Civilinė byla Nr. 3K-3-582/2008
Procesinio sprendimo kategorija 122.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano
Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal
pareiškėjo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG prašymą
įregistruoti įkeitimo lakšto pakeitimą dėl atskirojo skundo priėmimo klausimo
peržiūrėjimo; suinteresuotas asmuo – UAB „Baltijos biodyzelino centras“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami CPK normų, nustatančių
atstovavimą teismuose, taip pat dokumentų legalizavimą nustatančių teisės normų
aiškinimo ir taikymo klausimai, sprendžiant dėl pareiškėjo Vokietijos
Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG atstovo paduoto atskirojo
skundo dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutarties
trūkumų šalinimo ir apeliacinio proceso nutraukimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo
Hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo K.
B., veikiančio pagal Vokietijos Federacinės Respublikos
bendrovės CZMT Invest AG 2008 m. kovo 18 d.
įgaliojimą, prašymas dėl
pareikštinio įkeitimo lakšto pakeitimo įregistravimo atmestas, nustačius, kad
pareikštiniu lakštu užtikrinta prievolė yra nutraukta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 18 d. nutartimi atskirąjį skundą dėl
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 1
d. nutarties laikė nepaduotu, grąžino jį pateikusiam asmeniui, nutraukė
apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo
atstovas K. B. 2008 m. balandžio 8 d. padavė atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m.
balandžio 1 d. nutarties, kurį Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos
skyrius kartu su civiline byla 2008 m. balandžio 9 d. išsiuntė Vilniaus
apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta atskirojo skundo
trūkumų, pažymint, kad apelianto atstovo K. B. teisė
atstovauti Vokietijos
Federacinės Respublikos bendrovei CZMT Invest AG
apeliacinės instancijos teisme nenustatyta įgaliojimo; teismas nustatė
apeliantui terminą iki 2008
m. birželio 16 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems atskirojo skundo
trūkumams pašalinti. 2008 m. birželio 5 d. Vokietijos Federacinės Respublikos
bendrovė CZMT Invest AG pateikė naują atskirąjį skundą, kurį 2008 m. gegužės 7
d. atstovavimo sutarties, sudarytos su Advokatų
kontora Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN, pagrindu pasirašė apelianto atstovai advokatai
V. K. ir R. P. Kasacine tvarka
skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prie
atskirojo skundo nepridėta duomenų, patvirtinančių atstovavimo sutartį
pasirašiusio juridinio asmens atstovo V. S. (V. S.) įgaliojimų apimtį; iš atstovavimo sutarties negalima
spręsti apie jo einamas pareigas bendrovėje ir jo įgaliojimus veikti įmonės
vardu civiliniame procese, juolab kad, bylos duomenimis, atskirąjį skundą
paduodančios bendrovės prezidentu ir vadovu nurodomas kitas asmuo – P. Z. (P. Z.). Apeliacinės instancijos
teismas taip pat nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. atstovavimo sutartis
nelegalizuota, kaip tai privaloma pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos
konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo
3 straipsnyje nustatytą tvarką (Žin., 1997, Nr. 68–1699). Kolegija padarė
išvadą, kad apeliantas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų nurodytų
atskirojo skundo trūkumų, neprašė pratęsti termino jiems pašalinti, vadinasi,
jis netinkamai įgyvendino teisę į apeliaciją; kadangi apeliacinis procesas
pradėtas neteisėtai, tai atskirasis skundas laikytinas nepaduotu, grąžintinas
jį padavusiam asmeniui, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2
dalies 2 punktas, 5 dalis, 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
III. Kasacinio skundo teisiniai
argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas Vokietijos
Federacinės Respublikos bendrovė CZMT Invest AG prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
birželio 18 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui, priteisti kasatoriui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Apeliacinės instancijos teismo išvada,
kad advokatas, veikiantis teisme atstovavimo sutarties pagrindu, turi pareigą
pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius sutartį kliento vardu pasirašančio
asmens įgaliojimus, neatitinka CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų
reikalavimų ir teismų praktikos nuostatų, iš kurių išplaukia, jog advokatui
suteiktų įgaliojimų mastas patvirtinamas rašytine su klientu sudaryta sutartimi
ir kad tokiu atveju nereikalaujama, jog advokatas įrodytų teismui atstovavimo
sutartį pasirašiusio asmens įgaliojimus. Atstovavimas yra viena iš teisės į
tinkamą procesą įgyvendinimo garantijų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsisakius
pripažinti pareiškėjo su advokatais sudarytą atstovavimo sutartį, buvo apribota
kasatoriaus teisė į efektyvią teisinę pagalbą, užtikrinančią fizinių ir
juridinių asmenų teisę pasirinkti, jų vertinimu, tinkamiausią atstovą, kurio
dalyvavimas padidina tikimybę, kad byla bus nagrinėjama sąžiningai ir
teisingai. Be to, proceso dalyviams buvo sudarytos nevienodos teisės į gynybą
įgyvendinimo sąlygos, nes teismas nereikalavo iš suinteresuoto asmens UAB
„Baltijos biodyzelino centras“ įgaliojimų atstovavimo sutarčiai su advokatu
sudaryti patvirtinimo, taip pažeidė lygiateisiškumo ir šalių interesų
pusiausvyros bei proceso rungtyniškumo principus. Tai, kad pareiškėjas yra
užsienio įmonė, nėra teisinis pagrindas proceso dalyviams skirtingai vertinti.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
išsprendė atskirojo skundo trūkumų šalinimo procedūros klausimus, todėl
nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą. Vilniaus apygardos teismo 2008
m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytas atskirojo skundo trūkumas dėl įgaliojimų
apelianto atstovui K. B. apimties buvo pašalintas,
paduodant naują atskirąjį skundą. Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo
pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas; atskiriesiems
skundams paduoti ir nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės (CPK 338 straipsnis).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo Vokietijos
Federacinės Respublikos bendrovės CZMT Invest AG atstovo K. B. atskirąjį
skundą, patikrino atstovo įgaliojimus ir nenustatė trūkumų; tuo tarpu
apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiama 2008 m. birželio 18
d. nutartimi nurodė trūkumų dėl atstovavimo sutartį pasirašiusio asmens V. S. nepatvirtintų įgaliojimų ir dėl to, kad nelegalizuota
atstovavimo sutartis. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs naujų
trūkumų, kurių nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, turėjo pagal CPK
316 straipsnį nustatyti terminą šiems trūkumams šalinti, bet ne laikyti
atskirąjį skundą nepaduotu ir nutraukti apeliacinį procesą. Tokia situacija
neatitinka CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo, iš kurio
išplaukia, kad dokumentas laikomas nepaduotu tik tada, jeigu teismo nurodyti
trūkumai nepašalinti per nustatytą terminą; šiuo atveju teismo nurodytas
atskirojo skundo trūkumas dėl įgaliojimų apimties atstovui K. B.
buvo pašalintas laiku.
3. Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai sprendė dėl privalomo atstovavimo sutarties legalizavimo, todėl
nepagrįstai laikė, kad atskirasis skundas šiuo aspektu turi trūkumų. Pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1079
„Dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos
aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 118–4477) ir 1961 m. spalio 5 d. Hagos
konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo
legalizuojami dokumentai tam, kad Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus
galėtų svarstyti kitų valstybių Hagos konvencijos dalyvių institucijos ir šie
dokumentai sukeltų teisines pasekmes tose valstybėse. Nagrinėjamu atveju 2008
m. gegužės 7 d. atstovavimo sutartis sudaryta Lietuvos Respublikoje pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus, jai taikoma Lietuvos Respublikos teisė,
sutartis neteikiama kitai valstybei. Vadinasi, atstovavimo sutartis neturi ir
negali būti legalizuojama. Kadangi Hagos konvencijoje nustatytos dokumentų
legalizavimo procedūros netaikytinos atstovavimo sutarčiai, nes toks dokumentas
apskritai neįtrauktas į legalizuotinų ir tvirtintinų pažyma (Apostille)
dokumentų sąrašą, tai negalima pašalinti teismo neteisėtai nustatyto šio
atskirojo skundo trūkumo; kartu nėra galimybių atstovavimo sutartyje
pasirašiusio V. S. parašo tikrumui patvirtinti,
legalizuojant atstovavimo sutartį.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK
nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus
sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353
straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami procesinio atstovavimo
institutą, taip pat atskirojo skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančių CPK
normų aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl advokato,
veikiančio atstovavimo sutarties pagrindu, pareigos teikti teismui įrodymus
dėl kliento įgaliojimų patvirtinimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, advokatui ir klientui
sudarant atstovavimo sutartį, vėliau – ją pateikiant teismui, turi būti
reikalaujama įrodymų dėl atstovavimo sutartį kliento vardu pasirašiusio asmens
įgaliojimų patvirtinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje
nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo atskirąjį
skundą, nenustatęs jo trūkumų, ir išsiuntė apeliacinės instancijos teismui
nagrinėti; apeliacinės instancijos teismas reagavo į atskirojo skundo trūkumus
ir 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 3
dalimi, įpareigojo pareiškėją Vokietijos Federacinės Respublikos
bendrovę CZMT Invest AG pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nustatytus
trūkumus, tarp jų – dėl atstovo K. B. teisės atstovauti
bendrovei patvirtinimo. Apelianto atstovai advokatai V. K. ir
R. P., veikiantys pagal 2008 m. gegužės 7 d. atstovavimo
sutartį, kurią kliento vardu pasirašė bendrovės atstovas V. S.,
2008 m. birželio 5 d. pateikė naują atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto
1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutarties
peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinio
atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo
vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis
atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius:
atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir
teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis
atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame
procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip
padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3
dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams
arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas
patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik
tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet
kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ įgyvendinimas
(CPK 51 straipsnis). Kasacinio skundo argumentas, kad advokatas,
sutarties pagrindu veikiantis atstovaujamojo vardu teismo procese, neturėtų
pareigos teismui teikti įrodymų dėl jam šias teises suteikusio asmens
įgaliojimų, vertintinas kritiškai, nes teismas saistomas iš įstatymo nuostatų
išplaukiančios pareigos įsitikinti, ar nepažeidžiamos juridinių asmenų
atstovavimą teismuose nustatančios imperatyviosios CPK nuostatos, kai kyla
pagrįstų abejonių dėl galbūt netinkamos atstovo teismui deklaruojamos teisės
atstovauti klientui (išorinis atstovavimo aspektas). Apeliacinės instancijos
teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad byloje yra
duomenų, jog atskirąjį skundą paduodančios bendrovės prezidentas ir vadovas yra
kitas, ne atstovavimo sutartį su advokatais sudaręs asmuo, o pareiškėjo
atstovai kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie tai, kad V. S. gali veikti pareiškėjo, kaip juridinio asmens, vardu.
