Pranešėjas L. Pauliukėnas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-557/2020

Teisėjas V. Vainius                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33410-2017-4                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                          1.2.13.1.1; 1.2.29.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.5.2;

                                          2.4.6.5.3

                                                                    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

išteisintajam ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. L., išteisintajam R. A. ir jų gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

nukentėjusiajai Z. Š. ir jos įgaliotajam atstovui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės, nukentėjusiosios Z. Š. ir jos atstovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. ir R. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, be to, A. L., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios Z. Š. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       R. A. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu pažeidė Darbų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

2017-07-03, apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), įmonės „(duomenys neskelbtini)“ statybvietės teritorijoje esančiame objekte, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2015-05-28 atestuotas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą (pažymėjimas G Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams paskyrė atlikti metalo konstrukcijų montavimo darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-03-21 paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nepaskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugą atsakingo asmens bei darbų vadovo, tuo pažeisdamas:

* Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose) reikalavimus: „Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą“;

* 32 straipsnio (Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims) 1 dalies reikalavimus: „1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 ir kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu“,

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugą atsakingu asmeniu, tinkamai neapžiūrėjo šios įmonės darbuotojų konkrečios darbo vietos, nepatikrino jos stabilumo, nesiėmė priemonių, jog betoniniame perdengime esančios angos būtų uždengtos patikimomis ir tvirtomis konstrukcijomis, atlaikančiomis darbuotojų ir jų keliamų sunkių metalinių konstrukcijų apkrovą, arba kad šios vietos būtų tinkamai pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, o darbuotojai įspėti dėl galimos rizikos nukristi, tuo pažeisdamas:

* Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio (Darbdavio pareiga) reikalavimus:

„1. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. <...>;

2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones“;

* Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.1 punkto reikalavimus: „33. Stabilumas ir tvirtumas: 33.1. kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties“;

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.16 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.16. identifikuoti ir įvertinti riziką objekte“, 3.6.4. punkto reikalavimus: „3.6. Darbų vadovai privalo: <...> kontroliuoti, kad statybos organizavimas būtų vykdomas pagal saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nurodytus bendruosius saugos ir sveikatos darbe principus ir reikalavimus“, 5.4 punkto reikalavimus: „5.4. Subrangovai prieš darbų pradžią privalo atlikti savo konkrečios darbo vietos rizikos vertinimą ir užpildyti rizikos vertinimo dokumentus arba rizikos vertinimo korteles. <...>“, 13.3 punkto reikalavimus: „13.3. Kritimas iš aukščio gali būti dėl neuždengtų, neaptvertų angų, <...>. Visos angos turi būti apsaugotos aptvarais, paklotais, skydais arba apsauginiais tinklais iš aukštos kokybės ir patikimai pritvirtintų medžiagų. Statybos darbų vadovai rūpinasi, kad kvalifikuotas personalas įrengtų tinkamas apsaugos priemones. Jie reguliariai patikrina šių priemonių stabilumą, tvirtumą ir tinkamą naudojimą“;

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 2 dalies „Vykdomų darbo procesų technologija“ 2 punkto reikalavimus: „<...> Montuojant konstrukcijas užtikrinti: <...> – kad montavimas būtų pradėtas nuo plokščių ar erdvinių nuo pastato ar statinio konstrukcijų, kur yra standumo (v) ryšiai“, 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostatą: „<...> Technologines angas, angas perdangose, taip pat esančias pamatuose, būtina uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti pagal visą perimetrą“,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams šaltkalviams-montuotojams pastato 5 aukšte (+35000 altitudė) paskyrė darbą – pastatyti rėmo sijyną, nekontroliavo, kad pastarieji nekeltų rankomis metalinės konstrukcijos, viršijančios leistiną vienam ar keliems asmenims krovinio kėlimo normą lipdami ant nestabilaus perdangoje esančią angą dengiančio lentų pakloto, tuo pažeisdamas:

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.8 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.8. pastoviai kontroliuoti bei užtikrinti, kad jis pats, jog darbuotojai, agentai ir pakviestieji Darbui asmenys, o taip pat subrangovai ir jų darbuotojai, agentai ir pakviestieji, prisilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos taisyklių bei kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių teisės aktų“;

* UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)6 patvirtintos Darbų aukštyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos 100.1 punkto reikalavimus: „100. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą: 100.1. vyrams – iki 30 kg“;

* Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 1 dalies „Rankinių grandininių talių panaudojimo sritis“ nuostatą: „Metalinių konstrukcijų montavimui bus naudojamos dviejų tipų rankinės grandininės talės: 1 t ir 2 t, kurių numeriai atitinkamai yra: TT00135 ir TT00149. <...>“,

dėl to, 16.54 val. V. Š., V. Z. ir G. Ž. rankomis keliant 272 cm ilgio, 24 cm pločio ir 260 kg sveriančios metalinės kolonos vieną kraštą į vertikalią padėtį, iš galo keliantis V. Š., konstrukciją pakėlus pusiau į vertikalią padėtį, užlipo ant laikino medinio pakloto, surinkto iš skersai ir išilgai sujungtų medinių lentų, skersai prie kito pakloto dalies pritvirtintas lentų paklotas dėl didelės apkrovos atitrūko ir V. Š. nukrito iš 7 metrų aukščio į žemiau esantį pastato aukštą ir dėl patirtų sunkių galvos ir kūno traumų įvykio vietoje mirė, o V. Z. smuktelėjo į prasivėrusią angą, užkliuvo už angos krašto ant jos kritimo momentu atsisėsdamas ir nežymiai nusibrozdino kojas, tai sukėlė V. Z. fizinį skausmą.

1.1.        Dėl šio kaltinimo Klaipėdos apylinkės teismas R. A. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2.       A. L. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu pažeidė Darbų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

2017-07-03, apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ statybvietės teritorijoje esančiame objekte, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas darbų vadovu, būdamas 2014-07-31 atestuotas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą (pažymėjimas G Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamai neapžiūrėjęs darbo vietos, nepatikrinęs, nesiėmęs priemonių, kad betoninėje perdangoje esančios angos būtų uždengtos patikimomis ir tvirtomis konstrukcijomis, atlaikančiomis darbuotojų ir jų keliamų sunkių metalinių konstrukcijų apkrovą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-03-21 paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams šaltkalviams-montuotojams pastato 5 aukšte (+35000 altitudė) paskyrė darbą – pastatyti rėmo sijyną, tuo pažeisdamas:

* Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.1 punkto reikalavimus: „33. Stabilumas ir tvirtumas: 33.1. kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties“;

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.16 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.16. identifikuoti ir įvertinti riziką objekte“; 3.6.4 punkto reikalavimus: „3.6. Darbų vadovai privalo: <...> kontroliuoti, kad statybos organizavimas būtų vykdomas pagal saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nurodytus bendruosius saugos ir sveikatos darbe principus ir reikalavimus“, 5.4 punkto reikalavimus: „5.4. Subrangovai prieš darbų pradžią privalo atlikti savo konkrečios darbo vietos rizikos vertinimą ir užpildyti rizikos vertinimo dokumentus arba rizikos vertinimo korteles. <...>“, 13.3 punkto reikalavimus: „13.3. Kritimas iš aukščio gali būti dėl neuždengtų, neaptvertų angų, <...>. Visos angos turi būti apsaugotos aptvarais, paklotais, skydais arba apsauginiais tinklais iš aukštos kokybės ir patikimai pritvirtintų medžiagų. Statybos darbų vadovai rūpinasi, kad kvalifikuotas personalas įrengtų tinkamas apsaugos priemones. Jie reguliariai patikrina šių priemonių stabilumą, tvirtumą ir tinkamą naudojimą“;

* Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 2 dalies „Vykdomų darbo procesų technologija“ 2 punkto nuostatas: „<...> Montuojant konstrukcijas užtikrinti: <...> – kad montavimas būtų pradėtas nuo plokščių ar erdvinių nuo pastato ar statinio konstrukcijų, kur yra standumo (v) ryšiai“, 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostatą: „<...> Technologines angas, angas perdangose, taip pat esančias pamatuose, būtina uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti pagal visą perimetrą“;

* UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Krovinių tvarkymo rankomis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 19, 40 punkto reikalavimus: „40. Vieta, kur kroviniai kraunami rankomis, turi būti parinkta ir tinkamai įrengta atsižvelgiant į darbo vietos aplinkos charakteristikas ir su ja susijusius veiksnius“,

nekontroliavo, kad darbuotojai nekeltų rankomis metalinės konstrukcijos, viršijančios leistiną vienam ar keliems asmenims krovinio kėlimo normą lipdami ant nestabilaus perdangoje esančią angą dengiančio lentų pakloto, tuo pažeisdamas:

* UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Šaltkalvio-montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) 16.11 punkto reikalavimus: „<...>. Nekelti vienam daiktų (ruošinių, dėžių, įrenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti dviem, būtina naudotis kėlimo įrenginiais“;

* UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Krovinių tvarkymo rankomis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) 33.1 punkto reikalavimus: „33. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą darbą (iki dviejų kartų per valandą): 33.1. vyrams – iki 30 kg“;

* UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Darbų aukštyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos“ 100.1 punkto reikalavimus: „100. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą: 100.1. vyrams – iki 30 kg“;

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.8 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.8. pastoviai kontroliuoti bei užtikrinti, kad jis pats, jo darbuotojai, agentai ir pakviestieji Darbui asmenys, o taip pat subrangovai ir jų darbuotojai, agentai ir pakviestieji, prisilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos taisyklių bei kitų Lietuvos Respublikos galiojančių norminių teisės aktų“;

* UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Darbų aukštyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos 100.1 punkto reikalavimus: „100. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą: 100.1. vyrams – iki 30 kg“;

* Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 1 dalies „Rankinių grandininių talių panaudojimo sritis“ nuostatą: „Metalinių konstrukcijų montavimui bus naudojamos dviejų tipų rankinės grandininės talės: 1 t ir 2 t, kurių numeriai atitinkamai yra: TT00135 ir TT00149. <...>“,

dėl to, 16.54 val. V. Š., V. Z. ir G. Ž. rankomis keliant 272 cm ilgio 24 cm pločio ir 260 kg sveriančios metalinės kolonos vieną kraštą į vertikalią padėtį, iš galo keliantis V. Š., konstrukciją pakėlus pusiau į vertikalią padėtį, užlipo ant laikino medinio pakloto, surinkto iš skersai ir išilgai sujungtų medinių lentų, skersai prie kito pakloto dalies pritvirtintas lentų paklotas dėl didelės apkrovos atitrūko ir V. Š. nukrito iš 7 metrų aukščio į žemiau esantį pastato aukštą ir dėl patirtų sunkių galvos ir kūno traumų įvykio vietoje mirė, o V. Z. smuktelėjo į prasivėrusią angą, užkliuvo už angos krašto ant jos kritimo momentu atsisėsdamas ir nežymiai nusibrozdino kojas, tai sukėlė V. Z. fizinį skausmą.

2.1.       Dėl šio kaltinimo Klaipėdos apylinkės teismas A. L. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių.

3.       Be to, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L. suklastojo dokumentą ir jį panaudojo: 2017-07-03, įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kurio metu žuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas V. Š., tą pačią dieną, netrukus po nelaimingo atsitikimo, apie 17.00 val., suklastojo dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnale 20 ir 21 puslapiuose ties V. Š. pavarde apie jo instruktavimą 2017-03-28 suklastojo jo parašą, pasirašydamas už V. Š., po to suklastotą dokumentą pateikė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, A. L. atleido dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) ir baudžiamą bylą jam nutraukė.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4.        Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019-09-13 nuosprendį dėl nepagrįsto išteisinimo, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatities bylos aplinkybėms ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

R. A. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) baudą;

A. L. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti: pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) baudą.

Iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 18 180,06 Eur neturtinės žalos atlyginimo Z. Š..

