Administracinė byla Nr. eA-2247-662/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00354-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio komunalininkas“ dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Aukštaitijos švara“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus duotą 2018 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PPN-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) Departamento 2018 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. ( 3.6)-AD-5-6418 „Dėl privalomojo nurodymo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 11 d. Sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2014 metų vykdė mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo veiklą, nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pagal išduotą taršos leidimą Nr. TL-P.2/2014 (toliau – ir Taršos leidimas). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, pareiškėjo administratoriumi paskirtas bankroto administratorius UAB „Audersima“ (toliau – ir administratorius), pripažinta, kad ji nuo 2016 metų balandžio mėn. veiklos nebevykdė. Bendrovė savo veiklą vykdė tiktai nuomojamose patalpose, už šių patalpų veikla nebuvo vykdoma. Žemės sklypas, kuriame buvo minėtos patalpos, priklauso valstybei ir pareiškėjas šio žemės sklypo savo veiklai nenuomojo ir nenaudojo. Iškėlus Bendrovei bankroto bylą, 98,04 tonų atliekų, sukauptų veiklai vykdyti, išsinuomotose patalpose buvo sutvarkytos ir perduotos atliekų tvarkytojams. Nuomojamos patalpos buvo sutvarkytos ir perduotos nuomotojui pagal 2018 m. gegužės 25 d. aktą. Bendrovė atliekų sutvarkymui išleido 7 408,06 Eur. Taigi priemonės, numatytos UAB „Aukštaitijos švara“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (toliau – ir Veiklos nutraukimo planas) buvo pilnai įvykdytos.
3. Tarp Bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kupiškio komunalininkas“ 2014 m. spalio 30 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 669 dėl mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis). Pagal šią sutartį UAB „Kupiškio komunalininkas“ privalėjo ne tik perduoti atliekas pareiškėjui, bet ir organizuoti ir stebėti, kad perduotos komunalinės atliekos būtų saugiai sutvarkytos. Atliekų turėtojas UAB „Kupiškio komunalininkas“, žinodamas , kad Bendrovė nuo 2016 m. balandžio mėn. veiklos nebevykdo, per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. net 49 kartus atvežė ir išvertė teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 349,15 tonos komunalinių atliekų. Pareiškėjo vertinimu, UAB „Kupiškio komunalininkas“ veiksmai nesąžiningi, nerūpestingi, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė teisės aktuose nurodytos pareigos tinkamai sutvarkyti atliekas, t. y. atliekos nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, dėl ko kilo grėsmė aplinkai.
4. Atliekų perdavimo dokumentai, kaip krovinio važtaraščiai, PVM sąskaitos-faktūros ir kt. patvirtina tik atliekų perdavimo, vežimo faktą, tačiau jie nepatvirtina, kad atliekos buvo sutvarkytos tinkamai ir nepašalina atliekų tvarkytojo atsakomybės. Taigi UAB „Kupiškio komunalininkas“ netinkamai perduodamas komunalines atliekas tvarkytojui savo pareigą tinkamai sutvarkyti turimas atliekas atliko formaliai, t. y. vežė atliekas į įmonę, kuri nebevykdė veikos, veikė neatidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, todėl dėl tokių veiksmų UAB „Kupiškio komunalininkas“ išliko atliekų turėtoja ir pagal principą „teršėjas moka“ privalėjo užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą.
5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad nesant finansavimo šaltinių, BUAB „Aukštaitijos švara“ administratorius negali perimti buvusiųjų Bendrovės vadovų pareigos sukaupti atliekų sutvarkymui reikalingų lėšų ir būti už tai atsakingas. Privalomasis nurodymas yra duotas ne tam subjektui. Tokiu subjektu turėtų būti ne BUAB „Aukštaitijos švara“, o UAB „Kupiškio komunalininkas“. Bendrovė nuo 2016 m. balandžio mėn. nebevykdė komunalinių atliekų rūšiavimo veiklos, pagal 2014 m. spalio 30 d. sutartį Nr. 669. UAB „Aukštaitijos švara“ pardavė atliekų rūšiavimo paslaugą, o ne pirko iš UAB „Kupiškio komunalininkas“ komunalines atliekas. Kupiškio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos sprendimu Nr. TS-196 UAB „Kupiškio komunalininkas“ yra paskirtas Kupiškio rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi. Savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. TS-261 patvirtintose Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta, kad UAB „Kupiškio komunalininkas“ pareiga yra ne tik surinkti ir pašalinti atliekas iš jų susidarymo vietos, bet ir jas tvarkyti, organizuoti, stebėti visą procesą, kad atliekos būtų tvarkomos tokiu būdu, kuris apsaugotų žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimai neigiamo šių atliekų poveikio. UAB „Kupiškio komunalininkas“, kaip atliekų turėtojas bei Kupiškio rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius šios pareigos tinkamai nevykdė. Atliekų perdavimo dokumentai, taip pat net ir atliktas mokėjimas už darbus, nepatvirtino, kad atliekos buvo sutvarkytos tinkamai ir nešalina atliekų turėtojo atsakomybės.
