Baudžiamoji byla Nr. 1-2111-1034/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20965-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Skirmantei Česnauskienei,

dalyvaujant prokurorui G. V.,

nukentėjusiajam V. A. M.,

kaltinamiesiems R. B., R. C.,

kaltinamųjų gynėjoms advokatėms Annai Grinevič, Silvai Mardosaitei,

vertėjui G. R.,  

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. 2003-11-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 d., 2 d., 214 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2003-11-25;
2. 2004-02-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., bausmės subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-11-25 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atlikęs 2004-01-19;
3. 2005-08-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 2 d., 214 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2006-01-31;
4. 2006-09-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d. – 20 parų arešto, bausmę atlikęs 2006-10-27;
5. 2007-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6. 2007-03-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2007-05-21 subendrinus bausmes, paskirtas 2007-03-15 ir 2007-03-22 nuosprendžiais, galutine bausme – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2007-07-03;
7. 2007-09-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2007-10-22;
8. 2010-06-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2011-10-02;
9. 2014-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, bausmę atlikęs 2015-02-13;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė : 

R. B. 2016-05-04 apie 12.10 val., veikdama bendrininkų grupėje su R. C., pasiūlė pastarajam kartu nueiti pas nukentėjusįjį V. A. M., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). R. C. sutikus, pasibeldė į nukentėjusiojo buto duris, o pastarajam atidarius, įsibrovė į buto vidų, po ko R. C. panaudodamas fizinį smurtą abejomis rankomis pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant grindų, o ji nubėgo į virtuvę ir pagrobė ant stalo stovėjusįjį televizorių „Philips“ LED, s.n. FZ 1A1403024989, 170 Eur vertės, ir kartu su R. C. pasišalino iš buto, tokiu būdu bendrais su R. C. veiksmais, panaudodama fizinį smurtą įsibrovė į patalpą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, 170 Eur vertės.

Tokiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

R. C. 2016-05-04 apie 12.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. B., kuri jam pasiūlė kartu nueiti pas nukentėjusįjį V. A. M., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), jam sutikus, R. B. pasibeldė į nukentėjusiojo buto duris, o pastarajam atidarius, įsibrovė į buto vidų, po ko jis panaudodamas fizinį smurtą abejomis rankomis pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant grindų, o R. B. nubėgo į virtuvę ir pagrobė ant stalo stovėjusį televizorių „Philips“ LED, s.n. FZ 1A1403024989, 170 Eur vertės, ir kartu su R. B. pasišalino ir buto, tokiu būdu bendrais su R. B. veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą įsibrovė į patalpą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, 170 Eur vertės.

