Civilinės bylos: Nr. e2-1099-381/2019,
Nr. e2-1245-381/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01376-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3, 3.1.7.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ kreditoriaus E. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ kreditorės „Inti Kinnisvar OU“ skundas dėl 2019 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir 2019 m. birželio 12 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Egvilta“ kreditorė „Inti Kinnisvar OU“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti BUAB „Egvilta“ 2019 m. kovo
29 d. kreditorių surinkimo nutarimą įpareigoti BUAB „Egvilta“ administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Avere“ per 10 dienų nuo BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos paskirstyti dalį (458 169,14 Eur) BUAB „Egvilta“ lėšų, tenkinant BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, finansinius reikalavimus (toliau – Nutarimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad Nutarimo projektą pasiūlė priimti šiuo metu didžiausias BUAB „Egvilta“ kreditorius E. V., turintis beveik 84 proc. visų kreditorių balsų, todėl visus kreditorių susirinkimo nutarimus galintis priimti iš esmės vienasmeniškai. Priimtas nutarimas paskirstyti dalį įmonės lėšų, kurių didžioji dalis tektų pačiam E. V., pažeidžia tiek BUAB „Egvilta“, tiek jos kreditorių interesus, taip pat prieštarauja pagrindiniams bankroto proceso tikslams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo metu teismuose yra nagrinėjami ginčai, kurių išsprendimas turės įtakos BUAB „Egvilta“ galutinės turto sudėties, pačių kreditorių sudėties ir jų reikalavimų dydžio bei kreditoriams mokėtinų sumų proporcijų nustatymui, administravimo išlaidų dydžiui ir jo paskirstymo proporcijoms, todėl įmonės lėšų paskirstymas nesibaigus šiems teisminiams ginčams yra negalimas ir neteisėtas.
3. Bankroto administratorius atsiliepime palaikė „Inti Kinnisvar OU“ skundą, nurodydamas, kad, kol nėra aiški galutinė BUAB „Egvilta“ turto sudėtis, kreditorių sudėtis bei jų reikalavimų dydis ir eilė, BUAB „Egvilta“ lėšos negali būti skirstomos.
4. BUAB „Egvilta“ kreditorius E. V. atsiliepime su skundu nesutiko ir nurodė, kad priimant Nutarimą bei nustatant skirstytiną lėšų sumą (458 169,14 Eur iš BUAB „Egvilta“ turimų 1 268 465,76 Eur) bei preliminariai nustatant BUAB „Egvilta“ kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo dalį, buvo atsižvelgta į visas nagrinėjamas civilines bylas bei jų įtaką kreditorių struktūros (reikalavimų dydžių) pasikeitimui ir BUAB „Egvilta“ kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis iki Nutarimo priėmimo dienos, finansinių reikalavimų tenkinimui. E. V. nuomone, pareiškėja neįrodė, jog ginčijamas Nutarimas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos „Inti Kinnisvar OU“ skundą tenkino ir panaikino BUAB „Egvilta“ 2019 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl 458 169,14 Eur BUAB „Egvilta“ lėšų paskirstymo trečios eilės kreditoriams. Be to, 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė papildomą nutartį, kuria iš E. V. Estijos įmonei „Inti Kinnisvar OU“ priteisė 1 452 Eur bylinėjosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad visa teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma BUAB „Egvilta“ bankroto byloje Nutarimo priėmimo dieną sudarė 2 542 444,32 Eur. 2018 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimas buvo nutaręs paskirstyti 1 026 769,75 Eur lėšų, taigi Nutarimu nuspręsta paskirstyti 458 169,14 Eur suma sudaro beveik pusę visų likusių bendrovės lėšų, sukauptų bankroto procese, taigi tokiu atveju turi būti aiški kreditorių sudėtis ir kiekvienam kreditoriui tenkanti skirstomų lėšų dalis.
