Administracinė byla Nr. I-3521-789/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01854-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius) dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-03-31 nutartimi (b. l. 16–17) priėmė pareiškėjo A. K. skundo (b. l. 1–3) dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014-03-04 sprendimą Nr. (6.5)I-2031.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Valdybos aiškinimu, kad pareiškėjui 3 metų apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2010-01-01, t. y. nuo tada, kai pareiškėjas pradėjo gauti sumažintą pensiją. Pareiškėjo teigimu, Valdyba nekreipė dėmesio, kad neteisėti veiksmai buvo tęstiniai ir tęsėsi iki 2012-12-31. Pabrėžė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priėmus 2012-02-06 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas), kuris buvo paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas nurodė valstybei prievolę padarytą žalą kompensuoti, tačiau nenurodė, iki kurios datos tai turi būti padaryta. Todėl pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso 1.127 str. 3 d. ir mano, kad 3 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo jo kreipimosi su skundu į teismą dienos.

Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 41–43) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), o 2010–2011 m. – ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Atkreipė dėmesį, kad pensijas skiria ir moka Valdybos teritoriniai skyriai. Pagal Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 37 str. 1 d., Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pažymėjo, kad pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Šiuos savo argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Valdybos teigimu, pareiškėjas į Valdybos Panevėžio skyrių bei į Valdybą kreipėsi praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, todėl Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-09-12 prašymą ir 2014-01-28 skundą. Tačiau pareiškėjui paaiškino, kad skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas. Atkreipė dėmesį, kad 2014-01-28 skunde pareiškėjas Valdybai kėlė papildomus du reikalavimus – atnaujinti terminą skundui dėl Panevėžio skyriaus 2013-09-27 rašto Nr. (10.1)3-40784 paduoti ir pareiškė nesutikimą su minėtu Panevėžio skyriaus raštu. Abu šiuos pareiškėjo reikalavimus Valdyba 2014-03-04 raštu Nr. (6.5)I-2031 tenkino, todėl naikinti šią Valdybos rašto dalį nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime (b. l. 20–24) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad palaiko Valdybos 2014-03-04 rašte Nr. (6.5)I-2031 išdėstytą poziciją. Valdybos Panevėžio skyriaus atsiliepimo argumentai yra iš esmės analogiški Valdybos atsiliepime nurodytiems nesutikimo su skundu motyvams.

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra senatvės pensijos gavėjas. 2013-09-12 Valdybos Panevėžio skyriuje gautas pareiškėjo 2013-09-12 prašymas išmokėti pensijos nepriemoką, kuri 2010–2011 m. susidarė jam, kaip dirbančiam pensininkui, nepagrįstai sumažinus senatvės pensiją (b. l. 38). 2013-09-27 rašte Nr. (10.1)3-40784 Valdybos Panevėžio skyrius pareiškėjui nurodė, kad nėra teisinio pagrindo grąžinti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, ir pateikė informaciją apie jam paskirtos pensijos mažinimą (b. l. 50–51). 2014-02-04 Valdyboje gautas A. K. 2014-01-28 skundas, kuriame nurodyta, kad Valdybos Panevėžio skyrius atsisakė išmokėti pareiškėjui senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 m. Prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti Valdybos Panevėžio skyrių išmokėti nepriemoką, susidariusią dėl neteisėto Laikinojo įstatymo nuostatų vykdymo (b. l. 44). Valdyba 2014-03-04 sprendimu Nr. (6.5)I-2031 atnaujino terminą Panevėžio skyriaus 2013-09-27 raštui Nr. (10.1)3-40784 apskųsti. Nurodė, kad Valdybos Panevėžio skyrius, 2013-09-27 raštu Nr. (10.1)3-40784 išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-09-12 prašymo dalį dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, viršijo savo kompetenciją, todėl ši Valdybos Panevėžio skyriaus rašto dalis naikintina. Valdyba pareiškėjui taip pat paaiškino, kad, remiantis LVAT praktika, terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, todėl Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-09-12 prašymą ir 2014-01-28 skundą ta apimtimi, kuria pareiškėjas reikalauja išmokėti sumažintą pensijos dalį. Pažymėjo, kad, jeigu iki 2014-03-25 pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Papildomai informavo, kad Seimo 2013-11-21 nutarimu Nr. XII-607 Vyriausybei pasiūlyta iki 2014-03-01 pateikti Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 m. bus kompensuojamos sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos. Priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama šiame teisės akte nustatyta tvarka (b. l. 53–55).

