Byla Nr. 1S-280-928/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09440-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. RV-22-3455 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       D. M. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4, dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 11 d., pabaiga – 2025 m. spalio 9 d.

3.       Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-3455 nutarta taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 6 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. balandžio 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimomis nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

4.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-3455 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad nors nuteistasis D. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertino tai, kad D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, nuteistasis šiuo metu dar negeba prisiimti visiškos atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, o itin teigiamas savęs vertinimas ir savianalizės įgūdžių stoka neskatina nuteistojo nuosekliai siekti pozityvių asmenybės pokyčių. Be to, D. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 6 mėnesiai 2 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

5.       Nuteistasis D. M. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartį ir palikti galioti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-3455 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1.                      Skunde akcentuoja, kad apylinkės teismas tik paviršutiniškai susipažino su Komisijos nutarime išdėstytais motyvuotais argumentais, kurių pagrindu nuspręsta jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas dar ir dėl to, kad apeliantas nebuvo informuotas apie prokuroro pateiktą prašymą netenkinti Komisijos nutarimo ir neturėjo galimybės teismui teikti atsiliepimo į šį skundą, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, nesilaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų.

5.2.                      Skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas – tai humaniškesnė ir pragmatiškesnė laisvės atėmimo bausmės vykdymo forma. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užtikrinančių pakartotinių pažeidimų prevenciją ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą bei prižiūrimą grįžimą į visuomenę. Europos taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.

5.3.                      Pažymėjo, jog lygtinis paleidimas pritaikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimą įkalinimo įstaigoje, bausmė nepanaikinama, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos, kuri turėtų būti sietina su atsakomybės išvengimu. Todėl prokuroro skunde išdėstytas manymas jog „nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus ir proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo“ yra labiau nusistovėjusios senosios teisingumo sistemos reliktas, dar paveldėtas iš sovietinių laikų ir kaip matyti neatitinka šiuolaikinės modernios europinės bausmių atlikimo tikslų ir būdų sampratos. Pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje ypač akcentuoti iš esmės jau įvertinti bausmę paskyrusio teismo nubaudimo ir teisingumo užtikrinimo tikslai, nenurodant, kokią reikšmę tai turi siekiant nuteistojo resocializacijos.

5.4.                      Atkreipė dėmesį, kad lygtinio paleidimo pagrindinis tikslas yra nuteistojo asmens resocializacija, todėl, priimant sprendimą dėl šio instituto taikymo, nederėtų vadovautis bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas padeda sumažinti žalingą įkalinimo poveikį, ir tuo pačiu leidžia pasiekti kitų pozityvių tikslų: mažinamas kalinių skaičius, tokiu būdu sutaupant valstybės lėšų, skiriamų bausmių vykdymui, bei sprendžiama įkalinimo įstaigų perpildymo problema, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje bei sudaromos palankesnės galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Šio instituto taikymas neturėtų būti ribojamas formaliu reikalavimu dėl gana didelės įkalinimo įstaigoje atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies, jeigu yra visos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos.

5.5.                      Apelianto nuomone, priimant nuosprendį ir pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką jau buvo įvertintas nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, atsižvelgta į asmenybę ir ankstesnius teistumus. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos nutartyje išdėstytais argumentais, jog yra nuteistojo nusikalstamąjį elgesį didinantys veiksmai – „išlieka kriminalinė istorija“, tai nekintantys faktai, kurių pakeisti neįmanoma. Vertinant pasiruošimą taikyti lygtinį paleidimą reiktų vertinti išimtinai nuteistojo elgesį tik laisvės atėmimo metu ir įvykusius pokyčius mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šiuo atveju labai svarbu atsižvelgti, jog Lygtinio paleidimo komisija priimdama sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, turėjo galimybę objektyviau vertinti apelianto pasiektus pokyčius vadovaudamasi tiesiogiai jį stebėjusių resocializacijos specialistų išvadomis ir charakteristikomis. Tiek teismo teisėjai, tiek ir prokuroras nebuvo susitikęs su apeliantu asmeniniam pokalbiui, neturėjo galimybės tiesiogiai įvertinti pokyčių, pasikeitusios pasaulėžiūros, todėl galėjo vadovautis tik antriniais šaltiniais, tai yra kitų specialistų pateikta informacija, kuri buvo išimtinai teigiama.

5.6.                      Prašo įvertinti tas aplinkybes, jog teigiamas apelianto elgesys buvo įvertintas paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvos grupės sąlygomis. Taip pat laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro rėžimo bausmės atlikimo vietoje. Per visą bausmė atlikimo laikotarpį nėra padaręs jokių nusižengimų, neturi jokių administracinių nuobaudų, yra ne kartą skatintas. Visus materialinius nuostolius susijusius su baudžiamąja byla yra padengęs. Šios aplinkybės turėjo teigiamą poveikį didinant pasitikėjimą, kuris pasiteisino ir sudarė sąlygas taikyti lygtinio paleidimo galimybę. Tuo tarpu apylinkės teismas apsiribojo tik formaliais bendro pobūdžio argumentais, kurie nėra pakankamai individualizuoti ir neatspindi įvykusių mąstymo ir vertybinių pokyčių.