Dokumentus: darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalą, paskyrą-leidimą Nr. 10, Metalinių konstrukcijų montavimo technologinę kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos pateikusiems asmenims.

4.1.        Prokurorės teigimu, Klaipėdos apylinkės teismas 2019-09-13 nuosprendyje savo sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą A. L. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį motyvavo tuo, kad pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnale (kurį pateikė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui) 20 ir 21 puslapiuose ties V. Š. pavarde apie jo instruktavimą 2017-03-28 A. L., pasirašydamas už V. Š., nesiekė sukurti neigiamų padarinių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalas buvo pildomas tik dėl pačios įmonės ir jis nebuvo privalomas, A. L. pasirašė būtent savo parašu ir nesiekė atkartoti V. Š. rankraštinio parašo. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nebuvo suvaržytos kieno nors teisės, iš esmės nepadaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ir kitiems teisiniams gėriams, nesukėlė realaus pavojaus žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-449/2012, 2K-154/2013). Vertinant A. L. padarytą veiką pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, pripažintina, kad ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas A. L. veiką įvertino kaip mažareikšmę ir baudžiamąją bylą jam nutraukė ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.

4.2.       Prokurorės teigimu, skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-13 nuosprendis yra neteisėtas ir keistinas dėl nepagrįsto išteisinimo, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms.

4.3.       Ikiteisminio tyrimo byloje pateiktos rašytinės sutartys, kurios patvirtina, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbams atlikti samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl metalinių konstrukcijų gamybos ir montavimo sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiems darbams atlikti pastaroji samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, kad tarp visų šalių susiformavo sutartiniai santykiai, kurių saugiam įgyvendinimui taikomos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, vis dėlto įvykis darbe įvyko dėl netinkamo (nusikalstamai nerūpestingo) darbdavei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio direktoriaus R. A. ir tiesiogiai darbams vadovavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo A. L. veikimo / neveikimo.

4.4.       Teismas, išteisindamas asmenis dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo, sukėlusio mirtinas pasekmes, neanalizavo įstatymų, poįstatyminių aktų reikalavimų, o savo argumentais pasirinko išteisintųjų paaiškinimus. Teismas konstatavo, kad darbuotojai turėjo pakankamą patirtį ir keldami koloną rankomis patys prisiėmė riziką, o jų instruktavimas neva nebuvo būtinas.

4.5.       Prokurorė atkreipia teismo dėmesį tai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai nustato kelis instruktavimo etapus. Pirmas – įvadinis, jis įprastai atliekamas prieš asmenį įdarbinant, siekiant supažindinti su darbo specifika, galimais kilti pavojais ir pan. Prieš darbuotojui pradėjus dirbti įmonėje konkrečioje darbo vietoje atliekamas pirminis instruktavimas, kuris toliau vykdomas kartą metuose. Tačiau jei darbuotojas siunčiamas į kitą darbo vietą ar keičiama darbo technologija ir pan., turi būti atliekamas papildomas instruktavimas ir būtent toje konkrečioje darbo vietoje. Šio instruktavimo metu darbuotojas turi būti supažindintas ne tik su įmonės lokaliniais teisės aktais (instrukcijomis, įsakymais), bet ir su technologiniais aprašymais, paskyromis-leidimais, kuriuose būtų aiškiai nurodomi darbuotojų privalomi vykdyti veiksmai darbo metu, rizikos faktoriai, apsaugos nuo jų būdai ir priemonės.

4.6.       Nepagrįstai darbuotojų patirtį teismas siejo su jų žinojimu ir suvokimu, kaip atlikti pavestą darbą, kadangi jie apklausiami negalėjo nurodyti toje darbo vietoje taikomų konkrečių darbų saugos reikalavimų dėl darbo aukštyje, ant laikinų perdangų, maksimalaus svorio kėlimo rankomis ir pan. Darbuotojai laikė normalia praktika kelti rankomis 200 kg ir didesnius svorius ir pan. Be abejo, darbuotojai privalo rūpintis savo ir kito darbuotojo sveikata, tačiau tik tiek, kiek jiems darbdavys suteikia žinių (supažindina instruktavimo metu ir (ar) apmoko). Teisminio nagrinėjimo metu apklausta darbo inspektorė M. G. patvirtino, kad darbo aplinką privalo įvertinti ir jos saugumą užtikrinti darbdavys, o ne darbuotojas. Be to, V. Z. nurodė, kad medinis paklotas jiems atrodė saugus ir patikimas, manytina, kad jo saugumą įvertino ir žuvusysis V. Š..

4.7.       Išanalizavus instruktavimą patvirtinančius dokumentus ir apklausus liudytojus, nustatyta, kad realiai darbuotojai objekte apie darbų saugą buvo informuoti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų, pravestas bendro pobūdžio instruktažas, tačiau instruktažas konkrečioje darbo vietoje apie metalinių konstrukcijų montavimo metu galimą kilti riziką, pavojaus šaltinius ir apsaugos nuo jų būdus ir priemones nebuvo pravestas.

4.8.       Išteisintieji: A. L. tiesiogiai objekte, o R. A. retkarčiais atvykdamas į objektą ir iš esmės nesidomėdamas darbų atlikimo eiga ir tvarka, nenurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams šaltkalviams-montuotojams nekelti rankomis sunkių metalinių konstrukcijų, šių darbų griežtai neatlikti ant nestabilaus perdangoje esančią angą dengiančio lentų pakloto. Nors darbuotojai pasirašė, jog susipažino su Metalinių konstrukcijų montavimo technologine kortele, tačiau nei joje, nei faktiškai nebuvo reikalaujama kelti konstrukcijas talėmis ir pan. Minėtame dokumente nieko neparašyta apie laikinuosius paklotus ant medinės perdangos, nenurodyta, kokios apkrovos gali būti naudojamos. Apklausti darbuotojai V. Z., G. Ž. patvirtino, kad tą dieną ne vieną tokio svorio konstrukciją kėlė rankomis, kad to daryti negalima, ypatingai ant medinių perdangų, jų niekas neinstruktavo, nenurodė galimo rizikos veiksnio, jog medinės konstrukcijos neatlaikys svorio. Išteisintieji A. L. ir R. A. žinojo ir toleravo sunkių konstrukcijų kėlimą rankomis dėl konstrukcijų montavimo naudojant tales laiko sąnaudų.

4.9.       Nustatyta, jog perdangoje esančių angų laikiną uždengimą organizavo statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdyti rangovai (liudytojo B. L. parodymai), o statytoja statybos metu vykdė nuolatinę priežiūrą, tačiau atsakomybė už darbuotojų saugą konkrečioje darbo vietoje tenka šiuos darbus atliekančių asmenų atstovams, juolab kad tai numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.8 punkte („3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.8. pastoviai kontroliuoti bei užtikrinti, kad jis pats, jo darbuotojai, agentai ir pakviestieji Darbui asmenys, o taip pat subrangovai ir jų darbuotojai, agentai ir pakviestieji, prisilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos taisyklių bei kitų LR galiojančių norminių teisės aktų“). Su šiuo teisės aktu kaltinamieji buvo supažindinti ir reikalavimus žinojo.

4.10.       Teismas nuosprendyje neanalizuoja įrodymų ir juose užfiksuotų duomenų, o valstybinio kaltintojo atliktą išsamią įrodymų analizę pateikia kaip nuomonę, kuri neva nėra pagrįsta specialistų. Tačiau tam tikriems pėdsakams (ant medinių paviršių) aptikti nebūtina turėti specialių žinių, paprasčiausiai užtenka gyvenimiškos patirties. Įvykio vietos nuotraukose (padarytose policijos ir darbo inspektoriaus) užfiksuoti duomenys, kad medinis paklotas nebuvo pakeistas galbūt nuo jo sumontavimo momento ar gerokai iki įvykio. Ant apatinių lentų paviršiaus liko šviesesnių dėmių dėl pastarųjų rėmimosi į betoninės perdangos konstrukcijas, viršutinis lentų paviršius akivaizdžiai tamsesnis – natūraliai paveiktas saulės, kritulių ir dulkių poveikio. Vis dėlto, jei teismui kilo abejonių dėl įrodymų vertinimo, jis galėjo savarankiškai iškviesti ir apklausti specialistus. Be to, teismas nevertino ir perdangoje esančios angos aritmetinių parametrų, kurie paneigia išteisintųjų iškeltą pakloto apvertimo prieš įvykį versiją. Apversta pakloto konstrukcija turėjo būti pasukta dėl pačios pakloto ir angos formos (L formos), tačiau angos kiekvienos dalies parametrai (ilgis ir plotis), kaip užfiksuota VDI nelaimingo atsitikimo darbe medžiagoje (10 lapas), skiriasi ir paklotas nebūtų tikęs. Be to, net ir esant atitikimui, įvykis būtų įvykęs lygiai ta pačia eiga, kadangi skersai ir išilgai esančios lentos nebuvo sutvirtintos ir žuvusiojo ėjimo kryptimi sudėtos lentos kitų (skersai padėtų) lentų atžvilgiu nesirėmė į jokias stabilias statinio konstrukcijas. Paklotas apskritai nebuvo tinkamas didelėms apkrovoms.

4.11.       Teismo nuomone, darbuotojai atsakingi už tai, kad nesinaudojo įrenginiais – talėmis – ir rankomis kėlė metalinę koloną užlipdami ant medinio perdangos angą dengiančio pakloto. Tačiau, prokurorės teigimu, šis teismo argumentas prieštaringas nukentėjusiojo V. Z., kuris vos pats netapo mirtina auka, ir liudytojo B. L. parodymams, jog įvykio dieną tame aukšte nebuvo keltuvo, su kuriuo būtų galima pakilti į 7 metrų aukštį ir pritvirtinti talę – elektrinį įrenginį kelti iki 1 tonos svorio konstrukcijoms. Taigi darbuotojai buvo priversti konstrukcijas kelti rankomis.

4.12.       Liudytojų V. Z. ir G. Ž. teigimu, V. Š. konstrukciją kėlė iš galo, o liudytojai iš šono. Vadinasi žuvusiajam teko didžiausias krūvis ir rizika dėl kėlimo padėties. Išteisintieji, leisdami metalines konstrukcijas kelti rankomis, neįvertino kiekvienam darbuotojui tenkančio svorio (įvertinus užimamą padėtį), iš galo keliančiam asmeniui kylančią riziką dėl vienų ar kitų priežasčių būti prispaustam neišlaikoma konstrukcija ir pan. Konstrukcijos kėlimo iš vieno galo momentu jos svoris siekia apie pusę viso svorio, o keliant iki 45° kampo svoris didėja, o po to vėl mažėja. Taigi įvykio metu trys darbuotojai kėlė daugiau nei 130 kg svorį, todėl mažiausiai 40 kg viršijo visiems bendrai maksimaliai leistiną kelti svorį. Reiktų įvertinti ir tai, kad kiekvienas darbuotojas gali naudoti skirtingą savo fizinę jėgą, t. y. pernelyg nesistengti ar atvirkščiai. Liudytojai teisme patvirtino, kad prieš metalinių konstrukcijų montavimą ir jų montavimo metu jie nebuvo informuoti apie pastarųjų svorį, mėgindavo kelti konstrukcijas išbandydami savo maksimalias jėgas, todėl akivaizdu, kad negalėjo tinkamai įvertinti kilsiančios grėsmės savo sveikatai ir gyvybei.

4.13.       Bylos nagrinėjimo metu išteisintieji išsakė pastabą, jog darbuotojai pasirinko netinkamą montavimo vietą, t. y. metalinę konstrukciją turėjo montuoti taip, kad netektų lipti ant medinio perdengimo pakloto. Tačiau darbuotojai neturėjo laisvės rinktis, kadangi kita aplinka kolonos pastatymo vietoje buvo užgriozdinta kitomis metalinėmis konstrukcijomis (žr. fotolentelę prie įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukas iš įvykio vietos VDI medžiagoje), be to, apie pavojingus veiksnius dirbant ant perdangos medinių paklotų nebuvo informuoti.