Tokiais veiksmais R. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. B. parodė, kad iš dalies pripažįsta savo kaltę. Pripažįsta ta dalimi, jog paėmė televizorių, bet tokio tikslo neturėjo. V. A. M. ją pakvietė, uždarė pas save, atėmė raktus. Liepė išsirenginėti, ją fotografavo. Iš pykčio paėmė tą televizorių. V. A. M. reikalavo sekso ir ją fotografavo. Be įvykio vieną kartą buvo užėjusi pas nukentėjusįjį. Vieną kartą nukentėjusysis davė pinigų alui ir tada nebuvo jos užrakinęs, nieko už tai neprašė. Ji nuėjo su R. pas nukentėjusįjį. Ji nuėjo į virtuvę, nerado telefono. Paėmė tą televizorių, o nukentėjusysis išsitraukė pistoletą. Su R. televizorių nunešė į lombardą. R. neįėjo į buto vidų, liko koridoriuje prie durų. Nematė, kad R. C. trenktų nukentėjusiajam ar kad šis būtų nugriuvęs. Nukentėjusysis pats atidarė buto duris. Tuo metu, kai užėjo pas nukentėjusįjį, net nesuprato, ką jis sakė. Už televizorių gavo 10 eurų lombarde, C. davė 1 eurą. Įvykio dieną buvo šiek tiek išgėrusi. C. gal irgi buvo išgėręs, bet ėjo normaliai. Televizoriaus negrąžino, nes neturėjo pinigų jį iš lombardo išpirkti. Išgėrė už tuos devynis eurus. Blogai vertina savo elgesį, niekada nėra vogusi. C. ir M.barėsi tarpduryje. M. kalbėjo pakeltu tonu. Nukentėjusysis šovė į ją ir ji pabėgo, kai nepataikė. To, kad C. būtų trenkęs nukentėjusiajam, nematė. Matė, kad grūmėsi, rankas laikė. Ji išėjo pirma ir jai R. atėjęs pasakė, kad ir į jį šovė. Ji nusprendė televizorių į lombardą priduoti. Nematė, kad nukentėjusysis būtų nukritęs ant žemės. Kai nukentėjusysis atidarė duris, ji sakė, kad duotų telefoną, ji ištrins nuotraukas. Nemano, kad jis būtų geranoriškai atnešęs telefoną. Ji telefono nerado. Ji paprašė C., kad kartu nuvažiuotų tą televizorių priduoti į lombardą. R. jai nieko nesakė, nekalbėjo, kad grąžintų televizorių. Su R. nesitarė apiplėšti nukentėjusiojo. 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. C. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad išėjo iš namų parūkyti ir Rasa priėjo. Prašė pagalbos, jie nuėjo pas nukentėjusįjį, paskambino, nukentėjusysis pats atidarė duris. R. B. pasakė, kad ištrintų nuotraukas. Jis nematė, kur ji nuėjo. Jis nukentėjusiajam sakė, kad draugiškai susitars, ištrintų nuotraukas ir jie išeina. Nukentėjusysis jį iškeikė ir tuomet nukentėjusįjį pastūmė. Nematė, kad R. B. nubėgusi į virtuvę paėmė televizorių. Nukentėjusysis nuėjo į kambarį, kažką siekė paimti nuo spintos. Galvojo, kad telefoną paims, o jis ginklą pasiėmė. Jis V. A. M. padavė tuos raktus, kuriuos buvo numetusi R. B.. Tuomet jis išėjo, prie darželio sutiko Rasą. Ji sakė, kad „einam, priduosim televizorių“, o jis sakė, kad dokumento neturi. Tuomet nuvažiavo iki stoties, ji nuėjo į lombardą. Pasakė, kad 10 eurų davė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto R. C. parodymai (t. 1, b. l. 72-73). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. C. parodė jog 2016-05-04 apie 12 val., pas jį užėjo R. B., pakvietė išeiti į lauką. R. B. jo paprašė kartu nueiti pas senuką ir paprašyti jo, kad ištrintų R. B. nuotraukas iš telefono. Jis sutiko. Atėjus prie senuko namo, R. B. pabeldė į palangą ir jie įėjo į namo laiptinę. Senukui atidarius duris, jis kartu su R. B. įėjo į butą. Jis pasakė senukui, kad ištrintų R. B. nuotraukas esančias jo telefone, o R. B. tuo metu ištraukė buto raktus, kurie buvo duryse. Tuomet jis rankomis stipriai pastūmė senuką, o R. B. nubėgo į virtuvę ir labai greitai iš ten išbėgo rankose laikydama televizorių. Tai pamatęs jis sušuko senukui, kad bėgtų paskui Rasą, tačiau pamatė, kad senukas iš spintelės traukia ginklą ir ruošiasi šauti. Senukas šovė vieną kartą iš dujinio pistoleto, tiesiai į jį. Po to, jis senukui atidavė buo raktus. Išėjęs į lauką už namo sutiko Rasą, kuri turėjo su savimi senuko televizorių. Rasa jam pasiūlė nuvažiuoti į lombardą ir priduoti minėtą televizorių. Tą pačią dieną kartu su R. B. nuvyko į lombardą ir už televizorių gavo 10 Eur, kuriuo pasiėmė Rasa. Nori pasakyti, kad su Rasa nesitarė apiplėšti senuko. Jam su Rasa būnant lauke sakė jai, kad grąžintų televizorių, bet ji nesutiko.

Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. C. parodė, kad galbūt taip ir buvo. R. B. tada užėjo į vidų. Jis su M. koridoriuje stovėjo. Jis stūmė nukentėjusįjį, atrodo, kad jis nukrito ant grindų. O po to nukentėjusysis paėmė pistoletą ir šovė. Mano, kad R. B. jau buvo išėjusi, kai nukentėjusysis šovė. Matė, kad R. B. su televizoriumi išbėgo. Ne jis sugalvojo priduoti televizorių į lombardą. Anksčiau yra teistas už vagystes. Suprato, kad R. B. pagrobė televizorių. Jaučiasi kaltas, kad pastūmė nukentėjusįjį. Įvykio metu buvo nedaug išgėręs. Jis nematė, ką R. B. išnešė iš buto. Taip pat parodė, kad geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, ten teisingesni parodymai. Siūlė R. B. grąžinti televizorių. R. B. jam davė 1 eurą. Atsiprašo labai už viską. Kiek reikės pinigų, po truputį atiduos.

