Civilinės bylos Nr. e2A-346-790/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00982-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.8.11.1; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui dėl įsiskolinimo, delspinigių priteisimo ir vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nepagrįstu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hidroterra“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus 525 263,95 Eur dydžio įsiskolinimą, 59 669,98 Eur dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pripažinti atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus atliktą 2019 m. rugpjūčio 19 d. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 92 (taip pat ir 2020 m. balandžio 30 d. Papildomo susitarimo Nr. 1) vienašalį nutraukimą dėl esminio pažeidimo, apie kurį UAB „Hidroterra“ buvo pranešta 2021 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 427, nepagrįstu ir neteisėtu.

2.       Ieškovė paaiškino, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus (toliau – ir Muziejus arba užsakovas) įvykdyto viešojo pirkimo dėl Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto rengimo paslaugų pagrindu, tarp UAB „Hidroterra“ (toliau – ir projektuotoja) ir Muziejaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 92 (toliau – ir Sutartis). Sutarties objektas – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ir visuomenei reikšmingo objekto – Gedimino kalno šlaitų – sutvarkymo projektinės dokumentacijos parengimas, tyrimų atlikimas, leidimų darbams atlikti gavimas ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų atlikimas. Vienas iš pagrindinių Sutarties tikslų – gauti leidimus atlikti Gedimino kalno šlaitų sutvarkymo darbus siekiant likviduoti avarinę Gedimino kalno šlaitų būklę (slinkimą ir nuošliaužas). Sutartis vykdoma keliais esminiais etapais: pirmiausia, projektuotojos atliekami tyrimai, parengiama projektinė dokumentacija, gaunami leidimai, vėliau, Muziejus skelbia rangos darbų pirkimą, o projektuotoja turi atlikti rangos darbų vykdymo priežiūrą.

3.       Projektuotoja suderino projektinius pasiūlymus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija), Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) ir pačiu Muziejumi. Todėl jau nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo Muziejus žinojo, kad ieškovė suprojektavo tik tvarkomuosius paveldosaugos (tvarkybos) darbus ir jiems reikės gauti ne statybą leidžiantį dokumentą, bet tvarkybos leidimus.

4.       Nustatytais terminais projektuotoja parengė Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos (taikomieji tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, remontas) darbų projektą (toliau – Tvarkybos darbų projektas arba Projektas), gavo teigiamas paveldosaugos specialiosios ekspertizės (toliau – ir Specialioji ekspertizė) išvadas, kurias pateikė Muziejaus derinimui. Įsakymais patvirtindamas Projekto I ir II etapus, Muziejus nereiškė jokių pretenzijų, jog Projekte yra numatyti tik tvarkybos darbai. Pagal atskirais Muziejaus įsakymais patvirtintą ir specialiosios ekspertizės patvirtintą dviejų etapų Projektą Kultūros paveldo departamentas išdavė du Leidimus atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus (toliau – Tvarkybos leidimai).

5.       Projektuotojai atliktus darbus ir gavus Tvarkybos leidimus vykdyti rangos darbus, Muziejus atsisakė priimti atliktų darbų rezultatą – Projektą ir gautus Tvarkybos leidimus. Pasikonsultavęs su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija), kuri vadovavosi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) nuomone, Muziejus nutarė, kad projektuotoja privalo gauti ne Tvarkybos leidimus (tvarkomiesiems paveldosaugos darbams), o statybą leidžiančius dokumentus (statybos darbams). Statybos inspekcijos, kuri neturi įstatymu jai suteiktos kompetencijos aiškinti ir taikyti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų teisinį reguliavimą, vertinimu, pagal Projektą Aukštutinės pilies rūmų liekanų ir Aukštutinės pilies sienos liekanų statiniui yra atliekami kapitalinio remonto darbai ir sukuriami du nauji nesudėtingi statiniai – atraminės sienelės, laistymo ir drenažo sistemos. Nors Savivaldybės administracija atsisakė išduoti tokį statybą leidžiantį dokumentą, t. y. patvirtino, kad Tvarkybos leidimų pakanka darbams pagal Projektą vykdyti ir nereikia gauti dar ir statybą leidžiančio dokumento, o už nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą tiesiogiai atsakingas Kultūros paveldo departamentas taip pat prieštaravo Muziejaus reikalavimams, pastarasis ėmė reikalauti iš projektuotojos pakeisti Projektą į kapitalinio remonto (statybos darbų) projektą bei pateikti statybą leidžiantį dokumentą. Muziejus atsisakė atsiskaityti už atliktus darbus. Laikydama, kad tinkamai įvykdė Sutarties dalį dėl Tvarkybos leidimų gavimo, o Muziejus neturi teisės reikalauti iš projektuotojos neįmanomų įgyvendinti prievolių (gauti statybą leidžiantį dokumentą), projektuotoja vienašališkai pasirašė Darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį pateikė Muziejui.

6.       Projektuotojai atsisakius vykdyti neteisėtus Muziejaus reikalavimus, vėliau pareiškus teisme ieškinį dėl įsiskolinimo bei delspinigių už atliktus darbus priteisimo, Savivaldybės administracija bei Kultūros paveldo departamentas su ieškiniu sutiko. Muziejus 2021 m. spalio 1 d. pranešimu informavo projektuotoją apie Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo.

7.       Ieškovės įsitikinimu, Projekte numatyti darbai yra tvarkomieji paveldosaugos darbai. Projekte nėra jokių tvarkomųjų statybos darbų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme (toliau – ir Paveldo įstatymas). Muziejus neįvertino esminio tvarkomųjų paveldosaugos darbų skiriamojo kriterijaus nuo statybos darbų – santykio su vertingosiomis kultūros paveldo objekto savybėmis. Visi Projekte numatyti darbai yra tiesiogiai susiję su Gedimino kalno, Aukštutinės pilies rūmų liekanų ir Aukštutinės pilies gynybinės sienos liekanų vertingųjų savybių išsaugojimu, konservavimu ir avarijos grėsmės pašalinimu. Projektu nėra kuriami absoliučiai jokie nauji statiniai, kultūros paveldo objektai nėra pertvarkomi (nėra atliekamas kapitalinis remontas). Todėl darbai yra ir privalo būti tvarkomieji paveldosaugos darbai, kurių atlikimui yra taikomos specialiosios technologijos.

8.       Visiškai analogiškiems darbams Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite buvo išduotas analogiškas Tvarkybos leidimas ir tvarkybos darbai to paties užsakovo – Muziejaus – buvo sėkmingai įgyvendinti ir priimti. Tai, kad kai kurios Paveldo tvarkybos reglamentuose (toliau – ir PTR) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) vartojamos sąvokos sutampa (drenažas, atraminė sienelė ar pan.), savaime nereiškia, kad Projekte numatyti darbai patenka į statybos darbų sąvoką. Paveldo įstatymas ir juo įtvirtintas teisinis reguliavimas yra specialusis įstatymas (reguliavimas) lyginant su statybos teisiniu reguliavimu. Prieš palygindama Projekte numatytus darbus su Statybos įstatyme ir Statybos techniniuose reglamentuose (toliau – ir STR) vartojamomis sąvokomis, Statybos inspekcija, kurios nuomone Muziejus vadovaujasi, turėjo įvertinti Projekte numatytų darbų tikslus ir siekiamus rezultatus bei gretinti šiuos darbus su PTR numatytomis tvarkybos darbų rūšimis ir detalizuojamomis specialiomis technologijomis. Tik tuo atveju, jeigu PTR nebūtų numatę tokių tvarkybos darbų ar jų technologijų, Statybos inspekcija turėjo spręsti, ar tikrai tokie darbai yra susiję su paveldo objektų vertingųjų savybių išsaugojimu.

9.       Statybos inspekcijos nuomonė prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Gedimino kalnas yra saugomoje teritorijoje – Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate (toliau – Kultūrinis rezervatas). Remiantis Kultūriniame rezervate galiojančiu režimu, su kultūros paveldo objekto vertingosiomis savybėmis susijusios statybos jame nėra galimos. Tokią pačią nuostatą įtvirtina ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas. Muziejus siekė įpareigoti projektuotoją įvykdyti neįmanomą įgyvendinti prievolę. Priverstinis galimai neteisėtas tvarkybos darbų kvalifikavimas galėjo būti nulemtas pragmatinių priežasčių – siekiu gauti finansavimą iš Europos Sąjungos.

10.       Projektuotojai laiku ir tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, vienašališkai pasirašius Darbų perdavimo–priėmimo aktą, Muziejus privalo atsiskaityti su projektuotoja. Projektuotoja įspėjo Muziejų apie vienašalį Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymą bei persiuntė jį užsakovui. Muziejus, nors su Darbų perdavimo–priėmimo aktu nesutiko, tačiau jo neginčijo ir nenuginčijo teismine tvarka, jį panaudojo kitame viešajame pirkime. Sutartyje nenumatyta Muziejaus teisė atsisakyti pasirašyti Darbų perdavimo–priėmimo aktą. Pagal Sutarties 3.5 punktą projektuotojos persiųstame Darbų perdavimo–priėmimo akte Muziejus galėjo nurodyti pastabas, trūkumus ir jį pasirašyti su išlygomis, tačiau tokių niekada nenurodė.

11.       Pagal Darbų perdavimo–priėmimo aktą Muziejus yra neatsiskaitęs už atliktus darbus 525 263,95 Eur su PVM suma. Remiantis Sutarties 8.3 punktu projektuotoja turi teisę reikalauti 0,08 proc. dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nuo 2021 m. balandžio 13 d. (Muziejaus pranešimo apie atsisakymą atsiskaityti diena) Muziejus pradelsė atsiskaityti su projektuotoja 142 dienas, todėl delspinigių suma siekia – 59 669,98 Eur.

12.       Projektuotoja nepadarė jokių esminių ar neesminių Sutarties pažeidimų, todėl Muziejus neturėjo teisinio pagrindo nei pagal Sutartį, nei pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) vienašališkai nutraukti Sutarties. Muziejus nutraukė Sutartį siekdamas priversti projektuotoją pakeisti savo poziciją ir neteisėtai perkvalifikuoti tvarkomuosius paveldosaugos darbus į statybos darbus. Pranešime Muziejus nenurodė jokio Sutartyje įtvirtinto (apibrėžto) esminio pažeidimo arba CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijų (ar bent vieną jų) atitinkančio kitokio Sutarties pažeidimo. Pranešimą Muziejus grindė vien tik deklaratyviais paaiškinimais apie tariamą projektuotojos sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – netinkamą Projekte numatytų darbų klasifikavimą ir tuo pagrindu negautą statybą leidžiantį dokumentą. Jeigu teismas laikytų, kad projektuotoja pažeidė Sutartį, toks tariamas Sutarties pažeidimas negali būti laikomas esminiu pažeidimu nei pagal Sutartį, nei pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminius sutarties pažeidimo nustatymo kriterijus. Projektuotojos gauti ir Kultūros paveldo departamento išduoti Tvarkybos leidimai suteikia teisę atlikti visus Projekte numatytus darbus. Todėl projektuotoja įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus gauti leidimus vykdyti Projekte numatytus darbus tinkamai ir laiku.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino UAB „Hidroterra“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 92 (su 2020 m. balandžio 30 d. Papildomu susitarimu Nr. 1) vienašalį nutraukimą neteisėtu ir priteisė UAB „Hidroterra“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus 525 263,95 Eur dydžio skolą, 59 669,98 Eur delspinigius ir 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

14.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kultūros paveldo objekto remontas pagal Statybos įstatymą ir Paveldo įstatymą priskiriamas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams ir tvarkomiesiems statybos darbams, nusprendė, kad šie darbai reguliuojami abiejų teisės aktų nuostatomis. Todėl tos pačios rūšies darbai gali būti priskiriami ir tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, ir tvarkomiesiems statybos darbams.