7. Teismas sutiko, kad tam tikrais atvejais, siekiant bankroto proceso efektyvumo ir greitesnio praradimus patyrusių kreditorių reikalavimų patenkinimo, sukauptų lėšų dalis gali būti paskirstyta iki visų kreditorių sudėties nustatymo arba iki visų bankroto procese nustatytų kreditorių tikslių reikalavimų patvirtinimo. Tačiau tokia išimtinė reikalavimų tenkinimo tvarka gali būti taikoma tik tuomet, kai nėra grėsmės, kad ateityje bus sukurti nauji ginčai tarp kreditorių dėl patenkintų reikalavimų sumų perskirstymo, vėliau paaiškėjus, kad pakito kreditorių sudėtis arba pasikeitė teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimtys. Tokiu atveju ypač svarbu nustatyti, ar yra likę ginčų dėl reikšmingų, didelio masto, sudarančių esminę visos patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos dalį, atskirų kreditorinių reikalavimų arba ginčų dėl reikšmingus kreditorinius reikalavimus valdančių kreditorių sudėties.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad reikšmingos įtakos lėšų paskirstymui kreditoriams gali turėti byla pagal BUAB „Faulana“ ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti 2009 m. sausio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir iš M. R. BUAB „Faulana“ naudai priteisti 257 761 Eur, o M. R. sugrąžinti 260 658 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“, taip pat panaikinti 2010 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir BUAB „Faulana“ sugrąžinti 1 082 798,61 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“, o E. V. suteikti 14 481 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Faulana“ kreditorinį reikalavimą. Be to, reikšmingos įtakos gali turėti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ įtraukimo į trečios eilės BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą ir bankroto byloje pareikštas reikalavimas patvirtinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur kreditorinį reikalavimą, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, kuriuo buvo išnagrinėtas kreditoriaus M. R. prevencinis ieškinys dėl uždraudimo BUAB „Egvilta“ parduoti jos turtą dėl per mažos pardavimo kainos, kuris nėra įsiteisėjęs. Minėto sprendimo panaikinimo ir priešingo sprendimo priėmimo atveju byloje gali susidaryti padėtis, kai būtų būtina spręsti dėl kreditoriui perduoto bankrutavusios įmonės turto grąžinimo ir šio turto naujo pardavimo už kitą kainą. Tokiu atveju, teismo vertinimu, būtų pakeistas kreditorių turimų kreditorinių reikalavimų dydis, kreditorių eilė, įmonės turto sudėtis ir to turto pardavimo kaina, galinti vėliau nulemti atsiskaitymų su kreditoriais apimtis. Teismas pažymėjo, jog neįsiteisėjęs ir Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2874-345/2018, kuriuo vienas iš kreditorių Estijos įmonė „Inti Kinnivara OU“ bankroto byloje ginčija kitų dviejų kreditorių BUAB „Faulana“ ir E. V. tarpusavyje sudarytą 4 638 687 Lt reikalavimo teisės perleidimo bankrutavusiai UAB „Egvilta“ sutartį. Ieškinio patenkinimo atveju pasikeistų kreditorių turimi kreditoriniai reikalavimai ir kreditorių sudėtis, BUAB „Faulana“ taptų BUAB „Egvilta“ kreditore. Teismas taip pat nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2609-585/2019 BUAB „Faulana“ ginčija reikalavimo perleidimo sutartį ir siekia susigrąžinti 1 082 798,61 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“, t. y. su atitinkamo dydžio kreditoriniu reikalavimu įstoti į bankroto byloą vietoje kreditoriaus E. V..
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto byloje nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad lėšų už parduotą BUAB „Egvilta“ turtą gali pakakti ir administravimo išlaidoms padengti, ir visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Buvęs pagrindinis BUAB „Egvilta“ turtas vykdant bankroto procedūras yra perduotas tuomečiam hipotekos kreditoriui Estijos įmonei „Inti Kinnisvara OU“. Taip pat nėra duomenų apie galimus lėšų šaltinius, kurie galėtų reikšmingai padidinti trečios eilės kreditorių galimybes visiškai gauti savo reikalavimų patenkinimą.
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei teisme nagrinėjamas bylas teismas konstatavo, kad bankroto byloje nėra galutinai išspręsta, kam priklauso pagrindinis (didžiausias) trečios eilės kreditorinis reikalavimas, sudarantis apie 80 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Tokio ginčo išsprendimas teisme, iki jo išsprendimo išmokėjus lėšas kreditoriui, kurio reikalavimo teisė ginčijama, ne tik sukurtų poreikį naujiems teisminiams ginčams, bet ir leistų abejoti
2019 m. kovo 29 d. kreditorių nutarimo teisėtumu tuo aspektu, kad jis priimtas kreditoriaus, kurio reikalavimo teisė ginčijama, balsais. Be to, į kreditorių eilę įstojus naujiems kreditoriams (arba nors vienam kreditoriui) su iki šiol nepatvirtintais kreditoriniais reikalavimais, pasikeistų skirstomų lėšų proporcijos, o tai sukurtų poreikį perskirstyti lėšas tarp visų trečios eilės kreditorių. Todėl kreditorių susirinkimo siūlomas mechaninis skirstomų lėšų apimties sumažinimas iki neginčijamos kreditorinių reikalavimų sumos dydžio, teismo vertinimu, neleidžia išvengti būsimų papildomų daugybinių didelės apimties ginčų grėsmės ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Nutarimą.