Nukentėjusysis V. A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. paskambino, R. C. atėjo iš paskos. R. B. jam buvo pažįstama iš matymo. R. C. jį pastūmė ir sudavė kumščiu į krūtinę. Pas jį buvo antrą kartą, kai pavogė televizorių. R. B. į butą įleido geranoriškai. Kai jį pastūmė, nukrito ant grindų. Atsistojęs paėmė ginklą. Kai jis ginklą paėmė,  R. B. jau buvo išėjusi. Pas medikus ir ekspertus nėjo, nes nebuvo kam nuvežti. Kai jam grąžino televizorių, jis neveikė. Neatsimena, ar už pinigus ko nors prašė mainais iš R. B.. Pripažįsta, jog fotografavo R. B.. Realiai jam padaryta 50 Eur turtinė žala. 

2016-05-17 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajam V. A. M. atpažinti pateikti trys asmenys, tarp kurių jis neatpažino R. C. kaip jį apiplėšusio asmens (t. 1, b. l. 44-46).

2016-05-16 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajam V. A. M. atpažinti pateikti trys asmenys, tarp kurių jis atpažino R. B. kaip merginą, kuri su jam nepažįstamu vyru įėjo į jo butą, nubėgo į virtuvę bei pagrobė jo televizorių. Minėtą merginą atpažįsta iš kūno sudėjimo bei veido formos (t. 1, b. l. 48-50).

2016-05-04 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-13).

2016-05-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, protokolu ir fotolentele nustatyta, kad nukentėjusysis V. A. M. pateikė televizoriaus „Philips“ pirkimo kvitą bei garantijos kortelę (t. 1, b. l. 27-29).

2016-05-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. K. pateikė televizorių „Philips“, kurį įsigijo lombarde, Vilniaus autobusų stotyje (t. 1, b. l. 38-39).

Televizoriaus apžiūros protokolu nustatyta, kad tai yra juodos spalvos televizorius „Philips“, serijos Nr. FZ1A1403024989 (t. 1, b. l. 40-43).

2016-05-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2016-05-04 R. B. įkeitė televizorių „Philips“ už suteiktą 10 Eur kredito sumą. 2016-05-06 minėtas televizorius buvo išpirktas už 14 Eur sumą (t. 1, b. l. 54-57).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų R. B. ir R. C. kaltė dėl plėšimo pilnai įrodyta aptartais įrodymais.

Visų pirma pažymėtina, kad tiek R. B., tiek R. C. pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku buvo atėję pas nukentėjusįjį V. A. M., adresu (duomenys neskelbtini). Apklausiama teisme R. B. pripažino, jog paėmė nukentėjusiajam priklausantį televizorių, bet teigė, kad tokio tikslo neturėjo, su R. C. nesitarė apiplėšti nukentėjusiojo. R. C. apklausiamas teisme pripažino, kad pastūmė nukentėjusįjį, jis nukrito ant grindų. Teigė, kad ne jis sugalvojo priduoti televizorių į lombardą, nors suprato, kad B. pagrobė televizorių. Siūlė R. B. grąžinti televizorių.

