Civilinė byla Nr. e2-1030-370/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01530-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-922-912/2020 dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ecornus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecornus“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Linksmas“ 14 171,70 Eur nuostolių (negautų pajamų nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos), 2 624,38 Eur nuostolių per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki neteisėtų veiksmų atlyginimą, ribojant ieškovės ar jos patalpų teisėtų valdytojų patekimą iš ieškovės patalpų į ieškovės patalpas, nutraukimo; 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė, su kurios patalpomis ribojasi ieškovės patalpos, nesudaro jai sąlygų naudotis jos nuosavybės teise turimomis patalpomis, dėl to ji patiria nuostolius. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji prašo priteisti nuostolių atlyginimą periodinėmis išmokomis, kurių vienerių metų suma – 45 664,26 Eur. Pažymėjo, kad iki teismo sprendimo įvykdymo ji gali padidėti kelis kartus.
3. Ieškovė kartu su ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą 45 664,26 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, dėl to yra rizika dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl to nežinomas atsakovės turto ir turtinių įsipareigojimų santykis, ar atsakovė yra moki. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė įsteigta 2019 m. balandžio 8 d. Ieškovė nurodė mananti, kad atsakovė įsteigta tam, kad įsigytų patalpas, nerizikuojant jokiu kitu turtu ir turint galimybę imtis neteisėtų veiksmų kaimynų atžvilgiu. Ieškovės nuomone, tą sindikuoja ir atsakovės pavadinimas, panašus į gretimai atsakovės pastato esančios Linksmosios gatvės pavadinimą, be to, atsakovės įmonėje dirba tik du darbuotojai. Atsakovės ekonominė padėtis interneto tinklapyje https://rekvizitai.vz.lt vertinama kaip neigiama. Atsakovės vadovas yra prieštaringos reputacijos asmuo, dėl to atsakovė galbūt linkusi vengti vykdyti prievoles. Ieškovės vertinimu, atsakovė, sužinojusi apie teisminį procesą, gali siekti išvengti prievolės atsiskaityti su ja, išimti pinigus iš atsiskaitomųjų banko sąskaitų, perleisti, paslėpti ar iššvaistyti jai priklausantį turtą ar jį apsunkinti. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindė tuo, kad atsakovei priklausančios patalpos yra nenaudojamos, tačiau dirbtinai įforminta jų ilgalaikė nuoma.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Ecornus“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. 2020 m. balandžio 4 d. ieškovė UAB „Ecornus“ pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nes paaiškėjo aplinkybės, suponuojančios ieškovės nesąžiningumą. Ieškovė savo prašymą iš esmės grindė didele ieškinio suma, aplinkybėmis, kad atsakovo įmonėje dirba du darbuotojai, kad atsakovas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, kad atsakovo vadovas yra prieštaringos reputacijos asmuo, atsakovas faktiškai nevykdo veiklos, kad atsakovo pavadinimas panašus į šalia esančios gatvės pavadinimą, atsakovas kitoje byloje, kurią iniciavo UAB „Sopranai“, elgiasi nesąžiningai, todėl yra didelė tikimybė, kad ir šioje byloje gali siekti nuslėpti turimą turtą, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo, taip pat tai, kad atsakovės vardu veikusios UAB „Prenta“ vadovas rinko duomenis apie ieškovės atstovo advokato valdomus juridinius asmenis, be to, ieškovės vertinimu, atsakovė galbūt suklastojo savo patalpų planą, dėl to ji yra pateikusi pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės UAB „Ecornus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių teismas nepasisakė, bet tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartyje: didele ieškinio suma, aplinkybėmis, kad atsakovės įmonėje dirba du darbuotojai, kad atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, kad atsakovės vadovas yra prieštaringos reputacijos asmuo, atsakovė faktiškai nevykdo veiklos, kad atsakovės pavadinimas panašus į šalia esančios gatvės pavadinimą. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes jis jau yra įvertinęs įsiteisėjusia nutartimi, todėl pakartotinai dėl jų nepasisakė.
8. Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių (turto negrąžinimo UAB „Sopranai“, patalpų plano neteisingumo, patekimo į atsakovei priklausančias patalpas), kuriomis ji grindė atsakovės nesąžiningumą bei kurios yra įrodinėjamos kitose bylose, teismas pažymėjo, kad jos savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningo elgesio.