6.       Atsiliepime į skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis prašo nuteistojo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam D. M. išsamiai argumentavo ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, daryti priešingas išvadas, nėra pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, prieš priimant sprendimą, buvo objektyviai ir tinkamai įvertintos, todėl tenkinti nuteistojo D. M. skundą nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad nepagrįstas ir nuteistojo argumentas dėl proceso pažeidimo. Šiuo atveju Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras apylinkės teismui pateikė ne skundą dėl Komisijos nutarimo, bet atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą. BPK 360 straipsnyje nėra numatyta, kad pateikto atsiliepimo kopija turi būti išsiųsta nuteistajam susipažinti.

7.       2023 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo D. M. prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo, prašant suteikti galimybę atsakyti teismui į galimai kilsiančius klausimus, duoti paaiškinimus ir tokiu būdu ginti savo teises ir interesus. Tuo pačiu pateikė Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro Viešbučių ir viešojo maitinimo skyriaus parengtą D. M. charakteristiką.

Nuteistojo D. M. skundas atmetamas

8.       Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad BPK 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismo posėdis privalomai rengiamas žodinio proceso tvarka tik tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą rengti teismo posėdį, o skundo motyvai ir aplinkybės dėstomos aiškiai ir suprantamai, nuteistojo D. M. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

9.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

10.       Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

11.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

12.       Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais D. M. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka nebaustas, 9 kartus skatintas, vykdomųjų patvarkymų neturi, šiuo metu mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, reiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir turės gyvenamąją vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja D. M. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

13.       Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš 2023 m. kovo 20 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu išryškėja dvejopas nuteistojo požiūris į nusikaltimą – nevisiškai suvokia savo padarytų nusikaltimų žalos aukoms bei visuomenei. Vertinimo metu kalba tik apie žalą sau kaip asmenybei. Oficialiuose dokumentuose nuteistasis nėra minimas kaip organizuotos gaujos narys, tačiau pats pripažįsta, kad kai kurias nusikalstamas veikas atliko kartu su bendrininkais. Nuteistojo bendravimas vertinimo metu, bei jo asmenybiniai ypatumai suponuoja prielaidą, kad jis nėra lengvai paveikiamas psichologiškai, tačiau gali įtakoti kitus už save psichologiškai silpnesnius asmenis. Šiuo metu D. M. geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo yra prieštaravimų. Stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Be to, pagal Socialinio tyrimo išvadas, nuteistasis neišreiškia pozityvaus požiūrio įstatymų ar teisės normų pažeidimams, tačiau savo paties atžvilgiu išlieka itin palankus bei nesureikšminantis savo įvykdytų nusikaltimų. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar negeba prisiimti visiškos atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, o itin teigiamas savęs vertinimas ir savianalizės įgūdžių stoka neskatina nuteistojo nuosekliai siekti pozityvių asmenybės pokyčių. Apygardos teismas pasigenda nuteistojo dalyvavimo tikslinėse savianalizės ir elgesio valdymo programose, kurios turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamai jį bei jo elgesį ir pataisos procesą apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14.       Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, du statiniai (kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis). Nors apeliantas skunde itin akcentuoja, kad šių veiksnių jis pakeisti jau nebegali, tačiau be statinių veiksnių yra nustatyti net 7 dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti (būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamąją vieta, socialinių ryšių palaikymu egzistavo ir D. M. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė.

15.       Šių duomenų kontekste, vertinant nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti 5 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASYS vertinimo metodiką (2020 m. rugsėjo 17 d., 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. kovo 20 d.), tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo D. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

16.       Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad D. M. teistas 8 kartus, šiuo metu atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę už tris nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pirmas teistumas įvyko 18 metų amžiaus. Akivaizdu, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Nors ankstesnių bausmių vykdymo laikotarpiu nuteistajam D. M. buvo taikomas lygtinis paleidimas, oficialių duomenų apie lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimus byloje nėra, visgi pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, daromos naujos nusikalstamos veikos. Kadangi stebimas daromų nusikalstamų veikų pakartotinumas, tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė. Nors nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo vertinimu dėl likusios neatliktos bausmės dalies vertinimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šią aplinkybę, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

17.       Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau apygardos teismas pažymi, kad minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos. Vien aplinkybė, kad Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas šiuo atveju yra suteikęs teismui.

18.       Atsakant į nuteistojo argumentus dėl jo pažeistų teisių negavus prokuroro skundo, bei negalėjus į jį pateikti atsikirtimų pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai gavę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateiktą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą taikyti D. M. lygtinį paleidimą, vadovaudamasi BPK 360 straipsniu ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintais Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatais teikimą priėmė ir paskyrė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka – 2023 m. gegužės 12 d. 8.25 val., apie paskirtą nagrinėjimą pranešė nuteistajam, prokurorui bei laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai. Nuteistajam ir prokurorui išaiškino teisę per 14 dienų nuo pranešimo apie teismo posėdžio laiką išsiuntimo dienos pareikšti teismui nušalinimus ar kitus prašymus (1 t., b. l. 31-38). Tuo tarpu prokuroras 2023 m. gegužės 5 d. apylinkės teismui pateikė ne skundą, kaip įvardina apeliantas, o atsiliepimą dėl nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo, kuriuo buvo prašoma atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. BPK 360 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nenumato, jog pateikto atsiliepimo kopija turi būti išsiųsta nuteistajam susipažinti. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės, nėra jokio pagrindo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie D. M. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, D. M. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo D. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                  Odeta Gruodienė