11. Papildoma nutartimi spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas kreditorei „Inti Kinnivara OU“ iš BUAB „Egvilta“ neatitiktų teisingumo reikalavimų, nes bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju tektų pačiai „Inti Kinnivara OU“. Atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas, kurio priimtą Nutarimą teismas panaikino, buvo sušauktas ir jo darbotvarkė sudaryta E. V. iniciatyva, pats Nutarimas taip pat buvo priimtas iš esmės E. V. balsais, be to, kilus ginčui E. V. stojo priešingoje skundą padavusio kreditoriaus „Inti Kinnisvara OU“ pusėje, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl kreditoriaus E. V. veiksmų ir būtent šis kreditorius turi būti laikomas antrąja šalimi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies prasme, ir būtent jis turi atlyginti „Inti Kinnisvara OU“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. E. V. pateikė teismui atskiruosius skundus, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – „Inti Kinnisvara OU“ skundą atmesti, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. papildomą nutartį ir bylinėjimosi išlaidas kreditorei „Inti Kinnisvara OU“ priteisti iš BUAB „Egvilta“, priskiriant šias išlaidas prie administravimo išlaidų. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
12.1. Skundžiama nutartis nėra nuosekli, joje nenurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė E. V. atsiliepime nurodytus argumentus, nutartyje neatsakyta į esminius bylos klausimus. Taip galėjo nutikti dėl akivaizdaus pirmosios instancijos teismo teisėjo Vytauto Zeliankos nusistatymo ir antipatijos rodymo E. V. ir M. R., kurie ne vieną kartą reiškė tiek nepasitikėjimą šio teisėjo kompetencija, tiek jo šališkumu nagrinėjant BUAB „Egvilta“ bankroto bylą. Be to, skundžiama nutartis yra grindžiama aplinkybėmis, jog teismuose yra nagrinėjami ginčai dėl E. V. finansinio reikalavimo peržiūrėjimo, dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau būtent teisėjo Vytauto Zeliankos nekompetencija ir (ar) (ne)sąmoningas civilinių bylų nagrinėjimo vilkinimas leidžia tam pačiam teisėjui šiomis aplinkybėmis grįsti skundžiamą nutartį, kuria uždraudžiama skirstyti dalį BUAB „Egvilta“ priklausančių lėšų.
12.2. E. V. finansinis reikalavimas, patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, yra
2 125 325,93 Eur. Šį reikalavimą sudaro trys atskiri savarankiški finansiniai reikalavimai, atsiradę skirtingais teisiniais pagrindais ir įsigyti iš skirtingų subjektų (UAB „Faulana“, BUAB „Armobetas“ ir UAB „Kaunu dujotiekio statyba“). Ginčas vyksta tik dėl E. V. 1 343 456,61 Eur finansinio reikalavimo, įsigyto iš UAB „Faulana“ ir sudarančio 52,84 proc. visų teismo patvirtintų BUAB „Egvilta“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl teismo išvada, kad nėra galutinai išspręsta, kam priklauso pagrindinis (didžiausias) trečios eilės kreditorinis reikalavimas, yra nepagrįsta. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, kokie procesiniai sprendimai bus priimti pirmosios instancijos teismo nurodytose civilinėse bylose, E. V. finansinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje sudarys ne mažiau kaip 781 869,31 Eur.
12.3. Draudimas skirstyti BUAB „Egvilta“ lėšas ne tik E. V., tačiau ir visiems kitiems BUAB „Egvilta“ kreditoriams, dėl kurių finansinių reikalavimų pagrįstumo ir (ar) teisėtumo jokių teisminių ir (ar) neteisminių ginčų nėra, pažeidžia šių kreditorių teises ir teisėtus interesus, prieštarauja esminiams bankroto proceso tikslams ir principams.
12.4. Šiuo atveju neginčijama BUAB „Egvita“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro
1 198 987,71 Eur, o nuspręsta paskirstyti tik 458 169,14 Eur, t. y. trečdalį visų BUAB „Egvilta“ turimų lėšų. Skirstytina lėšų suma apskaičiuota įvertinus, kokia yra neginčijamų finansinių reikalavimų dalis (1 198 987,71 Eur) ir kokia dalimi galėtų būti tenkinami BUAB „Egvilta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, jeigu nagrinėjamose civilinėse bylose būtų priimti tokie procesiniai sprendimai, kurie darytų didžiausią neigiamą įtaką kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Tokiu būdu buvo visiškai užtikrinti esamų ir (ar) galimų naujų kreditorių interesai ir jų finansinių reikalavimų tenkinimas ir užkirsta galimybė kilti naujiems teisiniams ginčams.
12.5. Teismas visiškai neįvertino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kurioje konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl lėšų skirstymo BUAB „Egvilta“ kreditoriams, privalo įvertinti ne bet kokią, o realią naujų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje galimybę (tikimybę) bei nustačius, kad tokia galimybė (tikimybė) yra reali – įvertinti, ar šių kreditorių interesai bus užtikrinti, paskirsčius dalį BUAB „Egvilta“ priklausančių lėšų. Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, nors naujų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje tikimybė yra mažai tikėtina.
12.6. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad skirstant būtent pusę visų įmonės sukauptų lėšų, turi būti aiški kreditorių sudėtis ir kiekvienam kreditoriui tenkanti skirstomų lėšų dalis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, finansinių reikalavimų tenkinimas negali būti stabdomas ar vilkinamas tik esant numanomai galimybei, jog bankroto byloje gali būti patvirtinti nauji kreditorių finansiniai reikalavimai ar gali būti peržiūrėti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinti finansiniai reikalavimai.
12.7. Teismas nevertino to, jog „Inti Kinnisvara OU“ neturėjo ir neturi teisinio suinteresuotumo teikti skundą, kuriuo yra siekiama uždrausti tenkinti pačios „Inti Kinnisvara OU“ finansinį reikalavimą. Teismas privalėjo skundą atmesti, vadovaudamasis CPK 5 straipsniu. Be to, nors bankroto bylose vyrauja viešasis interesus ir teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo teisę spręsti dėl Nutarimo teisėtumo bei to, ar Nutarimas nepažeidžia kitų asmenų teisių, tačiau šių aplinkybių neįvertino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalies BUAB „Egvilta“ lėšų paskirstymas kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, nepažeis kitų asmenų (BUAB „Faulana“, BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, M. R.) teisių.