9. Tai, kad kitos įmonės, veikiančios atsakovės vardu, vadovas rinko duomenis apie ieškovės atstovo advokato valdomus juridinius asmenis, teismo vertinimu, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės nesąžiningumo. Atitinkamai teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė CPK 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl netenkino ieškovės prašymo areštuoti atsakovės turtą, lėšas ir turtines teises.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Ecornus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė iš esmės pakartoja savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pažymi, kad:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl to nepagrįstai sprendė, kad neva jos nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tinkamai nevertino konkrečiai nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB „Sopranai“ atsakovės atžvilgiu inicijuota byla, kurioje atsakovė yra kaltinama neteisėtai užvaldžiusi įmonės turtą. Be to, šioje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemones, tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
10.2. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir jos pozicija kitoje byloje, kurioje ieškovė kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Atsakovė toje byloje teigė, neva neturi atskiro įvažiavimo į savo patalpas, dėl to priešieškiniu reikalavo nustatyti servitutą per ieškovės patalpas, tačiau toje pačioje byloje yra pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovė savo patalpose pasidarė išvažiavimą ir per jį išgabeno jam nepriklausantį, svetimą turtą.
10.3. Atsakovės nesąžiningumą įrodo ir ieškovės 2020 m. kovo 31 d. inicijuotas ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl atsakovės galimo dokumentų klastojimo. Ieškovės vertinimu, tai, kad ji iniciavo baudžiamąją bylą prieš atsakovę, yra svarbus faktas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
10.4. Pirmosios instancijos teismas naujai paaiškėjusių aplinkybių nevertino jau žinomų aplinkybių kontekste.
11. Atsakovė UAB „Linksmas“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
11.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šioje civilinėje byloje yra išspręstas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, kuria taip pat buvo atmestas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, bet tokiomis pačiomis, kurios jau teismo buvo įvertintos.
11.2. Apeliantės teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą yra grindžiami ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis. Byla, kurioje pareiškėjas yra UAB „Sopranai“, nėra niekaip susijusi su apeliantės šioje byloje pareikštais reikalavimais ir pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėtoje byloje 2020 m. vasario 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos tik į konkretų ginčo dalyką – turtą, kurį prašoma išreikalauti. Kitoje byloje nagrinėjamos aplinkybės (kol jos nėra įvertintos ir konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu) neturėtų būti pagrindu spręsti apie vienos ar kitos bylos šalies sąžiningumą.
11.3. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje dėl servituto nustatymo tarp tų pačių ginčo šalių, klausimą, 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-560-642/2020, atmetė bet kokius įtarimus dėl atsakovės nesąžiningumo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į teismą kartu su ieškiniu, tačiau teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovės prašymo netenkino.
14. 2020 m. balandžio 4 d. ieškovė pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui. Prašyme nurodė, jog laikinosios apsaugos priemones turi būti taikomos, nes paaiškėjo aplinkybės, patvirtinančios ieškovės nesąžiningumą. Ieškovė savo prašyme pakartojo kartu su ieškiniu teiktame prašyme nurodytas aplinkybes bei papildomai rėmėsi tuo, kad UAB „Sopranai“ yra iniciavusi prieš atsakovę bylą, kurioje atsakovei yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, kitoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo, atsakovės pozicija yra prieštaringa. Dėl atsakovės galbūt klastotų jos patalpų planų, ieškovė yra inicijavusi ikiteisminį tyrimą.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino. Ieškovė, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, jį apskundė atskiruoju skundu, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos naujai nurodytas aplinkybes jau nustatytų ir įvertintų aplinkybių kontekste.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
17. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su teismo atliktu ieškovės nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimu ir grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė 2020 m. balandžio 4 d. teiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pakartojo savo 2019 m. spalio 18 d. ieškinyje nurodytus argumentus, pagrįstai dėl jų pakartotinai nepasisakė, o tik nurodė, kad šios aplinkybės (didelė ieškinio suma, tai, kad atsakovės įmonėje dirba du darbuotojai, kad atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, kad atsakovės vadovas yra prieštaringos reputacijos asmuo, atsakovė faktiškai nevykdo veiklos, kad atsakovės pavadinimas panašus į šalia esančios gatvės pavadinimą) 2019 m. spalio 29 d. nutartimi jau įvertintos ir dėl jų pakartotinai teismas nepasisakys. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškovės ieškiniu, 2020 m. balandžio 4 d. prašymu bei pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, tokiai teismo pozicijai pritaria, atitinkamai, dėl šių aplinkybių, kurios teismo jau yra įvertintos įsiteisėjusia nutartimi, nepasisako.
19. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės darbuotojų skaičiumi, atsakovės vadovo asmeniu, jos įsteigimo aplinkybėmis, veiklos (ne)vykdymu, ginčais su kitais kreditoriais, inicijuotu ikiteisminiu tyrimu, atsakovės finansine padėtimi, finansinės atskaitomybės ataskaitos nepateikimo faktu ir pan., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė imsis veiksmų savo turimam turtui paslėpti, sieks jį perleisti ar kaip nors kitaip apsunkinti būsimą atsiskaitymą su apeliante, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas apeliantės naudai.
20. Iš vieningai plėtojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu yra žinoma, jog šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).
21. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja aplinkybėmis, jog atsakovės atžvilgiu yra iškeltos kitos civilinės bylos, o vienoje jų atsakovės atžvilgiu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kitoje, ieškovė, sudvejojusi atsakovės sąžiningumu teikiant teismui dokumentus, iniciavo ikiteisminį tyrimą. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir galimą siekį paslėpti ar kitaip apsunkinti turimą turtą siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės nurodytomis civilinėmis bylomis nustatė, kad bylos yra nagrinėjamos ir teismo sprendimai jose dar nėra priimti. Teismas pažymi, kad tarp šalių keliami ginčai, jų procesinis elgesys, teikiami dokumentai ir pan., kitose bylose neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje.
23. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-2602-565/2020), iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė atsakovei UAB „Linksmas“ iš jos patalpų išgabenti, naudoti, ardyti, realizuoti kilnojamąjį turtą, dėl kurio byloje keliamas ginčas, bei uždraudė UAB „Linksmas“ atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais yra naikinamas kilnojamas turtas, nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumą, kaip tai suprantama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Be to, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė konkrečiam ginčo kilnojamajam turtui, netaikant atsakovei priklausančio turto ir piniginių lėšų arešto, taigi, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos su tikslu apsaugoti konkretų kilnojamąjį turtą, dėl kurio yra kilęs ginčas byloje, o ne nustačius ir konstatavus UAB „Linksmas“ nesąžiningumą ar ketinimą paslėpti ar kitaip apsunkinti turimą turtą.
24. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės siekiu užgrobti UAB „Sopranai“ turtą ir pan., sudaro ieškovės nurodytos bylos ginčo iš esmės dalyką. Dėl tokių aplinkybių privalės pasisakyti bylą nagrinėjantis teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir priimdamas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
25. Aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje atsakovė yra pateikusi, ieškovės vertinimu, galbūt suklastotus dokumentus, taip pat nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, ketinimo paslėpti ar apsunkinti turimą turtą šioje byloje. Be to, ieškovės įtarimai ir ikiteisminio tyrimo iniciavimas nėra nustatytos ir teismo konstatuotos aplinkybės, kuriomis būtų galima remtis vertinant atsakovės nesąžiningumą. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą, ketinimą nuslėpti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti galbūt nepalankaus jai teismo sprendimo įvykdymo.
26. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės, atitinkamai teismas negali vertinti ir kitose bylose šalių pateiktų dokumentų autentiškumo ar jų procesinio elgesio, sprendžiant dėl šalies galimo nesąžiningumo šioje byloje. Aplinkybės, kad atsakovė nepripažįsta jai keliamų reikalavimų šioje ar kitose byloje, negali būti laikoma kaip aplinkybė, patvirtinanti atsakovės nesąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad ieškovė charakterizuoja atsakovę kaip nesąžiningą, nesudaro pagrindo teismui abejoti dėl atsakovės sąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų egzistavimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymo. Tai, kad atsakovės atžvilgiu yra inicijuotos kitos bylos, nepatvirtina jos nesąžiningumo. Ieškovė byloje neteigia ir neįrodinėja, kad atsakovė būtų netekusi, paslėpusi ar perleidusi reikšmingą turimo turto dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, jos prašymo netenkino, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs šį klausimą apeliacine tvarka iš esmės tokiam teismo sprendimui pritaria.
28. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to teismas pagrįstai ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (CPK 178, 185 straipsniai).
29. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja
Danguolė Martinavičienė