6. Pagal Veiklos nutraukimo planą numatyta, kad turi būti sutvarkytos patalpų viduje esančios atliekos, kas ir buvo pareiškėjo padaryta. Nuomotojui patalpos pagal Veiklos nutraukimo planą buvo sutvarkytos ir perduotos 2018 m. gegužės 25 d., t. y. iki atsakovo 2018 m. rugsėjo 18 d. duoto privalomojo nurodymo. Pareiškėjas 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl taršos leidimo panaikinimo. Taršos leidimas buvo panaikintas 2018 m. birželio 27 d. Veiklos nutraukimo plano įgyvendinimas neįmanomas veiklos nevykdančioje, bankrutuojančioje įmonėje, nes šiame plane išvardintų priemonių įgyvendinimui reikalinga veikianti įmonė, pajėgi atlikti visas technologines operacijas, iki atliekas bus galima perduoti galutiniam tvarkytojui. Atsakovas konstatavo, kad nebuvo įvykdytos visos Veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Aukštaitijos švara“ tuo metu jau buvo neveikianti. Priemonių įvykdymui plane numatytos lėšos buvo paskaičiuotos pagal 2014 metų įkainius, kurių realiai bankrutuojančioje įmonėje nebuvo sukaupta, tačiau kurių turėjimas buvo viena iš esminių Veiklos plano įgyvendinimo sąlygų. Administratorius niekaip negali būti atsakingas už tokių lėšų nesukaupimą. Privalomasis nurodymas Nr. PPN-2 neteisėtas ir nepagrįstas, išduotas netinkamam subjektui, todėl naikintinas.
7. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad UAB „Aukštaitijos švara“ pagal išduotą taršos leidimą vykdė mišrių komunalinių atliekų priėmimo, rūšiavimo ir antrinių žaliavų tvarkymo veiklą. UAB „Kupiškio komunalininkas“ pagal sudarytą sutartį su UAB“ Aukštaitijos švara“ nuo 2014 metų nuolat pridavinėjo mišrias komunalines atliekas. Atliekas 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais iš UAB „Kupiškio komunalininkas“ pagal pateiktas sąskaitas- faktūras, krovinio važtaraščius priėmė UAB „Aukštaitijos švara“ darbuotojai. Dar iki bankroto bylos iškėlimo (2017 m. balandžio 11 d.) buvo atliekami UAB „Aukštaitijos švara“ patikrinimai, kurių metu nustatyti pažeidimai dėl atliekų laikymo lauke, o ne uždarose patalpose, dėl šių pažeidimų pašalinimo UAB „Aukštaitijos švara“ buvo duodami privalomieji nurodymai, už jų nevykdymą atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.