Vadinasi, esant tokioms aplinkybės, teismas pagrįstai reikalavo pirmiau
nurodytų duomenų, taip paneigiant abejones dėl pareiškėjo vardu veikiančio
asmens įgaliojimų ne tik sutarčiai su advokatais sudaryti, bet ir jo teisei
veikti bendrovės vardu civiliniame procese patvirtinti.
Dėl atskirojo
skundo trūkumų šalinimo
Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo
pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas; atskiriesiems
skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą
apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CPK 338
straipsnis). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK
306 ir 311 straispniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir
nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą
trūkumams pašalinti, nustatęs, kad pirmosos instancijos teismas, spręsdamas
apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nepaskyrė termino trūkumams pašalinti
(CPK 316 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos
teismas reagavo į atskirojo skundo trūkumus ir nutartimi nustatė apeliantui
terminą jiems iki 2008 m. birželio 16 d. pašalinti. Kasatorius nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje
nepagrįstai konstatavo apie esą nepašalintus nutartyje nustatytus trūkumus ir
tai, kad yra pagrindas atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, grąžinti jį
padavusiam asmeniui, apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 2 dalies
2 punktas, 5 dalis, 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija
sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad, apeliantui
netinkamai įgyvendinus teisę į apeliacinį procesą, t. y. iki nustatyto termino
pabaigos nepašalinus visų nurodytų atskirojo skundo trūkumų ir neprašius šio
termino pratęsti, atsirado pagrindas apeliaciniam procesui nutraukti (CPK 315
straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis). Nors kasaciniame skunde teigiama, kad
apeliantas pašalino visus apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytus
atskirojo skundo trūkumus ir kad kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje keliami
nauji, iki tol nenurodyti trūkumai, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta
nepagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus. Vertindama kasacine tvarka
skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad
joje nurodyti atskirojo skundo nepašalinti trūkumai nėra nauji, šalintini CPK
316 straipsnyje nustatyta tvarka; iš nutarties turinio matyti, kad apeliantui buvo
nurodyta dėl atskirąjį skundą paduodančio atstovo teisių apeliacinės
instancijos teisme tinkamo įforminimo, dėl dokumentų, patvirtinančių
atstovavimo sutartį juridinio asmens vardu sudarančio atstovo įgaliojimus,
pateikimo ir kt., t. y. dėl tų trūkumų, kurie kasatoriaus nurodomi kaip keliami
iš naujo. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismo
išdėstyti atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti, nes teismas kartu su
atskiruoju skundu negavo nutartyje išdėstytų reikalavimų įvykdymą patvirtinančių
dokumentų.
Dėl
atstovavimo sutarties legalizavimo
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu
kasacinio skundo argumentą, kad neturi ir negali būti legalizuojama atstovavimo
sutartis, sudaryta Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
kuriai taikoma Lietuvos Respublikos teisė ir ji neteikiama kitai valstybei;
šiai sutarčiai netaikytinos 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio
valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo nustatytos dokumentų
legalizavimo procedūros. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės
instancijos teismo išvada dėl atstovavimo sutarties legalizavimo privalomumo
yra padaryta, netinkamai pritaikius 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl
užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, tačiau šis
pažeidimas nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, nes negalima pripažinti,
jog jis turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas).
Apibendrindama nutartyje išdėstytus
argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės
instancijos teismo nutartį remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais
nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 1, 2 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Virgilijus
Grabinskas
Antanas
Simniškis