15.       Teismas priėjo prie išvados, kad pagal Sutarties ir jos priedo „Projektavimo (techninė) užduotis“ (toliau – Techninė užduotis) sąlygas projektuotoja buvo laisva pasirinkti ir pasiūlyti šlaitų tvirtinimo ir stabilizavimo, paviršinio ir gruntinio vandens nuvedimo, statinių laikančiųjų konstrukcijų ir pagrindų stabilizavimo metodus. Priklausomai nuo pasirinktų techninių sprendinių esmės, projektuotoja kvalifikavo suprojektuotus darbus kaip tvarkybos arba tvarkomuosius statybos darbus, gavo ir pateikė užsakovui atitinkamų kompetentingų institucijų leidimus, t. y. ieškovė, kvalifikuodama savo projektinius sprendinius išimtinai kaip kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, šalių Sutarties ir Techninės užduoties nuostatų nepažeidė.

16.       Teismas pritarė byloje atliktos ekspertizės akto (toliau – ir Ekspertizės aktas) išvadoms, kad darbai, skirti objekto vertingųjų savybių išsaugojimui, yra tvarkomieji paveldosaugos darbai (atliekami pagal PTR ir paprastojo remonto atveju); darbai, nesusiję su vertingųjų savybių išsaugojimu – tvarkomieji statybos darbai (atliekami pagal STR, kultūros paveldo statinio teritorijoje ar apsaugos zonoje statomi, rekonstruojami, kapitališkai remontuojami ar griaunami statiniai ar atliekami šios teritorijos aplinkos tvarkymo statybos darbai). Teismo vertinimu, Statybos inspekcijos paaiškinimų argumentai nepaneigia Ekspertizės akto išvados, kad visi konkretūs ieškovės suprojektuoti techniniai sprendiniai yra skirti unikalaus kultūros paveldo objekto išsaugojimui ir todėl priskiriami prie tvarkomųjų paveldosaugos darbų, atliekamų pagal PTR.

17.       Teismas atmetė Statybos inspekcijos argumentus dėl ekspertizę atlikusios ekspertės A. S. kompetencijos stokos ir atsakovo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Teismas nurodė, kad ekspertizės skyrimo metu prieštaravimų dėl ekspertės kandidatūros pareikšta nebuvo, nors byloje buvo pateikta išsami informacija apie jos kvalifikaciją, nušalinimai šiai ekspertei taip pat nebuvo reiškiami. Atsakovo ir trečiojo asmens nesutikimas su Ekspertizės akto išvadomis nesudaro pagrindo pakartotinei ekspertizei skirti.

18.       Teismas nustatė, kad Muziejus, nutraukęs Sutartį su ieškove, paskelbė viešąjį pirkimą „Vilniaus piliavietės, šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto laidos „A“ parengimas ir vykdymo priežiūra“ (toliau – Pirkimas). Nors atsakovas teigė, kad buvo parengti nauji projektiniai pasiūlymai ieškovės Projekto pagrindu, tačiau byloje nėra duomenų, kokiu būdu ieškovės Projektas buvo modifikuotas, ar buvo modifikuota dalis darbų, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, Savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento veiksmai naujame Pirkime pritariant, kad dalis darbų Kultūriniame rezervate (dėl kurių ir vyko ginčas) turėtų būti atliekami kaip tvarkomieji statybos darbai, teismo vertinimu, neįrodo ieškinio nepagrįstumo nagrinėjamoje byloje.

19.       Teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas Sutarties 3.5 punktą, nenurodė Darbų perdavimo– priėmimo akte atliktų ir perduotų jam darbų trūkumų, taip pat nenustatė protingo termino pašalinti darbų trūkumus, sukurdamas neaiškumo, neapibrėžtumo situaciją. Tai, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl projektavimo darbų vykdymo, vyko susitikimai, konsultacijos, derybos siekiant nustatyti, ar pagal Projektą numatytiems darbams yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ar pakanka gauti Tvarkybos leidimus, neatleidžia atsakovo nuo Sutartyje imperatyviai numatytos pareigos priimti jam perduotus darbus su išlygomis ar be jų. Nėra aišku, kokių konkrečių darbų atsakovas nepriėmė, ką atsakovas laiko darbų trūkumais, kokia nepriimtų darbų vertė. Ši atsakovo pozicija darbų priėmimo metu liko neatkleista.

20.       Teismas nusprendė, kad atsakovas vienašališkai nutraukė šalių Sutartį formaliai, siekdamas išvengti atsiskaitymo už atliktus ir jam perduotus darbus, t. y. atsakovas nurodė apsimestinį Sutarties nutraukimo pagrindą. Todėl ieškinio reikalavimą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas patenkino.

21.       Teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės pažeidė Sutarties nuostatas dėl atliktų darbų priėmimo ir perdavimo tvarkos, todėl nurodė, kad atlikti darbai atsakovui buvo perduoti 2021 m. liepos 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktu visa apimtimi. Atsakovas turi pareigą už juos atsiskaityti bei sumokėti netesybas, kurios numatytos Sutartyje. Ginčo dėl priteistinos skolos sumos už atliktus pagal Sutartį darbus ir apskaičiuotų delspinigių sumos nebuvo, todėl teismas reikalavimą patenkino.

22.       Teismas netenkino ieškovės ir ekspertės prašymų dėl baudos Statybos inspekcijai skyrimo, nes kreipimosi dėl eksperto profesinės veiklos etikos galimo pažeidimo vertinimas yra už nagrinėjamos bylos ribų ir nėra žinybingas šią bylą nagrinėjančiam teismui.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23.       Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos nacionalinis muziejus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, byloje paskirti pakartotinę ekspertizę, nustatant septynių dienų terminą ekspertų kandidatūroms pateikti, paskirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Sutartyje ir Techninėje užduotyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad ieškovė privalo parengti tiek Tvarkomųjų darbų projektą, tiek Tvarkomųjų statybos darbų projektą. Techninėje užduotyje specifiškai numatyta, kokiems darbams privalomai turi būti parengtas Tvarkomųjų statybos darbų projektas. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad įpusėjus Sutarties vykdymui šalys pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriame specifiškai detalizavo mokėtinas sumas ieškovei už Tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimą. 

23.2.                      Teismas neatsižvelgė į Sutarties turinį bei tai, kad ši Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nesiaiškino ginčo sutarties šalių prisiimtų įsipareigojimų turinio, neįvertino Sutarties nuostatų tarpusavio ryšio su viešojo pirkimo sąlygomis bei netinkamai atliko lingvistinę Sutarties ir jos priedų analizę. Sprendime neįvertintos aplinkybės, kad esant situacijai, kada ieškovė pastebėjo ar nusprendė, kad negalės suteikti paslaugų, kaip numatyta Sutartyje ir Techninėje užduotyje, nedelsdama turėjo apie tai informuoti Muziejų ir siekti Sutarties pakeitimo, tačiau to nepadarė.

23.3.                      Muziejus aiškiai apibrėžė ieškovės darbų trūkumus, nurodydamas konkretų Statybos inspekcijos raštą, kuriuo vadovaujantis projektuotoja turėtų pašalinti defektus. Šalys beveik metus, t. y., nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., kada buvo nutraukta Sutartis, susirašinėjo dėl ieškovės darbų defektų šalinimo. Netgi 2021 m. spalio 1 d. rašte apie būsimą Sutarties nutraukimą Muziejus pasiūlė ieškovei informuoti apie ketinimą ištaisyti darbų trūkumus ir toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė į Muziejaus pasiūlymą nesureagavo bei nenurodė, kad pageidauja šalinti darbų defektus bei tam jai reikalingas papildomas laikas.

23.4.                      Muziejus turėjo visus teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintus pagrindus Sutarties nutraukimui, kadangi ieškovės pažeidimas buvo esminis. Sutarties 13.6 punktu šalys susitarė, kad Sutarties 13.5 punkte numatytų sąlygų pažeidimas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Sutartyje esminėmis sąlygomis pagal 13.5.1 punktą yra Sutarties dalykas, kuris apibrėžtas Sutarties 1.1 punkte – Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimas, statybos darbų techninio projekto vykdymo priežiūros bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų sprendinių įgyvendinimo priežiūros paslaugos. Šalys privalėjo vadovautis galiojusia Sutartimi – ieškovė privalėjo suteikti paslaugas kaip nurodyta Sutarties 1.1 punkte bei Techninėje užduotyje. Ieškovei atsisakius suteikti paslaugas tokia apimtimi kaip buvo numatyta Sutartyje, Muziejus neturėjo pagrindo tikėtis, kad pažeidimas bus pašalintas, pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes.

23.5.                      Ekspertizės aktas turėjo būti vertinamas kritiškai, juo išimtinai vadovautis nebuvo negalima, kadangi jame ekspertė pateikė kategorišką poziciją, kuri nekoreliuoja su Ekspertizės akte aprašytu tyrimu. Be to, jame atlikta teisės aktų analizė ir vertinimas priskirtina teismo kompetencijai. Priešingai ekspertės išdėstytai pozicijai: (1) visų lygių teisiniai dokumentai – Paveldo įstatymas, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatai (toliau – ir Rezervato nuostatai), Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas – nurodo, kad Kultūrinio rezervato teritorijoje galimi remonto darbai, taip pat statybos darbai; (2) tiek tvarkomųjų paveldosaugos darbų, tiek tvarkomųjų statybos darbų tikslas yra tas pats – išsaugoti objekto vertingąsias savybes, tačiau atliekant tvarkomuosius statybos darbus nėra keičiamos kultūros paveldo statinio vertingosios savybės ir vertingosios dalys bei elementai, o atliekami darbai atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą statybos darbų apibrėžimą; (3) tvarkomieji statybos darbai gali būti atriboti nuo tvarkomųjų paveldosaugos darbų atsižvelgiant į tai, ar atliekant darbus yra keičiamos kultūros paveldo statinio vertingosios savybės ir vertingosios dalys bei elementai ir ar šie darbai atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą statybos darbų apibrėžimą.

23.6.                      Ieškovės parengtu Projektu numatyta sustiprinti esamus Aukštutinės pilies pamatus ant Gedimino kalno, pamatus gramzdinant į gelžbetoninių šulinių žiedus, į šulinių vidų įstatant armatūros karkasą ir užpilant monolitu, rostverku stiprinant Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos pamatus, papildomai juos inkaruojant bei atliekant kitus konstrukcijų stiprinimo darbus. Vertingoji savybė – esami lauko akmenų-plytų mūro pamatai – niekaip nekeičiami (nepermūrijami, neinjektuojamas skiedinys tarp netvirtų akmenų ar mūro, neįrengiamos kokios nors apkabos), vietoje to po esama konstrukcija įrengiama nauja arba alternatyvi pamatų sistema, susidedanti iš g / b monolitu užpildytų šulinių ir ant jo išlieto rostverko. Šie sprendiniai nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų, nurodytų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktuose, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentuose bei apskaitos dokumentuose, keitimu (PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 13 punktas), ir atitinka visus kapitalinio remonto požymius, numatytus Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punkte bei STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte, todėl laikytini tvarkomaisiais statybos darbais.

23.7.                      Projekte numatyta statyti naujus statinius – atraminę sienelę ir naują laistymo sistemą. Šie darbai turėtų būti priskiriami naujo statinio statybai, o ne paveldosaugos darbams.

23.8.                      Projekte numatytas drenažo sistemos įrengimas Gedimino kalno apsaugos zonoje priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Statybą leidžiantis dokumentas privalomas I ar II grupės nesudėtingų statinių – drenažų sistemos – statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Todėl šie darbai ieškovės turėjo būti kvalifikuojami kaip tvarkomieji statybos darbai (rekonstrukcija) ir jiems gaunamas statybą leidžiantis dokumentas.

