min. iki 27:30 min.). Taip pat nurodė, kad  neigiamą atsakymą gavo 2019 m. rugpjūčio 29 d., tačiau pareiškėjas pareiškimą teismui pateikė tik 2019 m. lapkričio 18 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas kuo greičiau kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo, laiko neteisingais. Darytina išvada, kad net ir praleidęs trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, pareiškėjas buvo neaktyvus, delsė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino, pripažinęs jį praleistu be svarbių priežasčių.   

21.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo VMI patikrinimo akto pagrįstumo, nepareikalavo pateikti teismui visus VMI susirašinėjimo bei K. K. informavimo dokumentus, nesiaiškino ar minėtas VMI patikrinimo aktas buvo skundžiamas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas turėjo pareigą termino praleidimo priežastis įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 177, 178, straipsnis), tame tarpe, pateikti pirmiau nurodytus duomenis, jeigu juos laikė patvirtinančiais svarbias termino praleidimo priežastis. Pastebėtina, kad teismas atidėjo 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdį ir pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), todėl tik nuo pareiškėjo valios priklausė įrodinėjimo priemonių apimtis. Šiame teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kada ir kokius duomenis pareiškėjas sužinojo iš 2019 m. sausio 28 d. VMI patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apelianto argumentai, kad teismas netyrė byloje surinktų įrodymų, padarė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, yra neteisingi.   

22.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pateikti, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Dalė Burdulienė