4.14.       Teismas netinkamai pritaikė BK 37 straipsnį ir atleido A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Priešingai, nei konstatuota nuosprendyje, A. L. savo veiksmais siekė padaryti žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams: nuslėpti darbuotojų neinstruktavimo darbo vietoje faktą, žuvusįjį padaryti atsakingu už kilusių pasekmių atsiradimą, išvengti administracinės ir (ar) baudžiamosios atsakomybės už netinkamą darbų saugos reikalavimų įgyvendinimą. V. Š. parašo suklastojimu buvo siekta sukurti neigiamus padarinius – tai yra suklaidinti įvykį tiriančias institucijas.

4.15.       Teismas tiki A. L. teisminio nagrinėjimo metu išsakytu teiginiu, jog instruktavimas darbo vietoje nebuvo privalomas, A. L. pasirašė būtent savo parašu ir nesiekė atkartoti V. Š. rankraštinio parašo, nors ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino pasirašęs už V. Š., be to, šio parašo imitavimas patvirtintas specialisto išvada. Pats išteisintasis pripažino, kad V. Š. parašą atliko po įvykio, turėdamas tikslą nuslėpti darbų saugos reikalavimų neįgyvendinimą.

4.16.       A. L. teigia, jog pasirašė už V. Š. instruktavimo žurnale jau užpildytoje M. J. eilutėje, kadangi po įvykio pareikalavus dokumentų pastebėjo, jog nebuvo V. Š. parašo, nors jis neva buvo instruktuotas, todėl A. L. pasirašė savo parašu. Tokie kaltinamojo parodymai vertinti kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino pasirašęs už V. Š., tai patvirtina suklastoto (imituojant kitą rašyseną) ir kaltinamojo parašų neidentiškumas, M. J. parodymai, jog žurnale esanti visa pirma eilutė surašyta ne jo ranka. Kita vertus, šie žurnalo įrašai patvirtina ne tik žuvusiojo, bet ir kitų darbuotojų neinstruktavimą konkrečioje darbo vietoje, kadangi instruktavimai buvo atlikti dėl darbo kitame objekte ((duomenys neskelbtini)), nei įvyko įvykis ((duomenys neskelbtini)), kuris iš esmės skyrėsi pagal savo darbo specifiką (liudytojo M. J. teigimu, (duomenys neskelbtini) jie naudojo kranus, kadangi montuojant konstrukcijas nebuvo viršutinės perdangos). Taigi nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių rašytinių duomenų apie darbuotojų instruktavimą. Apklausti darbuotojai patvirtino, kad instruktažas buvo pravestas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau tik objekte su darbų vadovu aptardavo ką daryti, liepdavo dirbti saugiai, tačiau konkrečių rizikos veiksnių ir būtinų laikytis saugaus darbo priemonių ir būdų nenurodydavo. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo pasikėsinta suvaržyti žuvusiojo artimųjų teisę gauti socialinio draudimo išmoką, sukeltas realus pavojus nustatyti objektyvią tiesą. Įvertinus A. L. padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, pavojingumo laipsnį, tokia veika negali būti pripažinta mažareikšme.

4.17.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, pagrindinis už darbų saugą atsakingas asmuo yra darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo – tai yra juridinio asmens vadovas arba jo įsakymu, nurodymu ar pareiginėmis nuostatomis paskirtas kitas atsakingas asmuo. Jei juridinio asmens vadovas nepaskiria už darbų saugą konkrečiame objekte atsakingo asmens, visa atsakomybė tenka būtent jam. A. L. tiesiogiai vadovavo darbams pagal UAB „(duomenys neskelbtini),“ subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A., siųsdamas savo darbuotojus atlikti darbus kitoje įmonėje, neinstruktavo pastarųjų konkrečioje darbo vietoje, pastarosios neapžiūrėjo ir neįsitikino jos saugumu, neužtikrino saugios darbo aplinkos. Nors realiai darbams vadovavo kitos įmonės darbų vadovas, tačiau tai nepašalina paties darbdaviui atstovaujančio asmens atsakomybės. R. A. kaip atsakingas vadovaujantis asmuo nepaskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugą atsakingo asmens ir darbų vadovo, pats nepakankamai koordinavo su kitos įmonės darbų vadovu darbų saugos klausimais, pats ar per paskirtą atsakingą asmenį tinkamai neapžiūrėjo šios įmonės darbuotojų konkrečios darbo vietos, nepatikrino jos stabilumo, nesiėmė priemonių, kad betoniniame perdengime esančios angos būtų uždengtos patikimomis ir tvirtomis konstrukcijomis, atlaikančiomis darbuotojų ir jų keliamų sunkių metalinių konstrukcijų apkrovą, arba kad šios vietos būtų tinkamai pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, o darbuotojai įspėti dėl galimos rizikos nukristi, arba šių veiksmų atlikimo nekoordinavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu A. L.. Nors R. A. įvykio metu buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau šių įmonių tarpusavio sutartyje neišsprendė už darbų saugą atsakingo asmens ir koordinatoriaus paskyrimo klausimo, todėl prisiėmė atsakomybę už savo darbuotojų saugumą darbo vietoje. Kaltinamieji pripažino, kad nuolat bendravo vienas su kitu, derino darbo klausimus dėl medžiagų gamybos, pristatymo, jų montavimo, darbuotojų paskyrimo, darbo eigos, tačiau akivaizdu, kad darbuotojų saugumo klausimas nebuvo išspręstas nei rašytiniuose, nei kituose susitarimuose.

4.18.       Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbams atlikti samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (subrangovus), todėl pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.8 punkto reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo kontroliuoti ir užtikrinti savo subrangovus, jog prisilaikys darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikos galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas A. L. privalėjo įsitikinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra instruktuoti jų atsakingo asmens darbo vietoje, taip nesant – to pareikalauti, pasirūpinti savarankiškai arba stabdyti darbus.

4.19.       Taigi R. A. ir A. L., organizuodami ir kontroliuodami sunkių metalinių konstrukcijų montavimo darbus ir tai pavesdami atlikti neinstruktuotiems darbuotojams, tinkamai nekontroliuodami darbų atlikimo eigos ir sąlygų, neužtikrino Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo, tai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Šiuos duomenis patvirtina rašytinė bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI prie SADM) Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir tyrimo medžiaga, įmonių pateiktos sutartys, lokaliniai teisės aktai.

4.20.       Nors A. L., jo paties ir liudytojo B. L. teigimu, buvo vienas iš atsakingiausių tame objekte dirbusių įmonių vadovų, tačiau pastarojo ir R. A. aplaidumą vykdant atsakingas pareigas patvirtina ir kiti duomenys. Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 5 dalyje „Darbų sauga“ įtvirtinta nuostata, kad „atliekant darbus ant konstrukcijų, kur negalima įrengti apsauginių aptvarų (santvaros, rėmsijės ir kt.), taip pat atliekant darbus arčiau kaip 2 m nuo neaptvertų pavojingų angų, privaloma naudoti nuo kritimo iš aukščio apsaugančią įrangą“. Remiantis įvykio vietos vaizdinėmis priemonėmis ir liudytojų parodymais ir atkūrus įvykio situaciją prieš nelaimingą atsitikimą, darytina pagrįsta išvada, kad nebuvo rūpinamasi darbuotojų saugumu, jie dirbo labai arti neaptvertų angų (žr. įvykio vietos apžiūros protokole bei VDI prie SADM medžiagoje užfiksuotas nuotraukas), kur nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės (aptvarai), darbuotojai nenaudojo asmeninių apsaugos priemonių (saugos diržo). Nors V. Š. mirtis nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio reikalavimo nepaisymu, tačiau jei išteisintieji būtų tinkamai įvertinę darbo vietą ir pagal ją darbuotojams nurodę naudoti saugos diržus, analizuojamu atveju tai būtų išgelbėję V. Š. gyvybę (netiesioginis priežastinis ryšys). 

4.21.       Vadovaujantis bylos medžiaga ir proceso dalyvių parodymais darytina išvada, kad R. A. ir A. L. žinojo apie darbuotojų atliekamą konstrukcijų kėlimą rankomis, tačiau neįvertino galimų rizikos veiksnių, tinkamai neapžiūrėjo darbo vietos, neužtikrino tinkamų kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimo ar asmeninių apsaugos priemonių naudojimo, nenumatė, kad dėl tokio jų neveikimo gali atsirasti BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti – tai yra veikė nusikalstamai nerūpestingai. Be to, A. L. instruktavimo žurnale įrašydamas rankraštinius įrašus apie tariamą V. Š. instruktavimą darbo vietoje, pasirašydamas už jį, siekė nuslėpti darbų saugos reikalavimų pažeidimą, išvengti atsakomybės ir turtinių savo ir įmonės nuostolių.

4.22.       Atsižvelgiant į išteisintųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kurie vertinti kritiškai – yra nenuoseklūs, prieštaringi kitiems surinktiems duomenims, inkriminuotos veikos yra tinkamai kvalifikuotos pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Parenkant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgtina į veikų pavojingumą (176 straipsnio 1 dalyje numatyta neatsargi veika, bet sukėlusi sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį; BK 300 straipsnio 1 dalyje – nesunkus nusikaltimas, bet padarytas siekiant nuslėpti padarytus norminių aktų pažeidimus), kaltinamųjų asmenybes (kaltinamieji yra dirbantys asmenys, vedę), atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą.

4.23.       Nukentėjusiosios Z. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, kadangi nukentėjusioji nurodė patyrusi 4 270 Eur turtinę žalą, o civilinis atsakovas ir statytojas nukentėjusiajai kaip paramą pervedė iš viso 6 089,94 Eur, todėl laikytina, kad buvo atlyginta ir 1 819,94 Eur neturtinės žalos. Kadangi kaltinamųjų nerūpestingu elgesiu ir šiurkščiais Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimais buvo pasikėsinta į labiausiai saugomą gėrį – žmogaus gyvybę, nukentėjusioji dėl išteisintųjų nusikalstamo veikimo netinkamai organizuojant pavojingus darbus prarado brangų šeimos narį, patyrė skausmingus išgyvenimus, iš civilinių atsakovų solidariai priteistina 18 180,06 Eur neturtinės žalos atlyginimo Z. Š..

5.       Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Z. Š. ir jos atstovas advokatas J. Malininas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019-09-13 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: R. A. ir A. L. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, be to, pripažinti A. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir abu kaltinamuosius nubausti bausmėmis, numatytomis minėtų BK straipsnių sankcijose. Nukentėjusiosios Z. Š. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai 20 000 Eur neturtinės žalos solidariai iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiajai Z. Š. iš R. A. ir A. L. lygiomis dalimis priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias ji patyrė pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

5.1.        Apeliantų nuomone, teismas išteisindamas kaltinamuosius netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, kurie neleido teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos. Be to, išdėstytos teismo išvados nuosprendyje neatitinka nustatytų byloje aplinkybių. Visa tai sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

5.2.       Ištirtais bylos nagrinėjimo metu įrodymais: liudytojų G. Ž., R. K.. J. J., M. J., K. L., B. L., M. G., nukentėjusiojo V. Z. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, VDI prie SADM 2017-09-15 nelaimingo atsitikimo darbe aktu, specialistų išvadomis ir kitais rašytiniais įrodymais visiškai įrodyta, kad būtent R. A. ir A. L., būdami darbdaviais ir atsakingais už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl to, kad netinkamai buvo įrengta darbo vieta (netinkamai uždengta anga darbo vietoje). Šis pažeidimas, kuris tiesiogiai priklausė nuo abiejų kaltinamųjų netinkamos darbo veiklos, sukėlė sunkias pasekmes – nelaimingą atsitikimą darbe pavaldžiam kaltinamiesiems darbininkui V. Š., kuris, atlikdamas savo tiesioginę darbo funkciją, įkrito į netinkamai uždengtą angą ir nuo gautų sveikatos sutrikdymų mirė. Visų įrodymų visetu visiškai įrodyta, kad būtent abiejų kaltinamųjų veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su darbininko V. Š. mirtimi. Akivaizdu, kad abiejų kaltinamųjų kaltės forma yra neatsargumas. Jie gal ir nenumatė tokių sunkių pasekmių, bet pagal nustatytas byloje aplinkybes ir savo pareigą turėjo ir galėjo tai numatyti. Todėl jiems turi būti pritaikyta baudžiamojo atsakomybė, numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje.

5.3.       Nustatytų byloje aplinkybių ir pažeidimų kontekste teismo išvada (nuosprendžio 12 lapas), kad darbininkai įmonėje buvo pakankamai instruktuoti ir kad patys privalėjo rūpintis darbų sauga, negali patvirtinti to fakto, kad kaltinamųjų veikoje neva nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Todėl teismo išvada, kad kaltinamieji tinkamai vykdė Darbų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytus reikalavimus ir laikėsi kitų teisės aktų, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas neteisingai vertino įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pastebėtina, kad paties žuvusiojo V. Š. kaltės dėl įvykusių pasekmių visiškai nenustatyta. Jis nepažeidė jokių teisės normų dėl saugos ir sveikatos laikymosi. Jis, lipdamas ant uždengtos dangčiu angos, buvo visiškai įsitikinęs, kad anga uždengta tinkamai, nes ne jis buvo atsakingas dėl tinkamo darbo vietos paruošimo, o tai buvo būtent abiejų kaltinamųjų pareiga, kurią jie atliko netinkamai. Dėl tos priežasties ir įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas. 

5.4.       Teismas dėl A. L. papildomai inkriminuoto jam nusikaltimo, numatyto 300 straipsnio 1 dalyje, neteisingai, neatsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, pritaikė baudžiamojo įstatymo normą, numatytą BK 37 straipsnyje, tai yra neteisėtai ir nepagrįstai atleido A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už dokumento suklastojimą dėl mažareikšmiškumo. Byloje nustatyta ir visiškai įrodyta, kad A. L. ne dėl įdomumo ar neturėdamas ką veikti (tai yra ne dėl mažareikšmiškumo) suklastojo žuvusiojo darbininko V. Š. parašą darbo instruktavimo žurnale, o turėdamas tikslą suklaidinti tyrimą ir išvengti atsakomybės už darbo saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą. A. L. tikslas ir ketinimas šiuo atveju negali būti laikomas mažareikšmiu, nes buvo siekiama išvengti atsakomybės už žmogaus (V. Š.) mirtį, dėl kurios pats A. L. buvo kaltas.

5.5.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai paliko nukentėjusiosios Z. Š. civilinį ieškinį nenagrinėtą. Pagal įstatymą (BPK 111 ir 113 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnis) ir ištirtus įrodymus byloje civiline tvarka už kaltinamųjų veiksmus atsako bendrovės, kuriose jie dirbo nusikaltimo padarymo metu, šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pripažintos byloje civilinėmis atsakovėmis.

5.6.       Kaip nustatyta byloje, turtinė žala nukentėjusiajai Z. Š. atlyginta. Bet neturtinė žala visiškai neatlyginta. Byloje Z. Š. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti jai 20 000 Eur sumos neturtinę žalą.

5.7.       Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių normų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000–70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2007-09-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-348/2007; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2008-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT 2008-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

5.8.       Z. Š. nurodo, kad jos santykiai su žuvusiuoju buvo ypač artimi ir geri, jie santuokoje išgyveno 25 metus, ji tikėjosi, kad sutuoktinis sudarys draugiją ir bus parama senatvėje. Planavo ateitį, buvo pradėję namų remontą. Ji niekur nedirba, nes su sutuoktiniu buvo nusprendę, kad ji dirbs namuose (prižiūrės ūkį ir namus). Todėl nelaimė žuvus sutuoktiniui ją paveikė dar stipriau, sukėlė didelį nerimą dėl ateities, dėl pragyvenimo šaltinio. Dabar įsidarbinti jai būtų labai sunku, pirmiausia todėl, kad ji ilgą laiką nedirbo, todėl neturi jokių darbo įgūdžių, antra, ji gyvena kaime, kuriame nėra kur įsidarbinti, o automobilio ir vairavimo teisių neturi, todėl net ir susiradus darbą būtų labai sunku jį pasiekti.

5.9.       Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į žuvusiojo šeimos poreikius. Šeimoje liko nedirbanti žuvusiojo sutuoktinė, kuri praktiškai yra išėjusi iš darbo rinkos, žuvusysis buvo jai pats artimiausias žmogus, vaikų jie neturi, todėl jie tikėjosi vienas kitu rūpintis, o dabar nebeliko, kas pasirūpins Z. Š..

5.10.       Z. Š. neteko žuvusiojo pajamų, kurios buvo reikšmingos ir būtinos šeimos išlaikymui. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus dėl nestabilumo, dėl to pablogėjo jos sveikata, blogai miega, kankina košmarai, liūdesys, prisiminimai.

5.11.       LAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Kauno apylinkės teismo 2016-01-05 nutartis analogiškoje byloje Nr. 2-3293-638/2016, kuria priteista 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma).

5.12.       Z. Š. nurodo, kad turtinė žala jai atlyginta visiškai, atlygintos ir prarastos pajamos (iš „Sodros“), kurios priskirtinos prie turtinės žalos. Tačiau neturtinė žala jai neatlyginta visiškai. Todėl neturtinė žala turi būti atlyginta tų asmenų, kurie yra atsakingi už neteisėtus veiksmus, nustatytus šioje byloje (BPK 111 straipsnis, CK 6.264 straipsnis).

5.13.       Įvertinant šalies ūkio ekonominę situaciją, kainų lygį, susiklosčiusią teismų praktiką, manytina, kad 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nebūtų per didelė ir atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

5.14.       Be to, Z. Š. turi būti atlygintos ir išlaidos, kurias ji patyrė už advokato pagalbą bylos nagrinėjimo metu: išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (dokumentai yra byloje) ir už apeliacinio skundo paruošimą (400 Eur), turi būti priteistos Z. Š. iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis.

6.       Teismo posėdyje prokurorė prašė jos, nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusioji Z. Š. ir jos atstovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. L., išteisintasis R. A. ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

7.       Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo R. A. ir A. L.

8.       Apeliaciniuose

9.       Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

10.       BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Šio nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

11.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata užtikrinama visomis prevencinėmis priemonėmis, skirtomis darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose. Taigi sprendžiant, ar BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas pažeidė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, iš jų ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, šiuo atveju – nelaimingo atsitikimo žmogui, privalo būti nekvestionuojamai nustatyta, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veiką ar neveikimą ir jų įtaką kilusiems padariniams, ar galimų kaltininkų, ar nukentėjusiojo veika buvo esminė kilusių padarinių sąlyga ir būtina jų priežastis.

12.       Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-511/2016). Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sunkių padarinių) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių.

13.       Byloje

14.       A. L. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe: 2017-07-03, apie 08.00 val., (duomenys neskelbtini), įmonės „(duomenys neskelbtini)“ statybvietės teritorijoje esančiame objekte, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini).“ subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017-05-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas darbų vadovu, būdamas 2014-07-31 atestuotas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą (pažymėjimas G Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamai neapžiūrėjęs darbo vietos, nepatikrinęs, nesiėmęs priemonių, jog betoniniame perdengime esančios angos būtų uždengtos patikimomis ir tvirtomis konstrukcijomis, atlaikančiomis darbuotojų ir jų keliamų sunkių metalinių konstrukcijų apkrovą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-03-21 paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams šaltkalviams-montuotojams, pastato 5 aukšte (+35000 altitudė) paskyrė darbą – pastatyti rėmo sijyną, tuo pažeisdamas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-0M 5 įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.1. punkto, statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų „Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje“ 3.4.16., 5.4., 13.3. punktų, Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 2 dalies „Vykdomų darbo procesų technologija“ 2 punkto, 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostatos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Krovinių tvarkymo rankomis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) 40 punkto reikalavimus, nekontroliavo, kad darbuotojai nekeltų rankomis metalinės konstrukcijos, viršijančios leistiną vienam ar keliems asmenims krovinio kėlimo normą lipdami ant nestabilaus perdengime esančią angą dengiančio lentų pakloto, tuo pažeisdamas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Šaltkalvio-montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) 16.11 punkto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Krovinių tvarkymo rankomis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) 33.1 punkto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Darbų aukštyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos“ 100.1. punkto, Statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų „Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje“ 3.4.8. punkto , UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Darbų aukštyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos“ 100.1. punkto, Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 1 dalies „Rankinių grandininių talių panaudojimo sritis“ nuostatos reikalavimus, dėl to 16.54 val. V. Š., V. Z. ir G. Ž. rankomis keliant 272 cm ilgio 24 cm pločio ir 260 kg sveriančios metalinės kolonos vieną kraštą į vertikalią padėtį, iš galo keliantis V. Š., konstrukciją pakėlus pusiau į vertikalią padėtį, užlipo ant laikino medinio pakloto, surinkto iš skersai ir išilgai sujungtų medinių lentų, dėl to skersai prie kito pakloto dalies pritvirtintas lentų paklotas dėl didelės apkrovos atitrūko ir V. Š. nukrito iš 7 metrų aukščio į žemiau esantį pastato aukštą ir dėl patirtų sunkių galvos ir kūno traumų įvykio vietoje mirė, o V. Z. smuktelėjo į prasivėrusią angą, užkliuvo už angos krašto ant jos kritimo momentu atsisėsdamas, ir nežymiai nusibrozdino kojas, tai sukėlė V. Z. fizinį skausmą.

15.       Pirmosios instancijos teismas R. A. ir A. L. dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nenustatė jų veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. Teismas konstatavo, kad R. A. ir A. L. tinkamai vykdė darbų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytus reikalavimus, laikėsi kitų teisės aktų. Teismas pažymėjo, kad V. Š., V. Z. ir G. Ž., turėdami pakankamai darbo patirties, nesinaudodami įrenginiais – talėmis, rankomis kėlė metalinę koloną, kur V. Š. užlipus ant angos dangčio ir įlūžus, jis patyrė mirtinus sužalojimus. Jie savo rizika rankomis kėlė metalinę koloną. Apie darbų saugą jie buvo pakankamai instruktuoti, be to, dirbdami tokiuose statybos objektuose darbuotojai ir patys privalo patys rūpintis darbų sauga, jie turėjo pakankamai informacijos ir žinių dirbti aukštyje su metalo konstrukcijomis. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas R. A. ir A. L. dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisino, konstatavęs, kad jie nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negalima sutikti.

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį konstatuoja, kad šis teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, ir darydamas išvadą, kad R. A. ir A. L. tinkamai vykdė darbų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytus reikalavimus, laikėsi kitų teisės aktų, jos nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes – jų tikslus nustatymas yra itin reikšmingas tolesnėms išvadoms, kas lėmė padarinių (nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sunkių padarinių) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininkų neteisėtų poelgių.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. A. ir A. L. dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, jų kaltės klausimu padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

18.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. A. ir A. L. tinkamai vykdė darbų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytus reikalavimus, laikėsi kitų teisės aktų. Tačiau tokios savo išvados nepagrindė išsamia bylos duomenų visumos analize.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose) reikalavimus „Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą“.

20.       Šioje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbams atlikti samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl metalinių konstrukcijų gamybos ir montavimo sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiems darbams atlikti pastaroji samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

21.       Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2017-09-15 nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas darbo vietos įrengimas, t. y. netinkamai uždengta anga darbo vietoje: angos uždengimui nenaudojamas ištisinis ir tvirtas paklotas, kuris būtų užtikrinęs angos uždangos stabilumą, tvirtumą ir galimą didžiausią apkrovą. Pažeistas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.1. punktas: „33. Stabilumas ir tvirtumas: 33.1. kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties;“, Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostata: <...> Technologines angas, angas perdangose, taip pat pamatuose, būtina uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti per visą perimetrą <...>“.

22.       Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Tuo tikslu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokurorės prašymą, 2019-12-05 nutartimi paskyrė šioje byloje darbų saugos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė specialistą N. I..

23.       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-12-18 ekspertizės akte Nr. 11-2376(19), be kita ko, konstatuota, jog tiriamuoju atveju statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengta darbo vieta +35.000 alt. neatitiko Nuostatų [4] 33 punkto, kuriame nurodyta, kad kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties.

24.       Nustatytas toks 2017-07-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas: šaltkalvis - montuotojas V. Š., montuodamas metalinę koloną, užlipo ant virš angos perdangoje įrengto medinio pakloto, kuris dėl netinkamos jo konstrukcijos suiro, o darbuotojas įkrito per atsivėrusią paklote angą iš 7 m aukščio ir mirtinai susižalojo.

25.       Tiriamuoju atveju medinis paklotas, dengiantis angą perdangoje, suiro atliekant metalinės kolonos montavimo darbus, todėl yra pagrindas teigti, jog minėtas paklotas, kuris įvykio metu buvo šaltkalvio - montuotojo V. Š. darbo vieta, nebuvo tvirtas ir stabilus tiek, kad atlaikytų įprastai paklotą veikiančias apkrovas, ir todėl suiro.

26.       Jei medinis paklotas būtų buvęs įrengtas atsižvelgiant į jį galinčias veikti apkrovas ir būtų buvęs tvirtas ir stabilus, tai jis metalinės kolonos montavimo metu nebūtų suiręs, darbuotojas nebūtų kritęs iš aukščio ir nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

27.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatė, jog anga, pro kurią įkrito nukentėjusysis, buvo tikrinta iki įvykio prieš 2–3 valandas ir viskas buvo tvarkoje. Su tokia išvada negalima sutiki.

28.       Atvirkščiai – jei tokios aplinkybės ir egzistavo, prieš tęsiant darbus už jų saugą atsakingi asmenys – R. A. ir A. L. - turėjo itin kruopščiai patikrinti, ar tinkamai uždengta anga darbo vietoje, ar tvirtas angos paklotas, ar jis užtikrina angos uždangos – medinio pakloto – stabilumą, tvirtumą ir galimą didžiausią apkrovą.

29.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas N. I. parodė, kad iš suirusio medinio pakloto fotonuotraukose užfiksuotų medienos spalvos pokyčių galima spręsti, jog medinis paklotas, kuris buvo sujungtas skersiniu vinimis iš viršaus (o tai rodo, kad paklotas buvo uždėtas ant angos atvirkščiai), ant angos stovėjo ne mažiau paros laiko. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad medinis paklotas iki įvykio nenustatytos įmonės darbuotojų, kuriems reikėjo nuimti angą, buvo uždėtas atvirkščiai tik prieš 2–3 valandas. Be to, tokią teismo išvadą paneigia nukentėjusiojo V. Z., dirbusio įvykio dieną kartu su žuvusiuoju V. Š., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis, 2018-01-09 apklausiamas kaip liudytojas, be kita ko, nurodė: „<...> anga buvo uždengta iš dviejų dalių, vienos dalies lentos skersai, kitos dalies išilgai sumontuotos, dangtis uždėtas bruseliais į viršų, ir pirma dalis dangčio su antrąja vienoje vietoje visiškai galima sakyti nesijungė – galėjo net be krovinio kas nors nukristi, taip buvo sujungtos, tai paaiškėjo tik po įvykio. Pirma ir antra dalys pakloto angos buvo sujungtos lenta kokiais 6 medvaržčiais.“ (t. 3, b. l. 148–150). Remiantis šiais liudytojo V. Z. apklausos duomenimis, medinis paklotas, kuriuo buvo uždengta anga, buvo uždėtas bruseliais į viršų, t. y. atvirkščiai, be to, jis buvo sudarytas iš dviejų dalių (viena jų buvo sumontuota skersai, kita – išilgai), kurios vienoje vietoje, pasak liudytojo V. Z., tarpusavyje visiškai nesijungė, t. y. buvo padėtos taip, kad net be krovinio galėjo kas nors nukristi, tai paaiškėjo tik po įvykio. Remiantis V. Z. parodymais, byloje pateiktomis fotonuotraukomis, galima daryti išvadą, kad įvykio metu virš angos įrengtas medinis paklotas, kuris buvo sudarytas iš dviejų dalių, suiro dėl to, kad jis buvo per silpnas / netvirtas, įrengtas, neatsižvelgiant į jį galinčias veikti apkrovas, kaip konstatuota 2019-12-18 ekspertizės akto Nr. 11-2376(19) 2 punkte, būtent dėl medinių konstrukcijų (paklotų), kurios buvo uždėtos bruseliais į viršų, t. y. atvirkščiai, netinkamo sujungimo, t. y. paties medienos pakloto konstrukcijos – tos lentos, kurios turėjo remtis į betoninę konstrukciją, iš esmės toje vietoje, kur jos suiro, nesirėmė į jokias betonines konstrukcijas ir neturėjo jokios atramos (anga buvo uždengta dviem mediniais skydais, uždėtais ant angos skersai ir išilgai, kurie tarpusavyje nebuvo sutvirtinti ir neturėjo jokios atramos), tai aiškiai atsispindi byloje pateiktose nuotraukose. Vienintelė besirėmusi į betoną lenta, kaip matyti iš įvykio vietos nuotraukų, buvo ta, kuri liko nenukritusi ir prispausta įvykio vietoje pačios metalinės konstrukcijos, kitos, kurios buvo tame pačiame aukšte, nukritusios. Tai rodo, kad skersai ir išilgai esančios medinės lentos (paklotai) tarpusavyje nebuvo sujungtos jokia laikančia detale ir nesirėmė į betoninę konstrukciją.

30.       Tuo būdu pirmosios instancijos teismas padarė jokiais bylos duomenimis nepagrįstą prielaidą dėl neva tinkamo pakloto įrengimo, kurią paneigia specialisto N. I. paaiškinimai, liudytojo V. Z. parodymai ir byloje pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos (t. 2, b. l 155–156, t. 3, b. l. 156, t. 8, b. l. 79–81), iš kurių aiškiai matyti, kad medinė perdanga nebuvo vientisa, ji buvo sudaryta iš dviejų medinių paklotų, kuriais anga buvo uždengta bruseliais į viršų, t. y. atvirkščiai, ir nebuvo tinkamai sujungta, t. y. medinės perdangos dvi atskiros dalys nebuvo tvirtai tarpusavyje sujungtos ir viena pakloto dalis apskritai nesirėmė į betonines konstrukcijas (grindis). Šias aplinkybes patvirtina ir schema prie liudytojo V. Z. apklausos protokolo bei šio liudytojo rašytinis schemos paaiškinimas (t. 3, b. l. 152), tai pat pagal šio liudytojo valstybinės darbo inspekcijos atstovės sudaryta įvykio vietos schema (t. 2, b. l. 157, t. 3, b. l. 154–155), įvykio vietos nuotraukos (t. 2, b. l. 155–156, t. 3, b. l. 156, t. 8, b. l. 75–81). Tiek paties liudytojo V. Z. atvaizduotoje įvykio schemoje (t. 3, b. l. 153), tiek Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektorės sudarytoje schemoje (t. 3, b. l. 155) akivaizdžiai matyti, kad ant „L“ formos angos sumontuota perdanga buvo iš dviejų dalių, kurios tarpusavyje nebuvo sujungtos, tai yra toje vietoje, kuri įvykio metu įlūžo (atsivėrė), nebuvo jokios atramos ir viena medinės perdangos dalis (išilgai padėtos lentos (medinis paklotas)) vienu galu – ties vieta su skersai padėtomis lentomis (mediniu paklotu), apskritai nesirėmė į betonines grindis ir tarpusavyje nebuvo tvirtai sujungtos. Dėl to, V. Š. užlipus ant šio pakloto ir keliant metalinę konstrukciją, medinės perdangos dalis, kuri nesirėmė į atramą, atsivėrė ir V. Š. krito per atsivėrusią paklote angą, ir tai buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

31.       Tokias aplinkybes patvirtina 2019-12-18 ekspertizės akto Nr. 11-2376(19) išvados, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad virš angos perdangoje buvo įrengtas, neatsižvelgiant į jį galinčias veikti apkrovas, per silpnas/netvirtas medinis paklotas, kuris įvykio metu suiro (2 punktas). Tiriamuoju atveju statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengta darbo vieta +35.000 alt. neatitiko Nuostatų [4] 33 punkto, kuriame nurodyta, kad kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties (3 punktas). V. Š. darbo vietoje buvo įrengtas per mažo mechaninio atsparumo medinis paklotas, o duomenų apie tai, kad minėtoje darbo vietoje buvo įrengtos kitos kolektyvinės saugos priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio atveju, ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra (7 punktas).

32.       Akivaizdu, kad R. A. ir A. L., būdami atsakingi už darbų saugą statybos objekte, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų, įpareigojančių organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba, apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, informuoti vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius. Jie taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.1 punkto reikalavimus: „33. Stabilumas ir tvirtumas: 33.1. kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties“. Taip pat netinkamai vykdė savo pačių bendrovėse priimtų lokalinių aktų reikalavimus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.16 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.16. identifikuoti ir įvertinti riziką objekte“, 3.6.4. punkto reikalavimus: „3.6. Darbų vadovai privalo: <...> kontroliuoti, kad statybos organizavimas būtų vykdomas pagal saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nurodytus bendruosius saugos ir sveikatos darbe principus ir reikalavimus“, 5.4 punkto reikalavimus: „5.4. Subrangovai prieš darbų pradžią privalo atlikti savo konkrečios darbo vietos rizikos vertinimą ir užpildyti rizikos vertinimo dokumentus arba rizikos vertinimo korteles. <...>“, 13.3 punkto reikalavimus: „13.3. Kritimas iš aukščio gali būti dėl neuždengtų, neaptvertų angų, <...>. Visos angos turi būti apsaugotos aptvarais, paklotais, skydais arba apsauginiais tinklais iš aukštos kokybės ir patikimai pritvirtintų medžiagų. Statybos darbų vadovai rūpinasi, kad kvalifikuotas personalas įrengtų tinkamas apsaugos priemones. Jie reguliariai patikrina šių priemonių stabilumą, tvirtumą ir tinkamą naudojimą“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostatą: „<...> Technologines angas, angas perdangose, taip pat esančias pamatuose, būtina uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti pagal visą perimetrą“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.8 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.8. pastoviai kontroliuoti bei užtikrinti, kad jis pats, jog darbuotojai, agentai ir pakviestieji Darbui asmenys, o taip pat subrangovai ir jų darbuotojai, agentai ir pakviestieji, prisilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos taisyklių bei kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių teisės aktų“.

33.       Tokias aplinkybes patvirtina ir minėtos 2019-12-18 ekspertizės akto Nr. 11-2376(19) 2 punkto išvados – tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad virš angos perdangoje buvo įrengtas, neatsižvelgiant į jį galinčias veikti apkrovas, per silpnas / netvirtas medinis paklotas, kuris įvykio metu suiro. Ta aplinkybė, kad buvo parengta norminių aktų reikalavimų neatitinkanti „Metalinių konstrukcijų montavimo technologinė kortelė“, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, nes didino jo tikimybę“; 3 punkto išvados – tiriamuoju atveju statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengta darbo vieta +35.000 alt. neatitiko Nuostatų [4] 33 p., kuriame nurodyta, kad kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties; 7 punkto išvada – V. Š. darbo vietoje buvo įrengtas per mažo mechaninio atsparumo medinis paklotas.

34.       Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad darbuotojai, dirbdami statybos objektuose patys privalėjo rūpintis darbų sauga, kad V. Š., V. Z., G. Ž. turėjo pakankamai informacijos ir žinių dirbti aukštyje su metalo konstrukcijomis, turėdami pakankamai darbo patirties savo rizika rankomis kėlė metalinę koloną, kur V. Š. užlipus ant angos dangčio ir įlūžus, jis krito per atsivėrusią paklote angą ir patyrė mirtinus sužalojimus.

35.       Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės; darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, atskirose darbo vietose; aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti. Turi būti parinktos tinkamiausios ir saugios patekimo į aukštyje esančias laikino darbo vietas priemonės, atsižvelgiant į jų naudojimo dažnumą ir trukmę bei nustatytą kėlimo aukštį. Perėjimas bet kuria kryptimi tarp kėlimo priemonės ir platformų, pastolių aukštų ar laiptų neturi kelti papildomo pavojaus nukristi. Už šių reikalavimų laikymąsi buvo atsakingi R. A. ir A. L., o ne darbuotojai V. Š., V. Z., G. Ž..

36.       Taip pat pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo būtų išvengta, jei įvykio metu būtų buvę naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, saugančios kritimo iš aukščio atveju, kaip tai numatyta Nuostatų 4 priedo 37.2 punkte – darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai. Tačiau asmeninių saugos priemonių naudojimas, nurodant saugos diržų ir lynų tvirtinimo vietas, kaip tai nurodyta Taisyklių 5 priedo 6 punkte, technologinėje kortelėje suprojektuotas nebuvo ir įvykio metu jokios asmeninės saugos priemonės naudojamos nebuvo (jei būtų naudojamos, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs), o kolektyvinės saugos priemonės, saugančios nuo kritimo iš aukščio, pastate buvo įrengtos ne visur, kur buvo pavojus kristi iš aukščio.

37.       Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

38.       Pažymėtina, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2017-09-15 nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas darbo vietos įrengimas, t. y. netinkamai uždengta anga darbo vietoje – angos uždengimui naudojamas ištisinis ir tvirtas paklotas, kuris būtų užtikrinęs angos uždangos stabilumą, tvirtumą ir galimą didžiausią apkrovą.

39.       Ekspertizės akto išvadų 2 punkte nurodoma, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad virš angos perdangoje buvo įrengtas, neatsižvelgiant į jį galinčias veikti apkrovas, per silpnas/netvirtas medinis paklotas, kuris įvykio metu suiro; 7 punkte nurodoma, kad V. Š. darbo vietoje buvo įrengtas per mažo mechaninio atsparumo medinis paklotas, o duomenų apie tai, kad minėtoje darbo vietoje buvo įrengtos kitos kolektyvinės saugos priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio atveju, ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra.

40.       Įvertinusi tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytų sunkių padarinių atsiradimo priežastis ir pagrindinė kilimo sąlyga yra ta, jog R. A. ir A. L., organizuodami ir kontroliuodami metalinių konstrukcijų montavimo darbus ir tai pavesdami atlikti darbuotojams, tinkamai nekontroliuodami darbų atlikimo eigos ir sąlygų, neužtikrino Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo. Pripažintina, kad A. L. tiesiogiai objekte, o R. A. periodiškai atvykdamas į objektą, nenurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams šaltkalviams-montuotojams metalinių konstrukcijų įrengimo darbų neatlikti ant nestabilaus perdangoje esančią angą dengiančio lentų pakloto.

41.       Tai, kad R. A. ir A. L. netinkamai vykdė savo pareigas, patvirtina ir byloje kaip liudytojo apklausto nukentėjusiojo V. Z. iš karto po įvykio 2017-07-03 rašytiniame paaiškinime VDĮ nurodytos aplinkybės apie netinkamą angos uždengimą: „<...> V. Š., užlipo ant perdengimo plokštės esančios angos, kuri buvo užtaisyta medinėmis 5 cm lentomis. Lentų užtvirtinimas neatlaikė ir V. Š. įkrito į atsiradusią skylę. <...> Skylės anga buvo uždengta iš lentų dviejų blokų, kurių vienas neteisingai buvo sumontuotas. Vienas blokas buvo sumontuotos skersai, kitas išilgai. Į šią vietą V. Š. atsistojo ir įsmigo, nes tas blokas buvo neleistinai sumontuotas. <...>“ (t. 2, b. l. 162); taip pat V. Z., apklausto ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojo parodymai apie tai, kad „Dienos bėgyje 2017-07-03 L. buvo 6-e aukšte kelis kartus ir tikrai matė angos uždengimą, bet nieko nesakė dėl jos.“ Šios apklausos metu liudytojas V. Z. taip pat paaiškino, kad anga buvo uždengta iš dviejų dalių (nors, kaip minėta, Metalinių konstrukcijų montavimo technologinėje kortelėje, angas perdangose reikia uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti pagal visą perimetrą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostata: „<...> Technologines angas, angas perdangose, taip pat esančias pamatuose, būtina uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti pagal visą perimetrą“), vienos dalies lentos skersai, kitos dalies išilgai sumontuotos, dangtis uždėtas bruseliais į viršų, ir pirma dalis dangčio su antrąja vienoje vietoje visiškai galima sakyti nesijungė – galėjo net be krovinio kas nors nukristi taip buvo sujungtos, tai paaiškėjo tik po įvykio (t. 3, b. l. 148–150).

42.       Pažymėtina, jog ir pats A. L. netrukus po įvykio savo 2017-07-03 rašytiniame paaiškinime VDI pripažino, kad angos paklotas nebuvo stabilus, t. y. nurodė: „Po įvykio apžiūrėjus įvykio vietą, susidarė įspūdis, kad pusė angos lentos nebuvo sumontuotos teisingai, žiūrint pagal lentų išardymą.“ (t. 2, b. l. 164).

43.       Taigi akivaizdu, jog žuvusiojo V. Š. darbo vietoje buvo įrengtas netinkamas, nestabilus ir per mažo mechaninio atsparumo medinis paklotas, o duomenų apie tai, kad minėtoje darbo vietoje buvo įrengtos kitos kolektyvinės saugos priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio atveju, pateiktoje medžiagoje nėra (ekspertizės akto išvados 7 punktas).

44.       Laikytina, kad būtent šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, nors R. A. ir A. L., jei būtų tinkamai vykdę savo pareigas, turėjo realias galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

45.       Tuo tarpu ekspertas nenustatė, jog V. Š. veiksmai įvykio vietoje neatitiko tų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, su kuriais jis buvo supažindintas instruktavimų metu (ekspertizės išvadų 9 punktas) ir kad jis, būdamas susipažinęs su gamybinio pastato metalo konstrukcijų darbams atlikti technologine kortele, atlikdamas darbus su metalinėmis konstrukcijomis, nesilaikė technologinėje kortelėje nustatytų reikalavimų ir kitų (sietinų su nelaimingu atsitikimu) darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų“ (ekspertizės išvadų 12 punktas).

46.       Priešingai, būtent R. A. ir A. L. privalėjo užtikrinti, kad angos perdangose būtų uždengtos ištisiniu ir stabiliu paklotu, tačiau tai nebuvo padaryta.

47.       Laikytina, kad būtent šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, nors R. A. ir A. L., jei būtų tinkamai vykdę savo pareigas, turėjo realias galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

48.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbininkai įmonėje buvo pakankamai instruktuoti ir kad patys privalėjo rūpintis darbų sauga, negali patvirtinti to fakto, kad pats žuvusysis V. Š. kaltas dėl nelaimingo atsitikimo.

49.       Kaip minėta, ekspertizės akte konstatuota, jog pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog V. Š. veiksmai įvykio vietoje neatitiko tų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, su kuriais jis buvo supažindintas instruktavimų metu – juose nėra nurodyta prievolė įsitikinti medinio pakloto patikimumu (ir nenurodyta, kokiu būdu tai atlikti) (ekspertizės akto aprašomoji dalis, išvadų 9 punktas). Taigi V. Š. nepažeidė jokių teisės normų dėl saugos ir sveikatos laikymosi. Jis, lipdamas ant uždengtos mediniu paklotu angos, buvo visiškai įsitikinęs, kad anga uždengta tinkamai, nes ne jis buvo atsakingas dėl tinkamo darbo vietos paruošimo, o tai buvo būtent už darbų saugą atsakingų R. A. ir A. L. pareiga, kurią jie atliko netinkamai. Dėl tos priežasties ir įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas. Taigi paties žuvusiojo V. Š. kaltės dėl įvykusių pasekmių nenustatyta.

50.       Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. A. ir A. L. tinkamai vykdė Darbų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytus reikalavimus ir laikėsi kitų teisės aktų, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

51.       Byloje

52.       Vadovaudamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo per silpno / netvirto medinio pakloto (virš angos perdangoje) įrengimas, neatsižvelgiant į jį galinčias veikti apkrovas, kuris metalinės kolonos montavimo metu suiro ir taip atsirado techninė galimybė darbuotojui, dirbusiam ant pakloto, kristi iš aukščio per atsivėrusią angą (ekspertizės akto aprašomoji dalis, išvadų 2 punktas) - medinė konstrukcija (perdanga virš angos) nebuvo tinkama (ji turėjo būti vientisa (jau minėta Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostata: „<...> Technologines angas, angas perdangose, taip pat esančias pamatuose, būtina uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti pagal visą perimetrą“), tuo tarpu byloje neginčytinai nustatyta, kad anga buvo uždengta dviem mediniais paklotais, uždėtais ant angos skersai ir išilgai bruseliais į viršų, t. y. atvirkščiai, kurie tarpusavyje nebuvo sutvirtinti ir neturėjo jokios atramos) ir buvo uždėta ant angos taip, kad viena puse visiškai nesirėmė į betoninę atramą (grindis).

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepasitvirtino kaltinimas R. A. ir A. L., jog jie, paskyrę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams šaltkalviams-montuotojams darbą – pastato 5 aukšte (+35000 altitudė) pastatyti rėmo sijyną, nekontroliavo, kad pastarieji metalinių konstrukcijų įrengimo darbų neatliktų ant nestabilaus perdangoje esančią angą dengiančio lentų pakloto ir tokiu būdu pažeidė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Darbų aukštyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos 100.1 punkto reikalavimus: „100. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą: 100.1. vyrams – iki 30 kg“; Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 1 dalies „Rankinių grandininių talių panaudojimo sritis“ nuostatą: „Metalinių konstrukcijų montavimui bus naudojamos dviejų tipų rankinės grandininės talės: 1 t ir 2 t, kurių numeriai atitinkamai yra: TT00135 ir TT00149. <...>“. Taip pat nepasitvirtino kaltinimas A. L., kad jis pažeidė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Šaltkalvio-montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) 16.11 punkto reikalavimus: „<...> Nekelti vienam daiktų (ruošinių, dėžių, įrenginių), viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Jeigu nėra galimybių tai atlikti dviem, būtina naudotis kėlimo įrenginiais“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Krovinių tvarkymo rankomis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) 33.1 punkto reikalavimus: „33. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą darbą (iki dviejų kartų per valandą): 33.1. vyrams – iki 30 kg“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Darbų aukštyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos“ 100.1 punkto reikalavimus: „100. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą: 100.1. vyrams – iki 30 kg“.

54.       Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad medinis paklotas perdangoje suiro dėl netinkamos jo konstrukcijos (nebuvo vientisas, o buvo sudarytas iš dviejų medinių paklotų) ir dėl to, kad buvo netinkamai – nestabiliai uždėtas – mediniai paklotai buvo uždėti ant angos skersai ir išilgai bruseliais į viršų (atvirkščiai) ir lentos toje vietoje, kurioje paklotas suiro, nebuvo tarpusavyje stabiliai sutvirtintos ir neturėjo jokios atramos. Iš to išeina, jog šių (nuosprendžio 53 punkte paminėtų) reikalavimų nesilaikymas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusiomis sunkiomis pasekmėmis, nes nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nestabilaus angą dengiančio lentų pakloto, kuris galėjo įlūžti vien darbuotojui užlipus ir net nekeliant jokio papildomo svorio, o ne dėl per didelio svorio kėlimo. Apie darbą su metalinėmis konstrukcijomis darbuotojai buvo instruktuoti. Akivaizdu, jog krovinio kėlimo svorio normų viršijimas galėtų nulemti nelaimingo atsitikimo darbe kilimą, jei dėl svorio perkrovos lūžtų medinis paklotas, skirtas tam tikram ribiniam svoriui išlaikyti, ar darbuotojas dėl per didelio kelto svorio patirtų tiesioginę traumą (pvz., stuburo, peties sąnario ir pan.), tačiau nagrinėjamu atveju paklotas buvo sukonstruotas ir anga juo uždengta taip netinkamai, jog grėsė suirimu nuo bet kokio užlipimo ant šio pakloto nepriklausomai nuo to, ar užlipęs ant pakloto žmogus dar kels kokį nors papildomą svorį. Dėl šių aplinkybių minėta kaltinimo dalis šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė ir nesusijusi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

55.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nustatytu, kad:

55.1.       R. A. būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu pažeidė Darbų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

2017-07-03, apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), įmonės „(duomenys neskelbtini)“ statybvietės teritorijoje esančiame objekte, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2015-05-28 atestuotas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą (pažymėjimas G Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams paskyrė atlikti metalo konstrukcijų montavimo darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-03-21 paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nepaskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugą atsakingo asmens bei darbų vadovo, tuo pažeisdamas:

* Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose) reikalavimus: „Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą“;

* 32 straipsnio (Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims) 1 dalies reikalavimus: „1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 ir kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu,“

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugą atsakingu asmeniu, tinkamai neapžiūrėjo šios įmonės darbuotojų konkrečios darbo vietos, nepatikrino jos stabilumo, nesiėmė priemonių, jog betoniniame perdengime esančios angos būtų uždengtos patikimomis ir tvirtomis konstrukcijomis, atlaikančiomis darbuotojų ir jų keliamų sunkių metalinių konstrukcijų apkrovą, arba kad šios vietos būtų tinkamai pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, o darbuotojai įspėti dėl galimos rizikos nukristi, tuo pažeisdamas:

* Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio (Darbdavio pareiga) reikalavimus:

„1. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. <...>;

2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones“;

* Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.1 punkto reikalavimus: „33. Stabilumas ir tvirtumas: 33.1. kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties“;

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.16 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.16. identifikuoti ir įvertinti riziką objekte“, 3.6.4. punkto reikalavimus: „3.6. Darbų vadovai privalo: <...> kontroliuoti, kad statybos organizavimas būtų vykdomas pagal saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nurodytus bendruosius saugos ir sveikatos darbe principus ir reikalavimus“, 5.4 punkto reikalavimus: „5.4. Subrangovai prieš darbų pradžią privalo atlikti savo konkrečios darbo vietos rizikos vertinimą ir užpildyti rizikos vertinimo dokumentus arba rizikos vertinimo korteles. <...>“, 13.3 punkto reikalavimus: „13.3. Kritimas iš aukščio gali būti dėl neuždengtų, neaptvertų angų, <...>. Visos angos turi būti apsaugotos aptvarais, paklotais, skydais arba apsauginiais tinklais iš aukštos kokybės ir patikimai pritvirtintų medžiagų. Statybos darbų vadovai rūpinasi, kad kvalifikuotas personalas įrengtų tinkamas apsaugos priemones. Jie reguliariai patikrina šių priemonių stabilumą, tvirtumą ir tinkamą naudojimą“;

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 2 dalies „Vykdomų darbo procesų technologija“ 2 punkto reikalavimus: „<...> Montuojant konstrukcijas užtikrinti: <...> – kad montavimas būtų pradėtas nuo plokščių ar erdvinių nuo pastato ar statinio konstrukcijų, kur yra standumo (v) ryšiai“, 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostatą: „<...> Technologines angas, angas perdangose, taip pat esančias pamatuose, būtina uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti pagal visą perimetrą“,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams šaltkalviams-montuotojams pastato 5 aukšte (+35000 altitudė) paskyrė darbą – pastatyti rėmo sijyną, nekontroliavo, kad pastarieji dirbdami neliptų ant nestabilaus perdangoje esančią angą dengiančio lentų pakloto, tuo pažeisdamas:

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.8 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.8. pastoviai kontroliuoti bei užtikrinti, kad jis pats, jog darbuotojai, agentai ir pakviestieji Darbui asmenys, o taip pat subrangovai ir jų darbuotojai, agentai ir pakviestieji, prisilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos taisyklių bei kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių teisės aktų“,

ir tai lėmė sunkaus įvykio kilimą – 16.54 val. V. Š., V. Z. ir G. Ž. rankomis keliant 272 cm ilgio, 24 cm pločio ir 260 kg sveriančios metalinės kolonos vieną kraštą į vertikalią padėtį, iš galo keliantis V. Š., konstrukciją pakėlus pusiau į vertikalią padėtį, užlipo ant laikino medinio pakloto, surinkto iš skersai ir išilgai sujungtų medinių lentų, skersai prie kito pakloto dalies pritvirtintas lentų paklotas dėl netinkamos jo konstrukcijos ir dėl to, kad buvo netinkamai – nestabiliai uždėtas atitrūko ir V. Š. nukrito iš 7 metrų aukščio į žemiau esantį pastato aukštą ir dėl patirtų sunkių galvos ir kūno traumų įvykio vietoje mirė, o V. Z. smuktelėjo į prasivėrusią angą, užkliuvo už angos krašto ant jos kritimo momentu atsisėsdamas ir nežymiai nusibrozdino kojas, tai sukėlė V. Z. fizinį skausmą.

55.2.       A. L. būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu pažeidė Darbų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

2017-07-03, apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ statybvietės teritorijoje esančiame objekte, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017-05-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas darbų vadovu, būdamas 2014-07-31 atestuotas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą (pažymėjimas G Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamai neapžiūrėjęs darbo vietos, nepatikrinęs, nesiėmęs priemonių, kad betoninėje perdangoje esančios angos būtų uždengtos patikimomis ir tvirtomis konstrukcijomis, atlaikančiomis darbuotojų ir jų keliamų sunkių metalinių konstrukcijų apkrovą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-03-21 paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams šaltkalviams-montuotojams pastato 5 aukšte (+35000 altitudė) paskyrė darbą – pastatyti rėmo sijyną, tuo pažeisdamas:

* Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.1 punkto reikalavimus: „33. Stabilumas ir tvirtumas: 33.1. kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties“;

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.16 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.16. identifikuoti ir įvertinti riziką objekte“; 3.6.4 punkto reikalavimus: „3.6. Darbų vadovai privalo: <...> kontroliuoti, kad statybos organizavimas būtų vykdomas pagal saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nurodytus bendruosius saugos ir sveikatos darbe principus ir reikalavimus“, 5.4 punkto reikalavimus: „5.4. Subrangovai prieš darbų pradžią privalo atlikti savo konkrečios darbo vietos rizikos vertinimą ir užpildyti rizikos vertinimo dokumentus arba rizikos vertinimo korteles. <...>“, 13.3 punkto reikalavimus: „13.3. Kritimas iš aukščio gali būti dėl neuždengtų, neaptvertų angų, <...>. Visos angos turi būti apsaugotos aptvarais, paklotais, skydais arba apsauginiais tinklais iš aukštos kokybės ir patikimai pritvirtintų medžiagų. Statybos darbų vadovai rūpinasi, kad kvalifikuotas personalas įrengtų tinkamas apsaugos priemones. Jie reguliariai patikrina šių priemonių stabilumą, tvirtumą ir tinkamą naudojimą“;

* Metalinių konstrukcijų montavimo technologinės kortelės 2 dalies „Vykdomų darbo procesų technologija“ 2 punkto nuostatas: „<...> Montuojant konstrukcijas užtikrinti: <...> – kad montavimas būtų pradėtas nuo plokščių ar erdvinių nuo pastato ar statinio konstrukcijų, kur yra standumo (v) ryšiai“, 5 dalies „Darbų sauga“ 2 pastraipos nuostatą: „<...> Technologines angas, angas perdangose, taip pat esančias pamatuose, būtina uždengti ištisiniu paklotu arba aptverti pagal visą perimetrą“;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Krovinių tvarkymo rankomis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 19, 40 punkto reikalavimus: „40. Vieta, kur kroviniai kraunami rankomis, turi būti parinkta ir tinkamai įrengta atsižvelgiant į darbo vietos aplinkos charakteristikas ir su ja susijusius veiksnius“, nekontroliavo, kad darbuotojai metalinių konstrukcijų įrengimo darbų neatliktų lipdami ant nestabilaus perdangoje esančią angą dengiančio lentų pakloto, tuo pažeisdamas:

* statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų Darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje 3.4.8 punkto reikalavimus: „3.4. Subrangovai privalo: <...> 3.4.8. pastoviai kontroliuoti bei užtikrinti, kad jis pats, jo darbuotojai, agentai ir pakviestieji Darbui asmenys, o taip pat subrangovai ir jų darbuotojai, agentai ir pakviestieji, prisilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos taisyklių bei kitų Lietuvos Respublikos galiojančių norminių teisės aktų“;

ir tai lėmė sunkaus įvykio kilimą – 16.54 val. V. Š., V. Z. ir G. Ž. rankomis keliant 272 cm ilgio 24 cm pločio ir 260 kg sveriančios metalinės kolonos vieną kraštą į vertikalią padėtį, iš galo keliantis V. Š., konstrukciją pakėlus pusiau į vertikalią padėtį, užlipo ant laikino medinio pakloto, surinkto iš skersai ir išilgai sujungtų medinių lentų, skersai prie kito pakloto dalies pritvirtintas lentų paklotas dėl didelės apkrovos atitrūko ir V. Š. nukrito iš 7 metrų aukščio į žemiau esantį pastato aukštą ir dėl patirtų sunkių galvos ir kūno traumų įvykio vietoje mirė, o V. Z. smuktelėjo į prasivėrusią angą, užkliuvo už angos krašto ant jos kritimo momentu atsisėsdamas ir nežymiai nusibrozdino kojas, tai sukėlė V. Z. fizinį skausmą.

56.       Byloje

57.       Tuo būdu R. A. ir A. L. veiksmuose nustatyti visi BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai: veika (darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl darbų saugos užtikrinimo pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (įvykis, kurio metu žuvo darbuotojas), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Nustatytos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad R. A. ir A. L. nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, kad dėl jų veikimo / neveikimo gali kilti atitinkami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, gyvenimišką ir turimą darbo patirtį) turėjo ir galėjo tai numatyti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. A. ir A. L. organizuodami statybos darbus dideliame aukštyje, esant neatitvertoms ir saugiai neuždengtoms angoms, nesilaikė elementaraus atsargumo. Pagal įvykio situaciją ir R. A. ir A. L. asmenines savybes jie turėjo ir galėjo numatyti, kad nenaudojant asmeninės saugos priemonių bei tinkamais paklotais, padarytais iš aukštos kokybės ir patikimai sutvirtintų medžiagų neuždengus angų, jų nepažymėjus aptvarais, užlipus ant tokių perdangų gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. R. A. ir A. L. kaltė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį visiškai įrodyta ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia, kaltininkai privalo atsakyti. Todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo A. L.

58.       Byloje

59.       Pirmosios instancijos teismas šią A. L. veiką vertino kaip mažareikšmę, baudžiamąją bylą jam nutraukė ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. L., pasirašydamas darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnale už V. Š., nesiekė sukurti neigiamų padarinių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalas buvo vedamas tik dėl pačios įmonės ir jis nebuvo privalomas. Su tokiomis išvadomis sutikti negalima.

60.       BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Ši veika pavojinga tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti.

61.       Nors baudžiamajai atsakomybei už disponavimą netikrais ir suklastotais dokumentais kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.). Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesuteikia pagrindo pripažinti nusikalstamą veiką mažareikšme.

62.       A. L. teigia, jog pasirašė už V. Š. instruktavimo žurnale jau M. J. užpildytoje eilutėje, kadangi po įvykio pareikalavus dokumentų pastebėjo, jog nebuvo V. Š. parašo, nors jis neva buvo instruktuotas, todėl A. L. pasirašė savo parašu. Tokie A. L. parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino pasirašęs už V. Š., tai patvirtina suklastoto (imituojant kitą rašyseną) ir A. L. parašų neidentiškumas, taip pat M. J. parodymai apie tai, jog žurnale esanti pirma eilutė surašyta ne jo ranka. Šią aplinkybę patvirtina ir Specialisto išvada Nr. 11K-26(18), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalo dvidešimt pirmame puslapyje apie V. Š. instruktavimą pasirašė ne V. Š., o kitas asmuo (3 t., b. l. 49–51).

63.       Atsižvelgdama į šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. L. tyčia suklastojo dokumentą ir jį panaudojo: 2017-07-03, įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kurio metu žuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas V. Š., tą pačią dieną, netrukus po nelaimingo atsitikimo, apie 17.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnale 20–21 puslapiuose ties V. Š. pavarde apie jo instruktavimą 2017-03-28 suklastojo jo parašą, pasirašydamas už V. Š., ir šį suklastotą dokumentą pateikė Valstybinės darbo inspekcijai. Tokie A. L. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

64.       Priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, A. L. savo veiksmais siekė padaryti žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams: nuslėpti darbuotojų neinstruktavimo darbo vietoje faktą, žuvusį darbuotoją padaryti atsakingu už kilusių sunkių pasekmių atsiradimą, išvengti atsakomybės už netinkamą darbų saugos reikalavimų įgyvendinimą. V. Š. parašo suklastojimu buvo siekta sukurti neigiamus padarinius – suklaidinti įvykį tiriančias institucijas.

65.       Taigi nustačius, kad A. L. tyčia suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, bei įvertinus A. L. padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, pavojingumo laipsnį, tokia veika negali būti pripažinta mažareikšme.

66.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 37 straipsnį ir atleido A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuosprendžio dalis taip pat naikintina ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

67.       R. A. ir A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jie neteisti, turi šeimas, dirba, neigiamai juos charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Skirdama bausmes R. A. ir A. L., teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininkų asmenybes ir bylos aplinkybes. Nors R. A. ir A. L. padaryta veika, numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargi, tačiau sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį; A. L. padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nors priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padaryta siekiant nuslėpti padarytus norminių teisės aktų pažeidimus. Dėl tokių tyčinių A. L. neteisėtų veiksmų buvo pasikėsinta suvaržyti žuvusiojo artimųjų teisę gauti socialinio draudimo išmoką, sukeltas realus pavojus nustatyti objektyvią tiesą. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir laikantis apeliacinių skundų ribų, R. A. ir A. L. skiriama švelniausia sankcijose numatytos rūšies bausmė – bauda, parenkant didesnį už sankcijų minimumą, tačiau mažesnį nei sankcijų vidurkis bausmės dydį (taikytina veikos padarymo metu galiojusi kaltininkams palankesnė BK 47 straipsnio redakcija, numačiusi mažesnio dydžio baudas): R. A. ir A. L. už nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymą – po 100 MGL dydžio bauda; A. L. už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. L. paskirtos bausmės bendrinamos prokurorės apeliaciniame skunde nurodytu būdu, paskiriant galutinę 120 MGL dydžio baudą. Nustatant konkretų baudos dydį pinigine išraiška, priimtina dėmesin, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką baudos dydžiui nustatyti vertinamas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, buvęs veikos padarymo metu. Vyriausybės 2014-10-14 nutarimu Nr. 897 veikų padarymo metu buvo nustatytas 37,66 euro bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris, priešingai nei prokurorės apeliaciniame skunde nurodomas 50 eurų dydis, ir imamas pagrindu apskaičiuoti kaltininkams skiriamų baudų dydį. Šių skaičiavimų pagrindu R. A. skiriama 3766 eurų bauda, o A. L. – 4519,2 euro bauda.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Z. Š.

68.       BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK II dalyje įtvirtintos teisės normos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas (1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (2 dalis).

69.       Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. Š. žuvo darbo vietoje dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas A. L., pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas R. A. ir A. L. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. Š. klausimą, vadovaujasi CK įtvirtintomis civilinės atsakomybės bendrosiomis normomis ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, iš jų ir CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

70.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016).

71.       Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, atlyginimo klausimą teisės taikymo aspektu, t. y. tiek, kiek tai susiję su tinkamu baudžiamojo proceso teisės ir civilinės teisės normų taikymu. Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

72.       Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. Š. pateikė į bylą patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 7, b. l. 77–79). Nurodė, kad tikslina pradinio ieškinio, kuriuo buvo prašoma priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą – iš viso 21 486,93 Eur, reikalavimą, kadangi turtinė žala yra visiškai atlyginta, todėl atsisako 1 489,93 Eur turinio reikalavimo ir prašo priteisti tik neturtinę žalą – 20 000 Eur. Nurodė, kad dėl sutuoktinio žūties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, neteko vienintelio šeimos maitintojo.

73.       Bylos duomenimis, R. A. sumokėjo Z. Š. 1 000 Eur kaip paramą už V. Š. netektį (tai patvirtina 2017-07-05 pinigų priėmimo kvitas (t. 4, b. l. 159); UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo IĮ „Juodoji rožė“ pagal 2017-07-06 pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00244 (t. 4, b. l. 160) 1 249,94 Eur už laidojimo paslaugas (tai patvirtina 2017-07-10 mokėjimo nurodymas Nr. 3789 (t. 4, b. l. 161); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu „DĖL INFORMACIJOS PRIE IT 01-1-33410-17 IBPS-S-392788“ informavo, kad žuvusiojo V. Š. našlės Z. Š. pateikto 2017-12-08 prašymo pagrindu jų įmonė pervedė 3 840 Eur dydžio išmoką į jos nurodytą sąskaitą (t. 6, b. l. 153) ir pateikė tai patvirtinantį 2017-12-21 mokėjimo nurodymą (t. 6, b. l. 154); Skuodo rajono savivaldybės administracija pervedė Z. Š. į sąskaitą 304 Eur laidojimo pašalpą už mirusį asmenį V. Š. pagal 2017-07-05 Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. SD16-146-1 (t. 7, b. l. 80). Taigi, kaip matyti, nukentėjusiajai Z. Š. buvo iš viso sumokėta 6 393,94 Eur suma.

74.       Byloje

75.       Atsižvelgus į nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl R. A. ir A. L. neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir dėl to žuvo V. Š., bei į tai, kad, bylos duomenimis, nukentėjusiajai yra kompensuota dalis žalos, patirtos dėl vyro žūties įvykus nelaimingam atsitikimui darbe – R. A. sumokėjo Z. Š. 1 000 Eur paramą dėl vyro mirties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 249,94 Eur už laidojimo paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 3 840 Eur išmoką, Socialinės paramos skyrius pervedė Z. Š. į sąskaitą 304 Eur laidojimo pašalpą (iš viso nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei sumokėta 6 393,94 Eur suma), todėl laikytina, kad Z. Š. buvo atlyginta ne tik turtinė žala, kaip nurodoma patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde, bet ir dalis neturtinės žalos. 2018-08-06 ieškinyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. Š. prašė priteisti iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 486,93 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 137). Tokia prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo suma buvo nurodyta ir pradiniame Z. Š. ieškinyje (t. 3, b. l. 107). Atsižvelgiant į tai, kad Z. Š. ieškiniu prašė priteisti iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 486,93 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą, bei į tai, kad iš viso jai yra sumokėta 6 393,94 Eur suma, kuri apima ne tik jos ieškinyje nurodytą patirtą turtinę žalą – 1 486,93 Eur, laikytina, kad jai yra atlyginta dalis ir neturtinės žalos – 4 907,01 Eur (6 393,94 Eur (Z. Š. iš viso sumokėta suma) – 1 486,93 Eur (ieškinyje nurodyta patirtos turtinės žalos suma) = 4 907,01 Eur). Todėl šia suma mažintina nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. Š. prašoma priteisti 20 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, priteisiant jai iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 15 092,99 Eur neturtinės žalos atlyginimo (20 000 Eur (prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma) – 4 907,01 Eur (ši suma, kaip minėta, apskaičiuota įvertinus Z. Š. iš viso sumokėtą 6 393,94 Eur sumą, iš kurios išminusuota jos nurodyta patirta 1 486,93 Eur turtinės žalos atlyginimo suma) = 15 092,99 Eur).

76.       Kadangi nukentėjusioji dėl R. A. ir A. L. nusikalstamo veikimo / neveikimo netinkamai organizuojant pavojingus darbus prarado brangų šeimos narį, patyrė skausmingus išgyvenimus, prarado vienintelį šeimos maitintoją, teisėjų kolegijos nuomone, reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis – 20 000 Eur – nėra akivaizdžiai per didelis ir iš esmės neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai šio pobūdžio bylose (kuriose asmenys nuteisti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį). Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2 607 Eur iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460-507/2016 matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiojo vaikams ir sutuoktinei buvo priteista po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-648/2017 matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiojo sutuoktinei ir dviem dukroms buvo priteista po 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir kt.). Tačiau, kaip minėta, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. Š. prašoma priteisti iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 20 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina, atsižvelgiant į tai, kad jai buvo kompensuota ne tik turtinė, bet ir dalis neturtinės žalos. Todėl Z. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies – iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 15 092,99 Eur suma šiai žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-331-976/2018, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

78.       Apeliaciniu skundu, ginčydama nepagrįstą R. A. ir A. L. išteisinimą ir prašydama priteisti neturtinę žalą, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. Š. prašo priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliacinės instancijos teisme metu.

79.       Iš bylos duomenų matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai Z. Š. atstovavo advokatas J. Malininas. Jis rengė procesinius dokumentus ir atstovavo nukentėjusiosios interesams bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir apeliacinėje instancijoje. Byloje pateikti kvitai už atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą (t. 7, b. l. 147 – 148; t. 8, b. l. 19) patvirtina kad Z. Š. sumokėjo advokatui atitinkamai 1 000 Eur už atstovavimą (t. 7, b. l. 147), 300 Eur – už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas (t. 7, b. l. 148) ir 400 Eur – už atstovavimą, dokumentų surašymą ir kitas paslaugas (t. 8, b. l. 19).

80.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atstovo veiksmų atstovaujant nukentėjusiajai Z. Š. apimtį, į tai, jog atstovas atstovavo nukentėjusiajai bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir apeliacinės instancijos teisme metu, rengė procesinius dokumentus, surašė apeliacinį skundą, taip pat į nukentėjusiosios Z. Š. ir jos atstovo apeliacinio skundo apimtį ir turinį bei išnagrinėjimo rezultatą, bylos apimtį ir sudėtingumą mano, kad prašoma priteisti nukentėjusiosios patirta atstovavimo išlaidų suma – iš viso 1 700 Eur – yra proporcinga nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl priteistina lygiomis dalimis iš nuteistųjų R. A. ir A. L..

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu ir 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 176 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,  jį nubausti:

pagal BK 176 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (4519,2 Eur) dydžio baudą, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nukentėjusiosios Z. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti jai iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 15 092,99 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš R. A. ir A. L. priteisti po 850 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti Z. Š..

Dokumentus – darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalą, paskyrą-leidimą Nr. 10, Metalinių konstrukcijų montavimo technologinę kortelę – grąžinti juos pateikusiems asmenims.

Teisėjai                                                                  Edita Lapinskienė

                                                          Linas Pauliukėnas

                                                          Remigijus Preikšaitis