9. UAB „Kupiškio komunalininkas“ veiksmai, kai 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo atvežtos atliekos į UAB „Aukštaitijos švara“, turinčią teisę priimti mišrias komunalines atliekas, negali būti vertinami kaip neatsakingi ir neteisėti. Todėl nutrūkus vykdytai atliekų tvarkymo veiklai, UAB „Aukštaitijos švara“ privalo įvykdyti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones bei sutvarkyti jos pačios priimtas ir turimas ginčo atliekas, perduodant jas atliekų tvarkymo teisę turinčioms įmonėms, dėl ko ir buvo duotas skundžiamas privalomasis nurodymas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 31 straipsnio 5 punktas taip pat įpareigoja bankroto administratorių sutvarkyti administruojamos įmonės atliekas. Todėl negali būti reikalaujama, kad Bendrovės turimas ginčo atliekas sutvarkytų kitas asmuo – UAB „Kupiškio komunalininkas“.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kupiškio komunalininkas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
11. UAB „Kupiškio komunalininkas“ paaiškino, kad Bendrovė turėjo taršos leidimą Nr. TL-P.2-2/2014. Šis taršos leidimas buvo panaikintas 2018 m. birželio 27 d., pagal šį leidimą Bendrovėje buvo galima laikyti iki 350 tonų atliekų. UAB „Kupiškio komunalininkas“ yra tik mišrių komunalinių atliekų surinkėjas ir vežėjas, todėl pagal sudarytą sutartį atvežusi atliekų tvarkytojui UAB „Aukštaitijos švara“ atliekas, neprivalėjo organizuoti ir stebėti su šių atliekų tvarkymu susijusią veiklą. UAB „Kupiškio komunalininkas“ pagal 2014 m. spalio 30 d. sutartį Nr. 669 pristatė Bendrovei 2016 m. lapkričio mėn. – 127,62 t, 2016 m. gruodžio mėn. – 233,57 t komunalinių atliekų, kurias priėmė ir ant važtaraščių pasirašė Bendrovės atstovai.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Aukštaitijos švara“ skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-469-212/2017 UAB „Aukštaitijos švara“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audersima“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Panevėžio RAAD) UAB „Aukštaitijos švara“ 2014 m. birželio 19 d. išdavė taršos leidimą Nr. TL-P.2-2/2014, šis taršos leidimas buvo panaikintas 2018 m. birželio 27 d.; pagal minėtą taršos leidimą BUAB „Aukštaitijos švara“ nuo 2014 metų vykdė mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo veiklą nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini).
14. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio RAAD vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė K. H., patikrinusi UAB „Aukštaitijos švara“, 2016 m. gruodžio 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. E1-16/2-137, kuriame konstatavo, kad Bendrovės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), lauke, už pastato, kaupiamos mišrios, nerūšiuotos komunalinės atliekos. Panevėžio RAAD vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė 2016 m. gruodžio 30 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. E2-16/2-14, kuriuo Bendrovei nurodyta iki 2017 m. sausio 31 d. visas mišrias atliekas (kodas 20 03 01) laikyti atliekų laikymo zonose, esančiose uždarosiose patalpose arba jas perduoti atitinkamų atliekų tvarkytojams, pateikti tą įrodančius dokumentus; nurodė, kad gautos mišrios komunalinės atliekos turi būti laikomos ir tvarkomos taršos leidime Nr. TL-P.2/2014 ir UAB „Aukštaitijos švara“ atliekų naudojimo techniniame reglamente numatytomis sąlygomis;
15. Nustatęs ir išsamiai aprašęs faktines aplinkybes dėl Panevėžio RAAD 2017 m. vasario 8 d. atlikto Bendrovės neplaninio patikrinimo, kuriuo konstatuota, jog Bendrovė neįvykdė 2016 m. gruodžio 30 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. E2-16/2-14, teismas nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. UAB „Aukštaitijos švara“ direktoriui R. Ž. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. E2-17/2-2 visas gautas mišrias komunalines atliekas laikyti atliekų laikymo zonose uždarose patalpose arba perduoti atitinkamų atliekų tvarkytojams ir pateikti tai įrodančius dokumentus, o analogiškas privalomasis nurodymas Nr. E2-17/2-3 buvo duotas 2017 m. kovo 8 d. naujai paskirtam UAB „Aukštaitijos švara“ direktoriui A. K., tačiau abu šie privalomieji nurodymai liko neįvykdyti, dėl ko vadovams buvo taikyta administracinė atsakomybė.
16. Byloje buvo nustatyta, kad Panevėžio RAAD 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 361 pranešė UAB „Aukštaitijos švara“ apie 2017 m. balandžio 14 d. Bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), pradedamą planinį patikrinimą dėl taršos leidimo Nr. TL-P.2-2/2014 sąlygų laikymosi ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų laikymosi ir pateikė preliminarų dokumentų, reikalingų patikrinimui atlikti, sąrašą. Panevėžio RAAD vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė, atlikusi planinį patikrinimą, 2017 m. balandžio 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. E1-17/2-28, kuriame, be kita ko, nurodė, kad bus atliekamas papildomas patikrinimas, kai bankroto administratorius patikrinimui pateiks reikalingus dokumentus.
