Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-834/2011
Teisėja Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00431-10-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.;1.1.8.1.1.;1.1.10.1.;
(S)
1.2.26.2.1.;1.2.28.4;2.1.7.4.1.;2.1.7.4.4.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teisėjų Leonardos Gurevičienės, Audronės Kartanienės,
sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, Dovilei Narkuvienei,
dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,
gynėjams adv. Anatolijui Svilai, Aleksandr Palamarčuk, Jolantai Bagdonienei,
nuteistiesiems G. M., K. S., A. B.,
nukentėjusiajam V. T.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-02-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti K. S. ir A. B., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
G. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su K. S. ir A. B., savavaldžiavo, t.y. 2010 m. spalio 24 d. vakare (tikslus laikas nenustatytas) (duomenys neskelbtini) Varėnos raj. kieme prie V. T. gyvenamojo namo, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą G. M. tariamą teisę į žalos atlyginimą dėl akinių sulaužymo ir G. M. motinos A. M. tariamą teisę į dėl sužalojimo (rankos sulaužymo) padarytos žalos atlyginimą ir, reikalaudami atlyginti žalą, pavartojo fizinę prievartą V. T. atžvilgiu: A. B. ir G. M. sudavus po vieną smūgį kumščiu į veidą, K. S. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą V. T., o pastarajam nukritus, G. M. ir A. B. bei K. S. bendrai sudavus kojomis ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kaktos abiejose pusėse ir abiejuose dilbiuose, kraujosruvomis odoje kaktos dešinės pusės - dešinio antakio - dešinės akies viršutinio voko srityje ir kairės akies vokuose. K. S. panaudojo psichinę prievartą - norėdamas įbauginti V. T. iššovė pusiau automatiniu, dujiniu pistoletu PERFECTA Mod. FBI 8000 Nr. G130037 du kartus į viršų.
Tokiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir nenustatė reikšmingų veikos kvalifikavimui aplinkybių. Jo nuomone, byloje nėra duomenų, kad jis iš nukentėjusiojo reikalavo patenkinti kokius nors reikalavimus, o jam tai ginčijant, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – savavaldžiavo. Pasak apelianto jis nevykdė jokios savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės. Tai, kad nukentėjusysis sudavė jo motinai ir ji griūdama susilaužė ranką, kaip ir jo akinių sudaužymo faktas neduoda, nei jam, nei kam kitam reikalavimo teisės. G. M. manymu, jo veika – sudavimas V. T. ranka ir kojomis – tai fizinio skausmo sukėlimas asmeniui. Apeliantas skunde teigia, kad savo veikla jis nesiekė iš V. T. gauti kokios nors naudos, kad šios jo neteisėtos veikos padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Pasak apelianto jis nepaėmė iš V. T. jokio turto ir apie žalos atlyginimą įvykio metu ir anksčiau apie tai, nebuvo jokios kalbos. Taip pat skunde teigiama, kad jo tikslas buvo savo ir draugų pagalba pagąsdinti V. T. o, kad teko panaudoti fizinę jėgą iš dalies tai išprovokavo pats V. T. pirmas pastumdamas. Apeliantas prisipažįsta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jie buvo atlikti iš asmeninių paskatų, jam nesusivaldžius. Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo parodymai patvirtina jo nurodytas priežastis, dėl kurių veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. V. T. byloje civilinio ieškinio nepareiškė bei teisme nurodė, kad turtinių pretenzijų nuteistiesiems neturi. Nuteistasis G. M. pažymi, kad tyrimo metu jam bei kitiems asmenims apklausų metu buvo užduodami atsakymą menami klausimai. Apeliantas nurodo, kad dėl blogos finansinės padėties, ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu, jis negalėjo pasisamdyti advokato, o pats tinkamai nesugebėjo apsiginti. Apeliantas gailisi atlikęs neteisėtą veiką, tačiau jo nuomone, ši veika kvalifikuotina pagal kitą LR BK straipsnį, kadangi turi BK 140 str. 1 d. dispozicijoje esančių požymių. Apelianto nuomone, kadangi tokio pobūdžio nusikaltimą jis padarė pirmą kartą ir reali laisvės atėmimo bausmė už padarytus veiksmus yra per griežta, todėl jei būtų skiriama laisvės atėmimo bausmė, turėtų būti taikytinos LR BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. Apeliantas nesutinka, kad jo veiksmuose yra recidyvas ir todėl yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę. G. M. nuomone byloje turėjo būti taikytos LR BK 54 str. 2 d. nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė skundą patenkinti, nukentėjusysis paliko spręsti teismui, prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies.
Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sutinka suVarėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistajam G. M. paskirta bausme, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu. Todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.
Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo
G. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas).
Apygardos teismo nuomone, G. M. apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai ir argumentai yra pagrįsti. Kolegija sutinka su nuteistojo nuomone, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino BK 294 str. 2 d. nustatytus nusikaltimo sudėties požymius ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
BK 294 straipsnyje nustatytos dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtys: pirmoje dalyje – pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams; antroje dalyje – savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet neįgyvendinama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.
Savavaldžiavimui svarbu dėl ko naudojamas smurtas – ar tam, kad įgyvendinti savo tariamą teisę, ar keršto bei panašiais tikslais. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai pažymėjo, kad nuteistieji prieš V. T. savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę. Bylos duomenimis tarp M. ir T. jau senai susiklostę konfliktiniai santykiai. Kaip parodė nukentėjusysis V. T. viskas prasidėjo dar 2010 m. vasaros pradžioje, kai A. Ž. jis paskolino mobilųjį telefoną ir po to norėjo jį atsiimti bei kai buvo atsisakyta M. paslaugų statant lašelines V. T. motinai. Tuo tarpu nuteistasis G. M. aiškina, kad 2010 m. liepos mėnesį V. T. sulaužė jo motinai ranką, jam pačiam akinius. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, aptariamas įvykis įvyko 2010-10-24, praėjus keliems mėnesiams nuo konfliktų pradžios. Iš nukentėjusiojo, liudytojo J. T. parodymų aišku, kad nuteistieji ne kartą lankėsi nukentėjusiojo sodyboje, tačiau jokių reikalavimų neperdavė ir per tėvus. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. T. patvirtino, kad nei anksčiau, nei įvykio metu nuteistieji iš jo nieko nereikalavo, neprašė atlyginti žalą, o iškarto pradėjo mušti. Pagrįstai manytina, kad G. M. kartu su kitais bendrininkais ateidamas į V. T. namus, būdami jo, o ne savo namų teritorijoje, bei vartodami jo atžvilgiu smurtą veikė iš pykčio, dėl asmeninių nesutarimų, o ne turėdamas tyčią įgyvendinti savo tikrą ar tariamą teisę. Nuteistieji radę konkretų asmenį (V. T.), įvykdė tai ką norėjo – jį sumušė tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą (2010-10-25 specialisto išvada Nr.G 893/10 (06) ir 2010-11-19 specialisto išvada Nr.G 893/10 (06).
BK 294 straipsnis yra susijęs su savo tikros arba tariamos teisės įgyvendinimu. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bei apklausus nuteistuosius, nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, kolegija nenustatė kitokio tokio elgesio motyvų, kaip kerštas. Nuteistieji į nukentėjusiojo namus važiavo jo „pamokyti“, už tai, kaip jis neva pasielgė su G. M. motina, apelianto akiniais. Pažymėtina, kad nuteistieji atvyko vakare, be to su savimi turėjo ginklą. Apygardos teismo nuomone, nuteistųjų neteisėtų veiksmų motyvas buvo asmeninės paskatos (pyktis, kerštas), todėl šie veiksmai apylinkės teismo netinkamai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. 2 d. , kaip turintys savavaldžiavimo nusikaltimo požymių.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistųjų veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios normos dispozicijoje nurodyti keli savarankiški viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Bet kuris iš šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.
Pažymėtina, kad BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, o asmens sveikata yra papildomas objektas. Veika šiuo atveju turi pasireikšti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu, o konkrečiu atveju – kai papildomas kėsinimosi objektas yra asmens sveikata – elgiantis įžūliai, tyčiojantis, vartojant smurtą asmens atžvilgiu ir tokiu būdu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Dar vienas būtinas BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymis yra veikos padarymo vieta – veika turi būti padaryta viešoje vietoje.
Nėra abejonių, kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. T. sveikata. Iš bylos medžiagos matyti, jog konfliktas tarp nuteistųjų ir V. T. įvyko privačiame V. T. namų kieme. Tai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų, nuteistųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietos protokolas (t 1 b.l. 13-14). Teismų praktikoje namo kiemas pripažįstamas vieša vieta (Nr. 2K-820/2005). Konfliktą matė nukentėjusiojo motina, kuri, kaip ir nukentėjusiojo tėvas labai išsigando. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad G. M. kartu su bendrininkais veiksmus V. T. atžvilgiu atliko iš chuliganiškų paskatų, pamindami žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgos ir beprasmio smurto apraiškas. Nuteistieji be priežasties suduodami smūgius nukentėjusiajam viešojoje vietoje matant aplinkiniams, šiurkščiai pažeidžia ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir griauna konfliktą matančių asmenų saugumo jausmą, nes kiekvienas asmuo matantis tokį elgesį, negali būti tikras, jog chuliganiški veiksmai nebus nukreipti ir prieš jį. Kadangi G. M., K. S., A. B. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl jie turi būti perkvalifikuoti iš BK 294 straipsnio 2 dalies.
Dėl LR BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo
Apeliantas mano, kad jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Apygardos teismas nesutinka su šiuo argumentu ir jis yra atmestinas.
LR BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kolegija remdamasi visomis aplinkybėmis nustatė, kad apelianto G. M. bei kitų nuteistųjų veika turi 284 str. 1 d. dispozicijos požymių, todėl prašymas perkvalifikuoti veiką iš BK 294 str. 2 d. į 140 str. 1 d. nėra pagrįstas ir netenkintinas.
Dėl LR BK 75 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatų taikymo
Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuomone, jog jo veiksmuose yra recidyvas ir todėl, kad tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, reali laisvės atėmimo bausmė už padarytus veiksmus yra per griežta. Apeliantas prašo taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šį apelianto prašymą kolegija vertina kritiškai ir jis yra atmestinas.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas ypatingą dėmesį turi atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nors BK 75 straipsnio 1 dalies norma ir nedraudžia anksčiau teistam asmeniui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą, savanaudiškas veikos paskatas, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ši įstatymo nuostata apelianto atžvilgiu netaikytina.
Skiriant nuteistajam G. M. realią laisvės atėmimo bausmę, įvertintina tai, kad buvo padarytas nors nesunkus nusikaltimas, tačiau šį nusikaltimą G. M. padarė neišnykus ankstesniam teistumui. 2010-02-22 jis jau buvo nuteistas ir jam buvo paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, yra baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad G. M. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Apeliantui teismas jau buvo skyręs švelnesnę bausmę, tačiau G. M. teigiamų išvadų nepadarė, nepateisino pasitikėjimo ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką bendrininkių grupėje bei buvo šio nusikaltimo iniciatorius.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jo veiksmuose nėra recidyvo. LR BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad G. M. atžvilgiu yra taikytina laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumui neišnykus vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, todėl jis yra recidyvistas.
Įvertinus šias aplinkybes, konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė vykdymo. Apygardos teismo nuomone, apelianto prašymas jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir nuosprendžio vykdymą atidėti, atmestinas.
Apelianto nuomone, atsižvelgęs į visas aplinkybes, apylinkės teismas turėjo taikyti LR BK 54 str. nuostatas. Apygardos teismas nesutinka su šiuo nuteistojo argumento ir jis taip pat yra atmetamas.
Kolegija, susipažinusi su baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Nuteistajam G. M. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarė nesunkų nusikaltimą, motyvus ir tikslus, kaltės formą - tyčia, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tačiau teigiamų išvadų nepadarė. Akivaizdu, kad nuteistasis G. M., pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Pažymėtina, kad apeliantas šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje.
Apylinkės teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes ir apeliantui skyrė laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. M. veiką iš LR BK 294 str. 2 d. į 284 str. 1 d., pažymi, kad maksimali bausmė už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 ste. 1 d.– laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kolegija, įvertinusi visas aplinkybes daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo apeliantui paskirta bausmė yra tinkama ir jos švelninti nėra pagrindo.
Pabrėžtina, nors K. S. ir A. B. Varėnos rajono 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio neapskundė, tačiau jų veika taip pat yra perkvalifikuojama iš LR BK 294 str. 2 d. į BK 284 str. 1 d., nes tai lengvina jų padėtį, bausmę paliekant paskirtą pirmos instancijos teismo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1,3 p.
n u s p r e n d ž i a:
Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti.
Perkvalifikuoti G. M. nusikalstamą veiką iš LR Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies į 284 straipsnio 1 dalį, palikti pirmos instancijos teismo paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitą nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo palikti nepakeistą.
Perkvalifikuoti K. S. nusikalstamą veiką iš LR Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies į 284 straipsnio 1 dalį, palikti pirmos instancijos teismo paskirtą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitą nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo palikti nepakeistą.
Perkvalifikuoti A. B. nusikalstamą veiką iš LR Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies į 284 straipsnio 1 dalį, palikti pirmos instancijos teismo paskirtą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitą nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo palikti nepakeistą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Stasys Punys
Teisėjai Leonarda Gurevičienė
Audronė Kartanienė