Kaip nustatyta byloje, visi veiksmai, kuomet nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas bei iš jo buto pagrobtas televizorius, vyko gan nedidelėje erdvėje, t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje ir virtuvėje. Pačių kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog R. C. stovėjo buto koridoriuje kartu su nukentėjusiuoju V. A. M., o R. B. nubėgo į minėto buto virtuvę neva ieškoti V. A. M. mobiliojo ryšio telefono. Atsižvelgiant į tai, kad bute esantis koridorius yra prie įėjimo (išėjimo) į butą, R. C. turėjo matyti su televizoriumi iš buto išbėgančią R. B.. Analizuojant kaltinamojo r.R. C. duotus parodymus matyti, jog kaltinamasis R. C. duodamas parodymus teisme nebuvo nuoseklus ir parodymus keitė. Jis iš pradžių parodė, kad matė, kaip R. B. iš buto išbėgo su televizoriumi. Tačiau atsakydamas į gynėjos klausimus, jau nurodė, kad nematė, ką R. B. išnešė iš buto, tiesiog matė, kad kažką nešė. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis matė, kaip R. B. iš buto išbėgo su televizoriumi, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingesni, tuo metu geriau prisiminė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. C. parodė, kad, kai jis rankomis stipriai pastūmė senuką, R. nubėgo į virtuvę ir labai greitai iš ten išbėgo rankose laikydama televizorių (t. 1, b. l. 72-73). Akivaizdu, kad kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, nebuvo nuoširdus ir siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad nors R. C. teisme parodė, jog siūlė grąžinti R. B. televizorių, tokie jo parodymai prieštarauja kaltinamosios R. B. parodymams, jog R. C. nesiūlė grąžinti televizoriaus ir apie tai kalbos nebuvo. Be to, apklausiamas teisme R. C. parodė, jog į R. B. pasiūlymą priduoti televizorių į lombardą, jis nurodė, kad tam neturi dokumento, tačiau vis tiek kartu su ja nuvažiavo į lombardą ir gavo iš R. B. 1 eurą. Tai leidžia spręsti, kad R. C. įvykius atpasakoja selektyviai, savo versijoje sąmoningai neigdamas tas aplinkybes, kurios patvirtintų jo dalyvavimą plėšime. Teismo vertinimu, R. C. teiginius, kad jis nesuvokė apie daromą plėšimą, paneigia ir jo paties veiksmai po to, kai jis išėjo iš nukentėjusiojo buto. R. C. ne pranešė apie įvykį policijai, o kartu su R. B. nuvyko į Vilniaus autobusų stotyje esantį lombardą. Šie jo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad R. C. siekė realizuoti nusikalstama veika įgytą turtą, o ne apskritai nesuvokė apie buvusį plėšimą. Nenuoseklią kaltinamojo poziciją patvirtina ir tai, kad paskutinio žodžiu metu R. C. atsiprašė už viską ir nurodė, kad kiek reikės pinigų (priteistų nukentėjusiajam) po truputį juos atiduos.

Duodama parodymus, nebuvo nuosekli ir kaltinamoji R. B.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad bėgdama į virtuvę girdėjo, kad tarp V. A. M. ir R. C. vyksta konfliktas, nukentėjusysis garsiai rėkė. Be to, išbėgant iš buto matė, kaip R. C. laikė senuko rankas, bet nematė, ar jis senuką stūmė, ar trenkė jam. Ji kartu su R. C. nusprendė užstatyti televizorių lombarde, kartu nuvažiavo į stotį ir užėjo į lombardą. Teisiamajame posėdyje R. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji nusprendė televizorių į lombardą priduoti, paprašė C., kad kartu nuvažiuotų televizorių priduoti į lombardą.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors R. B. ir R. C. nurodė pas nukentėjusįjį V. A. M. ėję tikslu ištrinti nukentėjusiojo telefone esančias R. B. nuotraukas, atėję jie aiškiai tokio prašymo neišreiškė. Tik įėjusi į butą, R. B. ėmė ieškoti nukentėjusiajam priklausančio telefono, nuėjo į virtuvę, iš ten pagrobė nukentėjusiajam priklausantį televizorių „Philips“ bei iš buto pasišalino. Kaip matyti tiek iš kaltinamųjų, tiek iš nukentėjusiojo parodymų, viskas vyko greitai, todėl abejotina, kad R. B. išvis ieškojo minėto telefono. Tuo metu nukentėjusysis V. A. M. ir R. C. stovėjo buto koridoriuje, taigi neabejotinai visi šio įvykio dalyviai turėjo matyti ir girdėti vieni kitus.

Nukentėjusysis duodamas parodymus iš esmės buvo nuoseklus, be to, anksčiau kaltinamųjų nepažinojo, tik iš matymo žinojo R. B.. Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiojo V. A. M. parodymais vadovaujasi kaip teisingais. Priešingai, kaltinamojo R. C. parodymus apie tai, jog jis plėšimo neįvykdė, įvertinus abiejų kaltinamųjų parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Aplinkybę, jog R. B. ir R. C., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. A. M.,  pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą – televizorių, patvirtina, o kartu ir kaltinamųjų parodymų dalį, kurioje šie teigė, kad plėšimo neįvykdė, paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. 

