Civilinė byla Nr. e2A-1672-614/2021

Teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-00938-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 20  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5565-294/2021 pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. P. 317,44 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.; 172,57 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. spalio 14 d. ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovė gyveno būste (duomenys neskelbiami), tačiau už komunalines paslaugas nesumokėjo.

2.       Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su skola, atsiradusia laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio 14 d., tačiau 2009-2010 metų laikotarpiu adresu (duomenys neskelbiami), negyveno, dėl to nesutinka su ieškiniu dalyje dėl 317,44 Eur skolos priteisimo už 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. sprendimu nusprendė ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovės I. P. 172,57 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. spalio 14 d. suteiktas adresu (duomenys neskelbiami), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 172,57 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat priteisti valstybei iš atsakovės I. P. 5,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė,  kad, atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. spalio 14 d. gyveno būste, adresu (duomenys neskelbiami), tačiau nesumokėjo 172,57 Eur už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteisė nesumokėtą 172,57 Eur skolą.

5.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė 317,44 Eur skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbiami) (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinį šioje dalyje atsisakė tenkinti.

6.       Patenkinęs ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

7.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – tenkinti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį pilna apimtimi. Nurodė, kad:

7.1.                      vienas kambarys bendrabutyje (toliau - Butas) adresu (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiose Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose gyveno pagrindinis buto nuomininkas S. M., kuris 2000 m. rugsėjo 14 d. su UAB „Bendruva“ pasirašė Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 3. 2014 m. balandžio 30 d. S. M. mirė. Kartu su nuomininku gyveno ir I. P.. Po pagrindinio nuomininko mirties atsakovė I. P. minėtame bute gyveno be teisinio pagrindo, nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos šiame bute, todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovės iškeldinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. ieškinį tenkino pilnai ir nusprendė iškeldinti atsakovę iš minėto būsto. 2015 m. spalio 14 d. įvykdytas priverstinis atsakovės iškeldinimas;

7.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą skundžiamojoje dalyje vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendime už akių byloje Nr. 2-45086-614/2014, aprašomojoje dalyje pateiktu atsakovės paaiškinimu, kad bute ji gyvena nuo 2011 m. ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Šioje byloje atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skolos laikotarpiu negyveno, tačiau patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Skundžiamu atveju, būtent atsakovė privalėjo pateikti įrodymus nuo kada savavališkai apsigyveno Bute. Būtent sprendime už akių nebuvo nustatytas laikotarpis nuo kada atsakovė pradėjo gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbiami), ir iškeldinimo atveju iš savavališkai užimtų patalpų laikotarpis įtakos neturėjo. 2015 m. spalio 14 d. antstolės Ingos Karalienės iškeldinimo protokolu nustatyta, jog atsakovė pradėjo šiame būste gyventi ne vėliau kaip nuo 2014 m. gegužės 27 d., bet nuo kada tiksliai pradėjo gyventi nenurodoma. Pabrėžtina, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nėra pateikusi teismui neginčijamų įrodymų, kad ji negyveno ginčo bute skolos susidarymo laikotarpiu.

8.       Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ginčo bute 2009-2010 m. negyveno, todėl neturi atsakyti už svetimas skolas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė 2021 m. gegužės 18 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis.

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė galėjo šį rašytinį įrodymą pateikti anksčiau, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pateiktas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu ginču, papildo atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, jis prijungiamas prie bylos ir bus vertinamas kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

13.       Byloje kilo ginčas dėl 317,44 Eur skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, susidariusios laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., priteisimo.

14.       Įvertinęs bylos duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės reikalavimą dalyje dėl 317,44 Eur skolos priteisimo atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. ginčo bute, adresu (duomenys neskelbiami) (toliau ir – ginčo butas), gyveno.

15.       Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti jos reikalavimą dėl  317,44 Eur skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo, nurodydama, kad atsakovė nėra pateikusi teismui neginčijamų įrodymų, kad ji ginčo bute skolos susidarymo laikotarpiu negyveno.

16.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

17.       Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria ar 317,44 Eur skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – ginčijamas laikotarpis) atsakovė ginčo bute gyveno, todėl, spręsdamas dėl ginčijamu laikotarpiu susidariusios skolos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas vertina byloje esančius įrodymus.

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas 2000 m. rugsėjo 14 d. buvo išnuomotas S. M., kuris 2014 m. balandžio 30 d. mirė. Kartu su nuomininku gyvenusi atsakovė nebuvo sudariusi nuomos sutarties, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių pagrindu iš ginčo buto buvo iškeldinta. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad ginčo bute 2009 – 2010 m. negyveno. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pačios ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose yra užfiksuota, kad atsakovė I. P. ginčo bute gyvena nuo 2011 m.: 2014 m. gegužės 27 d. buto patikrinimo akte užfiksuota, kad atsakovė ginčo bute gyvena nuo 2011 m.; Pranešime apie sutarties nutraukimą, kuris atsakovei buvo įteiktas dar 2014 m. gegužės 27 d., yra pačios atsakovės padarytas įrašas, kad ji ginčo bute gyvena nuo 2011 m. Visi kiti ieškovės pateikti įrodymai (2015 m. spalio 6 d. pranešimas Dėl priverstinio iškeldinimo; 2015 m. spalio 14 d. Buto patikrinimo aktas; 2015 m. spalio 14 d. antstolės Ingos Karalienės surašytas Iškeldinimo protokolas; susidariusios skolos dokumentai ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė ginčo bute gyveno anksčiau, t. y. ginčijamu laikotarpiu. Be to, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės pateikta 2021 m. gegužės 18 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, patvirtina, kad ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 1983 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. liepos 27 d., atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbiami). Jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ginčijamu laikotarpiu atsakovė gyveno ginčo bute, byloje nėra.

19.       Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog ginčo bute atsakovė apsigyveno tik 2011 m.

20.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į įstatymo nustatytas ir kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė 317,44 Eur skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. būtų gyvenusi, adresu (duomenys neskelbiami) (CPK 178 straipsnis), todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

23.       Atsakovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                     Eglė Surgailienė