23.9.                      Nutraukęs Sutartį, Muziejus paskelbė viešąjį pirkimą likusiems pagal Sutartį darbams atlikti, t. y. tvarkomųjų statybos darbų projektams parengti bei statybą leidžiantiems dokumentams gauti. 2022 m. lapkričio 15–17 d. iš Savivaldybės administracijos bei Paveldo departamento buvo gauti Specialieji paveldosauginiai reikalavimai, Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, Specialieji architektūros reikalavimai ir Specialieji reikalavimai (toliau – ir Specialieji reikalavimai) tvarkomiesiems statybos darbams projektinei dokumentacijai parengti. Šie pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina Muziejaus teiginius, kad nagrinėjamu atveju dalis darbų pagal Sutartį privalėjo ir galėjo būti atliekami kaip tvarkomieji statybos darbai.

23.10.                      Ekspertizės akte pateiktos išvados yra neaiškios, o atsakymai į teismo pateiktus klausimus nėra susiję su dėstomąja Ekspertizės akto dalimi. Teismo posėdžio metu ekspertės pateikti atsakymai į klausimus verčia abejoti jos kvalifikacija (duodama paaiškinimus teisme ekspertė nesugebėjo pašalinti prieštaravimų). Tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę byloje, naujai paskirtam ekspertui užduodant tuos pačius klausimus.

23.11.                      Byloje nagrinėjami sudėtingi teisės klausimai, teismo prašoma įvertinti tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų atribojimą. Teismų praktikoje šie klausimai yra nagrinėti epizodiškai. Žodinis bylos nagrinėjimas padėtų atskleisti argumentų esmę ir suteiktų galimybę šalims pateikti viena kitai klausimus bei į juos atsakyti, tokiu būdu plačiau atskleidžiant argumentus bei ginčo esmę.

24.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Hidroterra“ prašo atmesti apelianto prašymus dėl pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo ir žodinio bylos nagrinėjimo, netenkinti apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Nauju Pirkimu Muziejus siekė pakeisti ieškovės Projektą taip, kad jame numatyti darbai būtų perkvalifikuojami į statybos darbus, todėl pakeitė Techninę užduotį ir nurodė naujam projektuotojui privalomai gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokie Muziejaus veiksmai yra tiesioginis pripažinimas, kad projektuotojos Techninėje užduotyje nebuvo privalomos pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą.

24.2.                      Naujo Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. gegužės 19 d., atitinkamai 2022 m. rugsėjo–lapkričio mėn. turėjo būti gauti statybą leidžiantys dokumentai. Muziejus įrodymų apie gautus statybą leidžiančius dokumentus tvarkomiesiems paveldosaugos darbams į bylą nepateikė. Tai patvirtina, kad net ir specifiškai pakeitus Techninę užduotį ir Muziejui siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal pakeistą Techninę užduotį, to Muziejui nepavyksta atlikti.

24.3.                      Muziejaus į bylą pateikti Specialieji reikalavimai niekaip nepatvirtina, kad ginčo darbai turi būti kvalifikuojami kaip tvarkomieji statybos darbai ir jiems turi būti gaunamas statybos leidimas. Specialieji reikalavimai yra neprivalomas ir statytojo pageidavimu išduodamas dokumentas, kuris apibrėžia reikalavimus projektavimui, jų išdavimas nereiškia ir negali reikšti, kad statybos leidimas bus išduotas bei, kad toje vietoje statybos darbai yra galimi. Specialieji reikalavimai yra prielaida projektuoti darbus laikantis tam tikrų reikalavimų. Atsakovas nepateikė jokios informacijos (duomenų), pagal kokius projektinius sprendinius (ar prašymą) buvo išduoti Specialieji reikalavimai.

24.4.                      Sutartyje ir Techninėje užduotyje nėra jokių nuorodų į tai, kad projektuotoja privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Techninės užduoties 11.4.4 punktas nurodė, kad būtent projektuotoja parenka darbų kvalifikavimą į tvarkomuosius statybos ir (ar) tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Sutarties 2.4.3 punkte taip pat aiškiai nurodyta, kad Muziejui kyla pareiga atsiskaityti gavus tvarkybos leidimą ir (ar) statybą leidžiantį dokumentą. Pirkimo ir Sutarties sudarymo metu net objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti, kokius tiksliai leidimus (tvarkybos ar (ir) statybą leidžiančius dokumentus) reikės gauti po to, kai bus atlikti tyrimai ir parengti projektiniai Gedimino kalno šlaitų ir kitų kultūros paveldo objektų sprendiniai.

24.5.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pažeidimo yra nesusiję su ginčo byla. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sutartis buvo vykdoma pagal joje nurodytas sąlygas, o vienintelė šalis, kuri šių sąlygų nesilaikė, buvo Muziejus.

24.6.                      Kultūriniame rezervate galiojantys teritorijų planavimo dokumentai – Rezervato nuostatai ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas neleidžia vykdyti jokių statybos darbų, susijusių su vertingosiomis kultūros paveldo objekto savybėmis. Paveldo įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja statybų klausimo nei Kultūriniame rezervate, nei jokiose kitose nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose. Rezervato nuostatai tiesiogiai įtvirtina galimybę statyti naujus statinius, kurių reikia Kultūrinio rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, tačiau ši taisyklė apima tik tuos atvejus, kuomet statybos darbai (statomi statiniai) nėra susiję su vertingosiomis kultūros paveldo objekto savybėmis (pavyzdžiui, įrengiamos bilietų pardavimo kasos, įrengiami viešieji tualetai ir pan.). Kultūros paveldo objekto remontas yra tvarkomasis paveldosaugos darbas, bet ne tvarkomasis statybos darbas.

24.7.                      Ekspertė paaiškino tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų atskyrimo kriterijus. Ekspertės nurodyti kriterijai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų atskyrimo kriterijus. Tvarkomieji statybos darbai yra tie patys įprastiniai statybos darbai, tik jie yra atliekami specifinėje vietoje (kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje). Tačiau tvarkomieji statybos darbai neturi ir negali turėti nieko bendro su kultūros paveldo objekto vertingosiomis savybėmis. Kultūros paveldo objekto remonto darbai, kuriais yra veikiamos vertingosios savybės, yra tvarkomieji paveldosaugos darbai, o ne tvarkomieji statybos darbai.

24.8.                      Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad projektuotoja tinkamai atliko darbų kvalifikavimą. Visi ieškovės Projekte numatyti darbai susiję su prarastų savybių atstatymu, autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimu. Ekspertizės aktas neprieštaravo ir kitiems byloje pateiktiems įrodymams (Savivaldybės administracijos ir Paveldo departamento išaiškinimams, kt.) ir projektuotojos pateiktiems paaiškinimams dėl darbų kvalifikavimo. Muziejus neginčijo ir nepateikė jokių atsikirtimų ir dėl projektuotojos pateiktų darbų kvalifikavimo pagrindimo.

24.9.                      Aukštutinės pilies rūmų liekanų ir Aukštutinės pilies gynybinės sienos liekanų tvarkomieji paveldosaugos darbai yra Aukštutinės pilies rūmų ir Aukštutinės pilies gynybinės sienos pamatų parėmimas formuojant betoninę pagalvę po jų apačia. Atraminių sienelių įrengimo darbai yra Gedimino kalno šlaitų ir paviršinio technogeninio grunto nuošliaužų stabilizavimo sprendiniai – gelžbetoninių polių įrengimas juos sujungiant atramine sienele. Gedimino kalno šlaitų laistymo darbai yra Gedimino kalno šlaito apsaugos priemonė, kuria siekiama užtikrinti žolinės dangos augimą ir tokiu būdu užkirsti kelią tolimesniems reljefo pakitimams (šlaito slinkimui). Drenažo sistemos Gedimino kalne įrengimo darbai yra šlaito sausinimo ir apsaugos nuo tolimesnės erozijos ir lietaus nuotekų plovimo priemonė. Šie darbai reglamentuoti PTR.

24.10.                      Muziejus nepateikė jokių konkrečių argumentų, įrodymų ir paaiškinimų, kodėl Ekspertizės akto išvados yra nepagrįstos. Ekspertizės akto išvados yra nuoseklios ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Muziejaus prašymas skirti pakartotinę ekspertizę tais pačiais klausimais yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neįrodytas, todėl neatitinka CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatytos pagrindo pakartotinės teismo ekspertizės skyrimui.

24.11.                      Byloje šalys apsikeitė paruošiamaisiais procesiniais dokumentais, byloje vyko daugiau nei du teismo posėdžiai, buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė, vyko teismo ekspertės apklausa, projektuotoja pateikė daug įrodymų, patvirtinančių teisingą ir pagrįstą darbų kvalifikavimą. Savo poziciją yra išreiškusi tiek Savivaldybės administracija, tiek Paveldo departamentas, todėl byloje yra pateikta pakankamai įrodymų sprendimui ir (ar) nutarčiai priimti. Žodinis bylos nagrinėjimas pažeistų proceso operatyvumo principą.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir motyvus. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

25.1.                      Byloje pateiktas Ekspertizės aktas kelia abejonių dėl to, kad ją atlikusi ekspertė neturėjo tam būtinos kompetencijos, t. y. atestato, suteikiančio teisę eiti ypatingo statinio projekto konstrukcinės dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto konstrukcinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas bei vertinti ypatingųjų statinių. Jos pateiktas atestatas nėra pakankamas byloje pateikti tinkamą išvadą, nes ekspertė neturi teisės kvalifikuotai pasisakyti dėl ginčo statinių konstrukcijų, atlikti konstrukcijų laikomosios galios patikrinamųjų skaičiavimų, įvertinant būsimą po remonto darbų apkrovą ir kitokius galimus poveikius. Todėl ekspertė negalėjo pateikti išsamios išvados dėl statybos darbų vertinimo.

25.2.                      Teismas, vadovaudamasis išimtinai Ekspertizės aktu ir neatsižvelgdamas į aktualų teisinį reglamentavimą, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, nes:

25.2.1.                      Kai statinys priskiriamas kultūros paveldo objektui (statiniui) ir tvarkomas pagal Paveldo įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatas, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra savivaldybių administracijų kompetencija.

25.2.2.                      Aukštutinės pilies rūmų pamatų ir Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos ant Gedimino kalno tvirtinimai priskiriami statinių kapitaliniam remontui, naujų atraminių sienelių ir laistymo sistemos įrengimas priskiriamas naujų statinių statybai, o drenažo sistemos įrengimas – statinio rekonstravimui.

25.2.3.                      Paveldo įstatyme nėra nuostatų, nustatančių, kad Statybos įstatymas gali būti netaikomas kultūros paveldo statinių atžvilgiu. Statybos įstatymas taikomas atliekant kultūros paveldo statinių tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai kartu su jais atliekami ir statybos darbai, būtini užtikrinti esminius statinių reikalavimus.

25.2.4.                      Kultūrinio rezervato teritorijoje leidžiami minimalūs tvarkomieji statybos darbai (pritaikymo, atkūrimo), kurie atliekami nepažeidžiant nustatytų vertingųjų savybių, bei statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba.

25.2.5.                      Statybos įstatymo taikymą nustato įstatymai, o ne Rezervato nuostatai, Vilniaus bendrasis planas ar Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas.

25.2.6.                      Statybos inspekcijos kompetencijos sritis nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Nagrinėjamu atveju Statybos inspekcija veikė vadovaudamasi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis esminių statinių reikalavimų užtikrinimą ir šiam užtikrinimui Projekte numatytų statybos darbų priskyrimą atitinkamai statybos rūšiai, statybą leidžiančių dokumentų privalomumo atvejus, todėl veikė kompetencijos ribose.

26.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

28.       Lietuvos nacionalinio muziejaus įvykdyto viešojo pirkimo „Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto rengimo paslaugų pirkimas“ pagrindu 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarp Muziejaus ir UAB „Hidroterra“ buvo sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 92. Sutarties dalykas – Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimo, statybos darbų techninio projekto vykdymo priežiūros bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų sprendinių įgyvendinimo priežiūros paslaugos, taip pat Gedimino kalno šlaitų tyrimai (Sutarties 1.1 punktas). Paslaugos teikiamos dviem Gedimino kalno dalims: pietrytiniam šlaitui su gynybinės sienos dalimi ir pilies liekanomis bei likusiai kalno daliai, išskyrus sutvarkytą šiaurės vakarų šlaitą ir aikštelę (Sutarties 1.3 punktas). Projektuotojai informavus Muziejų apie Gedimino kalno pietinio šlaito Žemutinės pilies bokšto liekanų suradimą, tunelių konstrukcijų liekanų, kurios nepriskirtinos vakarinės atraminės sienos ir Pilininko namo konstrukcijoms, suradimą, 2020 m. balandžio 30 d. tarp Muziejaus ir UAB „Hidroterra“ buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pratęstas projektavimo paslaugų terminas.

29.       UAB „Hidroterra“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pateikė Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. obj. kodas 141) šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų I etapo 1 dalies (Pietrytinis šlaitas) projektinius pasiūlymus, Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. obj. kodas 141) šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų I etapo 2 dalies (Aukštutinės pilies rūmų liekanos) projektinius pasiūlymus ir Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. obj. kodas 141) šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų II etapo projektinius pasiūlymus. Ieškovės pateiktiems projektiniams pasiūlymams pritarė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyris, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius. Sutartyje nustatytais terminais dviem etapais parengus Tvarkybos darbų projektą, UAB „Hidroterra“ 2020 m. spalio 27 d. ir 2021 m. sausio 4 d. buvo išduoti Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktai Nr. 20-10-05 ir Nr. 21-01-04 (toliau – ir Specialiosios ekspertizės aktai), patvirtinantys, kad dviem etapais parengtas Projektas atitinka tvarkybos darbų projektavimo sąlygų reikalavimus, paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimus ir kituose teisės aktuose nustatytus paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą. 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 346 ir 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 10 Muziejus patvirtino Projektą. 2020 m. lapkričio 20 d. Kultūros paveldo departamentas Muziejui išdavė Tvarkybos leidimą Nr. LPVS-139, 2021 m. kovo 17 d. – Tvarkybos leidimą Nr. LPVS-33 atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius darbus.

30.       Muziejus, patvirtinęs Projekto I etapą, 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu informavo UAB „Hidroterra“, kad jai bus apmokama Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais po to, kai projektuotoja papildomai pateiks Muziejui kompetentingo trečiojo asmens, kuriuo galėtų būti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, argumentuotą paaiškinimą (nuomonę), kad Projekto I etape numatyti darbai laikytini tik tvarkybos darbais su apsaugos techninėmis priemonėmis ir nėra laikytini tvarkomaisiais statybos darbais. Vykdydama Muziejaus įpareigojimą, projektuotoja 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Statybos inspekciją, prašydama pateikti nuomonę (paaiškinimą) dėl Projekto I etape numatytų darbų specifikos, t. y. ar jie yra laikytini tik tvarkybos darbais su apsaugos techninėmis priemonėmis ir nėra laikytini tvarkomaisiais statybos darbais. 2021 m. sausio 6 d. atsakyme projektuotojai Statybos inspekcija nurodė, kad negali vienareikšmiškai nustatyti, ar numatyti darbai gali būti klasifikuojami kaip tvarkomieji statybos darbai bei pažymėjo, kad projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas.

31.       2021 m. sausio 27 d. CPVA kreipėsi į Statybos inspekciją, prašydama pateikti išvadą, ar Projekto I etape suprojektuotiems darbams privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Statybos įstatymo nuostatas. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Projekto I etape galimai suprojektuoti kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbai (stiprinami esami Aukštutinės pilies rūmų ir pietrytinės gynybinės sienos pamatai, atliekami kiti statinių laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbai), kuriems turėtų būti taikomas Statybos įstatymas bei poįstatyminių teisės aktų nuostatos, t. y. parengtas statinio projektas, atlikta statinio projekto ekspertizė ir gautas statybą leidžiantis dokumentas pagal Statybos įstatymo nuostatas. Atsakydama į CPVA kreipimąsi, 2021 m. vasario 5 d. Statybos inspekcija nurodė, kad Aukštutinės pilies rūmų ir pietrytinės gynybinės sienos pamatų bei kiti statinių laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbai, jeigu jie atliekami nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. (t. y., kai darbai nepriskirtini statinio rekonstravimui pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį), laikytini statinio kapitaliniu remontu. Remdamasi Statybos inspekcijos atsakymu, CPVA 2021 m. vasario 11 d. pranešimu paragino Muziejų imtis veiksmų, užtikrinant, kad darbai, susijęs su Aukštutinės pilies rūmų liekanomis, pietrytine gynybine siena ir kitais Projekte suprojektuotais statiniais, būtų atlikti vadovaujantis ne tik Paveldo įstatymo, bet ir Statybos įstatymo nuostatomis.

32.       2021 m. vasario 15 d. Muziejus raštu kreipėsi į projektuotoją, prašydamas imtis visų galimų veiksmų, kad būtų užtikrinti tiek minimi CPVA, tiek ir bet kokie kiti taikytinų teisės aktų reikalavimai, pateikiant kompetentingų institucijų išaiškinimus, įrodančius, kad projektavimo darbai yra baigti visiškai ir jokiems tokiu Projektu suprojektuotiems darbams nėra būtina gauti statybą leidžiančio dokumento. Muziejus papildomai nurodė, kad projektuotojai atitinkamų išaiškinimų negavus, UAB „Hidroterra“ Sutartyje nustatyta tvarka privalės Muziejui pateikti Projekte suprojektuotų tvarkomųjų statybos darbų statybą leidžiantį dokumentą. 2021 m. vasario 26 d. atsakydama į Muziejaus 2021 m. vasario 5 d. raštą, UAB „Hidroterra“ (1) informavo, kad yra ruošiamas raštas suinteresuotoms institucijoms, taip pat ir Statybos inspekcijai, kuriame bus išdėstyta papildoma informacija ir teisiniai argumentai dėl tvarkybos darbų rūšies kvalifikavimo, (2) nurodė, kad Projekte numatytiems projektavimo darbams nėra būtina gauti statybą leidžiančio dokumento, net jeigu bus pripažinta, kad tvarkomųjų statybos darbų projektas minimiems CPVA darbams yra reikalingas, tai tokie darbai tikrai bus priskirti paprastajam remontui, kuriam statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, (3) patvirtino, kad Projekto sprendiniai nėra laikomi statinio laikančiosioms konstrukcijoms, (4) statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, kadangi tvarkybos darbų sprendiniai nekeičia pastatų išvaizdos ir (5) jei kultūros paveldo statiniai turi avarijos grėsmės statusą, kaip yra šiuo atveju, tai tvarkomieji statybos darbai negali būti atliekami, privalo būti atliekami tvarkybos darbai.

33.       2021 m. kovo 10 d. projektuotoja, atsižvelgdama į 2020 m. spalio 27 d. Specialiosios ekspertizės akto Nr. 20-10-05 ir 2021 m. sausio 4 d. Specialiosios ekspertizės akto Nr. 21-01-04 išvadas, kreipėsi į Statybos inspekciją, prašydama įvertinti išvadas ir pateikti patikslintą Statybos inspekcijos nuomonę dėl Projekto sprendinių klasifikavimo bei priskyrimo kapitaliniam remontui. Statybos inspekcija, atsakydama į projektuotojos prašymą, 2021 m. kovo 24 d. nurodė, kad laikosi 2021 m. vasario 5 d. rašte CPVA išdėstytos pozicijos ir papildomai pažymėjo, jog projektuotojai gavus Specialiosios ekspertizės teigiamą išvadą, privaloma atlikti statinio projekto bendrąją ar dalinę ekspertizę STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka.

34.       2021 m. balandžio 1 d. projektuotoja pateikė Muziejui Darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 15. Muziejus 2021 m. balandžio 13 d. raštu nurodė, kad negali patvirtinti Darbų perdavimo–priėmimo akto, kol nebus gautas kapitalinio remonto darbų statybos leidimas. UAB „Hidroterra“, būdama įsitikinusi, kad visus darbus pagal Sutartį atliko ir Sutartyje nustatyta tvarka perdavė juos Muziejui, 2021 m. gegužės 25 d. pranešimu paragino Muziejų priimti kokybiškai atliktus darbus, pasirašant Darbų perdavimo–priėmimo aktą.

35.       2021 m. gegužės 21 d. UAB „Hidroterra“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama pateikti paaiškinimus, ar Projekte numatytus darbus galima atlikti pagal išduotus Tvarkybos leidimus, ar numatyti darbai yra laikytini tvarkybos darbais ir ar nėra pareigos projektuotojai numatytiems tvarkybos darbams gauti papildomus leidimus. Savo prašymą projektuotoja grindė CPVA ir Statybos inspekcijos aukščiau šioje nutartyje pateiktais paaiškinimais.

36.       2021 m. gegužės 27 d. įvykusio Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Projektų įgyvendinimo priežiūros ir koordinavimo darbo grupės posėdžio metu nutarta, kad Kultūros paveldo departamentas iki 2021 m. birželio 1 d. pateiks Statybos inspekcijai visą reikiamą medžiagą dėl Projekte suprojektuotų darbų, o Statybos inspekcija iki 2021 m. birželio 9 d. pateiks išvadą, ar suprojektuotiems darbams būtinas (ir jeigu būtinas, tai kokiems statiniams ir darbams), statybą leidžiantis dokumentas, kuris privalo būti išduotas vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Kultūros paveldo departamentas 2021 m. birželio 1 d. pateikė Statybos inspekcijai medžiagą dėl Projekte numatytų darbų sprendinių: pagrindinio kelio atkarpos Gedimino kalno pietrytiniame šlaite, Gedimino kalno pietrytinio šlaito, Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos, Gedimino kalno pietrytinio šlaito mūro, Aukštutinės pilies rūmų liekanų.

37.       Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į UAB „Hidroterra“ 2021 m. gegužės 21 d. prašymą (žr. šios nutarties 35 punktą), 2021 m. birželio 8 d. rašte nurodė, kad atliktos Specialiosios ekspertizės ir išduoti Tvarkybos leidimai neprieštarauja paveldo tvarkybos reglamentams, kitiems teisės aktams ir yra pakankami visiems Projekte numatytiems darbams atlikti. Tvarkybos leidimai leidžia atlikti Projekte numatytus tvarkybos darbus, nes visi jame numatyti darbai atitinka tvarkybos darbų rūšis ir vykdomi pagal specialiąsias technologijas, vertingųjų savybių turinčiuose kultūros paveldo objektuose. Tvarkybos darbams statybą leidžiantys dokumentai neišduodami.

38.       Statybos inspekcija 2021 m. birželio 9 d. pateikė išvadą. Statybos inspekcija konstatavo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatomis, statybą leidžiantis dokumentas privalomas: (1) kultūros paveldo statinių – Aukštutinės pilies rūmų liekanų ir Aukštutinės pilies gynybinės sienos liekanų – kapitaliniam remontui, (2) I ir II grupės nesudėtingų statinių – atraminių sienelių ir laistymo sistemos – naujai statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, (3) I ar II grupės nesudėtingų statinių – drenažų sistemos – rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

39.       2021 m. birželio 28 d. UAB „Hidroterra“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrių, prašydama paaiškinti, ar Projekte numatytus darbus galima atlikti pagal išduotus Tvarkybos leidimus, ar nėra pareigos projektuotojai numatytiems tvarkybos darbams gauti papildomus leidimus (statybą leidžiančius dokumentus). Tą pačią dieną Muziejus pateikė projektuotojai prašymą, kiek galima greičiau performuoti Projektą pagal Statybos inspekcijos pastabas, pateikti jį bendrajai ekspertizei, gauti teigiamą ekspertizės išvadą bei visus reikiamus leidimus, įskaitant ir leidimus, nurodytus Statybos inspekcijos 2021 m. birželio 9 d. rašte. Savivaldybės administracija 2021 m. liepos 2 d. atsakyme projektuotojai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišduoda statybą leidžiančio dokumento Projekte ir Tvarkybos leidimuose nurodytiems tvarkybos darbams atlikti ir atskiro statybą leidžiančio dokumento šiam Projektui gauti nereikia.