17. Teismas nustatė, kad Panevėžio RAAD pareigūnė, atlikusi planinį Bendrovės patikrinimą, 2018 m. gegužės 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. E1-18/2-41, kuriame nurodė, kad per 2017 metus Bendrovė neišdavė nė vieno pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento; teritorijoje, (duomenys neskelbtini), lauke laikomas didelis kiekis buitinių atliekų; atliekų laikymo vietoje atliekų daugėja, tai nustatyta pagal foto nuotraukas darytas 2017 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. gegužės 11 d. ir pridėtas prie patikrinimo aktų; konstatuota, kad pagal sąskaitas-faktūras ir krovinio važtaraščius į UAB „Aukštaitijos švara“ teritoriją per 2016 m. lapkričio-–gruodžio mėnesius atvežta 349,15 t mišrių komunalinių atliekų; Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyr. specialistė, vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė K. H. 2018 m. rugsėjo 18 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PPN-2; šiuo privalomuoju nurodymu BUAB „Aukštaitijos švara“ buvo nurodyta iki 2018 m. lapkričio 18 d. įvykdyti UAB „Aukštaitijos švara“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones, t. y. nutraukus atliekų tvarkymo veiklą, visas sukauptas atliekas perduoti atliekų tvarkymo teisę turinčioms įmonėms; Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės bankroto administratorius skundą dėl privalomojo nurodymo Nr. PPN-2, 2018 m. spalio 11 d. Sprendimu minėtą privalomąjį nurodymą Nr. PPN -2 paliko nepakeistą.
18. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja iš bankroto administratoriaus sutvarkyti administruojamos bendrovės atliekas, už kurias jis negalėjo būti atsakingas, teismas nurodė, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratoriaus teises ir pareigas nustato Įmonių bankroto įstatymas, o pagal šio įstatymo nuostatas, be kitų pareigų, administratorius privalo likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.
19. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad teismo paskirtas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojantis, be kitų savo pareigų, turi Įmonių bankroto įstatymo nustatyta pareigą įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad klausimas, kokiomis lėšomis turėtų būti įvykdytas privalomasis nurodymas sutvarkyti turimas atliekas, nepatenka į administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo dėl privalomojo nurodymo dalyką.
20. Byloje nustatyti duomenys patvirtino, kad iškėlus UAB „Aukštaitijos švara“ bankroto bylą, 98,04 tonų atliekų, sukauptų veiklai vykdyti išnuomojamose patalpose, buvo sutvarkytos ir perduotos atliekų tvarkytojams. Teismo vertinimu, jam teko pareiga nustatyti, ar priimant privalomąjį nurodymą nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar privalomasis nurodymas neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas konstatavo, jog minėtų pažeidimų nenustatė.
21. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo teiginius, jog tinkamu subjektu, kuriam, atsakovas galėjo duoti privalomąjį nurodymą turėjo būti UAB „Kupiškio komunalininkas“, kuris elgėsi neatsakingai, neorganizavo ir nesirūpino, kad atliekos būtų sutvarkytos, t. y. pagal principą „teršėjas moka“ išliko atliekų turėtoju, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą.
22. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtino, kad UAB „Kupiškio komunalininkas“ yra atliekų tvarkytojas, kurio veiklos pobūdis yra mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas. Teismas konstatavo, jog Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu pareiškėjas buvo įregistruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, turėjo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, buvo įtrauktas į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą ir turėjo kitus teisės aktų nustatytus leidimus, licencijas ir įgaliojimus.
23. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis nuo 2016 m. balandžio mėn. veiklos nevykdė, taigi neturėjo teisės iš tiekėjų ar gamintojų priimti atliekas bei jas kaupti teritorijoje, esančioje, (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad Bendrovė pagal taršos leidimo sąlygas, atliekų naudojimo techninio reglamento 3.4 ir 4.2 punktų reikalavimus, kai vykdė savo veiklą, visas gautas mišrias atliekas galėjo laikyti tiktai atliekų laikymo zonose, esančiose uždarosiose patalpose, o ne lauke. Teismas nustatė, jog UAB „Kupiškio komunalininkas“ pagal Bendradarbiavimo sutartį pristatė 2016 m. lapkričio mėn. – 127,62 t, 2016 m. gruodžio mėn. – 233,57 t komunalinių atliekų, kurias priėmė ir ant krovinių važtaraščių pasirašė Bendrovės atstovai, mišrių komunalinių atliekų priėmėjai. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti į bylą pateiktais krovinio važtaraščiais, ir sprendė, kad Bendrovė priimdama iš UAB „Kupiškio komunalininkas“ mišrias komunalines atliekas tapo šių atliekų, sukauptų teritorijoje (duomenys neskelbtini), turėtoja, o UAB „Kupiškio komunalininkas“ veikė kaip krovinio vežėjas. Apžvelgęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje pateiktas atliekų surinkimo, atliekų vežimo, prekiautojo atliekomis ir tarpininko sąvokų apibrėžimus, teismas darė išvadą, jog subjektas, dalyvaujantis atliekų surinkimo, jų vežimo procedūrose, prekiaujantis atliekomis, tarpininkaujantis jas naudojant ar šalinant, netampa atliekų turėtoju, todėl konstatavo, kad ginčijamas privalomasis nurodymas pateiktas tinkamam subjektui.
24. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnis nustato atvejus, kuriems esant duodamas privalomasis nurodymas. Teismas nustatė, jog pareiškėjui privalomasis nurodymas duotas Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.
25. Įvertinęs 2018 m. gegužės 7 d. atlikto planinio patikrinimo metu teritorijoje (duomenys neskelbtini), nustatytas aplinkybes, Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano 6 punkte numatytas priemones ir jų įvykdymo terminą po Bendrovės veiklos nutraukimo (t. y. atliekų perdavimas atliekų tvarkymo teisę turinčioms įmonėms, teritorijos tvarkymo darbai, atliekų išvežimas, kurių įvykdymas užtruks 4 darbo dienas), teismas konstatavo, jog Bendrovė atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių iki šiol nėra įvykdžiusi. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog Departamento pareigūnė, surašydama 2018 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PPN-2, bei Departamentas, priimdamas 2018 m. spalio 11 d. Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir neviršijo šiems viešojo administravimo subjektams suteiktos kompetencijos, šie administraciniai aktai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nebuvo pagrindo.
26. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, jog pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
27. Pareiškėjas BUAB „Aukštaitijos švara“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Departamento 2018 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PPN-2, Departamento 2018 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (3.6)-AD-5-6418 „Dėl privalomojo nurodymo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjas iš esmės pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Privalomajame nurodyme konstatuotais pažeidimais ir Bendrovės veikla iki bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės teigimu, administratorius neatsako už įmonės veiklos pasekmes iki bankroto bylos iškėlimo, o yra atsakingas tik už tinkamą bankroto procedūros vykdymą.
29. Ir Departamentui, ir pirmosios instancijos teismui skųsdamas Privalomąjį nurodymą, apeliantas savo poziciją grindė tuo, jog nuo pat bankroto bylos UAB „Aukštaitijos švara“ iškėlimo momento neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti Privalomąjį nurodymą, kadangi įmonės veiklos laikotarpiu nebuvo kaupiamos lėšos, skirtos įgyvendinti Veiklos nutraukimo plane numatytus uždavinius, ko pasekoje, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas įvykdyti ir Privalomajame nurodyme numatytus uždavinius. Privalomasis nurodymas pateikiamas po to, kai bankrutuojanti įmonė, pardavusi atliekų tvarkymo liniją ir sutvarkiusi patalpas (jas perdavė nuomotojui, 2018 m. birželio 27 d. buvo panaikintas taršos leidimas Nr. TL-P.2-2/2014) neturi jokių resursų veiklos (kuri reikalavime pasireiškia kaip atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams, nes technologiškai kitoks perdavimas (be patalpų ir įrangos) yra negalimas) vykdymui.
30. Skundžiamas Privalomasis nurodymas iš esmės yra grindžiamas apelianto pareiga vykdyti Veiklos nutraukimo planą, konstatuojant, kad UAB „Aukštaitijos švara“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių iki šiol nėra įvykdžiusi. Pagal skundžiamą nurodymą yra reikalaujama įvykdyti Veiklos nutraukimo plano sąlygas perduodant atliekas, esančias įmonės išorėje, lauke (atviroje aikštelėje), o ne patalpų viduje (kaip vienareikšmiškai numatyta Veiklos nutraukimo plane). Pareiškėjas sistemiškai (o ne iš konteksto išskiriant tik vienintelę pareigą perduoti per 4 dienas atliekas atliekų tvarkytojams) aiškina Veiklos nutraukimo plano (plano 15 psl.) nuostatas ir akcentuoja, kad pagal Veiklos nutraukimo planą Bendrovė veiklą galėjo vykdyti tik patalpose (tai sutampa ir su taršos leidimo sąlygomis). O patalpose buvusios atliekos buvo tinkamai sutvarkytos ir perduotos atliekų tvarkytojams, bankrutavusios įmonės patalpos atlaisvintos ir perduotos nuomotojams (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama). Dėl to pareiškėjas Veiklos nutraukimo plano sąlygas įvykdė tinkamai.