12.8. Kreditoriaus teisinis procesinis statusas bankroto byloje nepasikeičia, t. y. kreditorius išlieka trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepriklausomai nuo jo patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio bei to, ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka jis įgijo kitų ĮBĮ įtvirtintų teisių ir pareigų. Nagrinėjant bankrutavusios įmonės kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo panaikinimo, atsakovu yra laikoma bankrutavusi įmonė, kurios kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas yra ginčijamas, bet ne jos kreditorių susirinkimas ar kreditoriai, kurie tokiame kreditorių susirinkime balsavo už skundžiamo nutarimo priėmimą, todėl tokioje byloje asmens, pateikusio skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos tik iš atsakovo, t. y. bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, šias išlaidas priskiriant prie administravimo išlaidų.
13. „Inti Kinnisvara OU“ atsiliepimuose prašė E. V. atskiruosius skundus atmesti, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas ir priteisti „Inti Kinnisvara OU“ naudai 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
13.1. Didžioji dalis skundžiamu Nutarimu pavestų skirstyti lėšų tektų šiuo metu didžiausiam įmonės kreditoriui E. V., kuris ne tik pasiūlė priimti Nutarimą, bet ir už jį balsavo. Tačiau dalis šio kreditoriaus patvirtintų reikalavimų yra ginčijami, todėl nėra aiški galutinė patvirtinta kreditorių sudėtis ir jų reikalavimų procentinės dalys bendroje patvirtintų reikalavimų sumoje. Teismas nustatė, jog bankroto byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad lėšų už parduotą BUAB „Egvilta“ turtą gali pakakti ir administravimo išlaidoms padengti, ir visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Taip pat nėra duomenų apie galimus lėšų šaltinius, kurie galėtų reikšmingai padidinti trečios eilės kreditorių galimybes visiškai gauti savo reikalavimų patenkinimą. Taigi paskirsčius didžiąją dalį lėšų kreditoriui, kurio reikalavimai ginčijami, būtų neišvengta ginčų tarp kreditorių dėl patenkintų reikalavimų sumų perskirstymo, todėl Nutarimas paskirstyti dalį įmonės lėšų, kurių didžioji dalis tektų kreditoriui E. V., pažeidžia tiek pačios BUAB „Egvilta“, tiek jos kreditorių interesus, taip pat prieštarauja pagrindiniams bankroto proceso tikslams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
13.2. Šiuo metu teismuose yra nagrinėjami ginčai ne tik dėl kreditoriaus E. V. reikalavimų apimties, bet ir ginčai, kurių išsprendimas turės esminės įtakos BUAB „Egvilta“ kreditorių sudėties ir jų reikalavimų nustatymui bei kreditoriams mokėtinų sumų proporcijoms, taip pat nuo kurių išnagrinėjimo rezultato gali keistis administravimo išlaidų dydis ir paskirstymo proporcijos, todėl įmonės lėšų paskirstymas nesibaigus šiems teisminiams ginčams yra negalimas ir yra neteisėtas. Šių ginčų baigtis turės įtakos visiems BUAB „Egvilta“ kreditoriams, todėl lėšų skirstymas negalimas ne tik E. V., bet ir visiems įmonės kreditoriams.
13.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 12 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-340-330/2019 pagal „Inti Kinnisvara OU“ ieškinį dėl nekilnojamųjų daiktų (pastatų) kadastrinių matavimų bylų panaikinimo ir šių statinių pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. „Inti Kinnisvara OU“ ieškinys buvo patenkintas, taigi tai reiškia, kad po šios bylos baigties pasikeitė BUAB „Egvilta“ turto sudėtis, gautų už perleistą turtą lėšų suma, administravimo išlaidų suma bei administravimo išlaidų naštos paskirstymo proporcija. Minėtoje byloje buvo išspręstas ir restitucijos klausimas, t. y. BUAB „Egvilta“ įpareigota grąžinti UAB „Altarė“ už pastatus sumokėtas lėšas. Kadangi BUAB „Egvilta“ piniginė prievolė dėl lėšų UAB „Altarė“ grąžinimo atsirado po bankroto bylos iškėlimo, jų atsiradimą iš esmės lėmė šios bankrutavusios įmonės nauji sutartiniai santykiai, reikalingi bankroto procedūroms dėl jos turto pardavimo vykdyti, todėl UAB „Altarė“ grąžintinos lėšos galimai atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį. Taigi BUAB „Egvilta“ lėšos, kurias skundžiamu nutarimu kreditoriai nori sau pasiskirstyti, visų pirma turės būti naudojamos administravimo išlaidoms padengti. Paskirsčius šias lėšas per anksti, būtų pažeistas ĮBĮ ir jame įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu taisyklė.