Pirmiausia tokiu įrodymu pripažintini nukentėjusiojo V. A. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie esminėse detalėse nekito viso proceso metu. Nukentėjusysis proceso eigoje gana  nuosekliai parodė, jog įvykio metu jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir buvo pagrobtas jam priklausantis televizorius, ir kaip jį apiplėšusį asmenį atpažino R. B.. Teismo posėdžio metu V. A. M. parodė, kad B. paskambino, C. atėjo iš paskos. R. C. jį pastūmė ir sudavė kumščiu į krūtinę. Kai R. C. jį pastūmė, nukrito ant grindų. Kai jam grąžino televizorių, jis neveikė. Neatsimena, ar už pinigus ko nors prašė mainais iš R. B.. Realiai jam padaryta 50 Eur turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. A. M. teigė, jog 2016-05-04 jam į palangę kažkas pastukseno. Pamatė iš matymo pažįstamą merginą, kuriai duodavo iš geros valios pinigų alui. Atidarius duris, į butą iš karto įėjo mergina bei jam nepažįstamas vyras. Mergina iš karto ištraukė buto raktus, o vyras abejomis rankomis stipriai jį pastūmė ir jis iš karto nukrito ant grindų. Jis tada atsistojo ir nuėjo į kambarį pasiimti legaliai laikomą dujinį ginklą. Eidamas pasiimti ginklo matė, kaip iš virtuvės greitai išbėga mergina rankose laikydama jo televizorių, kuris stovėjo virtuvėje. Pasiėmęs ginklą, įspėjo koridoriuje stovintį vyrą, kuris jį pastūmė, kad šaus. Kai vyras traukėsi link laiptinės, jis ėjo iš paskos ir vyrui būnant laiptinėje vieną kartą šovė, ginklą nukreipdamas ne į vyrą, o į šoną, ir vyras iš karto išėjo. Kai jį pastūmė, krisdamas susižeidė, bet nestipriai, į medikus nesikreipė (t. 1, b. l. 19-20).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, svarbu tai, jog jis viso proceso metu kategoriškai teigė, jog buvo pastumtas, nukrito ant grindų, patyrė fizinį skausmą.  Šiame kontekste svarbu ir tai, jog aplinkybę, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir iš jo buvo pagrobtas televizorius, nukentėjusysis nurodė savo pareiškime, netrukus po įvykio (t. 1, b. l. 1-2), be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu būtent R. B. atpažino kaip jį užpuolusią ir jo turtą pagrobusį asmenį, kuri buvo kartu su jam nepažįstamu vyru. Nukentėjusiojo pargriovimu ant žemės, V. A. M.buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam V. A. M.priklausantis turtas buvo pagrobtas panaudojus fizinį smurtą, ir kaltinamųjų R. B. ir R. C.veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamieji R. B. ir R. C., įsibrovę į patalpą ir panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. A. M., iš pastarojo buto pagrobė nukentėjusiajam priklausantį televizorių, t. y. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šią nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2012, 2K-552/2013 ir kt.). Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytos pavojingos veikos požymius, todėl ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs tiek į nukentėjusiojo bei kaltinamųjų parodymus, tiek į kitais įrodymais nustatytas R. B. ir R. C. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, objektyvias aplinkybes, nenustatė, jog kaltinamieji iš anksto susitarė padaryti plėšimą. Nusikalstama veika padaryta veikiau spontaniškai, tyčia pagrobti nukentėjusiajam priklausantį neapibrėžtą turtą susiformavo po to kai R. B. pamatė nukentėjusiojo bute esantį televizorių, o R. C. pastūmė nukentėjusįjį V. A. M. ir pastarasis nukrito ant žemės. Teismo vertinimu, R. B. neabejotinai turėjo girdėti ir matyti R. C., kuris smurtavo prieš V. A. M., o R. C. pripažino matęs ir suvokęs, kad R. B. pagrobė svetimą, t. y. nukentėjusiajam V. A. M. priklausantį turtą – televizorių. Tai, kad R. C. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, vėliau iš buto pasišalinęs susitiko su R. B. ir kartu nuvyko į lombardą įkeisti pagrobtą televizorių, sudaro pagrindą spręsti apie abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams ir jų staiga susiformavusią tiesioginę tyčią padaryti plėšimą, t. y. smurtaujant užvaldyti neapibrėžtą nukentėjusiojo turtą. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamieji veikė bendrai kaip bendravykdytojai, vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, abu suvokė, kad prieš nukentėjusįjį naudojamas smurtas nėra savitikslis, o buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, t. y. kaltinamieji, matydami vienas kito veiksmus, bendromis pastangomis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. A. M. siekdami užvaldyti jo turtą ir tą padarė.