31. Veiklos nutraukimo plano įvykdymui buvo numatytos sukauptinos išlaidos – 46 216,96 Lt (išlaidų poreikio vertinimas atliktas pagal 2014 m. ekonominę situaciją, įvertinant ir tai, kad darbuotojams užmokestis skaičiuojamas pagal 2013 m. vidutinį darbo užmokestį, o ne pagal 2018 m.), kurios, pagal Veiklos nutraukimo plano sąlygas, taip pat siejamos su darbo jėgos poreikiu atliekų sutvarkymui patalpose. Bankroto administratorius nėra atsakingas nei už lėšų nesukaupimą, nei už neteisėtai lauke laikytų atliekų sutvarkymą (byloje nustatyta, kad už tai jau buvo nubausti įmonės buvę vadovai).
32. Teismo argumentas, jog teismo paskirtas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius šiuo atveju turi Įmonių bankroto įstatymo nustatyta pareigą įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, nepagrįstas, nes Bendrovės atliekas, kurios buvo apskaitytos įmonės apskaitoje, ir, kaip numatyta, pagal Veiklos nutraukimo planą, ir pagal Taršos leidimą buvo įmonės veiklos teritorijoje, t. y. patalpose, buvo sutvarkytos. Pareiškėjo teigimu, atliekos už įmonės teritorijos (t. y. patalpų) ribų – nėra pačios bankrutuojančios įmonės atliekos.
33. Teritorija, kuri Privalomajame nurodyme Nr. PPN-2 minima kaip atvira aikštelė ant kietos dangos jokiu teisiniu pagrindu (nei nuomos, nei panaudos, nei nuosavybės) UAB „Aukštaitijos švara“ nepriklausė, todėl dirvožemis ir gruntas taip pat nepriklausė pareiškėjui. UAB „Aukštaitijos švara“ teikė paslaugą – atliekų tvarkymą ir rūšiavimą, todėl šios atliekos – ne pačios įmonės veiklos rezultatas (kuomet kyla pareiga jas sutvarkyti pačiai įmonei pagal Įmonių bankroto įstatymą), o veiklos priemonė, kuri, bylos atveju, teritorijoje šalia įmonės (atviroje aikštelėje) buvo palikta neteisėtai, nes pagal sutartį su UAB „Kupiškio komunalininkas“, atliekos galėjo būti perduotos tik į rūšiavimo liniją, kuri buvo patalpų viduje, o ne išverstos ir paliktos gretimoje teritorijoje. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino atliekų priklausomybės teisėtumo.
34. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-76-350/2019, kurioje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su BUAB „Aukštaitijos švara“ bankroto administratoriaus, UAB „Audersima“ direktoriaus A. P. atsakomybe dėl BUAB „Aukštaitijos švara“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano netinkamo vykdymo. Teismas minėtoje byloje sprendė, jog įmonės bankroto administratorius A. P. (kuris veikė kaip BUAB „Aukštaitijos švara“ bankroto administratoriaus UAB „Audersima“ direktorius) neturėjo realios galimybės įvykdyti Plane numatytų priemonių ir jų neįvykdė dėl objektyvių, nuo jo valios visiškai nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog faktiškai nėra objektyvių galimybių įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. PPN-2. Pareiškėjo teigimu, šio prejudicinę reikšmę turinčio fakto kitaip vertinti nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Pareiškėjas pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, suprastų santykių esmę ir turinį bei galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas. Panevėžio apygardos teismui 2019 m. birželio 5 d. nutarimu (priimtu jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo) administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-350/2019 nusprendus, jog Bendrovės bankroto administratorius neturi realios galimybės įvykdyti veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių, reiškia, jog tuo pačiu neturi galimybės įvykdyti ir Privalomojo nurodymo.
35. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, jog klausimas, kokiomis lėšomis turėtų būti įvykdytas privalomasis nurodymas nepatenka į šios administracinės bylos ginčo nagrinėjimo dalyką, yra visiškai nepagrįsta, kadangi šis klausimas tiesiogiai susijęs su aplinkybėmis, dėl kurių Privalomasis nurodymas yra objektyviai neįvykdytinas, o tai, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sudaro pagrindą Privalomojo nurodymo panaikinimui.
36. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo UAB „Kupiškio komunalininkas“, kaip atliekų turėtojo bei Kupiškio rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus, prievoles ne tik surinkti atliekas iš jų susidarymo vietos, bet ir organizuoti bei stebėti visą procesą taip, kad atliekos būtų tvarkomos tokiu būdu, kuris apsaugotų žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimai neigiamo šių atliekų poveikio. Kad atliekų turėtojas (kaip jis apibrėžiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 8 d.), nors ir perdavus atliekas tvarkytojui, nepraranda atliekų turėtojo statuso, tai yra, ir atsakomybės už galutinį saugų atliekų šalinimą, išaiškinta administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. spendimą byloje Nr. I-196-406/2017 ir vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį – administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018).
37. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
38. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad teismo paskirtas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius privalo įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, o klausimas, kokiomis lėšomis tai bus padaryta, nepatenka į nagrinėjamo administracinės bylos dalyką.
39. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Bendrovė sutvarkė atliekas, buvusias jos patalpose, Departamentas pažymėjo, kad įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Kupiškio komunalininkas“ priduotos tvarkyti atliekos buvo įtrauktos į atliekų apskaitą ir yra Bendrovei perduotos tvarkyti atliekos. Bendrovė yra atliekų turėtoja, o UAB „Kupiškio komunalininkas“ veikė kaip vežėjas. Atsižvelgiant į tai, Departamentas Privalomąjį nurodymą davė tinkamam subjektui.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kupiškio komunalininkas“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir akcentuoja, kad jis yra mišrių komunalinių atliekų surinkėjas ir vežėjas Kupiškio rajono savivaldybėje. Pristatydamas mišrias komunalines atliekas pareiškėjui ir sudarydamas sutartį, UAB „Kupiškio komunalininkas“ patikrino, ar Bendrovė turi taršos leidimą, šis leidimas buvo galiojantis. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, jog UAB „Kupiškio komunalininkas“ elgėsi neteisėtai ir buvo atliekų turėtojas bei tvarkytojas, nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
41. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PPN-2, Departamento 2018 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. ( 3.6)-AD-5-6418 „Dėl privalomojo nurodymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
42. Skundžiamu privalomuoju nurodymu BUAB „Aukštaitijos švara“ buvo duotas nurodymas iki 2018 m. lapkričio 18 d. įvykdyti UAB „Aukštaitijos švara“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones, t. y. nutraukus atliekų tvarkymo veiklą, visas sukauptas atliekas perduoti atliekų tvarkymo teisę turinčioms įmonėms.
43. Skundžiamas privalomasis nurodymas grindžiamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, nustačiusia, jog privalomieji nurodymai duodami, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Kaip teisinis skundžiamo Privalomojo nurodymo pagrindas taip pat nurodomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 3 punktas (šis aprašas reglamentuoja Plane (t. y. atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane) numatytų priemonių taikymą Įmonės bankroto ar kitu atveju, kai Įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą) ir 25 punktas (Įmonė bankroto ar kitu atveju, kai ji privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, turi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoti RAAD apie suderintame Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą).
44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Audersima“, skundą dėl Privalomojo nurodymo ir 2018 m. spalio 11 d. Sprendimo atmetė, nes darė išvadą, jog Bendrovei iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas bankroto administratorius, be kitų pareigų, privalo sutvarkyti bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, būtent Bendrovė, o ne UAB „Kupiškio komunalininkas“ pripažintina atliekų turėtoja, todėl Bendrovei nutraukus atliekų tvarkymo veiklą (iki bankroto bylos iškėlimo) kilo pareiga turimas atliekas sutvarkyti pagal atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatytus reikalavimus, o iškėlus bankroto bylą, už šios pareigos įvykdymą, kaip vienintelis teisėtai veikiantis bankrutuojančios (bankrutavusios) Bendrovės atstovas tapo atsakingas bankroto administratorius.
45. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde Privalomojo nurodymo neteisėtumą grindžia tuo, jog administratorius nėra atsakingas už Bendrovės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo; privalomasis nurodymas duotas ne tam subjektui, nes atliekų turėtoju laikytina UAB „Kupiškio komunalininkas“; kad privalomais nurodymas objektyviai neįvykdomas iš esmės konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime, o neįvykdomų pareigų nustatymas lemia administracinio akto neteisėtumą; pareiškėjo įsitikinimu, klausimas, kieno lėšomis bus įvykdytas Privalomasis nurodymas, susijęs su Privalomojo nurodymo teisėtumu, t. y. galimybėmis jį įvykdyti.
46. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
47. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
48. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde detalizuoja aplinkybes, susijusias su skundžiamo Privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumu ir tuo aspektu grindžia šio administracinio akto neteisėtumą, taip pat pažymi, jog prejudiciniu laikytinu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje iš esmės konstatuotas Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukino plane numatytų priemonių įgyvendinimo neįmanomumas, o tai reiškia, kad objektyviai neįmanoma įgyvendinti ir Privalomajame nurodyme Bendrovei duotų įpareigojimų. Pastebėtina, kad minėtų argumentų pareiškėjas, apibrėždamas keliamo ginčo ribas, nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija šių argumentų neanalizuos ir dėl jų plačiau nepasisakys, pažymėdama, jog ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies prasme įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamu atveju šiai bylai prejudicinės reikšmės neturi. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės tirti naujus, kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.).
50. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog planinio Bendrovės patikrinimo 2018 m. gegužės 7 d. metu nustatyta, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikomas suverstas didelis kiekis buitinių atliekų; vadovaujantis sąskaitomis ir krovinio važtaraščiu į UAB „Aukštaitijos švara“ per 2016 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius atvežta 349,15 t mišrių komunalinių atliekų, kurios laikomos lauke, atviroje aikštelėje ant kietos dangos, laikomas atliekas veikia krituliai, jos prieinamos laukiniams gyvūnams. UAB „Aukštaitijos švara“ taršos leidimas Nr. TL-P.2-2/2014 panaikintas 2018 m. birželio 27 d., tačiau UAB „Aukštaitijos švara“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių iki šiol nėra įvykdžiusi.
51. Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo duotą privalomąjį nurodymą, tvirtina, kad jis sutvarkęs nuomotose patalpose sukauptas atliekas, o lauke, ne pareiškėjo valdytoje teritorijoje sukauptos atliekos yra ne pareiškėjo, o UAB „Kupiškio komunalininko“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus pažymi, jog į bylą pateiktas Vieningos gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) išrašas apie UAB „Kupiškio komunalininkas“ vykdomas atliekų tvarkymo veiklas patvirtina, kad UAB „Kupiškio komunalininkas“, be kitų nepavojingų atliekų tvarkymo, vykdė mišrių komunalinių atliekų (kodas 20 03 01) surinkimo (S1) ir vežimo (S2) tvarkymo veiklas. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje pateiktų atliekų surinkimo ir atliekų vežimo teisines sąvokas, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog UAB „Kupiškio komunalininkas“ buvo ginčo atliekų turėtojas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „Aukštaitijos švara“ tapo 2016 m. lapkričio–gruodžio mėn. priimtų mišrių komunalinių atliekų turėtoja, tad nutraukusi atliekų tvarkymo veiklą turėjo pareigą jas sutvarkyti Veiklos nutraukimo plane nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo teiginiai, susiję su nurodomu netinkamu Bendradarbiavimo sutarties vykdymu, UAB „Kupiškio komunalininkas“ nerūpestingumu ar Savivaldybės tarybos sprendimu suteiktais įgaliojimais, yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia minėtų išvadų.
52. Dėl pareiškėjo argumento, kad bankroto administratorius negali būti atsakingas už administruojamos bendrovės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, kuriais, kaip matyti, keliamas klausimas dėl reikalavimo sutvarkyti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės atliekas, teisėjų kolegija akcentuoja, jog ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Taigi pastaroji nuostata nustato pareigą įmonės administratoriui likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, todėl šios pareigos (kaip bankroto administratoriaus administracinio teisinio statuso elemento) įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankroto administratorius (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1006-798/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018).
53. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018) atitinka pirmosios instancijos teismo išvados, kad į nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką nepatenka klausimų, susijusių su lėšomis, kuriomis turėtų būti įvykdytas privalomasis nurodymas, sprendimas, o apeliaciniame skunde nepateikiama jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas į šią praktiką neatsižvelgti.
54. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos aplinkybės apie Bendrovėje iki bankroto bylos iškėlimo susiklosčiusią situaciją, susijusią su išlaidų kaupimu atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytoms priemonėms įgyvendinti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nustatęs, jog Bendrovė šalia buvusių veiklos patalpų yra sukaupusi didelį kiekį mišrių komunalinių atliekų, ir jų nesutvarkiusi pagal Veiklos nutraukimo plane nustatytas priemones, neprivalėjo įpareigoti Bendrovę atlikti minėtų veiksmų.
55. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
56. Atsižvelgdamas į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai (dėl ginčo teritorijos teisėto valdytojo ir pareigos sutvarkyti užterštą dirvožemį ir gruntą) yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
57. Patikrinusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo BUAB „Aukštaitijos švara“ apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
58. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, konstatuotina, jog BUAB „Aukštaitijos švara“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė