Civilinė byla Nr. 2S-677-798/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05409-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 94.5.;106.4;122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12217-866/2015 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui VĮ „Registrų centras“ dėl sutarties dėl pagalbinių patalpų registracijos, atliktos 1995 metais, pripažinimo, tretieji asmenys byloje Stanislav A. A., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 1995 m. liepos 12 d. sutarties, kuria G. A. įsigijo nuosavybėn 61,75 kv. m. pagalbines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 141, 143, 145, registraciją atliktą 1995 m. liepos 17 d., nepraleidus sandorio sudarymo metu galiojusio įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė įsigijo Lietuvos Respublikai priklausantį turtą, kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus edukologijos universitetas, t. y. gyvenamąją patalpą adresu Švitrigailos g. 4-146, 142, bei tris negyvenamąsias patalpas, esančias Švitrigailos g. 4-141, 143, 145. Sandoriai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1995 m. liepos 17 d. suteikiant registracijos Nr. 3-635. Ieškovei atlikus patalpų renovacijos darbus, ir pakarotinai kreipusis dėl pagalbinių patalpų nuosavybės registravimo, prašymas buvo netenkintas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui VĮ „Registrų centras“ kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams ir išaiškino, kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nutarė, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad registro tvarkytojas atliko/neatliko atitinkamos apimties veiksmus 1995 m. liepos 17 d., vykdydamas viešojo administravimo veiklą. Kadangi reikalavimai nėra susiję su asmenų civilinėmis teisėmis ar pareigomis, todėl, teismas nutarė, kad toks ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, bet ne bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartį Nr. T-XX-52-09). Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu, išnagrinėjo ieškovės skundą dėl VĮ „Registrų centras“ veiksmų atliekant teisinę registraciją, ir nurodė, kad nors LITEKO duomenimis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sprendimu teismas sprendė ir dėl ginčo sutarties įregistravimo apimties, darytina išvada, kad ši civilinė byla keliama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių.

Ieškovė G. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį. Ieškovės nuomone, šioje byloje reikalavimas dėl pripažinimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes pirmiausia būtina nustatyti ir įvertinti ginčo pagalbinių patalpų priklausomumą. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Šis specialus teismas nagrinėja administracinių aktų, priimtų administravimo subjektų vykdant administravimo funkcijas, teisėtumą (ABTĮ 2 straipsnio 15 dalis, 3 straipsnis). Jeigu pareikšti reikalavimai yra susiję su individualaus pobūdžio administraciniais teisės aktais, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos leidžia atriboti administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją. Bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas civilinės teisės klausimus, gali išspręsti ir administracinio teisės akto teisėtumo klausimą, o administracinis teismas sprendžia tik dėl administracinio teisės akto teisėtumo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nustatytos teritorinio registratoriaus ir kitų registratorių priimtų sprendimų apskundimo tvarka ir sąlygos. Šio specialaus įstatymo nuostatas sistemiškai aiškinant su Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registratoriaus veikla priskiriama administravimo sričiai (ABTĮ 2 straipsnio 10 punktas). Tačiau ir šio administravimo subjekto sprendimų, kaip individualaus pobūdžio administracinių aktų, teisėtumo klausimus gali nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, jeigu akto teisėtumo klausimas susijęs su kitais bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai priskirtais klausimais. Klausimas dėl daikto prigimties ir nuosavybės teisės į jį įgijimo pagrindo, plačiąja prasme yra daiktinės teisės - civilinės teisės instituto - reglamentavimo dalykas. Taigi, tais atvejais, kai kyla ginčas iš esmės dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, kurį ieškovė įregistravo nekilnojamojo turto registre, teisinis ginčas negali būti kvalifikuotinas kaip vien administracinio teisinio pobūdžio (ABTĮ 15. 16 straipsniai, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnis), nes jis turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir civilinės teisės normomis. Tokiais atvejais sprendimas dėl viešojo administravimo subjekto administracinio teisės akto ar jo veiksmų/neveikimo priklauso nuo ginčo dėl civilinės teisės išsprendimo, t. y., ar ieškovė, įregistravusi registre daiktą - pagalbines patalpas, kaip pati nurodo ieškinyje, iš esmės turėjo teisinį pagrindą įgytas nuosavybės teises į pagalbines patalpas įregistruoti. Ieškovė reikšdama ieškinį dėl sutarties dėl pagalbinių patalpų registracijos, atliktos 1995 metais, pripažinimo, ginčija ne tik VĮ Registrų centro, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir gina savo kaip nuosavybės teisės turėtojos į pagalbines patalpas, teises. Išnagrinėjęs ieškovės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, reiškiamus reikalavimus dėl pagalbinių patalpų teisinės registracijos, teismas iš esmės išspręstų ieškovės nuosavybės pagrįstumo į šias patalpas klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. 1-4398-426/2014 pagal pareiškėjų G. A. ir S. A. A. skundą dėl priimtų VĮ Registrų centro 2012-01-18 sprendimo Nr. RS-120 ir Centrinio registratoriaus 2012-03-16 sprendimo Nr. 103, tačiau iš esmės nesprendė klausimo dėl 1995 metais atliktos/neatliktos sandorio registracijos, nenagrinėjo visų su tuo susijusių aplinkybių bei nesprendė pagalbinių patalpų įsigijimo nuosavybėn pagrindų bei nuosavybės apsaugos klausimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentas, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, jog Vilniaus apygardos administraciniame teismas 2015-02-12 sprendimu sprendė dėl ginčo sutarties įregistravimo, yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams, yra pagrįsta ir teisėta.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 1995-07-12 sutarties, kuria ieškovė įsigijo nuosavybės teise 61,75 kv. m. pagalbines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 141, 143 ir 145, registraciją, atliktą 1995-07-17, nepraleidus sandorio sudarymo metu galiojusio įstatymo nustatyto 3-jų mėnesių termino.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad esminis ginčas yra dėl registro tvarkytojo veiksmų, o būtent, kad po 2004-03-16 iš duomenų bazės „dingo“ 173,13 kv. m. objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), privatizuoto ploto, kas iš esmės lemia ieškovės reikalavimą – pripažinti, kad 1995-07-17 ji atliko teisinę sutarties registraciją pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Byloje ginčo dėl patalpų priklausomumo nėra, nes patalpų įsigijimo faktas iš Lietuvos edukologijos universiteto (buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto) nėra kvestionuojamas, reikalavimai Lietuvos edukologijos universitetui nėra reiškiami, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus reiškia tik viešojo administravimo subjektui – VĮ „Registrų centras“.

Šioje byloje pripažintini vyraujančiais administraciniai teisiniai santykiai. Nors ginčas susijęs su civiliniais santykiais (teisinės registracijos pripažinimas ar nepripažinimas yra juridinis faktas turintis įtakos sandorio galiojimui, nes nagrinėjamu atveju taikytina Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas), tačiau pagrindinis šio ginčo dalykas yra registro tvarkytojo veiksmai, nes ieškovės teigimu ji teisinę registraciją atliko, tačiau dėl registro tvarkytojo veikimo ar neveikimo teisinė sandorio registracija atlikta 1995 m. išnyko. Kadangi sandorio sudarymo faktas byloje nėra ginčijamas, bylą nagrinėjantis teismas faktinių bei teisinių bylos aplinkybių kontekste, visų pirma, turės vertinti registro tvarkytojo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, o tik po to spręsti dėl registracijos pripažinimo ir su teisine sandorio registracija susijusių teisinių padarinių.

Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančias faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisingai išsprendė ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. ir 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                       Antanas Rudzinskas