Nukentėjusiojo parodymais, kuriuos, kaip minėta, teismas vertino kaip patikimus įrodymus, nustatyta, kad nors R. B. ir R. C. patekimas į nukentėjusiojo butą buvo teisėtas, t. y. su jo sutikimu, vis tik vėliau į kitas buto patalpas R. B. pateko neteisėtai, prieš nukentėjusiojo valią, t. y. įsibraunant. Toks patekimas laikytinas neteisėtu, nes minėti veiksmai ir turto pagrobimas buvo atlikti panaudojant nukentėjusiojo V. A. M. atžvilgiu fizinį smurtą.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios R. B. gynėja teigė, kad veika turėtų būti kvalifikuojama kaip atviroji vagystė.

Plėšimą ir atvirąją vagystę charakterizuoja atviras turto užvaldymo būdas. Plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kaip nustatyta byloje, prieš nukentėjusįjį V. A. M. buvo panaudotas fizinis smurtas, siekiant užvaldyti jam priklausantį turtą, todėl kaltinamųjų R. B. ir R. C. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Plėšimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupėje, kadangi tiek R. B., tiek ir R. C. kartu realizavo bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamųjų R. B. ir R. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikė bendrininkų grupėje), tačiau kaltinamoji anksčiau neteista, registruota darbo biržoje. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, yra gan jauno amžiaus, registruota darbo biržoje, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai R. B. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – pradėti dirbti, nustatytu laiku neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti padarytą žalą, kadangi tai, teismo nuomone, padės keisti kaltinamosios elgesį ir pasiekti bausmės tikslus.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. C. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (žalos neatlygino). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių, į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikė bendrininkų grupėje), kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis skirtinas artimesnis sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. 

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. A. M. byloje pareiškė 2170 Eur civilinį ieškinį. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 170 Eur, neturtinę žalą – 2000 Eur. Pagrįsdamas neturtinės žalos sumą, nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, dvi savaites skaudėjo krūtinę. Be to, dėl nusikaltimo patyrė stresą, nerimą, buvo pažemintas. Taip pat buvo priverstas gerti vaistus nuo skausmo.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad kaltinamieji bendrais veiksmais pagrobė iš nukentėjusiojo turtą, kuris įvertintas 170 Eur, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. M. parodė, kad televizorius jam buvo grąžintas, neveikė, remontas kainavo 50 Eur, todėl realiai jam padaryta 50 Eur dydžio turtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir nekartodamas argumentų, šį reikalavimą vertina kaip pagrįstą ir tenkina jį iš dalies, nurodyta suma, t. y. 50 Eur priteistina iš kaltinamųjų solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Nustatytais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas, nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, tad jis neabejotinai turi teisę ir į neturtinės žalos, sietinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nustatytais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai). Teismo aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė dvasinį sukrėtimą, nes plėšimą jo atžvilgiu įvykdė du asmenys, jam savigynai teko panaudoti turimą pistoletą. Visa tai leidžia spręsti apie nukentėjusio patirtą didelį stresą, realius išgyvenimus dėl pavojaus savo gyvybei, sveikatai ir turtui. Žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, esamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimais, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, o būtent 1200 Eur sumai. Ši suma priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymus vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, iš kaltinamosios R. B. – 167,91 Eur. Kaltinamosios gynėjos dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į būtinybę užtikrinti asmenų teisę į gynybą, ką ribotų atstovavimo išlaidų priteisimas, bei vadovaujantis esama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014 ir kt.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviem metams, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą R. B. palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. 

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą R. C. palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

N. V. A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. B. ir R. C. solidariai V. A. M. naudai 50 Eur turtinės, 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – televizorių „Philips“, apžiūrėtą ir grąžintą nukentėjusiajam V. A. M., palikti nukentėjusiajam V. A. M..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                       Ramūnas Keidūnas