Pažymėtina, kad Valdybos Panevėžio skyrius 2010–2011 m. buvo tinkamas subjektas spręsti dėl pareiškėjui mokėtinos pensijos dydžio ir šią savo pareigą įgyvendino mokėdamas ne viso paskirto dydžio pensiją. Tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl mokėtos pensijos dydžio pagrįstumo, ginčą turėjo spręsti ne Valdybos Panevėžio skyrius, vertindamas savo priimto sprendimo mokėti ne viso paskirto dydžio pensiją teisėtumą, o Valdyba. Taigi ginčijamame sprendime Valdyba pagrįstai konstatavo, kad Valdybos Panevėžio skyrius, 2013-09-27 raštu Nr. (10.1)3-40784 išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-09-12 prašymo dalį dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, viršijo savo kompetenciją, todėl ši Valdybos Panevėžio skyriaus rašto dalis naikintina. Taigi ginčijamo Valdybos 2014-03-04 sprendimo dalis, kurioje nurodyta, jog Valdybos Panevėžio skyriaus 2013-09-27 rašto Nr. (10.1)3-40784 dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti senatvės pensijos dalį, naikintina, yra iš esmės teisėta.

Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo pateiktuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, kuriais jis siekė susidariusios pensijos nepriemokos išmokėjimo, pripažino, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, ir atsisakė nagrinėti A. K. prašymą ir skundą ta apimtimi, kuria reikalaujama išmokėti 2010–2011 m. sumažintos pensijos dalį. Valdybos Panevėžio skyrius palaiko atsakovės poziciją ir mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo nuomone, Valdyba nepagrįstai nekreipė dėmesio, kad neteisėti veiksmai buvo tęstiniai ir tęsėsi iki 2012-12-31. Pabrėžė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą. Pareiškėjo manymu, 3 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo jo kreipimosi su skundu į teismą dienos. Taigi byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė Valdyba ginčijamame sprendime pagrįstai taikė Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, ar tinkamai nustatė termino skaičiavimo pradžią ir ar teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į Valdybą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2010 m. sausio mėn. Taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį, kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija, A. K. sužinojo (turėjo sužinoti) apie Valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą (valią) mokėti ne viso paskirto dydžio senatvės pensiją. Pareiškėjas dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo, į Valdybos Panevėžio skyrių kreipėsi 2013-09-12, prašyme suformulavo reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką, kuri 2010–2011 m. susidarė jam, kaip dirbančiam pensininkui, nepagrįstai sumažinus senatvės pensiją (b. l. 38). Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjo kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pažymėtina, kad toks termino skaičiavimas atitinka taikytiną teisinį reglamentavimą ir neprieštarauja nuosekliai LVAT praktikai tokio pobūdžio bylose.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir / ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, Valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Nors skundžiamas Valdybos 2014-03-04 sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą ta apimtimi, kuria reikalaujama išmokėti 2010–2011 m. sumažintos pensijos dalį, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros, tačiau teismas daro išvadą, kad šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes Valdyba pasiūlė pareiškėjui iki 2014-03-25 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodė, kad, pateikus šiuos įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėjas atsakovei pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra. Priešingai, pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės pozicija, kad jis yra praleidęs 3 m. terminą, kreipėsi į teismą, be kita ko, ginčydamas Valdybos 2014-03-04 sprendimą Nr. (6.5)I-2031 atsisakyti nagrinėti tam tikras jo skundo ir prašymo dalis.

Teismo nuomone, nėra tikslinga dėl procedūros pažeidimo naikinti ginčijamo Valdybos sprendimo dalį ir įpareigoti Valdybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skunde ir prašyme suformuluotus reikalavimus (išmokėti pensijos nepriemoką, kuri 2010–2011 m. susidarė jam, kaip dirbančiam pensininkui, nepagrįstai sumažinus senatvės pensiją). Formaliai įpareigojant Valdybą įgyvendinti procedūrą pareiškėjo galimai pažeistos teisės realiai negalėtų būti apgintos. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama atsakovės sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo A. K. prašymą ir skundą ta apimtimi, kuria reikalaujama išmokėti 2010–2011 m. sumažintos pensijos dalį, dėl to, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai               Ina Kirkutienė

              Rasa Ragulskytė-Markovienė

              Ernestas Spruogis