40.       2021 m. liepos 16 d. UAB „Hidroterra“ pateikė Muziejui Pretenziją, kurioje prašė Muziejaus ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pasirašyti ir grąžinti ieškovės patikslintą pasirašytą Darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 16 bei pareiškė, kad neperduoda (atsisako perduoti) dviem etapais parengtą Projektą ir prašo jį laikyti negaliojančiu (neįgyvendintu). Pretenzija buvo grindžiama tuo, kad (1) projektuotoja tinkamai, laiku ir teisės aktų nustatyta tvarka atliko darbus, o Muziejus neteisėtai atsisako juos priimti, (2) Muziejaus atsisakymas priimti darbus motyvuojamas nepagrįsta Statybos inspekcijos nuomone, kuri prieštarauja kompetentingų institucijų išvadoms, (3) Muziejui ir toliau neteisėtai atsisakant priimtus darbus, projektuotoja bus priversta vienašališkai pasirašyti Darbų perdavimo–priėmimo aktą ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. 2021 m. liepos 30 d. UAB „Hidroterra“ nusiuntė Muziejui vienašališkai pasirašytą Darbų perdavimo–priėmimo aktą.

41.       2021 m. rugpjūčio 4 d. įvykusio Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Projektų įgyvendinimo ir koordinavimo darbo grupės posėdyje, kuriame dalyvavo Savivaldybės administracijos, Statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, CPVA, Muziejaus ir UAB „Hidroterra“ atstovai, nepavykus rasti tarpinstitucinio sprendimo klausimu, ar Projekte yra tvarkomųjų statybos darbų, kuriems reikalingas statybos leidimas, nutarta jį spręsti atsakingų Lietuvos Respublikos ministerijų vadovų susitikime. Kultūros ministerija, atsižvelgdama į aptarto posėdžio aplinkybes, 2021 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikti argumentuotus paaiškinimus, kokiais teisės aktais remiantis Statybos inspekcijos nurodytiems tvarkomiesiems statybos darbams negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Jeigu Kultūriniam rezervatui taikomi reikalavimai leidžia vykdyti tvarkomuosius statybos darbus, kurie būtini šios teritorijos apsaugai ir veiklai, pateikti konkrečius nurodymus, kokie veiksmai turi būti atlikti, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas.

42.       Muziejus, 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakydamas į UAB „Hidroterra“ 2021 m. liepos 16 d. Pretenziją (žr. šios nutarties 40 punktą), nurodė, kad joje išdėstytus rangovės argumentus vertina kaip nepagrįstus ir atmestinus, nes Statybos inspekcija yra pateikusi priešingą išaiškinimą nei projektuotoja. Pagrindo vadovautis projektuotojos pozicija Muziejus neturi, todėl prašė kuo greičiau pakoreguoti Projektą pagal Statybos inspekcijos pastabas, pateikti jį bendrajai ekspertizei, gauti teigiamą ekspertizės išvadą bei visus reikiamus leidimus. Muziejus patvirtino kategoriškai nesutinkantis su projektuotojos sprendimu vienašališkai pasirašyti Darbų perdavimo–priėmimo aktą.

43.       Savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsakymą į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2021 m. rugpjūčio 7 d. prašymą (žr. šios nutarties 41 punktą). Atsakyme Savivaldybės administracija paaiškino, kad jos nuomonė dėl tvarkomųjų statybos darbų vykdymo galimybės Vilniaus piliavietės teritorijoje grindžiama Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatais ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu, patvirtinančiais, kad Gedimino kalno teritorijoje statybos darbai negalimi.

44.       UAB „Hidroterra“, laikydama, kad įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai, laiku ir teisės aktų nustatyta tvarka, 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo iš Muziejaus.

45.       2021 m. spalio 1 d. Muziejus pranešimu informavo UAB „Hidroterra“ apie Sutarties nutraukimą dėl projektuotojos kaltės. Pranešime teigiama, kad projektuotoja neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį – jos pateiktas Projektas neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, kadangi jame numatyti kapitalinio remonto ir naujos statybos darbai priskirti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Projektuotoja atsisakė tinkamai atlikti darbus – parengti Projektą pagal Statybos inspekcijos pastabas bei gauti statybą leidžiančius dokumentus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Muziejus konstatavo, kad UAB „Hidroterra“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų, tai laikytina esminiu Sutarties pažeidimu ne tik pagal Sutarties sąlygas, bet ir pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Muziejus papildomai pažymėjo, kad projektuotojai per penkias kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos pranešus apie Sutarties vykdymo atnaujinimą ir Sutarties pažeidimų ištaisymą, jis atšauks pranešimą apie Sutarties nutraukimą.

46.       Atsižvelgdama į Muziejaus sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl projektuotojos kaltės, UAB „Hidroterra“ 2021 m. spalio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl įsiskolinimo, delspinigių priteisimo ir vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

47.       Vilniaus apygardos teismui 2023 m. sausio 5 d. sprendimu UAB „Hidroterra“ ieškinį patenkinus, Lietuvos nacionalinis muziejus, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas, kuriose, priešingai nei nurodyta sprendime, buvo tiesiogiai nustatyta projektuotojos pareiga parengti tiek tvarkomųjų paveldosaugos darbų, tiek tvarkomųjų statybos darbų projektus. Apeliantas laikosi nuomonės, kad sprendimo išvada, jog tik tvarkomieji paveldosaugos darbai skirti objekto vertingųjų savybių išsaugojimui, yra nepagrįsta. Muziejaus įsitikinimu, UAB „Hidroterra“ parengtame Projekte suprojektuoti sprendiniai dėl Aukštutinės pilies pamatų bei Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos pamatų sustiprinimo atitinka visus kapitalinio remonto požymius, todėl laikytini tvarkomaisiais statybos darbais. Ieškovės pateiktame Projekte numatyta statyti naujus statinius – pastatyti atraminę sienelę, įrengti naujas laistymo ir drenažo sistemas, todėl šie darbai taip pat turėjo būti klasifikuojami kaip tvarkomieji statybos darbai, kuriems privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ekspertizės akte pateiktas išaiškinimas dėl Vilniaus pilių valstybinam rezervatui taikomo teisinio režimo, kad Kultūrinio rezervato teritorijoje negalimi tvarkomieji statybos darbai, prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Teismas nepagrįstai vadovavosi Ekspertizės aktu, kurio išvados neaiškios, nesusijusios su dėstomąja Ekspertizės akto dalimi, o jį pateikusios ekspertės kvalifikacija abejotina. Apelianto vertinimu, ieškovei nesutikus pašalinti nurodytus darbų trūkumus, Muziejus pagrįstai bei teisėtai nutraukė Sutartį projektuotojai iš esmės ją pažeidus. Remdamasis pateiktais argumentais, Muziejus taip pat prašo teismo skirti pakartotinę ekspertizę byloje bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

48.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; kt.).

49.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, prašymą grįsdamas byloje sprendžiamų teisės klausimų sudėtingumu, taip pat galimybe bylos šalims pateikti viena kitai klausimus ir tokiu būdu plačiau atskleisti jų argumentų bei ginčo esmę. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasiruošimas bylai pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, be to, bylos nagrinėjimo metu šalys teikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Byloje vyko trys teismo posėdžiai, juose dalyvavo atsakovo atstovas, kuriam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus žodžiu. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta teismo ekspertizė, apklausta teismo ekspertė. Kadangi apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu teiktais žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl projektuotojos pareigos parengti tvarkomųjų paveldosaugos (tvarkybos) darbų ir tvarkomųjų statybos darbų projektus

50.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pagal Sutarties ir jos priedo Techninė užduoties (Sutarties 16.6.1 punktas) sąlygas projektuotoja galėjo savo nuožiūra kvalifikuoti suprojektuotus darbus kaip tvarkomuosius paveldosaugos (tvarkybos) arba tvarkomuosius statybos darbus ir gauti atitinkamus institucijų leidimus. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, skunde laikosi pozicijos, kad projektuotoja turėjo pareigą parengti tiek tvarkomųjų paveldosaugos darbų, tiek tvarkomųjų statybos darbų projektus.

51.       Šios nutarties 28 punkte nurodyta, kad Sutartimi UAB „Hidroterra“ įsipareigojo Muziejui suteikti inter alia (be kita ko) Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkomųjų paveldosaugos (tvarkybos) ir tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimo paslaugas, taip pat Gedimino kalno šlaitų tyrimo paslaugas.

52.       Techninės užduoties 11 punkto, skirto projektavimo paslaugų ir apimčių detalizavimui, 11.2 dalyje nustatyta, kad taikomųjų ir statybinių tyrimų tikslas yra (buvo) surinkti duomenis, reikalingus tvarkybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų projektams (projektiniams pasiūlymams, techniniam (tvarkomųjų statybos darbų) ir tvarkybos darbų projektams) parengti; tyrimų pagrindinė užduotis – nustatyti reikalingus geoparametrus šlaitų, saugomų statinių pagrindų stabilizavimo priemonių parinkimui ir projektavimui. Atlikus taikomuosius ir statybinius tyrimus, projektuoja privalo (privalėjo) suklasifikuoti planuojamus darbus į tvarkybos ir tvarkomuosius statybos darbus, tuo pagrindu parengti projektinius pasiūlymus tvarkybos darbams ir tvarkomiesiems statybos darbams (Techninės užduoties 11.4.4 punktas). Rengdama projektinius pasiūlymus projektuotoja turėjo įvertinti Gedimino kalno šlaitų būklę po ekstremalios situacijos, dėl kylančio pavojaus Gedimino kalnui su statiniais avarijos grėsmės, pašalinimo darbų metu pritaikytus sprendinius, kuriais buvo stabilizuotos įvykusios ir prognozuojamos nuošliaužos šiaurės, rytų, pietryčių, pietų, pietvakarių ir vakarų šlaituose bei pateikti rekomendacijas dėl priimtų sprendinių (drenažinių sistemų, konstrukcijų ir medžiagų) išsaugojimo (demontavimo) (Techninės užduoties 11.4 punktas). Techninėje užduotyje taip pat buvo numatyta, kad projektuotojai parengus projektinius pasiūlymus gali būti koreguojama projektinių sprendinių klasifikacija į tvarkybos ir tvarkomuosius statybos darbus. Pagal Sutarties 2.4.3 punktą Muziejus įsipareigojo atsiskaityti su projektuotoja po to, kai bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir (ar) leidimas atlikti tvarkybos darbus.

53.       Byloje esantys Muziejaus 2020 m. lapkričio 16 d. ir UAB „Hidroterra“ 2020 m. lapkričio 27 d. raštai (žr. šios nutarties 30 punktą) patvirtina, kad projektuotoja, atlikusi atitinkamus tyrimus, pateikė bei suderino su Muziejumi projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo pateikta Techninio (tvarkomųjų statybos darbų) su tvarkybos darbų dalimi projekto versija. Pastarojoje projektinėje versijoje I etapo projektiniai sprendiniai buvo suklasifikuoti į tvarkybos ir tvarkomuosius statybos darbus. 2020 m. liepos 27 d. įvykusio pasitarimo metu, Sutarties šalims aptarus sprendinių klasifikacijos į tvarkybos ir tvarkomuosius statybos darbus klausimus, projektuotoja pakoregavo Projekto I etapo versiją, t. y. 2020 m. liepos 27 d. patikslino I etapo projektinių sprendinių klasifikaciją, nustatydama, kad I etapo Techninį (tvarkomųjų statybos darbų) projektą su tvarkybos darbų dalimi, nemažinant darbų apimties, numatytos Techninėje užduotyje, pakeitė Tvarkybos darbų projektas su apsaugos techninėmis priemonėmis. Naujos versijos Tvarkybos darbų projekte visi projektiniai sprendiniai suklasifikuoti į tvarkybos darbus. Būtent ši pakoreguota Projekto dalis buvo pripažinta atitinkančia tvarkybos darbų projektavimo sąlygų reikalavimus, paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą ir jos pagrindu 2020 m. lapkričio 20 d. Muziejui buvo išduotas Tvarkybos leidimas Nr. LPVS-139 atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus.

54.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Sutarties ir Techninės užduoties sąlygose nebuvo įtvirtinta projektuotojos pareiga bet kokiu atveju parengti tiek tvarkomųjų paveldosaugos (tvarkybos) darbų, tiek tvarkomųjų statybos darbų projektus. Aplinkybė, jog Techninėje užduotyje yra aptarti tiek tvarkomieji paveldosaugos, tiek tvarkomieji statybos darbai, savaime nepatvirtina atsakovo teiginių teisingumo. Kaip atsiliepime į ieškinį nurodė pats apeliantas, Sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokie darbai turės būti atliekami ir kaip jie bus klasifikuojami. Tam, kad nustatytų, kokio pobūdžio darbai reikalingi Gedimino kalno šlaitų vertingųjų savybių išsaugojimui, projektuotoja turėjo pirmiausia atlikti tyrimus, vėliau jų pagrindu suprojektuoti reikalingus atlikti darbus. Tik įvykdžiusi šiuos veiksmus projektuotoja turėjo ir galėjo suklasifikuoti suprojektuotus darbus į tvarkomuosius paveldosaugos ir (ar) į tvarkomuosius statybos darbus bei tuo pagrindu kreiptis dėl atitinkamo leidimo (leidimų) gavimo. Šios nutarties 53 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad projektuotoja vadovavosi Techninėje užduotyje nustatytais reikalavimais: atliko reikalingus tyrimus, suprojektavo darbus, juos suklasifikavo ir galiausiai pateikė savo atliktų darbų rezultatą. Taigi, projektuotojos įsipareigojimas parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą ir (ar) tvarkomųjų statybų projektą buvo susijęs su atliktų tyrimų pagrindu pasirinktais sprendiniais, suprojektuotų sprendinių suklasifikavimu, kuris, kaip patvirtina aukščiau nustatytos aplinkybės, nebuvo paliktas pačios projektuotojos nuožiūrai. 

Dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų atskyrimo

55.       Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Ekspertizės aktu, nepagrįstai nusprendė, kad darbai, skirti objekto vertingųjų savybių išsaugojimui, yra tvarkomieji paveldosaugos darbai, o darbai, nesusiję su vertingųjų savybių išsaugojimu – tvarkomieji statybos darbai. Muziejus laikosi nuomonės, kad tiek tvarkomieji paveldosaugos darbai, tiek tvarkomieji statybos darbai yra nukreipti į kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimą. Tvarkomieji statybos darbai gali būti atriboti nuo tvarkomųjų paveldosaugos darbų atsižvelgiant į tai, ar atliekant darbus yra keičiamos kultūros paveldo statinio vertingosios savybės, dalys bei elementai ir ar šie darbai atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą statybos darbų apibrėžimą.

56.       Pagal Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Remiantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu Statybos įstatymas netaikomas nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimams, kuriuos nustato Paveldo įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 

57.       Paveldo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai – tai tvarkybos darbai, atliekami pagal specialiąsias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas (Paveldo įstatymo 2 straipsnio 34 punktas). To paties straipsnio 37 dalyje pateiktas tvarkomųjų statybos darbų apibrėžimas, nurodantis, kad tvarkomieji statybos darbai – tai statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

58.       Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas Paveldo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 37 punktuose įtvirtintas apibrėžtis (sąvokas) ir Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad tvarkomiesiems paveldosaugos darbams Statybos įstatymo nuostatos netaikomos, tačiau tvarkomiesiems statybos darbams, atliekamiems kultūros paveldo objekte, Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai taikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018).

59.       Teisėjų kolegija, remdamasi Paveldo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 37 punktuose įtvirtintomis sąvokomis, nusprendžia, kad tvarkomųjų paveldosaugos darbų tikslas yra išsaugoti kultūros paveldo objekto autentiškumą, o tvarkomieji statybos darbai – tai įprasti statybos ar griovimo darbai, kurie atliekami išskirtinėje (specifinėje) vietoje. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantas, tvarkomieji statybos darbai nėra susiję su paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimu, jie tėra atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar vietovėje ir jiems, skirtingai nei tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, taikomos Statybos įstatymo nuostatos.

60.       Pagal Paveldo įstatymo 2 straipsnio 41 dalį vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami naudoti. Iš apeliacinio skundo teiginių galima suprasti, kad, Muziejaus vertinimu, jeigu darbų atlikimo metu nekeičiamos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, tai tokie darbai priskirtini tvarkomiesiems statybos darbams. Tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju vertingųjų savybių keitimas turi būti suprantamas per darbus, kuriais siekiama išsaugoti vertingąsias savybes, o ne jas pakeisti. Atsakovo pateiktas tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų atribojimas iš esmės prieštarauja tvarkomųjų paveldosaugos darbų tikslui – išsaugoti kultūros paveldo objekto autentiškumą. Tvarkomieji paveldosaugos darbai yra tvarkybos darbai (taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas), kurie veikia paveldo objekto vertingąsias savybes (ir (ar) autentiškumą) siekiu pastarąsias išsaugoti, o ne pakeisti. Nėra įmanoma išsaugoti kultūros paveldo objekto autentiškumo, jei tuo pačiu yra siekiama pakeisti kultūros paveldo objektą.

61.       Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei pateiktus argumentus, teisėjų kolegija, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tvarkomųjų paveldosaugos darbų skiriamasis požymis nuo tvarkomųjų statybos darbų yra kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimas, kuri inter alia paremta Ekspertizės akte pateiktais išaiškinimais, yra pagrįsta.

Dėl konkrečių darbų priskyrimo tvarkomiesiems paveldosaugos ar tvarkomiesiems statybos darbams

62.       Skunde atsakovas laikosi pozicijos, kad UAB „Hidroterra“ parengtame Projekte suprojektuoti sprendiniai dėl Aukštutinės pilies pamatų bei Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos pamatų sustiprinimo, dėl atraminės sienelės pastatymo, laistymo ir drenažo sistemų įrengimo yra priskiriami tvarkomiesiems statybos darbais, kuriems atlikti privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

63.       Projekto 10 dalies F punkte „Esamų Aukštutinės pilies rūmų (Ekspl. Nr. 1.2) ant Gedimino kalno tvirtinimas“ numatytas pagrindų tvirtinimas. Pagrindų stabilizavimo sprendimas pasirinktas po pamatais gramzdinant g / b šulinių žiedus, kurie lieka kaip liktinis klojinys. Į šulinių vidų numatyta įstatyti armatūros karkasą ir užmonolinti. Projekto 10 dalies G punkte „Esamos Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos (Ekspl. Nr. 1.1.3) ant Gedimino kalno pagrindų tvirtinimas“ numatytas pagrindų tvirtinimas. Priimtas sprendimas pamatus konservuoti poliais su apjungiančiu rostverku, konstrukcija papildomai sutvirtinama plieniniais injekciniais inkarais. Projekte nurodyta, kad toks sprendimas užtikrins esamo statinio stabilizavimą. Apeliantas savo nuomonę dėl nurodytų Projekto sprendinių pripažinimo tvarkomaisiais statybos darbais iš esmės grindžia trečiojo asmens Statybos inspekcijos pateiktu aiškinimu, kad Projekte numatyti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbai, priskiriami statinių kapitaliniam remontui.

64.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nustatyta, kad kapitalinis remontas – tai statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). STR 1.01.08:2022 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

65.       Kultūros paveldo statinio remontas – kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) jo vertingosios savybės, autentiškumas, esamoms konstrukcijoms, elementams panaudotos medžiagos ar statybos produktai (Paveldo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Pagal PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 13 punktą paprastojo ir kapitalinio remonto darbai, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, atliekami vykdant tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų, nurodytų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktuose, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentuose bei apskaitos dokumentuose, keitimu. Paprastojo ir kapitalinio remontų projektai rengiami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. 

66.       Kasacinio teismo praktikoje, remiantis aukščiau pateiktomis sąvokomis, padaryta išvada, kad skiriamasis tvarkomųjų statybos darbų bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų požymis yra tas, ar atliekami kapitalinės statybos darbai yra susiję su statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų keitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

67.       Aukščiau pateiktas Aukštutinės pilies rūmų pamatų bei Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos pamatų sprendinių aprašymas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad projektuotojos pasirinkti sprendiniai nėra susiję su statinių laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu (keitimu), kuris priskiriamas statinio kapitaliniam remontui pagal Statybos įstatymą. Nagrinėjamu atveju pasirinktais sprendiniais siekiama stabilizuoti Aukštutinės pilies rūmų bei Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos pamatus, tokiu būdu išsaugant Gedimino kalno vertingąsias savybes.

68.       PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 7 punkte įtvirtinta, kad kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms ir autentiškumui išsaugoti atliekamos tvarkybos darbų rūšys yra taikomieji tyrimai, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas (7.1–7.6 punktai). PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 14 punkte apibrėžta, kad avarijos grėsmės pašalinimo darbams priskiriami kultūros paveldo objektų fizinės būklės stabilizavimo ir (ar) iškilusios sunykimo grėsmės pašalinimo darbai, kurie išvardinti Apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąraše (toliau – ir Sąrašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607. Sąrašo 6.2.1 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo būklės stabilizavimui ir avarijos grėsmės pašalinimui, maksimaliai išsaugant autentiškumą, priskiriama kultūros paveldo statinių konstrukcijų parėmimas, suveržimas, laikinas sustiprinimas ir kitoks esamos padėties stabilizavimas. Konservavimui taip pat priskiriami tyrimais pagrįsti darbai, kurių tikslas yra stabilizuoti esamą kultūros paveldo objekto būklę ir apsaugoti nuo savaiminio nykimo (PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 17.1 punktas). 

69.       Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktu teisiniu reglamentavimu, priėjo prie išvados, kad Projekto sprendiniai dėl Aukštutinės pilies rūmų pamatų bei Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos pamatų nėra kapitalinio remonto darbai. Pasirinktais sprendiniais siekiama išsaugoti, apsaugoti nuo sunykimo (stabilizuoti) esamus Aukštutinės pilies rūmų bei Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienų pamatus, o ne juos pertvarkyti (pakeisti). Ieškovės Projekte pasirinkti Aukštutinės pilies rūmų pamatų bei Aukštutinės pilies pietrytinės gynybinės sienos pamatų sprendiniai, kaip teisingai išaiškinta ir Ekspertizės akte, yra laikytini tvarkomaisiais paveldosaugos darbais.

70.       Projekto 10 dalies I punkte „Projektuojamo pagrindinio kelio atkarpos Gedimino kalno pietrytiniame šlaite (Ekspl. Nr. 1.1.1) sutvirtinimas“ numatytas projektuojamo kelio esamo grunto stabilizavimas, projektuojant gelžbetoninius polius su apjungiančia atramine sienele, kad įrengiant iškasas kelio įrengimui išvengti galimų paviršinio technogeninio grunto nuošliaužų, konstrukcija papildomai sutvirtinama plieniniais inkarais. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad šiuo atveju atraminės sienelės suprojektavimas priskirtinas naujo statinio statybai, todėl nelaikytinas tvarkomaisiais paveldosaugos darbais. Šį savo teiginį Muziejus grindžia STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.3 punktu, įtvirtinančiu, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais. Naujo statinio statybos tikslai yra nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

71.       PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugsėjo 28 d., t. y. Projekto patvirtinimo ir Tvarkybos leidimų išdavimo metu) 72.2 punkte nustatyta, kad archeologinio paveldo avarijos grėsmės pašalinimo pagrindinės specialiosios technologijos yra šlaitų tvirtinimas išorinėmis mechaninėmis ir biologinėmis priemonėmis – <...>, atraminių sienučių, <...> įrengimas. Taigi, atraminės sienelės įrengimas Projekto sprendiniuose numatytas Gedimino kalno šlaito esamo grunto stabilizavimui – avarijos grėsmės pašalinimui, o ne naujų inžinerinių tinklų naujose trasose nutiesimui. Minėta, nekilnojamojo kultūros paveldo būklės stabilizavimas priskiriamas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, todėl atsakovas nepagrįstai nurodytam Projekto sprendiniui taiko statybos teisinius santykius reglamentuojantį teisės aktą.

72.       Projekto 12 dalyje „Tvarkybos darbų projektas. Šlaitų laistymo skyrius“ numatyta suprojektuoti Gedimino kalno pietrytinio šlaito laistymo sistemą, kuri yra (bus) esamos laistymo sistemos pratęsimas. Atsakovas remdamasis anksčiau minėtu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.3 punktu, tvirtina, kad naujos laistymo sistemos įrengimas priskiriamas naujo statinio statybai.

73.       Projekto 12 dalyje „Tvarkybos darbų projektas. Šlaitų laistymo skyrius“ nurodyta, kad šlaitų laistymo skyriaus projektiniai sprendiniai remiantis PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugsėjo 28 d., t. y. Projekto patvirtinimo ir Tvarkybos leidimų išdavimo metu) priskiriami tvarkybos rūšiai – konservavimas. Vadovaujantis nurodyto paveldo tvarkybos reglamento 92.2.4 punktu žolinės dangos augimo sąlygų sudarymas – <…>, vandens režimą reguliuojančių priemonių įrengimas, <…> priskiriamas prie archeologinio paveldo konservavimo pagrindinių specialių technologijų. Sąrašo 5.6 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos techninėms priemonėms priskiriamas inter alia žolinės dangos suformavimo, <…> kultūros paveldo objektų stabilumui užtikrinti, įrengimas. Šios nutarties 53 punkte minėta, kad projektuotoja parengė Tvarkybos darbų projektą su apsaugos techninėmis priemonėmis. Todėl laistymo sistemos įrengimas šiuo atveju priskirtinas apsaugos techninei priemonei, kuri skirta išsaugoti Gedimino kalno šlaitų vertingąsias savybes. Priešingai nei nurodyta Muziejaus apeliaciniame skunde, laistymo sistemos įrengimas nelaikomas naujo statinio statyba. Toks Projekto sprendinys skirtas Gedimino kalno pietrytinio šlaito vertingųjų savybių išsaugojimui.

74.       Atsakovo įsitikinimu, Projekto 11 dalyje „Tvarkybos darbų projektas. Šlaitų drenažo skyrius“ suprojektuotas sprendinys – drenažas, surenkantis vandenį nuo šlaitų, priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Šį argumentą Muziejus grindžia STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“ 3 lentelės 2.2 punktu, kuriame nustatyta, kad nuotekų šalinimo tinklai, kurių skersmuo ? 160 mm, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

75.       Pagal PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugsėjo 28 d., t. y. Projekto patvirtinimo ir Tvarkybos leidimų išdavimo metu) 92.1.4 punktą vandens režimą reguliuojančių priemonių – sluoksninio, vamzdinio, „Role“, vertikaliojo, žiedinio horizontaliojo, mišriojo, fašinų, statybinio drenažų įrengimas, pagal 92.1.5 punktą vandenį nuleidžiančių priemonių – kolektorių, drenažo rinktuvų įrengimas yra priskiriami prie archeologinio paveldo konservavimo pagrindinių specialių technologijų. Nurodytas teisinis reglamentavimas iš esmės patvirtina, kad Projekto sprendiniu įrengti drenažą yra siekiama išsaugoti Gedimino kalno šlaitų vertingąsias savybes. Apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 5.6 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos techninėms priemonėms priskiriamas inter alia drenažo įrengimas. Kaip minėta, projektuotoja parengė Tvarkybos darbų projektą su apsaugos techninėmis priemonėmis. Taigi, drenažo įrengimas priskirtinas apsaugos techninei priemonei, kuri skirta išsaugoti Gedimino kalno šlaitų vertingąsias savybes. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad aptariamas projektinis sprendinys atsakovo neteisingai vertinamas, kaip nesudėtingas statinys pagal Statybos įstatymo nuostatas. 

76.       Skunde atsakovas, teigdamas, kad aptartiems ieškovės suprojektuotiems darbams yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, šį savo argumentą taip pat grindžia į bylą pateiktais Specialiaisiais paveldosauginiais reikalavimais, Specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, Specialiaisiais architektūros reikalavimais ir Specialiaisiais reikalavimais.

77.       Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 25 d. Muziejus paskelbė viešąjį pirkimą „Vilniaus piliavietės, šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto laidos „A“ parengimas ir vykdymo priežiūra“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas – Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi šlaitų, statinių pagrindų bei inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projektų keitimo, laidos „A“ parengimo, projekto vykdymo ir sprendinių įgyvendinimo priežiūros paslaugos (Pirkimo sąlygų 1 punktas). Pirkimo sąlygų 2 punktu Muziejus informavo, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 92 su UAB „Hidroterra“ dėl Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi šlaitų tyrimų, tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) ir statinių pagrindų bei inžinerinių tinklų tvarkomųjų statybos (kapitalinio remonto) darbų projektų rengimo ir tvarkomųjų statybos darbų projekto vykdymo bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros yra nutraukta. Visos tvarkybos darbų projektinės dokumentacijos autorinės teisės buvo perduotos Muziejui 2021 m. liepos 30 d. UAB „Hidroterra“ vienašališkai pasirašytu Darbų perdavimo–priėmimo aktu. Šios Pirkimo sąlygų nuostatos patvirtina, kad atsakovas aptarimu viešuoju pirkimu siekė įsigyti (įsigijo) UAB „Hidroterra“ parengto Projekto keitimo paslaugas. 2022 m. gegužės 19 d. tarp Muziejaus ir UAB „Maspro“ buvo sudaryta Projektavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 123.

78.       Atsakovo teigimu, įvykus naujam Pirkimui pagal kompetenciją buvo kreiptasi į Savivaldybės administraciją dėl projektinių reikalavimų gavimo. Savivaldybės administracija reikalavimų tvarkomiesiems statybos darbams išdavimo klausimą derino su Kultūros paveldo departamentu. Nurodytos institucijos 2022 m. lapkričio 15–17 d. pateikė Specialiuosius reikalavimus tvarkomiesiems statybos darbams (kapitaliniam remontui) Vilniaus piliavietėje, vad. Gedimino kalne, Pilies kalne, Aukštutinėje ir Žemutinėje pilyje (KVR un. obj. kodas 141) projektui parengti. Iš šių pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų turinio teisėjų kolegija nustatė, kad Savivaldybės administracija, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir Kultūros paveldo departamentas pateikė Muziejui Specialiuosius reikalavimus Aukštutinės pilies rūmų (muziejaus) liekanų pagrindų (pamatų) (un. kodas 1091-4000-3029) ir Gedmino kalno Aukštutinės pilies gynybinės sienos (šiaurinės, šiaurės rytų, pietrytinės ir rytinės dalies) liekanų pagrindų (pamatų) (un. numeris 4400-2187-3876) kapitalinio remonto, Arsenalo g. 5, Vilniuje, projektui.

79.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje nurodyta, kad specialieji reikalavimai – tai neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal to paties straipsnio 11 dalį specialieji paveldosaugos reikalavimai yra esminiai statinio projekto sprendiniai. 

80.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktas įstatymo nuostatas, nusprendžia, jog Specialiųjų reikalavimų pateikimas neįrodo, kad ieškovės suprojektuotiems darbams privalomas gauti statybą leidžiantis dokumentas. Specialieji reikalavimai savo esme laikytini gairėmis (prielaida) projektuoti laikantis tam tikrų reikalavimų. Be to, iš pateiktų Specialiųjų reikalavimų turinio aišku, kad jie pateikti būtent kapitalinio remonto, o ne Tvarkybos darbų projektui. Aptarti duomenys nepaneigia aukščiau pateiktų išvadų dėl ieškovės suprojektuotų darbų priskyrimo tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, kurių vykdymui pakanka Tvarkybos leidimų.

81.       Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatų 7.4 punkte įtvirtinta, kad Gedimino kalnas yra saugomoje teritorijoje – Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate yra galimybė vykdyti tvarkomuosius statybos darbus, todėl priešinga Ekspertizės akto išvada, kad Rezervato teritorijoje negalima vykdyti tvarkomųjų statybos darbų, yra neteisinga.

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilusio ginčo esmę sudaro tai, ar ieškovės suprojektuoti darbai priskirtini paveldosaugos ar tvarkomiesiems statybos darbams. Šioje nutartyje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės suprojektuotus darbus priskyrė tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, klausimas, ar Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate apskritai yra galimybė vykdyti tvarkomuosius statybos darbus, bylai teisingai išspręsti neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

Dėl Ekspertizės akto įrodomosios galios ir pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo

83.       Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Ekspertizės aktu. Muziejus apeliaciniame skunde teigia, kad Ekspertizės akto išvados neaiškios, nesusijusios su dėstomąja Ekspertizės akto dalimi, o jį pateikusios ekspertės kvalifikacija abejotina. Tuo pagrindu atsakovas prašė apeliacinės instancijos teismo paskirti byloje pakartotinę ekspertizę.

84.       Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

85.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.).

86.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, kurios koreliuoja su Ekspertizės akte padarytomis išvadomis bei pateiktais išaiškinimais, atmeta skundo argumentus. Ekspertizės akto turinys įrodo, kad ekspertė paaiškino tvarkomųjų paveldosaugos (tvarkybos) darbų ir tvarkomųjų statybos darbų atskyrimo kriterijus, išanalizavo ieškovės Projekte išdėstytus sprendinius bei, remdamasi teisės aktų nuostatomis, atitinkamai juos kvalifikavo. Nėra jokio pagrindo sutikti, kad Ekspertizės akto išvados neaiškios. Apeliantas iš esmės net ir nenurodė, kurios Ekspertizės akte pateiktos išvados jam buvo neaiškios ir (ar) nesusijusios su dėstomąja Ekspertizės akto dalimi. Šiuo atveju Muziejus kritikuoja Ekspertizės akte pateiktas išvadas, nes pastarosios neatitinka atsakovo pateikto situacijos vertinimo. Priešingai, kaip nurodo pats apeliantas, Ekspertizės akte suformuluoti kategoriški atsakymai į pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus. Išvados grindžiamos ieškovės pateikto Projekto suprojektuotų sprendinių įvertinimu, atsižvelgiant į projektavimo bei statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

87.       Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

88.       Teikdamas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, Muziejus taip pat tvirtino, kad pirmosios instancijos teisme paskirtą ekspertizę atlikusios ekspertės kvalifikacija nepakankama. Iš skundo galima spręsti, kad tokią išvadą apeliantas padarė, nes ekspertė, atsakydama į teismo užduotus klausimus, pateikė kategorišką poziciją, savo iniciatyva padarė išvadas, tačiau galiausiai jokių konkrečių argumentų atsakovas dėl to nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nekyla abejonių nei dėl Ekspertizės akto išvadų, nei ją atlikusios ekspertės kvalifikacijos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pasiūlytos ekspertės A. S. kvalifikacija ir turima praktinio darbo patirtis atsakovui abejonių nekėlė ir jis nušalinimų ieškovės pasiūlytai ekspertės kandidatūrai nereiškė. Abejonių dėl ekspertės kvalifikacijos atsakovui kilo tik po Ekspertizės akto pateikimo. Minėta, kad Ekspertizės akte pateikti išaiškinimai bei padarytos išvados neprieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, nėra deklaratyvios, todėl Muziejaus prašymas skirti pakartotinę ekspertizę atmetamas kaip neatitinkantis CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui.