13.4. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus reikalavimas dėl E. V. finansinio reikalavimo sumažinimo 144 520,39 Eur suma. Patenkinus šį reikalavimą pasikeistų E. V. patvirtintų reikalavimų suma bei kreditoriams paskirstytinų lėšų dydžiai. Be to, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Faulana“ ieškinį atsakovams E. V. ir M. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pareikštu ieškiniu yra prašoma pripažinti negaliojančia 2010 m. spalio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir sugrąžinti BUAB „Faulana“ 1 082 798,61 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“. Po šio ginčo išnagrinėjimo gali pasikeisti BUAB „Egvilta“ kreditorių eilė, jų patvirtintų reikalavimų sumos, jiems paskirstytinų lėšų dydžiai. Nėra įsiteisėjęs ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, kuriame buvo nagrinėjamas kreditoriaus M. R. prevencinis ieškinys dėl uždraudimo BUAB „Egvilta“ parduoti jos turtą dėl per mažos pardavimo kainos. Šioje byloje priimtas galutinis sprendimas taip pat gali turėti įtakos BUAB „Egvilta“ turto apimčiai, kreditorių reikalavimų dydžiui ir eilei, o tuo pačiu ir atsiskaitymų su kreditoriais apimčiai.
13.5. Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2472-585/2019 pagal ieškovų E. V. ir M. R. netiesioginį ieškinį atsakovams BUAB „Egvilta“ ir „Inti Kinnisvara OU“ dėl 160 707,77 Eur administravimo išlaidų priteisimo. „Inti Kinnisvara OU“ nuo pareikšto reikalavimo ginasi, be kita ko, argumentais, kad dar nėra aiški BUAB „Egvilta“ galutinė turto sudėtis ir gautų pajamų suma, o priteisus iš jos reikalaujamas administravimo išlaidas, ji išsaugotų pirminį reikalavimą į skolininkę BUAB „Egvilta“. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2019 m. birželio 12 d. sprendimą šios aplinkybės pasitvirtino, t. y. po šio sprendimo pasikeitė BUAB „Egvilta“ turto sudėtis ir gautų pajamų suma, kadangi pritaikius restituciją turės būti grąžintos už parduotą turtą BUAB „Egvilta“ gautos lėšos. Tuo tarpu už skundžiamą nutarimą balsavę BUAB „Egvilta“ kreditoriai kėsinasi į lėšas, kurios, kaip gali paaiškėti po ginčų išsprendimo, pirmenybės teise gali priklausyti „Inti Kinnisvara OU“, kurios reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka.
13.6. Šiuo metu dar nėra išspręstas ankstesnio 2018 m. lapkričio 9 d. kreditorių nutarimo skirstyti 1 026 769,75 Eur BAUB „Egvilta” lėšas teisėtumo klausimas, todėl teiginiai, kad bus skirstoma tik nedidelė BUAB „Egvilta“ lėšų dalis, neatitinka tikrovės. Didžiausias bendrovės kreditorius pakartotinai inicijavo nutarimo iš esmės tuo pačiu klausimu priėmimą, nors dėl ankstesnio tokio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo dar nėra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiais veiksmais absoliučią balsų daugumą turintis kreditorius visiškai neatsižvelgia į esamas aplinkybes ir bandydamas ne laiku patenkinti savo finansinius reikalavimus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir padėtimi. Lėšų skirstymas nelaukiant aukščiau nurodytų teisminių procesų baigties, neatitiktų bankroto bylos dalyvių interesų pusiausvyros principo, iššauktų naujus ginčus ir taip užvilkintų patį BUAB „Egvilta“ bankroto procesą.
13.7. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias CPK nuostatas. Bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl kreditoriaus E. V. veiksmų ir būtent šis kreditorius, išreiškęs priešingo teisinio suinteresuotumo turėjimą, turi būti laikomas antrąja šalimi CPK 93 straipsnio
1 dalies prasme.
13.8. Papildomuose paaiškinimuose E. V. nurodė, kad dalis bylų, kurias pirmosios instancijos teismas vertino kaip galinčias turėti įtakos BUAB „Egvilta“ kreditoriams ir jų reikalavimams, jau išnagrinėtos, be to, BUAB „Fauilana“ atsisakė savo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2609-967/2019, taigi nagrinėjamu atveju išnyko net ir hipotetinė rizika, kad BUAB „Egvilta” turės grąžinti lėšas „Inti Kinnisvara OU“, jog į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą gali įstoti BUAB „Faulana“, kad bus patvirtintas BUAB „Kauno dujotiekio statyba” finansinis reikalavimas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis patvirtina, kad BUAB „Egvilta” administratoriaus UAB „Avere” reikalavimo sumažinti E. V. finansinį reikalavimą nepagrįstumą.
13.9. Papildomuose paaiškinimuose E. V. taip pat pažymėjo, kad skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo Vytauto Zeliankos šališkumą patvirtina ir naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad teisėjas studijavo vienoje grupėje ir palaiko draugiškus santykius su „Inti Kinnisvara OU“ valdymo nariu ir UAB „V24“ vadovu D. T..
14. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė UAB „Avere“ atsiliepime į E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties panaikinimo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nepriklausomai nuo skirstyti nustatytos sumos dydžio, svarbiausia yra tai, kokia dalis skirtos sumos atiteks konkrečiam kreditoriui. Šiuo atveju, kai trečios eilės kreditoriams neužtenka lėšų jų reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Tačiau šiuo metu vis dar nagrinėjama daug ginčų, nuo kurių baigties priklausys BUAB „Egvilta“ kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijos ir kiekvienam kreditoriui mokėtinos sumos, be to, gali atsirasti naujų kreditorių.
14.2. Dar nepasibaigę ir teisminiai ginčai dėl didžiausiam kreditoriui E. V. perleisto reikalavimo ir jo dydžio sumažinimo. Paskirsčius Nutarime nurodytą sumą, o vėliau tenkinus bankroto administratoriaus prašymą bankroto byloje peržiūrėti E. V. perimtą UAB „Faulana“ kreditorinį reikalavimą, E. V. būtų permokėta 243 720,04 Eur, o kitiems kreditoriams tokia suma atitinkamai nebūtų išmokėta. E. V. taip pat būtų permokėta, jei būtų tenkintas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2609-585/2019 pagal BUAB „Faulana“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
14.3. Nėra įsiteisėjęs ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas, kuriame buvo nagrinėjamas kreditoriaus M. R. prevencinis ieškinys dėl uždraudimo UAB „Egvilta“ perduoti hipotekos kreditoriui „Inti Kinnisvara OU“ įkeistą turtą dėl per mažos pardavimo kainos. Sprendimo panaikinimo ir priešingo sprendimo priėmimo atveju BUAB „Egvilta“ būtų grąžintas hipotekos kreditoriui perduotas turtas ir atnaujintas turto pardavimas, o į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą su 1 994 577,30 Eur reikalavimu būtų įrašytas (grąžintas) hipotekos kreditorius „Inti Kinnisvara OU“, kuris buvo perėmęs iš varžytynių neparduotą turtą. Be to, atnaujinus įkeisto turto pardavimo procedūrą, hipotekos kreditoriui „Inti Kinnisvara OU“ būtų grąžintas jo sumokėtas 985 258,24 Eur skirtumas tarp perimto turto kainos ir teismo patvirtinto reikalavimo. Vien dėl šios aplinkybės nebūtų galimybės paskirstyti kreditoriams lėšas, nes grąžinus „Inti Kinnisvara OU“ kainos skirtumą, BUAB „Egvilta“ beturėtų tik 280 156,95 Eur, kurie bankroto proceso metu buvo gauti ne iš įkeisto turto pardavimo. Taigi, kol nebus išspręstas klausimas dėl įkeisto turto pardavimo ir tuo pačiu galutinai neišspręstas hipotekos kreditoriaus „Inti Kinnisavara OU“ reikalavimo tenkinimo klausimas, lėšos tarp trečios eilės kreditorių negali būti skirstomos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis tenkintas BUAB „Egvilta“ kreditorės „Inti Kinnisvara OU“ skundas dėl kreditorių susirinkimo 2019 m. kovo 29 d. nutarimo paskirstyti dalį bendrovės lėšų trečios eilės kreditoriams panaikinimo bei kreditorei „Inti Kinnisvara OU“ iš E. V. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. E. V. kartu su papildomais paaiškinimais pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2019 m. spalio 9 d. išrašą iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo apie civilinėje byloje Nr. e2-2609-967/2019 pateiktą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir 2019 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismo raštą apie nagrinėtus prašymus nušalinti teisėją Vytautą Zelianką.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą E. V. pateikti papildomi dokumentai, nors ir sukurti jau po skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, tačiau nepriimtini. Pažymėtina, kad duomenys apie procesą civilinėje byloje Nr. e2-2609-967/2019 teismui yra prieinami per teismų informacinę sistemą „Liteko“, todėl 2019 m. spalio 9 d. išrašo iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo pateikimas yra perteklinis, tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismo rašte pateikta informacija nei patvirtina, nei paneigia reikšmingų bylai aplinkybių.
Dėl teisėjo (ne)šališkumo
20. E. V. atskirajame skunde abejoja pirmosios instancijos teisėjo, nagrinėjusio Nutarimo panaikinimo klausimą, nešališkumu.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus E. V. argumentus, kad bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą gali liudyti jo ir pareiškėjos vieno iš valdymo narių studijavimas tame pačiame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kurse ir vienoje grupėje. Pažymėtina, kad studijavimas tame pačiame aukštosios mokyklos kurse ar grupėje, savaime nesuponuoja artimų asmeninių visų bendrakursių tarpusavio ryšių, tuo labiau, kad nuo studijų pabaigos yra praėję 20 metų. E. V. nepateikė jokių savo teiginius apie teisėjo Vytauto Zeliankos artimą draugystę su D. T. pagrindžiančių įrodymų ar paaiškinimų.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjo) nešališkumo. E. V. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nelemia bylą nagrinėjančio teismo šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties struktūra, apelianto nuomone, nėra aiški, bei tai, kad teismas priėmė E. V. nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teisėjo antipatijos, šališkumo E. V. atžvilgiu. Darytina išvada, kad E. V. pozicija dėl teisėjo nusistatymo, šališkumo ir tendencingumo paremta tik subjektyviu aplinkybių vertinimu, kuris nepagrįstas įrodymais.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bankroto byloje dėl kreditoriaus turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, pagrįstumo ir dydžio sprendžiama teismo nutartimi. Esant pagrindui patvirtintus kreditorių reikalavimus tikslinti, teismo nutartimi tai galima atlikti iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tai nulemta siekio bankroto bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas atsižvelgė į kitus jam priskirtoje nagrinėti bankroto byloje nagrinėjamus klausimus (dėl E. V. finansinio reikalavimo peržiūrėjimo, dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo patvirtinimo) taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti teisėją buvus šališką.
Dėl bankrutuojančios įmonės lėšų paskirstymo kreditoriams
25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „Egvilta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Avere“, 2010 m. birželio 14 d. nutartimi BUAB „Egvilta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. lapkričio 9 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti administratorių per 10 dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos paskirstyti dalį BUAB „Egvilta“ lėšų (1 026 769,75 Eur) tenkinant trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus. Administratorius, nesutikdamas su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, kreipėsi į teismą dėl minėto nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Vykstant teisminiams ginčams dėl 2018 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, 2019 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimas priėmė naują nutarimą įpareigoti administratorių per 10 dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos paskirstyti 458 169,14 Eur BUAB „Egvilta“ lėšų, tenkinant trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus. BUAB „Egvilta“ kreditorė „Inti Kinnisvara OU“, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, kreipėsi į teismą dėl minėto nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ nuomone, sprendimas paskirstyti bankrutuojančios įmonės lėšas yra ankstyvas, nes dar vyksta ginčai tiek dėl kreditorių sudėties, tiek dėl jų kreditorinių reikalavimų dydžių.
26. Pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 23 straipsnyje numatytas funkcijas, sprendžia esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla; kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, o ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
27. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).
28. Ginčo, kad Nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos jo priėmimo tvarkos, nėra. Apeliacinės instancijos teismas procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą taip pat nenustatė, todėl šiuo atveju spręstina, ar Nutarimas neprieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir nepažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtų interesų.
29. ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1–3 punktus, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą; šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams; tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus. ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos.
30. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ĮBĮ įtvirtintos aiškios bankroto procedūrų stadijos, pagal kurias bankroto administratorius gali tenkinti kreditorių reikalavimus tik tada, kai visi kreditoriai ir jų reikalavimų dydžiai yra aiškūs, patvirtinti teismo ir nėra ginčijami, taip pat kai yra aiškus bankroto administravimo išlaidų dydis.
31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtinoji kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisme yra nagrinėjamas ne viena byla, kurioje nėra priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas ir kurios rezultatas gali pakeisti BUAB „Egvilta“ kreditorių sudėtį ir jų reikalavimų dydžius didele apimtimi, todėl lėšų paskirstymas kreditoriams, nesant galutinių teismo sprendimų tokiose bylose, gali sukelti daug papildomų teisminių ginčų dėl lėšų perskirstymo. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismuose nagrinėjamus ginčus, susijusius su BUAB „Egvilta“ kreditoriais ir jų reikalavimais, pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
33. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant E. V. atskiruosius skundus, kai kuriose pirmosios instancijos vertintose bylose jau yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai (2019 m. birželio 27 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-858/2018, kuria buvo atmestas M. R. prevencinis ieškinys dėl uždraudimo BUAB „Egvilta“ parduoti jos turtą dėl per mažos pardavimo kainos; 2019 m. birželio 13 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2874-345/2018, kuriuo atmestas bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ ieškinys pripažinti niekine ir negaliojančia UAB „Faulana“ ir E. V. sudarytą 2010 m. spalio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį). Tačiau vis dar neišnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2609-967/2019 pagal BUAB „Faulana“ ieškinį atsakovams M. R. ir E. V., trečiajam asmeniui BUAB „Egvilta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, prašoma M. R. sugrąžinti 260 658 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“, o BUAB „Faulana“ sugrąžinti 1 082 798,61 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“ (2019 m. spalio 10 d. byloje gautas prašymas dėl ieškinio atsisakymo). Taip pat galutinai nėra išspęstas BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorinio reikalavimo klausimas (BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakius savo 144 520,39 Eur kreditorinio reikalavimo, 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-810-585/2019 byla dėl reikalavimo tvirtinimo buvo nutraukta, tačiau šią nutartį bando apskųsti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius „Luminor Bank AS“).
34. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas ginčas pagal BUAB „Egvilta“ administratoriaus prašymą sumažinti E. V. finansinį reikalavimą iki 882 743,68 Eur (Vilniaus apygardos 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-785-585/2019 E. V. reikalavimas sumažintas iki 2 118 450,63 Eur, nutartis neįsiteisėjusi). Taip pat Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dar neišnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-370-248/2019 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-340-330/2019, kuriuo nuspręsta panaikinti statinių (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos dalis dėl nurodytų statinių, pripažinti negaliojančiomis be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta restitucija – iš UAB „Altarė“ BUAB „Egvilta“ priteisti pastatus (duomenys neskelbtini), o iš BUAB „Egvilta“ UAB „Altarė“ priteisti 231 696 Eur.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų teisminių ginčų rezultatai gali pakeisti tiek BUAB „Egvilta“ turto sudėtį, tiek kreditorius, taip pat kai kurių kreditorių finansinių reikalavimų dydį, administravimo išlaidų dydį bei jų paskirstymą. Nors teismas jau yra patvirtinęs BUAB „Egvilta“ kreditorius ir jų reikalavimų dydžius, tačiau ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis leidžia tikslinti kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Anksčiau nurodytos aplinkybės (teismuose nagrinėjamos bylos) patvirtina, kad kreditorių sąrašo ir reikalavimų dydžių nustatymas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje nėra galutinis. Taigi darytina išvada, kad šiame BUAB „Egvilta“ bankroto etape dalies sukauptų lėšų paskirstymas trečios eilės kreditoriams neatitiktų bankroto tikslų, įstatyme įtirtintų bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo ir gautų lėšų, pardavus įmonės turtą, paskirstymo kreditoriams taisyklių, teisingumo ir protingumo principų, interesų pusiausvyros principo, galėtų pažeisti dalies kreditorių interesus (vieniems kreditoriams gali būti permokėta, kitiems atitinkamai išmokėta per maža suma), sukelti papildomus ginčus dėl lėšų perskirstymo ir taip užvilkinti BUAB „Egvilta“ bankroto procesą. Dėl nurodytų priežasčių BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2019 m. kovo 29 d. Nutarimas negali būti paliktas galioti.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo Nutarimas buvo priimtas dar tebevykstant ginčams dėl ankstesnio 2018 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta paskirstyti 1 026 769,75 Eur lėšų iš BUAB „Egvilta“ sukauptų 1 268 465,75 Eur. Kreditoriams nežinant, ar yra teisėtas ir ar nebus paliktas galioti 2018 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, naujo nutarimo priėmimas iš esmės tuo pačiu klausimu neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nes tuo atveju, jei 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimas vis dėlto būtų vykdomas, bendrovė nebeturėtų tiek lėšų, kad būtų įgyvendintas ir 2019 m. kovo 29 d. Nutarimas.
37. Minėtų teismo išvadų dėl Nutarimo neteisėtumo nepaneigia ir E. V. argumentai, kad norima paskirstyti lėšų suma apskaičiuota atsižvelgiant į teismuose nagrinėjamas bylas ir sumažinta iki neginčijamos kreditorinių reikalavimų sumos, nes, kaip teisingai pažymi BUAB „Egvilta“ administratorius, vykstant ginčams teismuose, vis dar nėra aiškūs visų kreditorių reikalavimų galutiniai dydžiai, atitinkamai ir kreditorių reikalavimų proporcijos, pagal kurias visiems kreditoriams turi būti paskirstytos BUAB „Egvilta“ sukauptos lėšos, taip pat kokio dydžio įmonės bankroto administravimo išlaidas kreditoriai turi apmokėti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ir E. V. teiginiai, jog pareiškėja neturi suinteresuotumo, yra nepagrįsti, nes, nors bendrovė „Inti Kinnisvara OU“, įgyvendinus Nutarimą, ir gautų dalį BUAB „Egvilta“ lėšų, tačiau pagrįstu laikytinas minėtos kreditorės interesas paskirstomas lėšas gauti pagal teisingą proporciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pareiškėjos „Inti Kinnisvara OU“ skundas buvo pagrįstai tenkintas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog minėta kreditorė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
39. Nagrinėjamoje byloje atsakove laikytina BUAB „Egvilta“, tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamoje situacijoje „antrąja šalimi“ CPK 93 straipsnio 1 punkte prasme laikytinas E. V.. Pažymėtina, kad bankroto administratorius, atstovaujantis BUAB „Egvilta“, palaikė pareiškėjos „Inti Kinnisvara OU“ skundo argumentus, nesutiko su Nutarimu, kuris buvo priimtas E. V. iniciatyva ir balsais, be to, būtent E. V. teisme stojo priešingoje skundą padavusios kreditorės „Inti Kinnisvara OU“ pusėje. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl E. V. veiksmų, todėl būtent jis ir turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai. Priešingas aiškinimas neatitiktų ir teisingumo bei protingumo principų, taip pat principo „pralaimėjęs moka“, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nes bylinėjimosi išlaidas priteisus iš BUAB „Egvilta“, dalis jų iš esmės tektų bylą laimėjusiai šaliai – kreditorei „Inti Kinnisvara OU“.
41. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netenkina E. V. atskirųjų skundų, pareiškėja „Inti Kinnisvara OU“ turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Bendrovės „Inti Kinnisvara OU“ teismui pateikti dokumentai įrodo, kad ji patyrė 1 089 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus užmokesčio už tokios pobūdžio teisines paslaugas dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš E. V. kreditorei „Inti Kinnisvara OU“ priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, kreditorės patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo
2019 m. birželio 12 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti iš E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Estijos įmonei „Inti Kinnisvara OU“ (juridinio asmens kodas 11085821) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Artūras Driukas