Dėl Muziejaus sprendimo vienašališkai nutraukti Sutartį teisėtumo

89.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, jog pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016; kt.).

90.       Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui kitai šaliai jos neįvykdžius ar netinkamai ją įvykdžius, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Remiantis kasacinio teismo CK 6.217 straipsnio nuostatų išaiškinimais ir viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atvejais, šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021).

91.       CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Jeigu sutarties pažeidimas pagal sutarties nuostatas laikytinas esminiu, dėl kurio sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, teismas neturi pagrindo vertinti, ar padarytas pažeidimas galėjo būti pripažintas esminiu ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

92.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 13.6 punktu šalys susitarė, kad 13.5 punkte numatytų sąlygų pažeidimas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Pagal Sutarties 13.5 punkto nuostatas esminėmis sąlygomis yra Sutarties dalykas, pirkimo metu pasiūlytų tyrimų apimčių ir (arba) tvarkybos darbų metodo pakeitimas, kaina ir kainodaros taisyklės, subtiekėjo (-ų), specialisto (-ų) pakeitimo tvarka.

93.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad projektuotojai parengus tik tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą, tačiau atsisakius parengti tvarkomųjų statybos darbų projektą, projektuotoja iš esmės pažeidė Sutartį, nes nesuteikė Sutarties 1.1 punkte sutartų paslaugų visa apimtimi. Todėl Muziejus pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio pažeidimo Sutartyje nustatytu pagrindu. 

94.       Šioje nutartyje konstatuota, kad nei Sutartyje, nei Techninėje užduotyje nebuvo įtvirtina projektuotojos pareiga parengti tiek tvarkomųjų statybos darbų, tiek tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus (žr. šios nutarties 54 punktą). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, parengė projektinius pasiūlymus, kuriuos suderino su Savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentu bei su pačiu Muziejumi. Šios nutarties 53 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirminėje I etapo Projekto versijoje ieškovė projektinius sprendinius suklasifikavo tiek į tvarkomuosius statybos, tiek į tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau po pasitarimo, kuriame dalyvavo ir apeliantas, visi ieškovės suprojektuoti sprendiniai buvo pakeisti į tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Todėl Muziejaus skunde siekiamas sudaryti įspūdis, kad ieškovė nepagrįstai ir savavališkai nutarė parengti tik tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

95.       Bylos duomenys patvirtina, kad Muziejus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 346 patvirtinęs Projekto I etapą (žr. šios nutarties 29 punktą), 2020 m. lapkričio 16 d. nurodė ieškovei kreiptis į Statybos inspekciją konsultacijos dėl Projekto I etape numatytų darbų specifikacijos. Ieškovei įvykdžius atsakovo reikalavimą, Muziejus, nepaisydamas iš esmės neaiškaus Statybos inspekcijos atsakymo (žr. šios nutarties 30 punktą), jokių pretenzijų ir (ar) papildomų reikalavimų projektuotojai nekėlė, t. y. patvirtino ieškovės pagal Sutartį teikiamų paslaugų tinkamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Muziejaus 2021 m. vasario 15 d. prašymo projektuotojai turinys (žr. šios nutarties 32 punktą), kuriame atsakovas iš esmės prašo ieškovės įrodyti, kad Projektu suprojektuotiems darbams nėra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, patvirtina, kad atsakovas projektuotojos veiksmus laikė atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Muziejaus nuomonė pasikeitė, ieškovei iš esmės nepavykus pakeisti Statybos inspekcijos pateikto suprojektuotų darbų vertinimo (nuomonės) (žr. šios nutarties 33 punktą). Nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau Muziejaus netenkino pateiktas rezultatas. Savo atsisakymą priimti darbų rezultatą ir pasirašyti Darbų perdavimo–priėmimo aktą Muziejus grindė Statybos inspekcijos nuomone, kad suprojektuotiems darbams atlikti yra būtinas ir statybą leidžiantis dokumentas (žr. šios nutarties 42 punktą).

96.       Šios nutarties 33, 35, 39 punktuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad projektuotoja siekė išsiaiškinti, ar atliktų darbų rezultatas atitinka teisės aktų reikalavimus. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad už Gedimino kalno vertingųjų savybių išsaugojimą atsakingos bei suinteresuotos institucijos laikėsi skirtingų nuomonių (žr. šios nutarties 33, 37, 38, 41, 42, 43 punktus). Savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamentas laikėsi nuomonės, kad ieškovės suprojektuotiems darbams atlikti pakanka Tvarkybos leidimų, o Statybos inspekcijos ir jos nuomone besiremiančių CPVA, Muziejaus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vertinimu, UAB „Hidroterra“ suprojektuotiems darbams reikėjo gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

97.       Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Muziejus neturėjo jokio pagrindo pripažinti ieškovę pažeidus Sutartį iš esmės bei ją vienašališkai nutraukti. Nutartyje konstatuota, kad Sutartyje ieškovei nebuvo nustatyta pareiga parengti ir tvarkomųjų statybos darbų projektą. Ieškovės parengtame Projekte suprojektuoti tik tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems atlikti statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, susidariusioje situacijoje ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip sutartinių pareigų neatlikimas ar, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, atsisakymas juos vykdyti. Ieškovė ne tik įvykdė Sutartį, bet kartu ėmėsi veiksmų išsiaiškinti savo galimą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, paaiškėjus Statybos inspekcijos vertinimui. Galiausiai paaiškėjus, kad Gedimino kalno vertingųjų savybių išsaugojimu suinteresuotoms institucijoms nepavykta nuspręsti dėl atitinkamo leidimo ieškovės suprojektuotiems darbams reikalingumo, projektuotoja negali būti laikoma už tai atsakinga. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad projektuotoja nesilaikė Sutartyje nustatytų darbų vykdymo terminų, tvarkos, nebendradarbiavo su atsakovu, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai pripažinti Muziejaus sprendimą dėl Sutarties nutraukimo neteisėtu.

Dėl projektuotojos atliktų darbų priėmimo tvarkos pažeidimo

98.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas pažeidė Sutarties nuostatas dėl atliktų darbų perdavimo ir priėmimo. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, skunde teigia, kad ieškovei ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu buvo nurodyta, kokius darbų pagal Sutartį defektus ji turėjo ištaisyti ir per kokį terminą.

99.       Sutarties 3.4 punkte šalys susitarė, kad užsakovas, patikrinęs ir įsitikinęs, kad paslaugos atitinka Sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus ir kad yra įvykdyti visi kiti projektuotojos įsipareigojimai pagal Sutartį, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo paslaugų priėmimo–perdavimo akto gavimo dienos privalo priimti suteiktas paslaugas ir pasirašyti paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Pagal Sutarties 3.5 punktą, jeigu užsakovas priėmimo–perdavimo metu turi pastabų dėl suteiktų paslaugų kokybės ir (arba) nustatomi suteiktų paslaugų kokybės trūkumai ir (arba) neatitikimai Techninės užduoties reikalavimams, visi neatitikimai (trūkumai) raštu nurodomi paslaugų priėmimo–perdavimo akte ir priėmimo–perdavimo aktas pasirašomas su išlygomis. Užsakovas, atsižvelgdamas į trūkumų pobūdį, kiekį bei sudėtingumą, priėmimo–perdavimo akte nurodo projektuotojai protingą terminą pašalinti paslaugų trūkumus nuo raštiškų pastabų gavimo dienos (Sutarties 3.6 punktas).

100.       Šios nutarties 34 ir 40 punktuose nustatyta, kad projektuotoja du kartus teikė atsakovui Darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau Muziejus abu kartus pateikto dokumento nepasirašė, Sutartyje nustatyta tvarka suteiktų paslaugų kokybės trūkumų ir (arba) neatitikimų Darbų perdavimo–priėmimo akte nenurodė. Ieškovė 2021 m. liepos 30 d. nusiuntė Muziejui vienašališkai pasirašytą Darbų perdavimo–priėmimo aktą.

101.       Minėta, kad 2022 m. vasario 25 d. Muziejus paskelbė viešąjį pirkimą „Vilniaus piliavietės, šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto laidos „A“ parengimas ir vykdymo priežiūra“. Naujo Pirkimo sąlygų nuostatos patvirtina, kad atsakovas aptarimu viešuoju pirkimu įsigijo UAB „Hidroterra“ parengto Projekto keitimo paslaugas.

102.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Muziejus iš esmės priėmė UAB „Hidroterra“ parengtą Projektą ir jį naudojo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas priėmė tinkamai ieškovės atliktus darbus pagal projektuotojos atsakovui pateiktą Darbų perdavimo–priėmimo aktą.

103.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, priimdamas ieškovės parengtą Projektą arba, kaip jis teigia, jo tinkamą dalį, tačiau nepasirašydamas Darbų perdavimo–priėmimo akto su išlygomis arba be jų, ne tik pažeidė Sutarties nuostatas dėl projektuotojos įvykdytų darbų perdavimo ir priėmimo, bet tokiu būdu siekė išvengti atsiskaitymo pagal Sutartį su ieškove. Atsakovui Darbų priėmimo–perdavimo akte nenurodžius ieškovės įvykdytų darbų trūkumų bei šio ieškovės atsakovui pateikto dokumento neginčijus, yra pagrindas konstatuoti, kad Muziejus priėmė visus ieškovės atliktus darbus kaip tinkamus. Tarp šalių kilęs ginčas dėl projektavimo darbų vykdymo, atsakovui iš esmės priėmus projektuotojos darbų rezultatą visa apimtimi, neatleidžia Muziejaus nuo Sutartyje numatytos pareigos atsiskaityti su projektuotoja pagal Sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino UAB „Hidroterra“ ieškinio reikalavimus dėl įsiskolinimo bei delspinigių pagal Sutartį priteisimo.

104.       Remiantis Darbų priėmimo–perdavimo aktu atsakovas pagal Sutartį nesumokėjo ieškovei už atliktus darbus 525 263,95 Eur kainos. Pagal Sutarties 8.3 punktą projektuotoja turi (turėjo) teisę reikalauti 0,08 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nepamokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2021 m. balandžio 13 d. raštu (žr. šios nutarties 34 punktą) Muziejus atsisakė priimti Darbų priėmimo–perdavimo aktą, taigi ir sumokėti projektuotojai už suteiktas paslaugas. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti 59 669,98 Eur dydžio delspinigius už 142 dienų vėlavimą (525 263,95 x 0,0008 x 142) yra teisėtas bei pagrįstas.

105.       Ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pirmosios instancijos teismo patenkintas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo teisinė forma – biudžetinė įstaiga (viešasis juridinis asmuo), todėl, remiantis CK 6.210 straipsniu, iš atsakovo priteistinos ne 6, bet 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

106.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, nusprendžia, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik iš atsakovo priteisiamų procesinių palūkanų dydį (CPK 328 straipsnis).

107.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

108.       Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 286,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta sąskaita faktūra, darbų ataskaita bei mokėjimo nurodymas. Už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 2 286,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidroterra“ (juridinio asmens kodas 300151329) iš atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus (juridinio asmens kodas 190756849) priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 584 993,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidroterra“ (juridinio asmens kodas 300151329) iš atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus (juridinio asmens kodas 190756849) 2 286,90 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                   Marius Bajoras

                                                                                                                                                                                                      Dalia Kačinskienė

                                                                                                                                                                                                                                      Žilvinas Terebeiza